Šokiravo manevrai

Pirmadienio rytą, prieš devintą, Liepų gatvėje, prieš sankryžą su Trilapio gatve, stoviniavo eilutė automobilių.

Žmonės kantriai laukė, kol priekyje esantis automobilis pasuks į kairę.

„Priešais mane visi vairuotojai elgėsi kultūringai, visi turi teisę sukti į kairę, jei tai leidžia taisyklės, todėl laukėme eilėje antroje eismo juostoje. Iki šviesoforo buvo likę kelios dešimtys metrų. Staiga visą laukiančiųjų eilę pirmąja juosta aplenkė 10 numeriu pažymėtas autobusas. Jam pavyko prašokti ir jis kirto sankryžą“, – pasakojo įvykio liudininkė.

Tačiau tai dar ne viskas. Paskui šį autobusą atlėkė kitas, pažymėtas 17 numeriu.

„Iš juostos, kuri skirta tik pasukimui į dešinę, į Trilapio gatvę, autobusas ėmė brautis į antrąją juostą. Tuo metu aš, su savo automobiliu, net neturėjau kur dėtis, nebent kirsti dvigubą ištisinę liniją ir mestis į priešpriešą. Vairuotojas įžūliausia forma stūmė mane iš juostos, vos ne braukdamas šonais. Likau be žado dėl tokio vairuotojo elgesio“, – pasakojo vairuotoja.

Dažniausiai vairuotojas, kuris kitą eismo dalyvį priverčia staiga keisti važiavimo kryptį ar priverčia staiga stabdyti, sulaukia rimtų sankcijų.

Už pavojingą ir chuliganišką vairavimą gresia net vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pėsčioji gūžčiojo pečiais

„Lenkta automobilių eilė iš dešinės pusės, važiuota juosta, kuria negalima toliau judėti tiesiai, leidžiama tik pasukti į dešinę. Prie viso to dar ištisinis žymėjimas ten yra. Ar tikrai taip reikėjo elgtis vien tam, kad spėtum prašokti sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Aišku, visi kiti turėjo stoti, nes autobusas užkirto kelią“, – piktinosi vairuotoja.

17 numeriu pažymėtas autobusas artimiausioje stotelėje nestojo, aplenkė ten stovėjusį 10 numeriu pažymėta autobusą ir nuvažiavo Klaipėdos savivaldybės kryptimi.

„Cirkas tuo nesibaigė. 10-asis autobusas pajudėjo iš stotelės ir movė per pėsčiųjų perėją ties K. Donelaičio aikšte net nestabtelėjęs. Važiavau paskui, mačiau, kad jauna dama net pagūžčiojo pečiais, kai autobusas prašvilpė jai prieš nosį“, – šiurpo vairuotoja.

Peržiūrėjo vaizdo įrašus

Šia istorija susidėmėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ administracija.

Nutarta peržiūrėti vaizdo įrašus ir pasiaiškinti, kas ir kaip konkrečiose vietose vairavo autobusus.

Pirmadienis buvo baisi diena. Atrodė, kad visi išvažiavo į miestą, pamiršę, kaip reikia vairuoti.

Paaiškėjo, kad 17-uoju numeriu pažymėto autobuso vairuotojas galėtų sulaukti labai rimtų sankcijų.

„Pavyko peržiūrėti vaizdo įrašus, ir galime įtarti, kad 17-ojo maršruto autobuso vairuotojas chuliganiškai bandė rikiuotis iš pirmos juostos į antrąją. Tik tiek, kad ištisinė juosta prieš Trilapio gatvės sankryžą yra labai trumpa. Šiaip galvojant, niekas nedraudžia važiuoti pirmąja juosta ir rikiuotis į antrąją. Bet tuo metu ten buvo automobilių. Autobuso vairuotojas, nors ir rodydamas posūkio signalą, lindo prieš nosį kitam automobiliui“, – apie matytą vaizdo įrašą kalbėjo „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.

Andrius Samuilovas (viduryje). Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Jis svarstė, kad eismą šioje vietoje stabdo sukantieji į kairę.

„Būtų mano valia, aš panaikinčiau tą galimybę sukti. Aš ir pats dažniausiai važiuoju pirmąja juosta ir tada rikiuojuosi į antrąją“, – neslėpė A. Samuilovas.

Chuliganizmas netoleruotinas

Tačiau įvykio liudininkė turi kitą nuomonę.

„Jei priekyje stovi eilė automobilių ir nesimato, ar bus kur persirikiuoti, tikrai nedera užkirsti kelią visiems kitiems eismo dalyviams. Pirmiausiai bus užkirstas kelias sukantiems į Trilapio gatvę, nes kažkoks gudruolis nori būti pirmesniu už kitus. Antra, jei vairuotojas negali įvertinti situacijos priekyje, kokio velnio jis iš viso renkasi tokį manevrą, už kurį gali ir pažymėjimo netekti?“ – stebėjosi iš savo eismo juostos autobuso stumta vairuotoja.

Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ administracija patikino, kad nešališkai vertina visus skundus.

„Taip, jei skundo autorė parašytų pareiškimą, situaciją turėtų vertinti policija. Yra kameros visuose autobusuose ir bet kurį skundą galima patikrinti. Autobusų vairuotojai taip pat žino, kad jų vairavimo kultūrą mato kiti, o judėjimas mieste yra fiksuojamas“, – priminė A. Samuilovas.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, įstaigos atstovai neturėjo klausimų 10-ojo numerio autobuso vairuotojui.

„Autobusas nestojo stotelėje nes nebuvo norinčiųjų įlipti ir išlipti. O pėsčioji ties K. Donelaičio paminklu prie perėjos priartėjo tuomet, kai autobusas jau buvo įpusėjęs perėją. Autobuso vairuotojas tikrai nenorėjo šios damos pervažiuoti“, – aiškino A. Samuilovas.

Veikia 160 kamerų

Pirmadienį įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ administracijai teko peržiūrinėti ne vieną vaizdo įrašą – sulaukta ne vieno skundo.

„Kiekvieną dieną neįmanoma peržiūrėti 160 vaizdo kamerų. Matome mes daug ką, bet tikrai ne viską. Kamera gali būti pakrypusi, gali rodyti netinkamą kampą, gali šviesti saulė, gali būti tamsu ir nesimatyti vaizdo. Bet daugelį skundų vis tik pavyksta išsiaiškinti. Pirmadienis buvo baisi diena. Atrodė, kad visi išvažiavo į miestą, pamiršę, kaip reikia vairuoti“, – stebėjosi A. Samuilovas,

Skundo sulaukta dėl keistos motociklininko istorijos. Motociklo vairuotojas, kuris važiavo priešprieša ir lenkė kitus eismo dalyvius, sukėlė eismo įvykį, tačiau kaltę ėmė versti autobuso vairuotojui.

Vis dėlto vaizdo įrašas aiškiai parodė, kaip viskas vyko iš tikrųjų.

Buldozerinė reforma

Prieš porą metų Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tarsi buldozeriu bandė prastumti naują tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą.

Jo esmė: tolimojo susisiekimo autobusai kursuoja tik tarp regionų centrų, o pasienio savivaldybės, mažesnieji miestai paliekami be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais šalies miestais. Iki jų keleiviai pavežami regioniniais maršrutais.

Kitaip tariant, mažeikiškis, norėdamas pasiekti Vilnių ar Kauną, priemiesčio maršrutu būtų turėjęs vykti į Šiaulius, persėsti į tarpmiestinį autobusą ir keliauti toliau.

Be to, tolimojo susisiekimo maršrutų reforma stumta neįgyvendinus regioninių maršrutų pertvarkos, nenumačius lėšų savivaldybėms naujiems priemiesčio maršrutams diegti.

Procesą sustabdė dabartinis Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis ir LTSA naujovės buvo atsisakyta.

Ar vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?

Istorija kartojasi?

Šiuo metu vėl ketinama eiti panašiu keliu. Įgyvendindama tolimojo susisiekimo autobusais reformą nuo liepos 1 d., LTSA vėl prakalbo apie naują maršrutų tinklą.

Esą tie maršrutai, kuriais keleiviai vežami dabar, nelaikomi maršrutų tinklu, nors Seimas, priėmęs įstatymų pataisas, numatė 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kad keleiviai nepajustų pokyčių ir galėtų naudotis per dešimtmečius susiklosčiusiu esamu tolimojo susisiekimo tinklu.

Tačiau keleiviai jau pasigenda buvusių maršrutų. „Kur Zarasai-Klaipėda?“ – klausia jie. „Neliko maršruto į Zarasus per Kupiškį, Rokiškį“, – apgailestauja panevėžietis. Gerokai sumažėjo ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų iš Jonavos, Panevėžio, kitų miestų. Žmonės skundžiasi, kad tenka važiuoti su persėdimais, stovint, dėl to kelionė tampa ilgesnė ir ne tokia patogi.

Kai kurios įmonės tolimojo susisiekimo maršrutų atsisakė dėl nuostolingumo, taip pat todėl, kad neturi ne senesnių nei 14 metų autobusų. Be to, gąsdino ir nežinomybė dėl būsimos pertvarkos – vežėjai nerizikavo investuoti į naujus autobusus.

Niekas negalėtų atsakyti į klausimą: ar maršrutai, kurių atsisakyta, vis dėlto bus įtraukti į LTSA formuojamą naują tinklą ir ar atsiras vežėjas, norintis jais vežti keleivius.

Statistika liudija: 2019 m. keleiviai važiavo 363 maršrutais, šiemet liepos 1-ąją sudarytos sutartys dėl 230 maršrutų.

Tvyro nežinomybė

„Ar mūsų vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?“ – teiravosi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Asociacijos nariai stebisi, kodėl atsakingos institucijos keistai traktuoja Kelių transporto kodekso (KTK) pataisas.

„Nauji vežėjai ateina į rinką su naujais maršrutais, kurie turi būti derinami su jau esamais – taip parašyta KTK. LTSA specialistai traktuoja įstatymą atvirkščiai: jų nuomone, dabartiniai maršrutai galios 18 mėnesių, vėliau jų tiesiog neliks, todėl jau dabar reikia formuoti naują tinklą. Tartum šiuo metu būtų tuštuma, nors paslaugos teikiamos“, – dėstė LKVA prezidentas.

Pokytis – nedrastiškas

Ne vienus metus svarstytas lengvųjų automobilių apmokestinimas taršos mokesčiu nuolat atidedamas – politikai baiminasi visuomenės reakcijos. Ilgai nebūta sutarimo ir dėl didesnio kelių naudotojo mokesčio komerciniams automobiliams, tarp jų – ir autobusams.

Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimams, kuriais nustatomos naujos vinječių kainos autobusams, važiuojantiems mokamais Lietuvos keliais.

Šiuo metu šalyje yra 19 mokamų kelių – visais jais keleivius veža tolimojo susisiekimo autobusai.

„Didžioji dalis mūsų maršrutų – į Vilnių, Kauną. Vos pajudėję iš stoties, išvažiuojame į mokamus kelius. Dėl būsimo mokesčio didėjimo problemos neįžvelgiame, nes pokytis nebus drastiškas“, – teigė UAB „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau – „Klaipėdos autobusų parkas“) eksploatacijos departamento direktorius I. Paliakas.

Jo nuomone, šiuo metu bilietų kainos – subalansuotos, o naujo kelių mokesčio pokytis netaps pagrindu peržiūrėti įkainius.

„Visada reaguojame į rinkos kainų įtakas, tokias kaip degalai, darbo užmokestis, ir pagal tai orientuojamės, skaičiuojame, ar branginti bilietus“, – dėstė I. Paliakas.

Reikalavimai ir parkas

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis pabrėžė, kad labiausiai vinjetės kaina didėja „Euro 3“ ir žemesnio ekologinio standarto reikalavimus atitinkantiems autobusams.

Nuo šių metų liepos 1-osios tolimojo susisiekimo maršrutais keleiviai gali būti vežami tik ne senesniais nei 14 metų autobusais, atitinkančiais ne žemesnius nei „Euro 5“ standartų reikalavimus.

„Galima prognozuoti, kad šįkart keleiviai padidėjusio kelių mokesčio pernelyg nepajus“, – įsitikinęs G. Nakutis.

Anot jo, tolimojo susisiekimo maršrutuose registruota apie 500 autobusų, iš kurių apie 66 proc. atitinka „Euro 6“ reikalavimus, „Euro 5“ – 13 proc., „Euro 4“ – 9 proc., „Euro 3“ ir žemesnės – apie 22 proc.

Tolimojo susisiekimo maršrutuose registruota apie 500 autobusų, iš jų apie 66 proc. atitinka „Euro 6“ reikalavimus.

Pateikė siūlymų

Vis dėlto keleivių vežėjai mano, kad tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusai turėtų būti visai atleidžiami nuo kelių mokesčio.

„Dar 2020-aisiais mūsų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas ir ragino netaikyti mokesčio už kelius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais važiuojantiems autobusams. Stebina tai, kad iki šiol nepriimti taršos mokesčiai lengviesiems automobiliams, nors jie buvo siūlomi minimalūs, skatinantys žmones pagalvoti prieš perkant automobilį ir įsigyti kuo mažiau taršų. Viešasis transportas išmeta nedidelę transporto sektoriaus emisijų dalį, net „Euro 6“ dyzelinių autobusų emisijos palyginti nedidelės, juolab jei jas vertintume pagal vežamų keleivių skaičių“, – sakė LKVA prezidentas.

Pasak jo, netaikomas mokestis tolimojo susisiekimo autobusams neturėtų itin didelės reikšmės šalies biudžetui – jis netektų vos apie 350 tūkst. eurų per metus. Jei nuo mokesčio būtų atleidžiami mažiausiai taršūs „Euro 6“ standartų reikalavimus atitinkantys autobusai, biudžetas nukentėtų dar mažiau – vos 200 tūkst. eurų.

„Tai nereikšmingos sumos biudžetui, bet nauda mažinant teršalų emisiją būtų akivaizdi. Be to, autobusų bilietai dėl kelių mokesčio nebrangtų, tai paskatintų žmones palikti nuosavus automobilius namuose ir persėsti į viešąjį transportą“, – tikisi G. Nakutis.

Laukia naujos sistemos

Pastaruoju metu dėl teisinės ir mokestinės aplinkos pokyčių, tokių kaip taršos mokestis, degalų akcizas, transporto priemonių pritaikymas specialių poreikių turintiems žmonėms, keleivių vežėjų sąnaudos nuolatos didėja.

Jos padidės dar labiau įdiegus e-tolling sistemą, kai kelių naudotojo mokestis bus pradėtas skaičiuoti proporcingai nuvažiuotam atstumui.

Tuo atveju mokestis už kelius vežėjams didės 5–7, o kai kuriais atvejais – net ir dešimt kartų. Bilietų kainoms tai, be abejo, jau turėtų kur kas daugiau įtakos.

„Mums tai būtų labai didelis sąnaudų padidėjimas, kurio negalėtume kompensuoti jokiais kitais būdais, tik brangindami bilietus“, – pabrėžė I. Paliakas.

„Atsisakius kelių naudotojo ateityje – e-tolling mokesčių tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonėms ir apmokestinus kur kas taršesnius lengvuosius automobilius, šalies gyventojai būtų suinteresuoti persėsti į viešąjį transportą. Vežėjams sumažėtų finansinė našta, stabilizuotųsi įmonių sąnaudos, kartu – ir bilietų kainos. Toks turėtų būti svarbiausias visų diegiamų pokyčių tikslas“, – tvirtino G. Nakutis.

Nepatenkinti keleiviai

Miesto stotelėse autobusų ar troleibusų laukiantys keleiviai skundžiasi paviljonais, kuriuose nėra galimybės pasislėpti nuo karštų saulės spindulių. Pasak kauniečių, vasarą stotelėse laukti viešojo transporto neįmanoma, nes spigina saulė.

„Dažnai keliauju miesto autobusais, tad tenka palaukti jų stotelėse. Tik tas laukimas labiau primena darbą šiltnamyje. Stotelių stogas – stiklinis, saulė kaitina visus, sėdinčius ant suoliuko. Todėl žmonės priversti pavėsio ieškoti kitur“, – skundėsi „Kauno dienos“ skaitytoja Marija.

Moteris tikino, kad ne kartą teko matyti už stotelės reklamos besislepiančius žmones. Kiti nuo karštų saulės spindulių slepiasi po medžiais, atsistoja atokiau kur nors prie namo sienos, kad bent dalį iš dalies pasislėptų pavėsyje.

„Tos stotelės – tikra nesąmonė. Visur vien stiklas. Anksčiau kitokios stotelės būdavo, stogelis normaliai dengdavo suoliuką, būdavo galima patogiai laukti autobuso“, – pridūrė kaunietė.

Jai antrino Vytas, taip pat pasipiktinęs, kad stotelėse nėra pavėsio. „Ten, kur įrengti paviljonai, žmonės vis tiek viduje nelaukia, stovi kas kur, nes ten sėdėti tokioje kaitroje labai sunku. Širdis nuo karščio gali iššokti“, – savo poziciją išreiškė kaunietis.

Slepiasi: kartais nuo kaitrių spindulių bandoma slėptis po medžiais ar už paviljono reklamų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Problemų – ir daugiau

Tai, kad stotelių paviljonuose nėra pavėsio – tik viena problema. Keleiviai vardija ir daugiau nepatogumų.

„Nežinau, kodėl toks dizainas, bet jis nepraktiškas. Vasarą čia karšta, prasidėjus lietaus sezonui, vanduo visur taškosi, lyja ant žmonių pro tarpus tarp stogo ir sienelių. Pro juos ir vėjas košia, tad keleiviai susigūžę. Kai kurie neapsikenčia, traukia iš rankinių savo skėčius ir eina lauk.

Gerai, kad bent jau suoliukus pakeitė, nes iš pat pradžių buvo metaliniai. Ant jų niekas sėdėti negalėjo. Galėtų ir dabar dizainą pakeisti, padaryti stoteles patogesnes, nes realiai iš tokių neva pastogių jokios naudos nėra“, – kritikos negailėjo Marija.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Skundų nesulaukė

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius tikino, kad stotelių paviljonų įrengimo konkursas vyko prieš dešimtmetį. Tąkart dizainas esą buvo pristatytas visuomenei ir skundų nebuvo sulaukta

„Kauno miesto savivaldybė 2013 m. paskelbė Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimo atvirą viešą konkursą. Konkursą laimėjo UAB „Reklamos arkos“ pateiktas pasiūlymas. Gerųjų stoginių dizaino pavyzdžių ieškota kituose Europos miestuose.

Visuomenė buvo supažindinta su projektu: pateikta dizaino pavyzdžių, projektų, įrengta pavyzdinė stoginė tuo metu laikinojoje Kauno autobusų stotyje Gedimino gatvėje, prie prekybos centro „Akropolis“. Bandomuoju laikotarpiu nebuvo gauta jokių kauniečių nusiskundimų, todėl įgyvendintas projektiniuose pasiūlymuose numatytas stoginių dizainas“, – nurodė M. Matusevičius ir priminė, kad su rangovais sutartis pasirašyta 2015 m. liepą ir ji galioja 2035-ųjų. Suėjus šiam terminui, stoginės taps Kauno miesto savivaldybės nuosavybe.

Specialistas dėstė, esą ir dabar miestas nėra sulaukęs skundų dėl stoginių dizaino, todėl kol kas niekas nesikeis.

„Per pastaruosius metus savivaldybė nėra sulaukusi skundų dėl netinkamų viešojo transporto stoginių konstrukcijų ar dizaino. Papildomų pokyčių nenumatyta“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Paviljonų daugės

Pagal sutartį „Reklamos arka“ įsipareigojusi savo lėšomis įrengti stotelių stogines. Mainais gali jas naudoti kaip savo reklamos plotą ir už jį gauti pajamų.

Stotelių stogas – stiklinis, saulė kaitina visus, sėdinčius ant suoliuko.

„Iki šiol „Reklamos arka“ suprojektavo, įrengė ir prižiūri 472 stogines Kauno mieste. Sutartyje numatyta, kad koncesininkas kiekvienais metais papildomai turi įrengti po tris naujas stogines. Iki sutarties pabaigos, mieste jų atsiras dar 39. Jos įrengiamos, prižiūrimos ir remontuojamos koncesininko lėšomis“, – aiškino M. Matusevičius.

Pasak miesto eismo specialisto, konkurso sąlygų laikomasi, stoginės nuolat prižiūrimos, remontuojamos, plaunamos. „Koncesininkas operatyviai reaguoja į gautus pranešimus apie konstrukcijų sugadinimą, pakeičia sudaužytus stiklus“, – pridūrė pašnekovas.

Gyventojai apie sugadintą inventorių gali pranešti stoginėje nurodytais kontaktais arba registruoti pažeidimą „Reklamos arkos“ interneto puslapyje.

„Kauno diena“ gyventojų skundą dėl paviljonų dizaino nusiuntė ir „Reklamos arkos“ vadovui Kazimierui Kavaliūnui. Maždaug po savaitės telefonu priminėme, kad laukiame komentaro, ar bus kas nors keičiama. Vadovas patikino, kad peržiūrės laiškus, tačiau dienraštis jokio komentaro taip ir nesulaukė.

Iškalbinga statistika

„Važiuodavau maršrutu Kaunas–Zarasai–Kaunas daugybę metų, jis labai reikalingas. Padėkite susigrąžinti“, – prašė keleivė.

Deja, nuo liepos 1-osios vežėjų ir maršrutų rinkoje liko gerokai mažiau. Statistika liudija: vietoj buvusių 43 vežėjų, vežusių keleivius 363 maršrutais, kol kas sudarytos sutartys su 28 vežėjais vežti keleivius 230 maršrutų.

Priežastis – itin keistai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) traktuojamos nuo liepos 1-osios įsigaliojusių Kelių transporto kodekso (KTK) nuostatos ir netikėtas sprendimas sudaryti terminuotas sutartis su dabartiniais vežėjais aštuoniolikai mėnesių, nors Lietuvos Seimo priimtose KTK pataisose numatytos tik neterminuotos sutartys.

Keleivių vežėjus apstulbino ir skuba, su kuria susidūrė sutartis nusprendusios pasirašyti įmonės. Birželio 22 d. vežėjai, kurie iki birželio 1 d. pareiškė sutikimą ir įsipareigojimą tęsti veiklą, iš LTSA gavo vienašalę sutartį su nurodymu ją pasirašyti jau kitą dieną.

Neprašome pinigų iš valstybės, bet norime aiškumo – žinoti, kaip dirbti toliau.

Susiklostė paradoksali situacija: liepos 1-ąją įsigaliojo tiek naujoji KTK redakcija, pagal kurią su dabartiniais vežėjais turėtų būti sudaromos neterminuotos sutartys, tiek ir terminuotos sutartys su dabartiniais vežėjais aštuoniolika mėnesių.

„Toks neatitikimas teisiniu požiūriu tiesiog nesuvokiamas“, – pabrėžė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Įvardijo prieštaravimus

Seimo ekonomikos komitetas surengė parlamentinę kontrolę ir aiškinosi, kodėl LTSA traktuoja KTK pataisas priešingai, nei traktavo įstatymo leidėjas.

Seimo priimtame įstatyme numatyta iki jo priėmimo veiklą vykdantiems vežėjams sudaryti sąlygas tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais. Vadinasi, visais maršrutais, kuriais vežėjai vežė iki įstatymo priėmimo, jie gali neterminuotai vežti keleivius ir toliau.

Neterminuotos sutartys, praėjus aštuoniolikai mėnesių, galėtų būti nutrauktos tik tuo atveju, jei vežėjas neįgyvendins trijų KTK nustatytų reikalavimų: reisų dažnio (maršruto tvarkaraštyje nebus tiek reisų, kiek priklauso nuo maršruto pradžios ir / ar pabaigos miesto dydžio), nesudarys sutarčių su autobusų stotimis dėl infrastruktūros naudojimo ir nepateiks dvylikos mėnesių banko garantijos kodekse numatytiems įsipareigojimams užtikrinti.

Pagrindinis ir svarbiausias Seimo priimtų KTK tikslas – kad keleiviams būtų užtikrintas susisiekimas jiems jau gerai žinomais ir įprastais tolimojo susisiekimo maršrutais.

Seimo ekonomikos komiteto atstovai pabrėžė: pataisomis siekta keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinti nepertraukiamą paslaugos teikimą ir minimaliai apsaugoti keleivių ir vežėjų interesus.

Situaciją, kuri susiklostė nuo liepos 1-osios, Ekonomikos komiteto nariai įvardijo kaip nesuprantamą ir prieštaraujančią nuostatoms, kuriomis jie vadovavosi įgyvendindami reformą.

Miglota ateitis

Šiuo metu rinkoje dirbančių keleivių vežėjų teigimu, pasirašę terminuotas sutartis aštuoniolikai mėnesių, jie lieka be aiškių perspektyvų ateičiai.

Įsigilinusios į KTK pataisas ir tikėdamosi, kad nuo liepos 1-osios su LTSA sudarys neterminuotas sutartis, įmonės investavo į verslo ateitį.

„Mes neprašome pinigų iš valstybės, verčiamės komerciniais pagrindais, bet norime aiškumo – žinoti, kaip dirbti toliau. Sudarėme sutartis įsigyti 20 naujų autobusų, atitinkančių naujus reikalavimus, jie mums atsieis 7 mln. eurų. Kai kurios įmonės atsisakė maršrutų, jų tiesiog neliko, nes LTSA juos traktuoja kaip esančius už KTK ribų. Gaila, bet, priimant kai kuriuos sprendimus, negalvojama apie keleivius, neapsvarstoma iš anksto, kaip įgyvendinti reformą taip, kad žmonės jos nepajustų“, – dėstė TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

„Dirbame ilgalaikių sutarčių pagrindu. Investicijos į autobusus didžiulės, jos sudaromos mažiausiai dešimčiai metų, dar ilgesniam laikotarpiui – į infrastruktūros objektus, tokius kaip autobusų stotys. Esame suinteresuoti tvarumu, tikėjome, kad įstatymas, kuris buvo priimtas, nuo liepos 1-osios galios taip, kaip jį suprato tiek Seimas, tiek ir mes, vežėjai. Kitokio reguliavimo nei KTK šiuo metu nėra, tačiau susidarė situacija, kai vieniems maršrutams nuo liepos 1-osios taikomos vienokios KTK eilutės, kitiems – kitokios“, – svarstė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak jo, vežėjai, pasirašydami sutartis dėl autobusų įsigijimo, prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, todėl LTSA sutartys su jais turi būti neterminuotos, su aiškiais įsipareigojimais ir apibrėžimu, kokiu atveju jos gali būti nutrauktos.

„Deja, esame priversti pasirašyti KTK neatitinkančias sutartis, nes vienos valstybinės institucijos teisininkai dokumentus traktuoja savaip“, – sakė L. Skardžiukas.

Nerimą vežėjams kelia ir žadamas kurti alternatyvus maršrutų tinklas, kuris kol kas skendi visiškose miglose. Niekas negali pasakyti, ar naujieji maršrutai nesidubliuos su esančiais dabar, ar dėl to keleivių vežėjai, sudarę sutartis aštuoniolikai mėnesių, investavę į verslą milijonus, nebus priversti dirbti nuostolingai.

Rezultatas: pasak keleivių vežėjų, kai kurios įmonės jau atsisakė maršrutų – jų tiesiog neliko. / Karolio Kavolėlio / BNS nuotr.

Siūlo taisyti klaidas

Po svarstymo Ekonomikos komitetas konstatavo, kad sprendimas sudaryti terminuotas aštuoniolikos mėnesių sutartis neatitinka nuo liepos 1 d. įsigaliojusių KTK pataisų.

Nuspręsta siūlyti Susisiekimo ministerijai ir LTSA patikslinti KTK įgyvendinimo tvarką ir nustatyti, kad leidimai šiuo metu rinkoje dirbantiems vežėjams būtų išduodami neterminuotai, neterminuotos turi būti ir su jais sudaromos sutartys.

„Esame įsitikinę, kad LTSA padarė teisinę klaidą. Kol kas ją dar lengva ištaisyti, galima keisti sutartis, suteikti neterminuotus leidimus, o naujus maršrutus formuoti įvertinant dabartinį maršrutų tinklą. Jei dabartinis tinklas bus paliktas nuošalyje, formuojant naują, maršrutai ims dubliuotis, kils daug nesusipratimų. Norėtume, kad ši įstatymų traktavimo klaida būtų kuo greičiau ištaisyta. Nuo to, ar LTSA atsižvelgs į Seimo ekonomikos komiteto siūlymus, priklausys tolimojo susisiekimo sistemos tvarumas ir plėtra“, – pabrėžė G. Nakutis.

Šiam sprendimui, kaip BNS informavo savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė, tarybos nariai pritarė vieningai.

Sprendimas numato, kad vietiniai gyventojai bei juridiniai asmenys, turintys Neringoje registruotą buveinę, į savivaldybės teritoriją įvažiuoti autobusais nemokant vietinės rinkliavos už įvažiavimą nebegalės.

„Neringos savivaldybės administracija pastebėjo, kad daugėja autobusų, registruotų Neringos gyventojų vardu, ir tai, kad šiais autobusais galimai yra vykdoma keleivių vežimo užsakomaisiais reisais veikla, taip išvengiant įvažiavimo rinkliavos“, – sakė S. Vaišvilaitė.

Ši sąlyga nebus taikoma Neringos savivaldybės įmonių ir įstaigų bei keleivinio transporto įmonių, kuriais keleiviai vežami reguliariaisiais reisais, autobusams, todėl, pasak S. Vaišvilaitės, tarybos sprendimas autobuso bilietų kainoms įtakos neturės.

Anot S. Vaišvilaitės, tarybai priėmus pakeitimus, keleivių vežimas bus vykdomas lygiomis konkurencinėmis sąlygomis.

Anot savivaldybės atstovės, į Neringą pernai autobusais įvažiuota 5908 kartus, iš jų 4633 kartus nemokant rinkliavos. Į šį skaičių patenka ir visų maršrutinių autobusų įvažiavimai.

Autobuso iki 30 vietų rinkliava sezono metu siekia 20 eurų, o nuo rudens iki vasaros – 15 eurų. Autobuso, kuriame yra daugiau kaip 30 vietų, rinkliava sezono metu siekia 70 eurų, o kitu laikotarpiu – 30 eurų.

Lietuvos oro uostų investicijų suma į autobusų parko atnaujinimą paaiškės pasibaigus konkursui – jį numatoma skelbti rudenį, pranešė LTOU.

Įmonės laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, su antžeminio aptarnavimo kompanijomis, kurias tiesiogiai samdo oro bendrovės, buvo deramasi kelerius metus, tačiau derybos nedavė rezultato, todėl LTOU nusprendė iniciatyvą perimti į savo rankas.

„Patys imsimės autobusų atnaujinimo tikslo, tikėtina, kad 2025–2026 metais jau visi autobusai Vilniaus oro uoste bus visiškai nauji ir patogūs“, – pranešime teigė laikinasis LOU vadovas.

Lietuvos oro uostai, be to, artimiausiu metu pradės įkrovimo stotelių vidinėse Vilniaus oro uosto zonose plėtrą.

Uostamiestis – pirmas

Klaipėda – pirmasis miestas Lietuvoje, kurio viešajame transporte įdiegta atsiskaitymo bankine kortele sistema. Anot uostamiesčio mero Arvydo Vaitkaus, ši sistema artimiausiu atstumu nuo Lietuvos yra tik Estijoje.

„XXI amžius vis labiau veržiasi ir į Klaipėdos gyvenimą. Simboliška, kad esame senamiestyje, kurį reikia gaivinti, bet šiuo atveju gaivinama transporto sistemos kokybė. Labai džiugu, kad žmogui, atvykusiam iš bet kurio pasaulio taško, yra galimybė susimokėti tiesiog bankine kortele“, – džiaugėsi meras.

Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas paaiškino, kad atsiskaitymo kortele principas – labai paprastas.

„Sumokate už kelionę naudodami bekontaktinę banko kortelę, ir jokių popierinių bilietukų, čekiukų nėra“, – pažymėjo A. Samuilovas.

Sumokate už kelionę naudodami bekontaktinę banko kortelę, ir jokių popierinių bilietukų, čekiukų nėra.

Veiks visuose autobusuose

Kol kas sistema veikia tik 8 ir 10 maršruto autobusuose, tačiau greitu metu bus įdiegta ir visuose kituose.

„8 ir 10 pasirinkti, nes tai – mūsų maršrutai flagmanai, kuriais autobusai dažnai važiuoja, veža didelį keleivių skaičių. Jeigu veikia viename autobuse, veiks visuose. Nuo ketvirtadienio pradėsime darbą eidami per visus miesto maršrutus, tikrindami veikimą, užklijuodami lipduką. Komposteryje įranga – ta pati. Jokios naujos įrangos neinstaliavome, naudojome tą patį bilietų skaitytuvą. Tik vieni jį naudos bilieto kortelei nuskaityti, kiti – mobilios aplikacijos bilietui, treti – popieriniam bilietui, o ketvirti – tiesiog naudodami bankinę kortelę arba kitą išmanųjį įrenginį, susietą su kortele – telefoną, išmanųjį laikrodį“, – paaiškino „Klaipėdos keleivinio transporto“ atstovas.

Kontrolierius, prieš tikrindamas autobuso keleivius, gaus reise pažymėtų bilietų informaciją.

Skenuodamas bet kokią laikmeną – bilieto kortelę, klaipėdiečio kortelę, banko kortelę ar telefoną, matys, kas susimokėjo. Jeigu pridėjus skaitytuvą užsidegs žalia spalva, vadinasi, bilietas galioja, jeigu raudona – negalioja.

Sistemos įdiegimas ir paleidimas iš viso kainavo 100 tūkst. eurų.

Bilietas – be nuolaidos

Kol kas atsiskaitant kortele bus galima įsigyti bilietą be nuolaidos. Laikui bėgant, atsiras daugiau galimybių.

„Komposteris, kad ir yra protingas, jis nežino, kas yra kortelės turėtojas – senjoras, mokinys, studentas. Kol kas yra tik visa kaina. Tokių keleivių turime labai daug. Per metus miesto autobusuose pažymima 120 mln. popierinių bilietų visa kaina“, – teigė A. Samuilovas.

Vienas keleivis per dieną galės atsiskaityti tik už keturis bilietus, tai sudarys dienos bilietą.

„Šiuo metu yra uždėtos dienos „lubos“. Tai reiškia, kad keturios kelionės, atsiskaitant banko kortele, automatiniu būdu formuoja dienos bilietą“, – pažymėjo A. Samuilovas.

Idėja apie atsiskaitymą banko kortele „Klaipėdos keleivinio transporto“ atstovams buvo kilusi dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. Jai prasidėjus, darbai buvo nukelti iki šiemet.

Šiais metais bus siekiama sistemą visiškai įdiegti Klaipėdoje, po to – priemiestyje.

Tad specialistai stebės situaciją, sistemos veiksmingumą, taip pat įtaką popierinių bilietėlių pirkimui. Tikimasi, kad jų bus perkama mažiau.

Svari ES fondų parama

Miestams siūloma rinktis aplinkai nekenksmingas transporto priemones, varomas elektra. Tam Lietuvoje skiriama net 66 mln. eurų iš specialių ES fondų.

Kai kalbama apie elektra varomas transporto priemones, dažniausiai – apie lengvuosius automobilius, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad kituose sektoriuose tvarią energiją ir teršalų į aplinką neišmetančių pasirinkimų praktiškai nėra. Tačiau iš tikrųjų situacija – priešinga.

Pasaulyje veikia kelios dešimtys gamintojų, siūlančių aplinkai poveikio nedarančius, įvairaus dydžio elektra varomus autobusus.

Lietuvoje yra susikūrusi gana tvari ir nemažą patirtį jau sukaupusi elektrinius autobusus gaminanti pramonė. Ne viename Europos didmiestyje galima pamatyti važinėjant mūsų šalyje sukurtą ir gaminamą „Altas Novus Cityline“ elektra varomą miesto autobusą, o Klaipėdoje įsikūrusio gamintojo „Dancer“ autobusas yra pelnęs prestižinį „A’Desing“ apdovanojimą už dizainą.

Sėkminga integracija

Tai, kad Lietuvoje sukurti ir pagaminti elektra varomi autobusai gali patenkinti mūsų šalies miestų viešojo transporto poreikius, gali patvirtinti Vilniaus, Alytaus ir Druskininkų miestų gyventojai ir svečiai. Čia jau važinėja elektriniai autobusai „Altas Novus Cityline“, kurie sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą ir duoda naudos tiek juos eksploatuojantiems parkams, tiek keleiviams ir net tiems, kurie jais nesinaudoja.

Elektriniai autobusai jau sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą.

 

„Švarus ir ekologiškas viešasis transportas turėtų būti miestų siekiamybė. Toks elektra varomas autobusas, kaip „Novus Cityline“, suteikia komfortą keleiviams, yra tylus, dinamiškas ir talpina iki 22 keleivių. Jo naudą jaučia net ir tie, kurie šiuo autobusu nekeliauja, nes jis varomas elektra ir neišmeta jokių teršalų, jam pravažiavus pro šalį nereikia ieškoti, kuo užsidengti nosį. Tokios savybės aktualios ne tik gausiai turistų lankomame Vilniaus senamiestyje, kurortiniuose Druskininkuose, bet ir pramoniniame Alytuje. Glaudžiai dirbame ne tik su Lietuvos ar Europos, bet ir kitų pasaulio regionų miestais. Turime sukaupę didelį žinių bagažą ir patirties pritaikydami autobusus įvairioms viešojo transporto sistemoms“, – sakė įmonės „Altas Auto“ vadovas Edvardas Radzevičius.

Lietuviški autobusai jau eksploatuojami Londone, Ženevoje, Osle, Stokholme, Berlyne, Monake, Paryžiuje. „Altas Auto“ yra vienas lyderiaujančių Europos mažųjų autobusų gamintojų, o jo produkcija jau naudojasi stambios Europos keleivių pervežimo įmonės.

Užtikrina efektyvumą

Ne mažiau svarbus ir dar vienas aspektas – infrastruktūra ir įkrovimo galimybės.

„Altas Auto“ glaudžiai bendradarbiauja su įkrovimo stotelių gamintojais, todėl gali sukurti ir pasiūlyti visą paketą – ne tik gana toli viena įkrova nuvažiuojantį ekologišką autobusą, bet ir pajėgią įkrovimo infrastruktūrą, kuri akumuliatorius leidžia papildyti per trumpas pertraukėles tarp maršrutų. Tai užtikrina efektyvų autobuso darbą visą dieną.

„Viešojo transporto parkų priežiūrą vykdantys darbuotojai puikiai žino, ką reiškia problemos, susijusios su detalių tiekimu ar nenumatytų gedimų šalinimu. Kai dėl šių priežasčių autobusas negali važiuoti, pavyzdžiui, savaitę ar dar ilgiau, kenčia visi – tiek keleivių vežimo paslaugas teikianti bendrovė, tiek ir keleiviai. Mes ne tik gaminame autobusus, bet ir kuriame, tobuliname jiems skirtas elektrines pavaras, galime greitai reaguoti į nenumatytas aplinkybes arba įdiegti atnaujinimus, pakonsultuoti“, – teigė E. Radzevičius.

Nauda savivaldybėms

Lietuvos savivaldybės, ES fondų lėšomis parengusios darnaus judumo miestuose planus, jau gali pretenduoti pasinaudoti 2021–2027 m. laikotarpio Investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti.

Daugiau nei 332 mln. eurų ES fondų lėšų bus skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų papildymo ar įkrovimo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams, kitoms priemonėms.

Artimiausiu metu bus paskelbtas kvietimas teikti projekto įgyvendinimo planus pagal „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo“ programą. Jai skirta 66 mln. eurų – iki 60 mln. eurų visai netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimui skatinti ir iki 6 mln. eurų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtrai.