Pagalbos kelyje poreikis išauga pusantro karto

Vienos iš didžiausių techninę pagalbą kelyje teikiančių įmonių „Euro Asista“ duomenimis, vidutiniškai per eilinį, niekuo neišsiskiriantį mėnesį sulaukiama apie 6500 iškvietimų. O žiemą šis skaičius žymiai padidėja – sulaukiama nuo 8000 iki net 10 000 kreipimųsi.

„Automobiliai neužsiveda, neatsirakina, klimpsta pusnyse ar purve, o kur dar nuolatinė tamsa, dėl kurios sunkiau orientuotis, ir slidūs keliai, kuriuose daug sunkiau manevruoti. Štai, pavyzdžiui, praėjusią žiemą turėjome tokį atvejį – klientas su savo automobiliu vyko slidinėti į Italiją. Tačiau Lenkijoje nutiko nelaimė ir sugedo greičių dėžė. Transportavome automobilį iki artimiausių remonto dirbtuvių, suorganizavome klientui ir jo šeimai nakvynę viešbutyje. Jei nebūtų turėjęs pagalbos kelyje draudimo, šis įvykis jam būtų kainavęs apie 700 Eur. Arba kitas pavyzdys, pasitaikęs žiemą – bet analogiškų netrūksta ir vasarą – vilnietis nuvyko į pajūrį pailsėti, o ten sugedo jo automobilis. Automobilio transportavimas iš pajūrio į sostinę būtų kainavęs apie 400 Eur. Tačiau techninės pagalbos kelyje draudimas padėjo jam šių išlaidų išvengti“, – aiškino „Euro Asistos“ komercijos direktorius Nerijus Jarmala.

Ramybė – nuo 12 Eur per mėnesį

Tiesa, prieš įsigyjant pagalbos kelyje paslaugą svarbu atidžiai išnagrinėti jos sąlygas. Pasak  dešimtmetį skaičiuojančios įmonės „Perlo draudimo brokeris“ teisininko-žalų eksperto Giedriaus Vicko, dažnai vairuotojai arba permoka už tai, ko jiems nereikia, arba priešingai – atsitikus įvykiui sužino, jog tuo atveju reikalinga pagalba jiems nepriklauso.

„Vairuotojų yra įvairiausių – vieni labai prisirišę prie savo automobilių, puikiai juos pažįsta, tad jei incidentas smulkus, jiems pakanka pasikonsultuoti dėl tolesnių veiksmų. Kitiems automobilis – tik įrankis nusigauti iš vieno taško į kitą, tad vos kas nutinka, jį iškart atiduoda į specialistų rankas ir nori pakaitinio. Vieni keliauja tik Lietuvoje, tad jiems svarbiausia saugumas čia, o kiti dažnai važinėja ir į užsienį. Trumpai tariant, kiekvienam reikalingos skirtingos apsaugos. Mūsų darbas – padėti žmogui išsigryninti savo poreikius ir pateikti jam labiausiai tinkantį paslaugos variantą“, – aiškino G. Vicko.

Į „Perlo draudimo brokerį“ besikreipiančiam vairuotojui pateikiami trys skirtingos apimties techninės pagalbos kelyje pasiūlymai: „Lietuva Mini“, „Lietuva Plius“ ir „Europa“. Jų kaina prasideda nuo 18 Eur, įsigyjant atskirai, arba nuo 12 Eur – pagalbos kelyje paslaugą įsigyjant kartu su metiniu transporto priemonės draudimu.

Gauti pasiūlymus ir per kelias minutes sudaryti sutartį galima susisiekus elektroniniu paštu info@perlodraudimas.lt, telefonu 1652 arba stabtelėjus prie bet kurio „Perlo“ terminalo.

„Perlo draudimo brokeris“ – viena stipriausių draudimo brokerių įmonių Lietuvoje, sudaranti daugiau kaip 100 000 draudimo sutarčių per metus. Komandą sudaro 28 profesionalūs brokeriai, skambučių centras, konsultuojantis visas septynias dienas per savaitę, bei platus fizinio aptarnavimo tinklas – su daugiau nei 2300 aptarnavimo taškų.

Parlamentas šią savaitę už balsavus 71 parlamentarui, prieš buvus vienam ir susilaikius 41 Seimo nariui po pateikimo pritarė tokiai „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės inicijuotai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisai. Ją toliau svarstyti planuojama rudenį.

I. Kačinskaitė-Urbonienė pristatydama projektą sakė, kad jis įtvirtintų nuostatą „ne bausti, o informuoti, padėti, įspėti“.

„Tur­būt ra­si­me čia, šio­je sa­lė­je, žmo­nių, ku­riems te­ko patir­ti, kad va­žia­vo­te ar­ba be pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo, ar­ba pa­si­bai­gė au­to­mo­bi­lio tech­ni­nė ap­žiū­ra, ne­pa­ste­bė­jo­te, pra­lei­do­te ter­mi­ną ir pas­kui jau ga­vo­te praneši­mą iš „Re­git­ros“, kad jū­sų au­to­mo­bi­lis iš­re­gist­ruo­tas, kad ne­be­ga­li­te daly­vau­ti eis­me“, – kalbėjo parlamentarė.

Vai­ruo­to­jai to­kį pa­žei­di­mą pa­da­ro ne dėl to, kad ty­čia ne­no­rė­jo ap­draus­ti automo­bi­lio ar at­lik­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros, o to­dėl, kad tie­siog pa­si­mirš­ta tas termi­nas.

Pasak jos, pataisa padėtų tokios situacijos išvengti žmonėms, kurie pažeidimą padarė netyčia praleidę terminą.

„Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas gi­mė iš tik­rų is­to­ri­jų, iš tik­rų gy­ven­to­jų krei­pi­mų­si, kai vai­ruo­to­jai to­kį pa­žei­di­mą pa­da­ro ne dėl to, kad ty­čia ne­no­rė­jo ap­draus­ti automo­bi­lio ar at­lik­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros, o to­dėl, kad tie­siog pa­si­mirš­ta tas termi­nas“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Pataisa numato, kad likus penkioms darbo dienoms iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pabaigos ir transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimo termino pabaigos „Regitra“ apie tai praneštų savininkui elektroniniu paštu arba SMS žinute.

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Parlamentarės teigimu, tokią tvarką įdiegti nebūtų sudėtinga, nes ir šiuo metu „Regitra“ informuoja savininką, jei pasibaigus privalomo draudimo ar techninės apžiūros galiojimui sustabdomas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, tik būtų pridėta prievolė apie tai perspėti ir iš anksto.

„Vals­ty­bi­nė įmo­nė „Re­git­ra“ da­bar jau tu­ri in­for­ma­ci­nę sis­te­mą, ku­rio­je val­do visus ak­tu­a­liau­sius duo­me­nis apie trans­por­to prie­mo­nių val­dy­to­jus, taip pat tu­ri visą rei­ka­lin­gą in­fra­struk­tū­rą, tai yra in­for­ma­ci­nę sis­te­mą su da­bar­ti­nių transporto prie­mo­nių val­dy­to­jų duo­me­ni­mis. In­ves­ti­ci­jos čia ne­bū­tų di­de­lės, tiesiog gal­būt bū­tų ko­kie nors pa­pil­do­mi pro­gra­mi­nės sis­te­mos at­nau­ji­ni­mo kaštai taip su­prog­ra­muo­ti sis­te­mą, kad pen­kios dar­bo die­nos iki tech­ni­nės apžiū­ros ar drau­di­mo ga­lio­ji­mo pa­bai­gos sis­te­ma au­to­ma­tiš­kai in­for­muo­tų trans­por­to prie­mo­nių val­dy­to­jus“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Pasak Seimo narės, būna atvejų, kai vairuotojui užmiršus laiku pratęsti automobilių draudimo sutartį arba atlikti techninę apžiūrą dėl to iškyla grėsmė ne tik gauti baudą, bet ir patirti rimtų finansinių nuostolių tokia transporto priemone patekus į eismo įvykį.

– Draudimo kainas ir rizikas vertina draudimo bendrovės. Mes visada rekomenduojame pasitikrinti draudėjams rinkoje, kokia situacija, įsivertinti visas galimybes ir tam galime mes, brokeriai, padėti, kad jie atrastų sau tinkamesnes, galbūt ne tokias drakoniškas kainas.

– Kodėl jaunas žmogus laikomas potencialiu nusižengėliu?

– Čia tinka aliuzija su sportininkais. Kol esi jaunas ir nepatyręs, niekas nepasiūlys nei geros sutarties, nei leis žaisti pagrindiniu laiku. Kai šiek tiek pažaidi, parodai savo lygį, kad esi tinkamas, tada atitinkamai gauni geresnę sutartį ir dėl tavęs prasideda konkurencija. Taip ir su jaunais vairuotojais, niekas nežino, kaip jie vairuos, o statistika rodo, kad jie labiau linkę pasirodyti, pasireikšti. Situacijų yra įvairių ir ne visada jiems palankių. Kai jie pakaupia savo draudimo istorijos, jų kainodara pradeda kisti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek statistika rodo, kad nauji vairuotojai yra galimai pavojingesni už garbaus amžiaus vairuotojus?

– Prasukamų kilometrų skaičius rodo, kad garbaus amžiaus vairuotojai mažiau važiuoja nei jaunimas. Kitas svarbus aspektas – draudimas dengia žalą iki 5 mln. Ar paties įvardyta kaina ir gaunama apsauga rodo, kad tai brangu? Hipotetinis klausimas – kas apskritai brangu?

– Kodėl palikta galimybė jauniems vairuotojams apeiti sistemą?

– Net ir draudžiant kito asmens vardu, visada įvertinama, kas vairuos, koks mažiausias amžius bus ir stažas.

– Bet vis vien bus beveik dvigubai mažiau.

– Matyt, draudimo bendrovės yra įsivertinusios statistiką, kad perrašinėtojų ne tiek daug. Visi skaičiuoja, visi veda žalas.

– Ar sąžininga vairuotojų, kurie viską daro pagal taisykles, atžvilgiu?

– Jei visi viską darytų sąžiningai, neabejoju, kad ir jaunam vairuotojui kaina būtų žymiai geresnė, vien todėl, kad statistika parodytų, jog jaunimas santykinai važiuoja geriau ar blogiau. Dabar, kai rinkoje yra įvairių pavyzdžių, kainodara irgi labai įvairi.

– Ar brokeriai kalbasi tiek su viena, tiek su kita puse apie tai, kaip jauniems vairuotojams apdrausti automobilius?

– Jauniems vairuotojams apskritai nelengva. Stengiamės nuraminti, kad vienais metais gali būti brangiau, po įvykio gali dar brangiau būti. Taip pat stengiamės edukuoti, nes jei užrašysi automobilį kito asmens vardu, bet padarysi įvykį, abiem bus blogai. Rinkoje stebuklų nebūna, visi skaičiuoja ir vertina rizikas.

Vienas jų, L. A., pripažintas kaltu ir dėl apgaulingo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo. Jam teismas skyrė vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jis turės sumokėti 3012 eurų baudą.

Dviem bendrininkų grupės nariams skirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams. Trims nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – per metus jie turės atlyginti bent 20 proc. padarytos turtinės žalos.

Dar trims asmenims teismas skyrė kelių tūkstančių eurų baudas. Penki bendrininkų grupių nariai solidariai turės atlyginti dviejų draudimo įmonių pateiktus civilinius ieškinius – iš viso beveik 23 tūkst. eurų sumai, kurie užtikrinti laikinu nuosavybės teisių į nuteistiesiems priklausantį turtą apribojimu, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Teismas nustatė, kad bendrininkų grupių nariai, siekdami apgaule kitų naudai gauti draudimo išmokas, 2013 m. klastojo eismo įvykių deklaracijas, kuriose nurodydavo žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusius eismo įvykius ir juose apgadintus automobilius, nors realiai tokių eismo įvykių nebuvo. Deklaracijose nurodyti automobiliai tarpusavyje nekontaktavo, o automobilių sugadinimai buvo atsiradę ankstesnių eismo įvykių metu bei kitomis, ne klastotose deklaracijose nurodytomis, aplinkybėmis. Nuteistieji apgaule draudimo išmokas gavo už penkis neva deklaruotuose eismo įvykiuose sugadintus automobilius.

Bylos duomenimis, klastotose deklaracijose bendrininkai nurodydavo, kad eismo įvykiuose būdavo apgadinami įmonėms, kurioms jie vadovavo ar jose dirbo, priklausantys automobiliai, o apgaule gautos draudimo išmokos buvo pervestos į tų įmonių ar remonto įmonės sąskaitas.

Teismas konstatavo, kad L. A. vadovaujamai įmonei, kurios vienintelis akcininkas jis buvo, susidūrus su finansiniais sunkumais, jis kartu su kitu nuteistuoju fiktyviai įformino socialiai pažeidžiamą asmenį įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, šiam įforminimui pagamindami netikrus dokumentus. Perleidęs įmonės vadovavimą kitam asmeniui, L. A. neperdavė jam apskaitos dokumentų, o juos nuslėpė.

L. A., taip pat būdamas kitos įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius bei būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo apskaitos registrų pildymo, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų. Šių įmonių apskaitos dokumentų paslėpimas ar neišsaugojimas sutrukdė nustatyti įmonių turtą, įsipareigojimų dydį bei patikrinti, ar dalis minėtų automobilių buvo remontuoti po ankstesnių nei nurodyta klastotose deklaracijose eismo įvykių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Parduodant transporto priemonę draudimo sutartis gali būti perrašomas naujajam arba nutraukiama. Pastaruoju atveju automobilis tampa neapdraustas ir praranda galimybę dalyvauti eisme, kol naujasis savininkas jo neapdraudžia savo vardu. Jei automobilis parduodamas su privalomuoju draudimu, tada naujasis savininkas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje drausta transporto priemonė, kad būtų įvertinta jo rizika ir perrašoma sutartis. Jei automobilis parduotas be draudimo, tada senasis savininkas turi kreiptis į draudiką ir nutraukti sutartį.

Sutarties nutraukimo atveju likusi nepanaudota įmoka, atskaičius administravimo išlaidas, yra pervedama į kliento nurodytą banko sąskaitą arba gali būti skirta kitoms su draudimo įmone sudarytoms sutartims apmokėti.

Būtent draudimo sutarties perleidimo naujajam savininkui momentas yra esminis, o dėl to nesutarus iki galo, kartais gali kilti nesusipratimų. Sandorio metu su pirkėju turi būti aiškiai aptarta, ar automobilis parduodamas su draudimu, ar ne. Šį punktą netgi galima įtraukti į pirkimo–pardavimo sutartį.

Draudikai pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai neaptariamas draudimo perdavimo klausimas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tada naujasis savininkas bando persirašyti draudimą savo vardu, nors buvęs savininkas po pardavimo kreipiasi į draudimo įmonę dėl sutarties nutraukimo. Kartais nutinka ir taip, kad senasis savininkas atiduoda draudimo polisą pirkėjui, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Tokiu atveju pirkėjas lieka apgautas.

Beje, tinkamai nesutvarkius draudimo sutarties procedūrų, nukentėti gali ir buvęs savininkas. Jeigu sutariama, kad draudimas bus paskolintas naujajam savininkui parvažiuoti namo ir tokios kelionės metu padaromas įvykis, pabloginama buvusio savininko draudimo istorija.

Visais atvejais skambinkite policijai

Į gatves transporto priemonės be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kartais išvažiuoja dėl vairuotojų užmaršumo, kai pasibaigia poliso galiojimo terminas. Vis dėlto būna ir taip, kad transporto priemonė neapdraudžiama sąmoningai. Tokių transporto priemonių savininkai piktavališkai nepaiso teisės aktų ir viliasi sutaupyti.

„Jei patekote į eismo įvykį, kur kito asmens vairuojama transporto priemonė yra neapdrausta, visais atvejais skambinkite policijai. Taip išvengsite papildomų rūpesčių ir būsite garantuotas, kad nepatirsite nuostolių. Dėl jums priklausančios draudimo išmokos kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Ji pasirūpins, kad būtų atlyginta eismo įvykio metu jūsų transporto priemonei padaryta žala“, – akcentuoja R. Pocius.

Analogiškas patarimas galioja kalbant ir apie visus eismo dalyvius, kurie nesivadovauja Lietuvoje galiojančiais įstatymais ir mėgina neteisėtais būdais išvengti atsakomybės.

Jei patekote į eismo įvykį, kur kito asmens vairuojama transporto priemonė yra neapdrausta, visais atvejais skambinkite policijai.

Draudimas atsiranda netikėtai

Neapdraustai transporto priemonei patekus į eismo įvykį neretai mėginama ieškoti sprendimų, kaip išvengti gresiančių nemalonumų už įstatymų nepaisymą. Būtent tokį atvejį neseniai užfiksavo draudimo bendrovės specialistai.

Kaip pasakoja R. Pocius, į nepalankią situaciją patekęs vairuotojas ėmėsi gudrybių, bet kito pilietiško vairuotojo dėka apgavystė nepavyko.

„Visai neseniai turėjome atvejį, kai vairuotojas pateko į eismo įvykį. Situacija atrodo niekuo neypatinga, bet vėliau paaiškėjo, kad kaltininko transporto priemonė neapdrausta. Kadangi jis neturėjo draudimo, nukentėjusysis iškvietė policiją. Stebėtina, bet kol į avarijos vietą atvyko pareigūnai, kaltininkas automobilio draudimą jau turėjo“, – pasakoja draudikų atstovas.

Panašios situacijos Lietuvoje, anot R. Pociaus, nėra naujiena. Anot eksperto, pasitaiko, kad į avarijas patekusių neapdraustų transporto priemonių savininkai mėgina gudrauti. Jie bando tartis su kitais avarijos dalyviais dėl galimybės šiek tiek luktelėti, kol apdraus savo automobilius, siūlo apskritai nefiksuoti incidento ar pakeisti eismo įvykio datą į vėlesnę.

Be išmokos gali likti ir nukentėjusysis

Kaip teigia R. Pocius, minėtoje istorijoje nukentėjusysis pasielgė teisingai nelaukdamas, kol kaltininkas apsidraus, nes toks sukčiavimo pavyzdys gali atsisukti ir prieš jį patį.

„Paaiškėjus aplinkybėms, kad avarijoje viena iš apgadintų transporto priemonių iš pradžių buvo neapdrausta, o vėliau šią bėdą buvo bandoma išspręsti „geranorišku“ susitarimu, be žalos išmokos gali likti ir pats nukentėjusysis, mat jis gali būti pripažintas kaip nusikalstamos veikos bendrininkas“, – perspėja draudikų atstovas.

Šiuo atveju ekspertas primygtinai rekomenduoja nesileisti į diskusijas su neapdraustos transporto priemonės savininku, nesudaryti jokių žodinių ar raštiškų susitarimų. Dar viena galima klaida – eismo įvykį mėginti įforminti vėlesne data nei incidentas įvyko iš tikrųjų.

„Visi šie metodai nėra nauji ir draudikams puikiai žinomi. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad galite patys tapti sukčiavimo auka ir avarijos kaltininkas pasinaudos jūsų geranoriškumu. O esant bet kokioms neaiškioms aplinkybėms draudimo bendrovės taip pat nesiims atlyginti žalos, net jei prisipažinsite norėję kaltininkui pagelbėti iš geros valios“, – aiškina R. Pocius.

Beje, draudikų atstovo teigimu, panašių situacijų gali nutikti ir susidūrus su pradedančiuoju vairuotoju. Kaip teigia R. Pocius, kartais pasitaiko tokių atvejų, kai vadinamieji „klevo lapai“, patekę į eismo įvykį, gali prašyti nepildyti deklaracijos ir susitarti sumokant nukentėjusiajam „į kišenę“. To priežastis – pradedančiajam vairuotojui dėl sukeltos avarijos gali tekti perlaikyti egzaminus.

Klaipėdietis Lukas įsitikinęs, kad kai kurios draudimo įmonės naudojasi savo klientų naivumu.

Esą draudimo bendrovė "Seesam" būtent jo automobiliui skirtą draudimo metinę įmoką internetiniame tinklalapyje "draudimas.lt" paskaičiuoja už 115 eurų. O bendrovės draudėja siūlo mokėti 128 eurus.

"Absurdas, kai lojalus klientas už draudimą kasmet suploja vis daugiau. Juolab kad nepatenku į jokias rizikos zonas, esu ilgametis vairuotojas, nepatyręs avarijų. Panaršęs internete radau kone perpus pigesnių pasiūlymų. Mažesnės ir tos pačios bendrovės kainos", – stebėjosi pašnekovas.

Absurdas, kai lojalus klientas už draudimą kasmet suploja vis daugiau.

Vyro žodžiais tariant, jei nemoki ieškoti, tenka susimokėti dvigubai.

"Seesam Insurance AS" Lietuvos filialo Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Eugenijus Mažiulis paaiškino, kad draustis internetu – pigiau, todėl ir yra šis kainų skirtumas.

"Pateikta kaina tikrai nėra nesusipratimas ar techninė klaida – paprasčiausiai tai yra 10 proc. nuolaida, kuri yra taikoma draudžiantis internetu: 128 eurų, atėmus 10 proc. (12,8 euro), prilygsta 115 eurų. Apie tai, kad draudimo bendrovė "Seesam" taiko papildomą nuolaidą draudžiantis internetu, viešai skelbiame jau nuo 2008 m., kai pradėjome draudimo pardavimus savo elektroninėje parduotuvėje. Vėliau, partneriams pradėjus teikti mūsų draudimo paslaugas internetu, šį principą taip pat išlaikėme, tad 10 proc. nuolaida taikoma ir jų elektroninėse parduotuvėse", – teigė E.Mažiulis.

Esą tai įprasta praktika, taikoma internetiniuose pardavimuose, mat procesas yra automatizuotas, dalį veiksmų, susijusių su duomenų įvedimu, atlieka pats lankytojas, todėl bendrovės atstovai gali pasiūlyti patrauklesnę kainą klientui.

Tiesa, automobilių draudimo kainos per pastaruosius trejetą metų smarkiai išaugo.

Remiantis Lietuvos banko viešai pateikiamais ne gyvybės draudimo rinkos duomenimis, 2017 m. (1–11 mėn.), palyginti su 2016 m., vidutinė įmoka augo 28 proc. verslo klientams ir 24 proc. fiziniams klientams. 2016 m., palyginti su 2015 m., šie pokyčiai buvo atitinkamai 13 ir 5 proc.

E.Mažiulis akcentavo, kad draudimo įmoka priklauso nuo daugelio kriterijų: svarbu draudėjo miestas, vairavimo stažas, transporto priemonės parametrai, įvykių istorija, automobilio paskirtis, draudimo laikotarpis ir kiti niuansai.

Vis tik ne visi įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais, todėl norėdami išvengti nesusipratimų automobilių savininkai turėtų atkreipti dėmesį į draudimo taisykles ir konkrečios sutarties sąlygas, kur nurodomos išimtys ir specifinės situacijos, kuomet žala nėra atlyginama. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius išskiria dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai draudimo išmoka apsidraudusiajam vis tik nepriklauso.

Anot T. Nenartavičiaus, viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai vairuotojai nepagrįstai tikisi draudimo išmokos yra, kuomet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) savo transporto priemones apdraudę ir nukentėję vairuotojai tikisi nuostolių atlyginimo su eismo įvykiais visiškai nesusijusiose situacijose.

„Pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Nepaisant to, tokį draudimą turintys vairuotojai į draudikus kreipiasi ir tuomet, kai transporto priemonės yra apgadinamos ne eismo įvykių metu, pavyzdžiui, atidarinėjant dureles automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokių žalų TPVCAD neapima, o nuostolių panašiose situacijose norintys išvengti vairuotojai savo transporto priemones turėtų drausti kasko“, – sako draudimo ekspertas.

Pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai.

Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto rankinio stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai. Tokios žalos yra susijusios su kasko, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio kasko apsauga.

„Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar kasko, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus. Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala“, – sako T. Nenartavičius.

Nedraudžiamiesiems įvykiams, pasak draudimo eksperto, priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir kasko turėtojams.

„Ne tokie reti atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama transporto priemonėms nepritaikytose vietose. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių. Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys“, – pažymi T. Nenartavičius.

Anot draudimo eksperto, draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.

„Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidinėjant taisyklių problemų dažniausiai nekyla. Norintiems maksimaliai apsisaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir kasko“, – sako T. Nenartavičius.

Lietuvos banko duomenimis, pernai draudimo tarifai didėjo trečdaliu. Draudikai aiškina, kad kainos kyla, nes gausėja avarijų, auga autoremonto paslaugų kainos, o gatvėse važinėja vis daugiau brangių automobilių.

Skaičiuojama, kad daugiausia už draudimą moka dvejų metų vairavimo stažo neturintys arba nuolat į eismo įvykius patenkantys jaunesni nei 25-erių vairuotojai. Tačiau bankas gauna skundų, kad kai kurios bendrovės už privalomą civilinį draudimą reikalauja ir apie 5000 eurų per metus.

Bankininkai spėja, kad tokiu būdu draudikai stengiasi atgrasyti klientus ir nenori prisiimti atsakomybės už rizikingus vairuotojus. Kol kas bankas tik įspėja tokius draudikus, tačiau neatmeta galimybės imtis griežtesnių priemonių.

Patys draudikai sako, kad privalomasis automobilių draudimas nėra pelningas, o dažniau nuostolingas, todėl kainas tenka kelti visiems, ne tik rizikingiems vairuotojams.

Siekia pasipinigauti

Redakcija kreipėsi į tris didžiausias Lietuvoje veikiančias draudimo kompanijas, prašydama pasidalyti informacija, kaip dažnai joms tenka susidurti su tyčinėmis avarijomis ir bandymu pasipelnyti. Atsakymus pateikė dvi kompanijos. ERGO Komunikacijos projektų vadovė Jolanta Karpuškienė apgailestaudama atsakė, kad dėl tam tikrų aplinkybių informacijos pateikti šiuo metu negalima, tad šįsyk remsimės BTA ir "Lietuvos draudimo" bei Kauno kelių policijos valdybos duomenimis ir pateiktais atsakymais.

"Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas Andrius Juodeikis tvirtina, kad mėginimo pasipelnyti sukčiaujant būdų pasitaiko įvairiausių. Dažniausias sukčiavimo atvejis – apsidraudimas po eismo įvykio.

"Iš visų sukčiavimo atvejų, kurių per metus išsiaiškiname keletą šimtų, esame suskaičiavę, kad 37 proc. atvejų yra klastojamos įvykio aplinkybės, 21 proc. skubama apsidrausti jau po eismo įvykio, o 15 proc. sudaro įvykių inscenizavimas", – tvirtina ekspertas. Pasak jo, pasitaiko ir atvejų, kai vairuotojai klastoja įvykio aplinkybes, didina įvykio metu patirtą nuostolį, priskirdami ir su juo nesusijusius sugadinimus, inscenizuoja eismo įvykį, kurio apskritai nebuvo, draudimo kompanijai pateikiamos suklastotos automobilių remonto sąskaitos.

"Kartą esame gavę sąskaitą iš užsienio įmonės, kuri, pasirodo, nuo įsteigimo dienos prekiauja tik obuoliais, o ne mašinų detalėmis, tačiau vairuotojas manė, kad to niekas nesužinos", – kuriozišką situaciją prisiminė pašnekovas.

Fantazijos nestinga

Neretai, siekdami iš draudimo kompanijos gauti kuo daugiau pinigų, asmenys nurodo klaidingas eismo įvykio aplinkybes, kurios prieštarauja net fizikos dėsniams. Dažniausiai nukentėjusysis bando susiremontuoti pažeistas automobilio dalis, kurios jau iki įvykio buvo sugadintos: pavyzdžiui, įrodinėja, kad apgadinus galinį buferį kartu įtrūko ir priekinis stiklas.

Draudimo kompanijos BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pasakoja, kad vidutinė pinigų suma, kurią siekiama gauti iš draudimo kompanijos už fiktyvius eismo įvykius, viršija 6 tūkst. eurų, tačiau kartais siekiama gauti ir kur kas didesnes sumas. Beje, A.Žiukelis taip pat, kaip jo kolega iš "Lietuvos draudimo", atkreipė dėmesį, kad fiktyvių avarijų kūrėjai kartais pamiršta ir apie visatoje galiojančius fizikos dėsnius.

"Kurioziškiausios situacijos, kai į tokius spektaklius patenka dėl gedimų iš vietos negalintys pajudėti automobiliai. Neretai pasitaiko, kad "susiduriama" atokiame užkampyje, kur per parą pravažiuoja vos keli automobiliai, tačiau būtent šį įvykį teigia matę bent keli "nepriklausomi" liudininkai. Stebina, kai apžiūrint automobilį matai, kad sugedusių, tačiau apynaujų automobilių kelių eismo spektaklyje patirti pažeidimai akivaizdžiai paryškinti papildomais plaktuko ar plytos smūgiais, taip tiesiog siekiant gauti didesnę draudimo išmoką", – dažniausias gudravimo schemas vardija BTA atstovas.

Iš visų sukčiavimo atvejų, kurių per metus išsiaiškiname keletą šimtų, esame suskaičiavę, kad 37 proc. atvejų yra klastojamos įvykio aplinkybės.

Pergudrauti nepavyksta

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė Rasa Baltaševičienė tvirtina, kad tuomet, kai avarija sukeliama tyčia, ji laikoma ne eismo įvykiu, o tyčine nusikalstama veika, kadangi eismo įvykis priskiriamas neatsargiai veikai.

"Šiandien asmenys, galbūt siekiantys pasipelnyti iš draudimo bendrovių ar kitų eismo dalyvių, dažniau fiksuoja eismo įvykius nekviesdami policijos, o pildydami eismo įvykio deklaracijas. Eismo įvykio inscenizavimą išsiaiškinti policijos pareigūnams nėra sudėtinga. Atvykus policijai į įvykio vietą, fiksuojami ne tik liudytojų parodymai, eismo dalyvių paaiškinimai, bet ir kiti itin svarbūs nebylūs įrodymai: atliekama eismo įvykio vietos apžiūra, braižoma mastelinė eismo įvykio schema, fiksuojami trasologiniai pėdsakai, atliekama transporto priemonės apžiūra, ant automobilio visada matosi apgadinimo pobūdis, aukštis, dažų likučiai. Tiriant eismo įvykį, jei kyla neaiškumų, pagal surinktus duomenis skiriama automobilio techninė ekspertizė, kurią atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai", – dienraščiui tvirtino policijos pareigūnė.

Netapkite bendrininku

"Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas A.Juodeikis tikina, kad vairuotojai, kurie susivilioja mintimi inscenizuoti eismo įvykį ar bandyti po jo dirbtinai padidinti transporto priemonei padarytą žalą, pirmiausia rizikuoja netekti draudimo išmokos, o tyrimo medžiaga gali būti perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakomybė taip pat gali grėsti ir tiems vairuotojams, kurie prieš eismo įvykį neturėjo ketinimo sukčiauti, tačiau, įvykus eismo įvykiui, nutarė pagailėti kaltininko – sutiko palaukti, kol kaltininkas, nubėgęs iki artimiausio prekybos centro, apdraus savo automobilį, sutiko nurodyti kitą eismo įvykio laiką, nei realus (jį pavėlinti).

"Net jei esate nekaltas dėl eismo įvykio, bet sutikote pasirašyti eismo įvykio deklaraciją vėlesne data ar joje nurodyti kitą paros laiką, nei faktiškai įvyko įvykis, rizikuojate patys patirti nemalonumų: būsite įtraukiami į teisminį procesą, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Yra buvę atvejų, kai visiškai nekalti ir anksčiau jokių reikalų su teisėsauga neturėję klientai, vien todėl, kad sutiko dalyvauti sukčiavimo schemoje (dažniausiai tai apsidraudimas po įvykio, kurio prašo kaltasis vairuotojas), turėjo problemų įsidarbinant valstybės tarnyboje ar kreipiantis dėl leidimo laikyti ginklą. Tokiu būdu žmogus, gelbėdamas kitą, susikuria neplanuotų problemų sau", – teigia draudimo kompanijos atstovas.

"Lietuvos draudimas" avarijų tyrimams naudoja programinę įrangą, kuri padeda virtualiai rekonstruoti eismo įvykį (t.y. atkurti, koks buvo automobilių judėjimas susidūrimo metu, kaip jie turėjo sustoti po susidūrimo). Eismo įvykio rekonstrukcija galima ne tik iš paukščio skrydžio, bet ir iš kiekvieno automobilio vairuotojo pozicijų, įvertinant matomumą ir galimybę išvengti eismo įvykio.

Jei tyčinis eismo įvykis įvyksta judrioje miesto vietoje (pvz., dalis tyčia įvykius sukeliančių vairuotojų yra labai pamėgę žiedines sankryžas, tai yra vadinamieji žiedų pakišinėtojai, jie stengiasi tyčia sukelti eismo įvykį žiedinėje sankryžoje), įvykio aplinkybes nustatyti gali padėti ir mieste įrengtos filmavimo kameros. Būna, kad sulaukiame aktyvių, pilietiškų vairuotojų pranešimų apie įtartiną ar piktadarišką elgesį.

A.Žiukelis perspėja, kad tokių spektaklių režisieriai nepagrįstai nuvertina draudikus, manydami, kad šie nesigilins į eismo įvykio aplinkybes, o gyventojus ragina nepasiduoti įtikinėjimams, kad tokie veiksmai gali išdegti.

Atsarga gėdos nedaro

R.Baltaševičienė pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai automobilio savininkas pats apgadina transporto priemonę, bet po kurio laiko, pavyzdžiui, apsidraudęs transporto priemonę, pastato ją į kitą vietą ir kreipiasi į policijos pareigūnus, prašydamas surasti jo transporto priemonę apgadinusį vairuotoją. "Vienas tokių automobilio savininkų buvo lengvai išaiškintas, kadangi toje vietoje buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksavo, kaip automobilio savininkas į aikštelę atveža ir pastato jau apgadintą transporto priemonę. Prieš keletą metų vienas vyriškis inscenizuodavo eismo įvykius pėsčiųjų perėjose: krisdavo priešais atvažiuojantį automobilį ir reikalaudavo pinigų už neva patirtus sužalojimus. Kai yra tokios situacijos, vairuotojai privalo kviesti policijos pareigūnus", – sako eismo įvykių aplinkybes narpliojanti pareigūnė.

Sudėtingesni eismo įvykiai, pasak R.Baltaševičienės, kai vienas iš eismo dalyvių elgiasi nesąžiningai – ne vengia eismo įvykio, bet atvirkščiai, pasinaudodamas kito dalyvio neatidumu, prisideda prie tokio eismo įvykio kilimo. "Buvo atvejis, kai vairuotojas, važiuodamas vienoje Kauno mieste esančių žiedinių sankryžų, tyčia įvažiuodavo į sankryžą besukančius vairuotojus, taip sukeldamas eismo įvykį. Kai yra tokios situacijos, jei būsi atidus, atsargus, laikysiesi Kelių eismo taisyklių – eismo įvykis neįvyks. Sugebėjimas gerai vairuoti apima ne tik gerą Kelių eismo taisyklių žinojimą, bet ir sugebėjimą numatyti eismo dėsningumus bei galimus pavojus kelyje", – teigia policijos pareigūnė.

Kad žiedinėse sankryžose dažniausiai darbuojasi tyčinių eismo įvykių autoriai, patvirtina ir draudikai. "Draudimo bendrovių istorijoje yra buvę tokių vairuotojų, kurie į eismo įvykius žiedinėse sankryžose pakliūdavo po keliolika kartų per metus, dažniausiai vairuodami vis kitą – uošvės, giminaičio, draugo vardu registruotą automobilį", – sako A.Juodeikis.

Netikėtos situacijos

Kodėl žmonės nusprendžia inscenizuoti eismo įvykį? Pasak A.Juodeikio, priežasčių būna įvairiausių. "Vienais atvejais automobiliai specialiai daužomi, įvažiuojant į medį, tvorą ar stulpą, siekiant pasipelnyti gaunant draudimo išmoką. Dažnai taip elgiamasi, kai vairuotojas įsitikinęs, kad automobilio parduoti nepavyks arba nepavyks parduoti jo už norimą kainą", – pavyzdį pateikė pašnekovas.

Kitais atvejais avarijos sukeliamos tyčia veikiant emocijoms, kai vairuotojai, pakliuvę į tam tikrą situaciją ar siekdami išvengti gresiančios nuobaudos, neapdairiai elgdamiesi sukelia eismo įvykius ir taip prisidaro dar daugiau bėdų.

A.Juodeikis pateikė ir kelis pavyzdžius. "Gamtosaugos pareigūnas, užtikęs draustinyje uogautoją su automobiliu, siekė skirti jai nuobaudą. Uogautoja šoko į automobilį ir mėgino nuvažiuoti. Pareigūnui užtvėrus jai kelią, ši tyčia toliau važiavo ant jo ir pareigūną sužalojo. Grupei jaunuolių besilinksminant prie statybvietės, vienas jų sumanė automobiliu pagąsdinti kitus – prispaudė juos prie betono blokų ir sužalojo. Įvykis buvo pripažintas tyčiniu užvažiavimu ant pėsčiojo. Tokiu atveju žala atlyginama nukentėjusiajam ir pareiškiamas regresas vairuotojui dėl jo tyčinių veiskmų", – kalbėjo draudimo kompanijos atstovas.

Pasitaiko ir neapdairumo ar tiesiog vienas kito nesupratimo atvejų, kad pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas gestu ar mirksėdamas šviesomis parodo, kad praleidžia / įleidžia įvažiuoti / išvažiuoti iš šalutinio kelio, bet staiga persigalvoja ir įvyksta susidūrimas. Tokiais atvejais sunku nustatyti, ar taip įvyko tyčia. Tiek draudimo kompanijų atstovai, tiek policijos pareigūnai aptaria, kad tuomet, kai eismo įvykio aplinkybės iki galo nėra aiškios ar gaunate pasiūlymą susitarti, reikėtų pildyti eismo įvykio deklaraciją, o jeigu išsiaiškinti nepavyksta – kviesti policiją.