Nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m. birželio V. Dačkauskas triskart keitė automobilio guolius ir dar triskart – stabdžių kaladėles. Anot jo, teko daug važinėti. LNK primena, kad tuomet, kai V. Dačkauskas svilino stabdžius, buvo pats karantino įkarštis, o judėjimas buvo ribojamas.

„Nieko keisto nemanau, galiu persižegnoti. Tikrai, viskas čia sąžiningai padaryta ir niekur nieko nėra prirašyta, nėra sukčiauta“, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys.

Už kanceliarines lėšas jis 2020 m. balandį  keitė stabdžių kaladėles ir guolius. Po pusmečio, spalį, vėl keitė kaladėles ir guolius. 2021 m. sausį – vėl guolius ir stabdžių vamzdelius, o birželį – vėl kaladėles.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Teko daug važinėti. Važinėju po renginius ir panašiai. Teko remontuoti, prižiūrėti, juolab kad vieną iš savo pagrindinių mašinų buvau sudaužęs važiuodamas į renginį. Paskui važinėjau su kita savo mašina“, – sakė Vaclovas Dačkauskas.

Remiantis ekspertų skaičiavimais, automobilio stabdžių kaladėlės gali būti naudojamos 40 tūkst. kilometrų. Savąsias V. Dačkauskas keitė triskart per pusantrų metų. Pasibaigus karantinui ir judėjimo apribojimams, baigėsi ir tarybos nario kaladėlių remontai.

„Mano mašina nebuvo nauja, ne naują ją pirkau – „Mazda“ dešimties metų. Ne vienas guolis mašinoje yra“, – kalbėjo pašnekovas.

Mano mašina nebuvo nauja, ne naują ją pirkau.

Paklaustas, ar šiemet jau keitė guolius, V. Dačkauskas atsakė teigiamai. Greitu metu planuoja keisti ir stabdžių kaladėles.

„Techninę apžiūrą dabar praeis, tai žiūrėsime – tikriausiai reikės keisti“, – sakė V. Dačkauskas.

„Skaidrinam“ tyrimo Klaipėdos rajone netikėtumai – laidoje „KK2“ per LNK.LT ir LNK eteryje.

Pasijuto apgauta

Eveliną Gužaitę į „Kauno dienos“ redakciją atvijo nepavydėtina situacija, trunkanti jau pusę metų. Po didelės avarijos į „Škodos“ saloną – UAB „Baltieva“ – Kaune, Aleksote, remontuoti savo automobilį nuvežusi moteris įtaria, kad čia taikoma gudri schema. Tik ne visi į tokio aukšto lygio saloną užsukę klientai tai pastebi. „Juk ne į garažiuką atveži taisyti automobilį“, – pastebėjo ji.

Pasijutusi apgauta Evelina ne tik turėjo reikalauti jai priklausančių dokumentų, bet ir kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kad būtų patvirtinti jos automobilyje po remonto palikti defektai. Negana to, ji įtaria, kad kai kurie jos atžvilgiu taikyti salono atstovų veiksmai turi ir nusikaltimo požymių.

Šiuos dalykus moteris dabar priversta aiškinti ir teismui, kadangi ji nesutiko mokėti, anot Evelinos, už nekokybiškus remonto darbus. Dėl to UAB „Baltieva“ atstovai jai iškėlė ieškinį.

„Jie negalvojo, kad aš prisikasiu taip giliai, kovosiu dėl teisybės. Labiausiai noriu, kad žmonės, kurie visiškai pasitiki tokio lygio automobilių salonais, pasimokytų iš mano klaidų“, – vylėsi kaunietė.

Įklimpo: iš „Baltievos“ naują automobilį nusipirkusi E.Gužaitė įtaria, kad salono darbuotojų veiksmai turi ir nusikaltimo požymių. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Lemtinga avarija

2021-ųjų kovą E.Gužaitė „Škodos“ salone už 22,5 tūkst. eurų lizingu pirko naują automobilį. Moteris pasakojo, kad jis buvo specialios komplektacijos – būtent toks, kokio ji visada norėjo. Tačiau džiaugtis naujuoju pirkiniu ilgai neteko – šių metų balandį kaunietė pateko į eismo įvykį.

„Per savo gimtadienį važiavau į Vilnių ir atsitrenkiau į priešais važiavusio automobilio galinę dalį, šis kliudė dar vieną – priekyje buvusį automobilį. Buvau pripažinta avarijos kaltininke, mano „Škodos“ priekis buvo gerokai apgadintas. Svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo. Užpildėme eismo įvykio deklaraciją. Jaučiausi rami, nes turėjau kasko draudimą, tik automobilį jau teko specialiu transportu gabenti į Kauną, nes jis nebevažiavo“, – nelaimę prisiminė pašnekovė ir nusistebėjo, kad oro pagalvės avarijos metu neišsiskleidė. 

Sudaužė: su nauja „Škoda“ kaunietė pateko į smarkų eismo įvykį. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Kadangi automobilis buvo pirktas salone, Evelina teigė neturėjusi kitų minčių, kaip tik tvarkyti jį salone „Baltieva“: „Juk čia geriausiai sutvarkys mano beveik naują automobilį.“ Taip kaunietė galvojo iš pradžių, kai dar nė nenutuokė, kokie akibrokštai laukia.

Per avariją moters automobiliui padaryta žala siekė beveik 12 tūkst. eurų. Šį faktą patvirtino ir draudimo bendrovė.

Labiausiai noriu, kad žmonės, kurie visiškai pasitiki tokio lygio automobilių salonais, pasimokytų iš mano klaidų.

Nemalonumų pradžia

Gavę draudikų žalos patvirtinimą, meistrai ėmėsi darbo. Evelina teigė daugiausia bendravusi su salono darbuotoju Laurynu, vis pasiteiraudavusi, kaip vyksta jos „Škodos“ tvarkymo darbai.

„Man davė ir pakaitinį automobilį, už kurį, kaip tada maniau, man nereikės mokėti. Tačiau labai klydau – prasidėjus konfliktui, man buvo priskaičiuota nemenka suma, kurią turėjau sumokėti“, – nepasitikėti žodiniais pažadais ragino kaunietė.

Vis laukdama remonto pabaigos, jauna moteris prisiminė, kad buvo laikas keisti automobilio padangas.

„Paskambinau Laurynui ir paklausiau, ar po remonto jie gali padaryti ir šį darbą. Jis sutiko ir liepė atvažiuoti“, – pasakojo pašnekovė.

Netikėtai šis vizitas į saloną tapo reikšmingas. „Tą dieną man užkliuvo vaizdas – atvykusi pamačiau remontuojamą savo automobilį. Po avarijos buvo visiškai sudaužytas tik vienas žibintas, tačiau tada pamačiau, kad išimtas ir kitas – per avariją likęs sveikas. Nusistebėjau, bet galvojau, kad galbūt remonto metu taip daroma“, – prisiminė E.Gužaitė.

Jokių dokumentų

Gegužės 18-oji Evelinai prasidėjo pakiliai – ji sulaukė žinios, kad gali atvykti pasiimti savo suremontuotos „Škodos“.

„Mano automobilis stovėjo kieme. Prisiminusi matytą vaizdą remonto metu, Lauryno paklausiau apie savo žibintus. Ar buvo pakeistas tik vienas? Jis užtikrintai kalbėjo tik apie vieno žibinto pakeitimą“, – prisiminė kaunietė, nors jau tada ją buvo apėmusi bloga nuojauta.

Moteris teigė, kad jai buvo pasakyta, jog automobilis duodamas savaitei išsibandyti.

„Praėjus šiam laikui esą dar reikės atvažiuoti, nes liko nupoliruoti pakeistas detales. Tuomet maniau, kad tai visai logiška, tačiau šiek tiek sunerimau, nes buvau paraginta tiesiog sėsti ir važiuoti – jokio atsiėmimo dokumento pasirašyti negavau. Parašą uždėjau tik ant dokumento, kuriuo grąžinau pakaitinį automobilį“, – pasakojo pašnekovė.

Perrinktas žibintas?

Bloga nuojauta Evelinos neapgavo. Išvažiavusi iš salono ji buvo priversta sustoti.

„Pastebėjau, kad įrėžtas vairas. Susinervinau, tačiau pagalvojau, kad tai tik smulkmena. Tačiau dar kiek pavažiavusi pajaučiau, kad keistai dirba variklis. Nieko nelaukdama sustojau ir nusprendžiau detaliau viską apžiūrėti. Tada pastebėjau daugiau įbrėžimų ant kėbulo ir nieko nelaukdama paskambinau Laurynui“, – pasak moters, šio darbuotojo reakcija taip pat buvo iškalbinga: „Jis sutrikęs paklausė, ar aš dar važiuoju. Nustebau dėl tokio klausimo, tačiau jam išvardijau pastebėtus defektus. Darbuotojas man patikino, kad esą viską išsiaiškinsime, kai atvažiuosiu.“

Nepasitikėjimo skalei pasiekus viršūnę, jauna moteris tą patį vakarą savo „Škodą“ nuvežė pas pažįstamą, kuris puikiai išmano šiuos reikalus: „Jau tada supratau, kad pati visų blogumų nepamatysiu, reikia, kad kažkas juos man susakytų, nes turėsiu vykti aiškintis su „Baltieva“.“

Sulaukusi pastabų dėl remonto, Evelina teigė buvusi šokiruota. Moteriai pateikė visą sąrašą defektų – pradedant perrinktu dešiniuoju žibintu ir baigiant drebančiu varikliu ir palikta įkirsta degalų žarnele.

Naudotas: po remonto atsiradusius defektus galima įžvelgti plika akimi. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Negana to, savo „Škodą“ nusprendžiau pasitikrinti specialioje sistemoje. Suvedusi automobilio kėbulo numerį pamačiau, kad vienas mano žibintas tikrai yra surinktas iš dalių. Būtent tas žibintas, kuris turėjo būti net nekeistas!“ – rodydama šios programos vaizdą nuostabos neslėpė pašnekovė ir pridūrė: „Tada aiškiai supratau, kad esu apgauta.“

Surinko: Evelina su specialia programa įsitikino, kad vienas jos „Škodos“ žibintas buvo įdėtas surinktas iš dalių. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Painiava dėl dokumentų

Kitą dieną prasidėjo tikras karas. Su advokatu pakalbėjusi Evelina nuvyko aiškintis į saloną.

„Pareikalavau atiduoti man priklausančią sąskaitą faktūrą, atliktų darbų sąmatą. Tačiau tai, ką man davė darbuotojas Laurynas, išvertė iš kojų. Tai buvo ne mano automobilio, o bendrų UAB „Baltieva“ detalių įsigijimo sąskaita faktūra. Tame dokumente buvo visos detalės, kurias nuo balandžio pirko salonas. Galvojau, kad sapnuoju… Kam man reikalingas toks dokumentas?“ – kaunietė tikino, kad į jos tolesnius klausimus buvo kontratakuojama neaiškiais išsisukinėjimais.

Tą dieną Evelina darbuotojui nurodė ir visus defektus, kurie atsirado po remonto.

„Jis automobilį apžiūrėjo, net specialiai klausėsi veikiančio variklio, tačiau išgirdau tik daugybę išsisukinėjimų, kad viską aptarsime kažkada vėliau“, – dar labiau nusivylusi iš šio salono išvažiavo kaunietė, vėliau ji dar kelis kartus siuntė laiškus bendrovei „Baltieva“ su prašymu pateikti prašomus dokumentus.

Nupirko, bet neįdėjo?

Gegužės 20-ąją ši istorija pasiekė kulminaciją. Evelina vėl grįžo į saloną, tik šį kartą buvo nusprendusi taip paprastai neišvažiuoti.

„Atvažiavus su manimi jau niekas nesisveikino. Pasakiau, kad kalbėsiu tik su direktoriumi, tačiau man liepė palaukti. Tada sutikau ir Lauryną, jam rėžiau viską tiesiai į akis: klausiau, kodėl man melavo dėl žibintų, kodėl neatiduoda man priklausančių dokumentų. Jis atrodė gerokai sutrikęs“, – teigė pašnekovė.

Tas pats Laurynas, greičiausiai nebenorėjęs klausytis Evelinos priekaištų, moterį nusivedė į bendrovės sandėlį.

„Čia jis parodė iš mano automobilio išimtą sveiką žibintą! Jį nufotografavau ir dabar turiu įrodymus, kad mano sveikas žibintas liko pas juos, o vietoj jo įdėtas, kaip įtariu, perrinktas“, – pašnekovė pateikė ir nuotraukas, ir garso įrašą, kuriame darbuotojas patvirtina Evelinos žodžius.

Įrodymai: „Baltievos“ darbuotojas Evelinai parodė jos išimtą sveiką žibintą. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tos dienos pokalbis su UAB „Baltieva“ direktoriumi Dainiumi Aleksa, pasak kaunietės, buvo nemalonus. Jokių apčiuopiamų susitarimų nepavyko pasiekti, tačiau Evelina atgavo taip reikalautą sąskaitą faktūrą.

„Tada supratau, kodėl jie taip nenorėjo jos rodyti. Joje juodu ant balto parašyta, kad jie mano automobiliui pirko du naujus žibintus, kurio vieno kaina beveik 650 eurų. Tačiau aš buvau beveik įsitikinusi, kad nė vienas iš šių žibintų į mano automobilį nebuvo įdėtas“, – pasakojo Evelina.

Vėliau jos advokatas nurodė ir savo atsiliepime į ieškinį, kad būtent šis naujų žibintų pirkimas kelia įtarimų dėl bendrovės „Baltieva“ galimai atliktų neteisėtų veiksmų.

„Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad žibintai nupirkti ir pakeisti naujais, nors dešinys žibintas avarijos metu nebuvo pažeistas. Negana to, dešinysis žibintas pakeistas ne visas, o tik jo korpusas, pasiliekant naują žibintą sau ir taip siekiant neteisėtai pasipelnyti. Kairiojo žibinto reflektorius ir optika subraižyti, todėl tikėtina, kad įdėtas naudotas kairės pusės žibintas“, – ieškinio atsakymo detales „Kauno dienai“ citavo pašnekovė. Jame nurodoma, kad šie veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių ir atitinka Baudžiamajame kodekse (BK) numatytas veikas – dokumento klastojimas ir sukčiavimas.

Svarbu tai, kad gegužės 20-ąją, atsiimdama dokumentus, jauna moteris jų nepasirašė.

„Tai būtų reiškę, kad sutinku, jog remontas atliktas gerai ir pretenzijų neturiu. Tačiau aš jų turėjau ir daugiau neketinau leisti būti mulkinama“, – teigė Evelina.

Tai buvo ne mano automobilio, o bendrų UAB „Baltieva“ detalių įsigijimo sąskaita faktūra. Tame dokumente buvo visos detalės, kurias nuo balandžio salonas pirko.

Šokiravo ekspertų išvados

Jauna kaunietė kreipėsi į kelis nepriklausomus ekspertus. Rodydama jų išvadas Evelina vardijo rastus defektus. Vieni jų, anot pašnekovės, atliko ratų geometrijos patikras ir nustatė, kad netinkamas kasterio kampas: „Netinkamas tiek, kad jo neįmanoma sureguliuoti.“

Kiti moters automobilį patikrino nuodugniai ir surašė ilgą nustatytų defektų aktą. Jame nurodoma, kad priekinis dešinysis žibintas pakeistas ne visas, bet tik korpusas, ir neatitinka originalios detalės. Taip pat trūksta žibinto lemputės dangtelio. Priekinio kairiojo žibinto reflektorius ir optika turi aiškiai matomų paraižymų ir dėvėjimosi pėdsakų. Todėl tikėtina, kad remonto metu buvo pakeista naudota detale. Priekinės apdailos grotelės pilkos spalvos, kuri nesutampa su buvusiomis iki remonto juodos spalvos ir su išorinių veidrodžių dažų spalva. Remonto metu nepakeista įvykio metu pažeista degalų magistralės žarnelė, nepakeista akumuliatoriaus baterija, jos korpusas turi matomų struktūrinių pakitimų. Taip pat nepakeistas langų skysčio bakelis, jis turi matomų struktūrinių pakitimų. Remonto metu nepakeista priekinio stiklo kairės pusės statramsčio apdaila. Priekinis bamperis nudažytas nekokybiškai. Nepakankamas dažų sluoksnis bamperio kairėje pusėje, ties kairės pusės arka. Taip pat matomas mechaninis pažeidimas bamperio apatinėje dalyje, jis užteptas dažais. Priekinis kairės pusės statramstis nudažytas nekokybiškai. Matomi nubėgę dažai kairės pusės statramsčio apatinėje dalyje, taip pat nepakankamas dažų sluoksnis statramsčio viršutinėje dalyje. Nekokybiškai nudažyta ir hermetinta kairės pusės arka variklio skyriuje. Apdažytos gretimos sandarinimo detalės virš kairės pusės arkos variklio skyriuje. Užvedus variklį matoma ir girdima vibracija. Variklio kairės pusės pagalvės tvirtinimo varžtų vietos pakitusios ir aiškiai matomos. Iš pateiktos pakabos geometrijos patikros rezultatų lapo matyti, kad pakabos geometrija pakitusi (neatkurta) ir neatitinka techninių ir gamintojo reikalavimų. Priekinio skydelio (vadinamojo panelio) kairės pusės viršutinė dalis pritvirtinta su įvarža, kurios įprastai neturėtų būti.

Specialistai nustatė, kad netinkamos ratų geometrijos, priekinio skydelio viršutinės dalies tvirtinimo su įvarža, pastebimų ir girdimų variklio vibracijų ir pakitusių jėgos agregato tvirtinimo taškų galima priežastis – ne visiškai pašalinta kėbulo deformacija priekinėje automobilio dalyje.

„Gali atrodyti, kad ši mano istorija – kova su vėjo malūnais. Tačiau šioje situacijoje jau veikia ir principai. Jei mano atveju buvo nesąžiningai elgiamasi su žibintais, ką kalbėti apie kitus defektus: galima tik įsivaizduoti, kokius automobilius iš šio salono pasiima kiti žmonės. Jie net nepastebi, kad sudėtos naudotos detalės“, – specialistų išvadas apibendrino Evelina.

Kaip jau minėta, „Baltieva“ savo klientei šiuo metu iškėlė ieškinį ir reikalauja padengti jos automobilio remonto išlaidas. Neseniai pateiktame atsiliepime į šį ieškinį, kaunietė nurodo prašanti ne tik atlyginti jai 2 tūkst. eurų neturtinę žalą, bylinėjimo išlaidas, bet ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jau anksčiau minėtų galimų nusikalstamų veikų.

Bando slėpti remontą?

Dėl automobilio remonto jauna moteris kreipėsi į daugelį institucijų – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Kauno policiją. Tačiau beveik visos jos tyrimų nepradėjo motyvuodamos civiliniais santykiais ir rekomenduodamos juos aiškintis teisme. Šiuo metu vienintelė VVTAT situaciją dar nagrinėja, tačiau jokio apčiuopiamo rezultato nėra.

Evelina apie situaciją „Škodos“ atstovybėje Lietuvoje pranešė ir gamyklos Čekijoje atstovams. Jie moters laiškų neignoravo, bet susirašinėjimas buvo bevaisis.

„Turiu įtarimų, kodėl taip gali būti. Kartą užsukau pasikeisti automobilio tepalų į „Škodos“ atstovybę Vilniuje. Ten visai atsitiktinai darbuotojas man prasitarė, kad jokio didelio remonto po avarijos mano „Škodos“ istorijoje jis nemato. Visiška beprotybė! Gal taip „Baltieva“ bando slėpti informaciją nuo pagrindinių filialų?“ – retoriškai klausė kaunietė.

Situacija: „Baltievos“ salone į kaunietės automobilį, kaip įtariama, sudėjo naudotas detales. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kauno diena“ susisiekė su UAB „Baltieva“ direktoriumi D.Aleksa. Jo buvo paprašyta atsakyti į klausimus, tačiau iš pradžių jis atsisakė tai padaryti. Tiesa, vėliau atsiuntė platų savo komentarą.

Įdomi detalė: „Kauno dienai“ atsiųstame laiške D.Aleksa pateikė kelias nuotraukas. Viena jų tam, kad įrodytų, jog Evelinos „Škoda“ – sutaisyta. Tačiau kaunietės automobilis nufotografuotas visai atsitiktinai Kaune, „Akropolio“ aikštelėje, prieš beveik dvi savaites. Peršasi prielaida – „Baltieva“ seka savo klientus?

Komentaras

Dainius Aleksa

UAB „Baltieva“ direktorius

Istorija labai aiški, nėra kažkaip ypač sensacinga ar išskirtinė, todėl mano komentaras jums iki teismo sprendimo apsiribos šiuo atsakymu.

Mes įžvelgiame akivaizdų E.Gužaitės norą pasipinigauti, mėginimą demonstruoti situacijoje nuskriaustąjį asmenį ir perdėtai, manipuliuojant neva vartotojo teisėmis, siekti finansinės naudos.

Automobilį sudaužė E.Gužaitė – ji pripažinta kalta dėl eismo įvykio, kurio metu taip pat nukentėjo ir kitas automobilis. Draudimo kompanija užsakė remontą pas mus pagal sutartį su „Baltieva“. Tokias atvejais draudimo kompanija yra ir užsakovė, ir mokėtoja, todėl „Baltieva“ veikė ir visus veiksmus – ir darbus, ir detales  – derino su užsakove. Taip, be abejonės, mums svarbi ir klientės nuomonė apie automobilio remonto kokybę. Tik todėl prašėme pačios automobilio šeimininkės pavažiuoti dieną, kad palygintų automobilį po remonto su jai buvusiu įprastu automobiliu prieš eismo įvykį.

Kai remontas toks didelis ir keičiama nemažai dalių, normalu, kad tik visaverčio testavimo metu kasdienio eismo sąlygomis gali išlįsti smulkmenos, reguliavimo subtilybės, pašaliniai garsai ir t. t., to negalima atlikti esant statinei automobilio būsenai dirbtuvėse, remonto metu. Tokiais papildomais darbais galima papildyti nuostolių atlyginimo bylą, jos nebaigiant priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu (draudžiamųjų įvykių žalų reguliavimo taisyklės). Supraskite, kad be klientės sutikimo neturime teisės testuoti jai priklausančio turto realaus eismo sąlygomis, todėl E.Gužaitės situacijos anonsavimas, jog „Baltieva“ ją, moterį, privertė dirbti tikrintoja, yra tik situacijos interpretavimas savo naudai.

Užuot suvieniję jėgas vienam tikslui ir atkūrę automobilio būklę, kad ji būtų artimiausia buvusiai iki avarijos (naudotas, avariją patyręs automobilis niekada nebus kaip naujas), gauname pretenziją su galybe sunkiai suvokiamų ar visiškai nepagrįstų reikalavimų ir nurodymų viršyti su draudimo kompanija suderintą darbų apimtį, kaip antai: pakeisti neišsiskleidusią oro pagalvę ar funkcionuojantį akumuliatorių, vairo ratą ar variklio tvirtinimo elementą ir pan. Visi papildomi norai, nesuderinti su mokėtoju (draudimo kompaniją), gali būti įgyvendinti tik kliento sąskaita, bet ar tai supranta klientė – leisiu sau suabejoti.

Prašau labai aiškiai suprasti, kad šiandien situacija yra tokia: „Baltieva“ atliko su draudimo kompanija suderintus darbus, pateikė Evelinai sąskaitą, sumokėjo PVM ir kitus privalomus mokesčius į LR biudžetą, o Evelina, nepasirašiusi priėmimo–perdavimo akto, savavališkai pasiėmė automobilį, naudoja jį pagal tiesioginę paskirtį jau penkis mėnesius, tačiau vengia sumokėti už atliktus darbus. Todėl „Baltieva“ pasirinkimas ginti savo interesus teisme yra aiškus ir turėtų būti nesunkiai suprantamas. „Baltieva“ kreipėsi į teismą dėl skolos prisiteisimo ir, bylai užsitęsus, paprašė teismo suvaržyti E.Gužaitės galimybę disponuoti asmeniniu turtu, kol teismas priims sprendimą iš esmės.

Tokia trumpa istorija, be dideliu intrigų ar vertės tapti filmo scenarijumi. Asmeniškai aš daugiau kaip 20 metų dirbu šį darbą ir esu matęs pačių įvairiausiu atvejų, įskaitant viešus situacijų nagrinėjimus spaudoje: kartais įsivaizduojamos didelės sensacijos dažniausiai baigiasi logiškai – taikos sutartimi laikantis Civiliniame kodekse (CK) numatyto teisinio reguliavimo.

Anksčiau sugedus automobiliui galvos skausmu tapdavo tinkamas autoserviso pasirinkimas. Dabar automobilius tvarkančiųjų netrūksta, tačiau iškila kita problema – stringa automobilių detalių tiekimas. Tad jūsų automobilis, gali būti, kad bus remontuojamas kur kas ilgiau.

Šiaulietis Mantas sunkiai įsivaizduoja savo dieną be automobilio ir netikėtas gedimas gerokai pakoreguoja planus: „Kasdienybę sunkina automobilio palikimas ilgesniam laikui. Tikrai norisi jį kuo greičiau atsiimti, kartais būna momentų, kai reikia čia ir dabar sutvarkyti.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Automobilio remontas dabar gali užtukti dar ilgiau, nei įprastai, dėl stringančio detalių tiekimo. Kai kurių reikia laukti net kelias dienas, dėl to su sunkumais susiduria autoservisai.

„Problemos dėl logistikos, išlaidų ir kitų dalykų sukelia nepalankią situaciją. Detalės šiek tiek vėluoja“, – sako Šiaulių autoservisų asociacijos vadovas Anatolijus Kirjazovas.

„Problemos su detalėmis. Reikia užsakyti blokelį, kuris seniau būdavo vietoje ar kitą dieną, dabar tenka laukti savaitę arba išvis nėra. Todėl tenka ieškoti dėvėtų detalių. Naujų trūksta“, – mintimis apie dabartinę situaciją dalijosi autoserviso vadovas Karolis Gulbinas.

Skiriasi ne tik automobilių detalių pristatymo terminai, bet ir pasiūla – gerokai sumažėjo gamintojų pasirinkimas.

„Seniau buvo galimybė rinktis iš dešimt gamintojų. Žmogus galėjo rinktis pagal kokybę ar kainą, dabar reikia žiūrėti, kas yra rinkoje. Iš dešimt tiekėjų dabar yra gal du“, – neigiamus aspektus vardija K.Gulbinas.

Tiekėjai visus tikina, kad detalių nepritrūks. Gerokai ilgesnius terminus jie stengiasi kontroliuoti iš anksto įsigydami daugiau detalių. Skaičiuojama, kad pristatymas į Lietuvą dabar trunka net kelis kartus ilgiau nei anksčiau.

„Seniau į sandėlį detalės atvažiuodavo per du tris mėnesius, dabar net iki šešių–devynių mėnesių. Jei anksčiau specialių užsakymų reikėjo laukti iki savaitės, dabar – iki trijų keturių savaičių“, – sako autodetalių pardavimo vadovas Aivaras Mikalauskas.

Kainų padidėjimas matomas gana žymus. Skaičiuojame dešimtimis procentų.

Autoservisų asociacijos įžvelgia ir daugiau problemų – gerokai brangsta automobilių dalys.

„Kainų padidėjimas matomas gana žymus. Skaičiuojame dešimtimis procentų“, – teigia A.Kirjazovas.

Stringantis automobilių detalių tiekimas dabar daugiausia problemų kelia autoservisams. Per dieną jie sutvarko mažiau automobilių, todėl mažėja ir pelnas. Dėl kylančių kainų ateityje gali kilti dar daugiau problemų. Anot Šiaulių autoservisų asociacijos vadovo, rudeniop vairuotojai savo automobilius remontuos tik tada, kai jie visai pabirs, mat kainų šuolis privers taupyti ir rinktis paslaugas.

Išryškėjo skirtumai

Lietuvos vairuotojai daugiau nei latviai ir estai tikrina stabdžius ir tepalus. Estai dažniausiai iš visų Baltijos šalių vairuotojų prižiūri degalų kiekį bake. Skaičiai rodo, kad mažiausiai Baltijos šalių vairuotojams rūpi langų ir veidrodėlių priežiūra.

Tyrimo duomenimis, visų trijų Baltijos šalių vairuotojai labiausiai rūpinasi degalų kiekiu automobilio bake. Estijoje šiuos rodmenis seka 83 proc., Latvijoje – 75 proc., Lietuvoje – 72 proc. vairuotojų.

Statistika rodo, kad vairuotojai daug dėmesio skiria ir transporto priemonių tepalams, labiausiai jų kiekiu rūpinasi lietuviai. 58 proc. jų seka automobilio tepalų būklę. Taip pat elgiasi 47 proc. latvių ir 32 proc. estų.

Tyrimas parodė, kad stabdžių būkle aktyviausiai rūpinasi Lietuvos vairuotojai.

Rūpinasi ir stabdžiais

"Lietuvos vairuotojai yra išsiugdę įprotį stebėti automobilio tepalų lygį variklyje. Būtina nepamiršti, kad variklio tepalus rekomenduojama pakeisti pravažiavus 15 tūkst. km. Tikslesnis intervalas nurodomas automobilio eksploatacijos žinyne, šią informaciją vairuotojui taip pat gali pranešti borto kompiuteris. Daugiau nei septynerius metus naudojamų automobilių vairuotojai tepalų patikrinimą turėtų atlikti dažniau – pravažiavus 1 tūkst. –1,5 tūkst. km. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl variklio nusidėvėjimo ilgiau eksploatuojamų automobilių tepalus būtina keisti dažniau, nei nurodyta žinyne. Jei šios patikros neatliksime, variklis susidėvės daug greičiau", – sako automobilių eksploatacijos specialistai.

Tyrimas parodė, kad stabdžių būkle aktyviausiai rūpinasi Lietuvos vairuotojai. Tai daro 55 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių, 51 proc. latvių ir 40 proc. estų. Kalbant apie stabdžius, vairuotojams svarbu atkreipti dėmesį į stabdžių skysčio kiekį, stabdžių trinkelių ir diskų būklę. Laiku nepasirūpinus tinkamu stabdžių skysčio kiekiu, vairuotojai rizikuoja jų pačių ir keleivių saugumu, netgi gyvybe.

Esant per mažam stabdžių skysčio kiekiui bakelyje, oras gali patekti į stabdžių sistemą ir itin pabloginti transporto priemonės stabdymo funkciją. Susidėvėjus stabdžių trinkelėms ir diskams, vairuotojai susiduria su tokia pačia rizika. Vos pastebėjus prietaisų skydelyje užsidegusią stabdžių nusidėvėjimo lemputę, būtina kuo skubiau šias detales pakeisti.

Padangų būklė

Keičiant padangas, visada reikėtų patikrinti stabdžių diskų ir trinkelių būklę. Stabdžių diskai turi būti tolygiai susidėvėję, be jokių įtrūkimų ir įrėžimų.

Lietuvos vairuotojams labiau nei kaimyninių šalių vairuojantiems žmonėms svarbi ir jų transporto priemonių padangų būklė. Tuo rūpinasi vos trečdalis estų, Lietuvoje tokių vairuotojų – 45 proc.

Automobilių padangas prižiūrintys vairuotojai turi įvertinti tris dalykus. Pirmiausia – padangų oro slėgį, kuris užtikrina tolygų padangų dėvėjimąsi ir automobilio stabilumą kelyje. Rekomenduojamas padangų slėgis nurodomas automobilio eksploatacijos knygelėje arba vairuotojo durų arkoje prie automobilio kėbulo pritvirtintoje lentelėje. Svarbus ir tinkamas padangų protektoriaus gylis. Protektoriaus užduotis – išstumti vandenį, todėl, kuo padangos protektoriaus gylis mažesnis, tuo vanduo išstumiamas blogiau. Tuomet tarp padangų ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis ir automobilis gali tapti nevaldomas, tai priklauso ir nuo greičio bei kelio dangos. Žinoma, reikia stebėti, ar neatsiranda mechaniniai pažeidimai.

Pasak Panevėžio apskrities policijos, automobilis „Opel Insignia“ sprogo garaže apie 19.30 val., kai 1988-aisiais gimęs vyras, kuris remontavo automobilio kondicionavimo sistemą, trumpam paliko jį be priežiūros.

Po sprogimo kilusio gaisro metu sudegė automobilis ir garažas bei dar vienas šalia buvęs garažas ir jame stovėjęs automobilis „Ford Mondeo“.

Žmonės įvykyje nenukentėjo. 

Pasak Marijampolės apskrities pareigūnų, vasario 13  d. buvo gautas pranešimas, kad 2019 metų gruodžio 26-ąją Ukrainos pilietis perdavė savo automobilį „Jeep Grand Cherokee“ taisyti į Marijampolėje esantį autoservisą.

Tikslios transporto priemonės suremontavimo datos nebuvo sutarta.

Tačiau 2020 metų vasario 10 d. asmuo buvo informuotas, kad automobilio jam negrąžins, nes atiduos į autolaužyną.

Nuostolis siekia 5740 eurų.

Įtariamasis policijai žinomas.

Atsisakė pakartotinai automobilį remontuoti?

T. Petereit pasakoja, kad pas Šilainiuose dirbantį automobilių meistrą A. Mickevičių ne vieną transporto priemonę taisė metus. Kaip teigia pašnekovas, iki šių metų spalio vidurio priekaištų  pagal individualios veiklos liudijimą dirbančiam meistrui jis neturėjo. Anot T. Petereit, prieš maždaug dvi savaites su automobilių meistru buvo sutarta neseniai iš užsienio pirktam 2012 metų gamybos automobiliui „Opel Zafira“ pakeisti pagrindinį variklio diržą.

„Už automobilį mokėjau iki 6 tūkst. eurų. Jis buvo geros būklės, be gedimų, pravažiavęs 154 tūkst. km, tad buvo laikas keisti variklio diržus. Buvęs savininkas automobilį tvarkė „Opel“ įgalioto atstovo servise. Kadangi šis automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje, reikėjo, kad automobilis praeitų techninę apžiūrą“, – teigia pašnekovas.

Susirašinėjimas su automobilių meistru dėl būsimų darbų, anot T. Petereit, vyko trumposiomis žinutėmis, savaitgalį. Po kelių dienų – spalio 16 dieną – T. Petereit tikina ryte automobilį nuvežęs meistrui. „Automobilį palikau Kuršių gatvėje 9 B, 31 garaže, kur ir dirba A. Mickevičius. Po kelių valandų jis paskambino ir pasakė, kad diržas pakeistas, automobilį per valandą galėsiu atsiimti ir paprašė už darbą ir detales sumokėti 265 eurus. Sumokėjau 275 eurus grynaisiais ir sutarėme, kad 10 eurų liks kitam remontui. Automobilį vėlavo atiduoti maždaug valandą, nes kažkas nepavyko ir turėjo perdaryti“, – įvykių seką prisimena pašnekovas.  Anot T. Petereit,  remontui reikalingomis detalėmis pasirūpino pats meistras.

Tomas Petereit. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaunietis pasakoja, kad po apsilankymo pas meistrą, automobiliu jis nuvyko į Raudondvario plente esantį Kauno techninės apžiūros centrą, Vilijampolės techninės apžiūros stotį.

„Atliekant techninę apžiūrą, variklis nuolat geso, o netrukus ir visai neužsikūrė.  Pirmą kartą variklis užgeso, kai jau buvau susimokėjęs už techninę apžiūrą, tačiau jai dar neprasidėjus, tada ir paskambinau meistrui, pasakiau apie gedimą. Techninės apžiūros ataskaitoje yra įrašai, kad variklis užgeso“, – aiškina vyras. Anot jo, vakare automobilis buvo nugabentas prie meistro garažo.

Meistras lengvabūdiškai pasakė, kad atsisako mano automobilį suremontuoti ir išvarė iš savo garažo.

Kitą rytą automobilių meistras apžiūrėjo mašiną ir ieškojo gedimo priežasties. „Nuardęs variklį, meistras rado išilgai nudilusį diržą. Manau, kad meistras dar galėjo pašalinti galimą darbo defektą, tačiau jis išsikvietė detales pardavusios įmonės vadybininką ir meistrą, kurie apžiūrėjo automobilį ir neatmetė versijos, kad naujas pagrindinis variklio diržas greičiausiai buvo nekokybiškas. Meistras teigė, kad bendrovė galimai pripažįsta detalės defektą (tačiau tai patvirtinti turi tyrimas gamintojo laboratorijoje) ir prisiima dalį kaltės ir yra pasirengę kompensuoti dalį nuostolio, o likusią dalį turėtų kompensuoti meistras. Pokalbio metu meistrui pasakiau, kad atvariau sveiką ir nesugedusį automobilį, sumokėjau 265 eurus, ir sveiką bei važiuojančią mašiną noriu iš jo ir atgauti. Tada jis, nebaigus pokalbio, padėjo telefono ragelį“, – anot T. Petereit telefono ragelio meistras nekėlė ir vėliau.

„Nuvažiavus pas jį, meistras lengvabūdiškai pasakė, kad atsisako mano automobilį suremontuoti ir išvarė iš savo garažo, – prisimena kaunietis. –  Vėliau jis nebuvo linkęs eiti į kompromisą, teigė, kad mano automobilio išvis netvarkė.“

Kreipėsi ir į policiją, ir į VMI

Pašnekovas tikina, kad bendrovės, kuri ir pardavė pagrindinį variklio diržą, atstovas jam teigė, kad sutinka kompensuoti dalį nuostolių meistrui, bet pats meistras turi rašyti pretenziją, o tai daryti jis neva atsisakė.

Paklaustas, kokį nuostolį patyrė, T. Petereit teigė, kad jam tai gali kainuoti nuo 1,5 iki 3,5 tūkst. eurų. „Kadangi kreipiausi į teisėsaugą, norėčiau vežti automobilį į „Opel“ įgalioto atstovo servisą, kad jie įvertintų faktą, ar variklio gedimui įtakos turėjo pagrindinio diržo keitimas. Tada aš galėčiau išieškoti sumą iš meistro, dėl kurio darbų ir sugedo automobilis. Vien automobilio ekspertizė „Opel“ įgalioto atstovo servise gali kainuoti 400 – 500 eurų. Nuostolis gali siekti apie 1,5 – 3,5 tūkst. eurų, nes tokie darbai garažuose, be garantijų, mažiausiai atsieitų 1,5 tūkst. eurų. Tad neaišku, kiek kainuos ekspertizė ir remontas, gal tai net sudarys ir 75 proc. visos automobilio kainos. Tai gal ir išvis  neapsimoka taisyti šio automobilio. Viską sužinosime teismo keliu“, – sako kaunietis.

T. Petereit neslepia, kad  iškart kreiptis į „Opel“ įgaliotus atstovus ir ten pakeisti pagrindinį variklio dirželį jam atrodė brangoka.

„Aš turiu daugiau automobilių, su jais pavažinėju ir parduodu. Tai man kreiptis į autoservisus yra žymiai brangiau, garaže dirbančių meistrų kainos yra mažesnės. Beje, pagal įstatymus, visiems remonto darbams turi būti suteikiama šešių mėnesių garantija, o naujoms dalims – pagal gamintojo įsipareigojimus“, – T. Petereit tikina, kad perka geros būklės automobilius, jais pavažinėja, o tuomet dažniausiai parduoda. Anot jo, per pusmetį jis jau pardavė 3 – 5 automobilius.

Pašnekovas teigė, kad dėl šios situacijos buvo kreiptasi į policiją. „Šis meistras neišrašė sąskaitų ir už anksčiau atliktas paslaugas, tad kreipiausi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją“, – sako kaunietis. 

Siūlo meistrui automobilį pirkti

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su automobilių meistru A. Mickevičiumi, jis pateikė savo įvykių versiją. Anot jo, vyrai nesutaria dėl pinigų sumos ir kur atlikti remonto darbus.

„Žmogus neina į kompromisus. Aš jam ir elektroniniu paštu išsiunčiau pasiūlymą,  kad noriu grąžinti 265 eurus už atliktą darbą ir papildomai už įvykusį gedimą kompensuoti 450 eurų ir užglaistyti kilusį konfliktą. Taip pat noriu atiduoti sąskaitą už atliktą darbą. Aš nemanau, kad atlikau darbus nekokybiškai, pirktas variklio diržas, mano nuomone, buvo su defektu. O žmogus nori, kad dabar aš pirkčiau jo automobilį už 5 tūkst. eurų, kai jis kainuoja 3 tūkst. Taip nebus “, – trečiadienio popietę sakė A. Mickevičius. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Automobilio meistro pasiūlymą kompensuoti patirtą žalą, siųstą e. paštu, ir savo pasiūlymą meistrui pirkti dabar jau nebevažiuojančią „Opel Zafira“ arba apmokėti variklio remontą pas įgaliotą „Opel“ atstovą, T. Petereit parodė ir portalo kauno.diena.lt žurnalistams.

Žmogus nori, kad dabar aš pirkčiau jo automobilį už 5 tūkst. eurų, kai jis kainuoja 3 tūkst. Taip nebus.

„Aš bandau surasti kompromisą, o Tomas nori važiuoti į „Opel“ atstovų centrą. Automobiliui yra 10 metų, rida – apie 200 tūkst. km, būtų automobilis kokių dvejų metų, o rida apie 20 tūkst. km, tai tada suprasčiau. Automobilio variklio remonto darbai jam daugiausiai kainuos iki 700 eurų, o jis atsisako pas mane tvarkyti automobilį“, – pokalbio metu A. Mickevičius kelis kartus pabrėžė, kad atsakomybės už atliktus darbus jis nevengia. Automobilių meistras siūlo T. Petereit atvažiuoti, pasirašyti sutartį, pasiimti pinigus ir automobilis bus sutvarkytas. 

„Įtariu, kad jis nori atsikratyti šios mašinos, nes, mano nuomone, nusipirkdamas ją kaip ir permokėjo – ji turėjo būti geresnės būklės“,  – sako A. Mickevičius, kuris teigia dabar nežinąs, ką daryti su prie jo garažo paliktu automobiliu, kurio raktelius atidavė savininkui. Su mašinomis, anot meistro, jis dirba daugiau kaip 10 metų.

„Policija pas mane važinėja, tai ir pasakiau, kad tvarkiau automobilį, tiesiog nėra mano kaltės, o su Tomu nerandam kompromiso. Atrodo, kad jis pats įklimpo savo melo voratinklyje. Jei jis sutiktų pas mane vykdyti remonto darbus, tada kreipčiausi į bendrovę dėl nekokybiško diržo, o dabar tik pranešiau jai, kad diržas nutrūko. Aš negaliu bendrovei rašyti pretenzijų, kai Tomas man siūlo automobilį pirkti“, – situaciją aiškina A. Mickevičius.

Paklaustas, ar už atliktas paslaugas A. Mickevičius išrašo sąskaitas, jis teigė, kad sąskaita yra išrašyta, tačiau pats T. Petereit jos dar nepasiėmė. 

„Jis važiavo į techninę apžiūrą, o kadangi automobilis yra senas, tai tikėjosi, kad ras dar kažką blogo, tai sutarėm, kad automobilį vėl patvarkysiu, ir išrašysiu bendrą sąskaitą“, – sakė A. Mickevičius patikslinęs, kad jis dirba ne visai tuo adresu, kurį nurodė T. Petereit. Anot A. Mickevičiaus, automobilius jis taiso Kuršių gatvėje 9A.

Paklaustas, ar jis savo darbams suteikia garantiją, pašnekovas kiek sutriko. „Pirmas toks gyvenime įvykis, tad net nežinau, ką atsakyti, – ir pridūrė. – Jeigu žmogus nori garantijų kaip įgalioto atstovo servise, tai gal tada iš pradžių reikėjo važiuoti į „Opel“ centrą ir ten keisti diržą. Žmogus pats pasirinko, o dabar iš manęs 100 proc. garantijų nori. Meistras atsako tik už savo darbus, kaip sakant, už prisuktus varžtus“, – vyras teigia, kad teismas pasakys, kas kaltas. 

Policija tyrimo nepradėjo

Kauno policijos atstovė Justina Kazragytė teigia, kad pareigūnai pareiškimą dėl nekokybiškai atlikto darbo gavo spalio 17 dieną. „Atlikus procesinius veiksmus, patikslinus įvykio aplinkybes, nesant nusikalstamos veikos požymių, už kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė, priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo“, – portalui sako policijos atstovė.

Ji primena, kad dėl netinkamo ar nesąžiningo sutarčių ar sandorių vykdymo, visais atvejais asmenys turi teisę inicijuoti teismo procesą, kreipiantis su pareiškimu į teismą.

Sportininkas, gavęs olimpiečio rentą, nusprendė pasiremontuoti automobilį. Transporto priemonę patikėjo pažįstamo žmogaus rekomenduotam autoservisui.

„Pasakiau, kad man reikia pakeisti stabdžių diskus, pasakiau, kad varva tepalas, kad iš „glušo“ kažkoks garsas, skardos daužosi,  bagažinė sunkiai užsidarinėja“, – automobilio trūkumus LNK laidai KK2 vardino Evaldas.

Sportininkas sutarė dėl kainos – beveik 700 eurų. Reikalingas detales Evaldas pirko iš savo pinigų, tad autoservisui turėjo sumokėti tik už darbus. Po keleto dienų atvykęs pasiimti automobilio, Evaldas gavo sumokėti 670 eurų. Tačiau atlikti darbai sportininko netenkino. Meistrai neva nieko nesuremontavo. Paėmė pinigus ir nepateikė nei sąskaitos, nei atliktų darbų sąrašo. „Jie nieko, jokio popieriaus nepadavė, pasiėmė pinigus į rankas ir viso gero“, – prisimena Evaldas.

Boksininkas nutarė atlikti remonto ekspertizę – nuvarė automobilį į kitą autoservisą. Paaiškino, kokius darbus buvo prašęs atlikti. Meistrai patvirtino, kad jo automobiliui nepadarytas joks remontas. Gavęs patvirtinimą, E. Petrauskas vėl kreipėsi į jo automobilį neva remontavusį autoservisą, prašė grąžinti pinigus, bet atsakymas buvo neigiamas.

Evaldui, kartu su KK2 žurnalistais nuvykus į sportininką galimai apgavusį autoservisą, laukė siurprizas – nei meistrų, nei serviso nebėra.

Kaip situaciją pakomentavo vargais negalais surastas autoserviso direktorius? Ar Evaldui pavyks atgauti savo pinigus? Atsakymai šį ketvirtadienio vakarą, 19. 30 val. KK2 laidoje per LNK.

Kreipėsi į teismą

Ieškovai, kurių tapatybė neatskleidžiama, kreipėsi į draudimo bendrovę dėl išmokos. Ji atsisakė mokėti remdamasi tuo, kad bendrovėje apdraustos transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė esą neatsirado.

Draudimo bendrovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, sugadintos transporto priemonės neapžiūrėjo ir žalos dydžio nenustatė.

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą. Šioje byloje ieškovai savo patirtos žalos dydį įrodinėjo gamintojo atstovų servise parengta sąmata.

Atsakovė ginčijo šį dydį teigdama, kad nukentėjusio asmens automobilis yra nenaujas, todėl pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytą apskaičiavimo principą žala turi būti nustatyta taikant atitinkamą keistinų automobilio dalių ir detalių nusidėvėjimo koeficientą.

Kasacinis teismas, gindamas automobilio savininko teises į draudimo išmoką, padengiančią automobilio atkūrimo vertę, pažymėjo, kad ne visais atvejais naudotų detalių keitimu būtų atkuriama automobilio būklė iki eismo įvykio.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai.

Svarbūs kriterijai

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo nukentėjusiam asmeniui principą, nes automobilio būklė bus vėl tokia, kaip ir iki įvykio.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida.

"Nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros sugadintos transporto priemonės dalys ar detalės prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis, arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių naudotų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigyti būtų pernelyg sunku, tai objektyviai lemtų būtinumą remontuojant transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales", – akcentavo LAT.

Net neapžiūrėjo

Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o draudimo bendrovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.

Draudimo bendrovė sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių apskaičiuotiną nusidėvėjimo dydį grindė standartiniu vertinimo instrukcijoje nustatytu apskaičiavimo koeficientu, net neapžiūrėjusi sugadinto automobilio. Tokiu būdu draudimo bendrovė šį dydį įrodinėjo tik hipotetiškai. Draudikai nesinaudojo teise skirti ekspertizę, kad byloje būtų nustatytas realus nusidėvėjimo dydis.

Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad draudimo kompanija nepaneigė nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteista daugiau kaip 2,6 tūkst. eurų draudimo išmoka pagal autoserviso sąmatoje nurodytą naujų detalių ir darbų vertę, paliko nepakeistą. LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Birželio 23 dieną 1968 metais gimusiai moteriai priklausantis automobilis „Honda Accord“ buvo perduotas 1996 metais gimusiam pažįstamui remontuoti, tačiau jis transporto priemonės negrąžino.

Pirminiais duomenimis, vyras automobilį pardavė. Turtinė žala siekia 1 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį automobilis buvo rastas ir grąžintas savininkei.