Vokietija gerokai lenkia Jungtines Amerikos Valstijas. Iš čia atvykstantys automobiliai sudaro 21,1 proc. naudotų automobilių Lietuvoje. Tai galima paaiškinti ypač didele pigių ir daužtų automobilių pasiūla bei labai lengva tokių automobilių įsigijimo tvarka.

Populiariausių šalių penketuką užbaigia Belgija (11,3 proc.), Nyderlandai (6 proc.) ir Danija (4,7 proc.). Šios šalys tampa populiaria automobilių pirkimo stotele dėl aktyvių naudotų automobilių aukcionų, kuriuose už patrauklią kainą galima įsigyti skirtingų markių ir skirtingų modelių automobilių, kurių vidutinis amžius yra 3-4 metai.

Toliau dešimtuke rikiuojasi Švedija, Prancūzija, Latvija, Italija ir Suomija.

Gerai žinoma schema

Kovo pabaigoje teisėsauga paskelbė apie ikiteisminį tyrimą, kuriame naudotų automobilių importu į Lietuvą ir jų prekyba užsiimanti asmenų grupė įtariama nuslėpusi ir nesumokėjusi daugiau kaip 3 mln. mokesčių.

Klaipėdoje registruotos, muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės direktorius įvardijamas kaip nusikalstamos schemos organizatorius. Kartu su ne mažiau kaip penkių bendrininkų grupe jis įtariamas sukūręs mokesčių slėpimo schemą. Į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados ir Islandijos automobiliai buvo gabenami pasinaudojant pačių kontroliuojamomis septyniomis fiktyviomis įmonėmis. Taip būdavo imituojami automobilių importo, pirkimo–pardavimo sandoriai.

Įtariama, kad bendrininkai veikė pagal pareigūnams žinomą schemą – viena fiktyvi įmonė automobilių importui būdavo naudojama kelis mėnesius, vėliau ją pakeičiant kita. Įmonių direktoriais buvo paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą įmonėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos, Moldovos, Kirgizijos. Dauguma bendrininkų kontroliuojamų fiktyvių įmonių nevykdė jokios veiklos, teikė neteisingas ataskaitas valstybės institucijoms.

Pasinaudojant tokiomis įmonėmis, nuo 2019 m. į Lietuvą buvo atgabenta apie 1,7 tūkst. automobilių, kurių bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 mln. eurų.

Automobiliams atvykus į Lietuvą, iš jūrų uosto teritorijos transporto priemones pasiimdavo galimai tikrieji jų savininkai – perpardavinėtojai.

Nedeklaravę jokių įsigijimo sandorių, perpardavinėtojai automobilius parduodavo prisidengdami dar trimis fiktyviomis įmonėmis, kurių direktoriais taip pat buvo asocialūs, teisti, užsienyje gyvenantys asmenys.

Galutiniai pirkėjai automobilį tariamai įsigydavo iš fiktyvios įmonės. Vėliau jie automobilį įregistruodavo Lietuvoje, o privalomi sumokėti mokesčiai valstybės biudžeto nepasiekdavo, nes fiktyvios įmonės neteikdavo jokių ataskaitų, nebuvo registruotos PVM mokėtojomis ir nemokėjo jokių mokesčių.

Tarp tūkstančių importuotų ir areštuotų automobilių pateko daugybė šalies gyventojų, kuriems aukcionų tarpininkais pasiskelbę įtariamieji pirko ir gabeno į Lietuvą automobilius. Pastaruosius JAV aukcionuose išsirinkę ir už juos sumokėję gyventojai negali jais naudotis.

"Turime visą informaciją apie tikruosius automobilių savininkus, kurie realiai juos įsigijo iš trečiųjų šalių. Minėtų automobilių pardavimas apribotas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl bandymas paslėpti, parduoti ir registruoti minėtus automobilius gali užtraukti atsakomybę šiuos veiksmus bandantiems atlikti asmenims", – teigė tyrimą kontroliuojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Navickas.

Pasak jo, šioms transporto priemonėms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šių automobilių grąžinimo klausimas jų savininkams bus išspręstas tik po to, kai už juos bus sumokėti visi Lietuvoje privalomi mokesčiai.

Bloga nuojauta

Vienas tokių automobilių savininkų kreipėsi į "Kauno dieną". Vilnietis Andrius (tikrasis redakcijai vardas ir pavardė žinoma – aut.past.) pasakojo, kad, susiviliojęs patraukliomis tarpininkavimo už automobilį iš JAV aukciono pirkimo paslaugomis, tapo jų klientu, įsigijo automobilį ir galiausiai paaiškėjo, jog jis areštuotas, kadangi tarpininkai nesumokėjo visų reikiamų mokesčių.

"Tarpininkų atstovas paprašė 100 eurų tarpininkavimo mokesčio, pasiūlė geras sąlygas. Dalyvaujant aukcione reikia registruotis, mokėti depozitą, turėti daug laisvo laiko, kurio aš dažniausiai neturiu, todėl nusprendžiau visus šiuos reikalus ir patikėti jam. Kai mano automobilis galiausiai buvo nupirktas aukcione, pinigus už jį pervedžiau tiesiai į JAV. Tada tarpininkas derino visus reikalus, kad jis atkeliautų iki Klaipėdos uosto. Čia jį turėjau pasiimti ir duoti pinigų mokesčiams – muito, tarpininkavimo ir PVM", – įvykių eigą prisiminė pašnekovas.

Klausiau, kodėl ne iškart forminama mano vardu, tačiau man buvo pasakyta, kad taip lengviau parvežti į Lietuvą, kad jie pažįsta muitininkus, kurie lengviau sutvarkys visus muito reikalus, ir taip toliau.

Su tarpininku Andrius susitiko Klaipėdos uoste, kur galiausiai tapo automobilio savininku, padavė pinigus.

"Žinojau, kad aukcione nupirktas automobilis yra užrašytas kažkokios įmonės vardu, tada, kiek man žinoma, iš tos įmonės buvo perparduotas dar kitai įmonei. Klausiau, kodėl ne iškart forminama mano vardu, tačiau man buvo pasakyta, kad taip lengviau parvežti į Lietuvą, kad jie pažįsta muitininkus, kurie lengviau sutvarkys visus muito reikalus, ir taip toliau", – tikino Andrius ir pridūrė, kad lyg nujausdamas pakišo tarpininkui ranka pasirašytą raštą, kad mokesčiams skirti grynieji pinigai iš jo paimti.

Parsivežęs automobilį namo vilnietis jį pradėjo remontuoti. Manė, kad, baigęs remontą, jį užregistruos Lietuvoje, tačiau to padaryti nespėjo.

"Man paskambino tas pats tarpininkas ir pasakė, kad kažkas blogai su mokesčiais, automobilis areštuotas, yra bėdų", – pasakojo Andrius. Pašnekovo žiniomis, muito mokestį tarpininkas sumokėjo, tačiau PVM skirti pinigai taip ir liko pas įtariamus nusikaltėlius kišenėje.

Areštuotas buvo ne tik Andriaus automobilis. Buvo ir tokių, kurie net nespėjo savo transporto priemonės pasiimti iš jūrų uosto teritorijos, kiti – kaip ir istorijos herojus – nespėjo jų priregistruoti Lietuvoje, o treti buvo atlikę visus minėtus procesus, tik dabar negali transporto priemonės nei parduoti, nei kitaip ja disponuoti.

FNTT nuotr.

Susimokėti neleidžia

Nieko nelaukęs pašnekovas pats nuvyko pas teisėsaugininkus ir atskleidė kortas: parodė automobilio originalų sertifikatą iš JAV, pirkimo dokumentus, ranka rašytą raštą, patvirtinantį, kad padavė pinigus grynaisiais, muitinės deklaraciją.

"Labiausiai norėjau susitvarkyti visus dokumentus, kad mano įsigyto automobilio areštas būtų panaikintas ir galėčiau jį priregistruoti Lietuvoje, juo važinėti", – lūkesčius dėstė vyras. Kad viskas vyktų greičiau, jis išsiuntė ir oficialų raštą, į kurį netrukus gavo atsakymą.

"Informuojame, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje išnagrinėjus jūsų prašymą dėl ikiteisminiame tyrime taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo transporto priemonei (…) panaikinimo po to, kai sumokėsite mokesčius, priimtas sprendimas tenkinti jūsų prašymą ir, jums sumokėjus mokesčius už minėtą automobilį bei pateikus FNTT pareigūnui ar prokurorui tai patvirtinančius dokumentus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus nedelsiant panaikintas", – gerą žinią vilniečiui pranešė teisėsaugininkai. Tačiau džiaugtis ilgai neteko.

Gavęs prokuroro raštą, Andrius paskambino Klaipėdos teritorinės muitinės atstovams. Jiems pateikė prašymą, tada teko skambinti dar kelis kartus, nes, pasak pašnekovo, laikas ėjo, o jokio atsakymo sulaukti taip ir nepavyko.

"Kai jiems galutinai įkyrėjau, jie mano prašymą galiausiai priėmė nagrinėti. Pasakiau, kad noriu kuo greičiau viską sumokėti, tačiau jų atsakymas mane privertė aiktelėti: "Mes nežinome, kaip tuos pinigus iš jūsų paimti."

Jau beveik du mėnesius visaip bandau valstybei atiduoti pinigus, kurių jiems nesumokėjo įtariami nusikaltėliai, tačiau Muitinės atsakingi pareigūnai vis sako, kad nėra galimybių, turiu laukti. Situacija kuriozinė – paskelbta, kad nuslėpti mokesčiai, atsiranda žmonės, kurie juos nori sumokėti, tačiau valstybės įstaigos nemoka priimti pinigų", – nuostabos neslėpė pašnekovas.

Situacija kuriozinė – paskelbta, kad nuslėpti mokesčiai, atsiranda žmonės, kurie juos nori sumokėti, tačiau valstybės įstaigos nemoka priimti pinigų.

Gali būti ir bendrininkas?

Šiame ikiteisminiame tyrime dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo. Muitinės tarpininko veikla užsiimančios uostamiesčio įmonės direktoriui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Dar dvylika asmenų apklausti kaip specialieji liudytojai. Tačiau tūkstančiai automobilių ir toliau nepajudinami, o tokių tyrimų Lietuvoje vykdoma ne vienas. Šią sritį gerai išmanančių specialistų paklausėme, ar Andriaus situacija – tipinė, ar yra ir kitokių atvejų.

"Tikrai yra žmonių, kurie, tarkim, automobilį perka pirmą kartą arba tik vieną. Tai tokie žmonės tikrai patiklūs, jiems pasako, kad už atitinkamą sumą viską sutvarkys, jie be jokių papildomų klausimų sumoka pinigus ir į jokias sutartis nesigilina", – Andriaus istoriją įvertino patikimas šaltinis, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

Ar žmonėms, kurie nori panaikinti savo transporto priemonės areštą, tai padaryti paprasta? Specialistas teigė žinantis ne vieną atvejį, kai kančių kelius tenka minti net su advokatais ir tai trunka ilgiau nei pusmetį.

"Visi prašymai atmetami motyvuojant vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Jiems sakoma, kad kol nebus baigtas tyrimas, jokie prašymai nebus nagrinėjami. O tokios apimties tyrimai gali vykti metus, dvejus ar net ketverius. Tai šiuo atveju, jei žmogus jau gavo prokuroro pritarimą panaikinti areštą, jam labai pasisekė", – pastebėjo pašnekovas ir  pridūrė, jei istorijos herojus jau turi pasirašytą prokuroro raštą, tai, greičiausiai, jam nebereikia ir muitinės: "Jis viską turi, muitinė čia ne prie ko. Panašu, kad jam tiesiog reikia susisiekti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir paklausti, į kokią sąskaitą valstybei pervesti PVM mokestį."

"Tikrai gali būti, kad muitinė žmogui padėti negali, nes būtent šiai tarnybai pinigai yra tvarkingai sumokėti. Čia reikėtų kreiptis į kitas teisėsaugos tarnybas, kad jie paaiškintų, kaip tai padaryti. Mano nuomone, PVM yra mokamas VMI", – "Kauno dienai" pirmojo šaltinio teiginius patvirtino gerai informuotas muitinės tarpininkas.

Tačiau būtent šis asmuo, taip pat nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pabrėžia, kad būna atvejų, kai žmogus, aukcione per tarpininką perkantis transporto priemonę, apie visus šiuos nešvarius darbus įtaria arba net labai gerai žino.

"Perkantis automobilį žmogus puikiai žino, kad jam grynųjų pinigų reikės mokėti žymiai, net perpus mažiau, nei jis ją pirktų be jokio tarpininko. Negalima atmesti tikimybės, kad jis čia tampa tokiu pačiu bendrininku, tačiau gavęs specialiojo liudytojo statusą, teikdamas informaciją teisėsaugai, jis atsakomybėn netraukiamas. Tikriausiai kiekvienas žino įstatymus ir reikiamus sumokėti mokesčius: muito – 10 proc., PVM – 21 proc. Tai šiuo atveju labai lengva paskaičiuoti ir nesunku suprasti, kodėl  moki žymiai mažiau. Ir čia galima priminti gerai visiems žinomą tiesą – jei ir nežinojai kažko, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės", – kitokią nuomonę išdėstė specialistas.

Šaltinis "Kauno dienai" taip pat tikino žinąs ne vieną, kuris norėtų panaikinti savo transporto priemonės areštą, bet net nežino, nuo ko pradėti ir kur kreiptis. O jei ir pradeda domėtis, labai dažnai tiesiog lieka nieko nepešęs.

"Dar rudenį pradėtas didelės apimties analogiškas ikiteisminis tyrimas parodė, kad daugybė žmonių atsidūrė keblioje padėtyje, tačiau jiems teisėsaugininkai padėti kol kas neketina. Nepaisant to, moralas vienas – jei visi tvarkingai mokėtume mokesčius, į tokias situacijas net nepakliūtume", – pamokomai pokalbį baigė jis.

FNTT nuotr.

Teisėsaugos voratinklis

Galutinius taškus paprašėme sudėti teisėsaugos institucijų. Jų atstovai į daugelį klausimų neatsakė motyvuodami vykdomu ikiteisminiu tyrimu, tačiau iš jų atsakymų galima susidaryti bendrą vaizdą, kur kreiptis dėl transporto priemonių arešto panaikinimo.

"Pirmiausia, asmuo, įsigijęs transporto priemonę, kuriai pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, privalo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnus ir juos apie tai informuoti. Tuomet asmuo turi kreiptis į Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnus, kur jiems bus paaiškinta tvarka dėl visų privalomų mokesčių sumokėjimo. Pateikus visus dokumentus, patvirtinančius mokėjimus, bus išspręstas klausimas dėl transporto priemonės arešto panaikinimo", – "Kauno dienai" aiškino prokuroras A.Navickas ir paminėjo, kad visi, nukentėję nuo nelegaliai veikusių automobilių prekeivių, turėtų kreiptis į prokuratūrą ir ikiteisminių tyrimų instituciją – FNTT.

"Jiems bus suteikta kompetentinga pagalba ir reikiama informacija apie tolesnius procesus dėl transporto priemonių arešto panaikinimo", – žadėjo prokuroras.

FNTT atstovai atskleidė, kad ne tik automobilių savininkai, bet ir kai kurie įtariamieji yra nusprendę nesumokėtus pinigus valstybei grąžinti.

"Dalis įtariamųjų žalą atlygino ar sudarė susitarimus su VMI dėl jos atlyginimo. Taip pat, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, įtariamųjų turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas", – tai, kad kai kurie piniginiai reikalai dėl PVM mokėjimo yra tvarkomi per VMI, paminėjo FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.

Netipinė situacija

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovai "Kauno dienai" išsamiau paaiškino patį deklaravimo procesą. Pasak jų, iš trečiųjų šalių (įskaitant ir JAV) įvežamos prekės deklaruojamos muitinei raštu pateikiant elektroninę importo deklaraciją. Kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami prekės įsigijimą patvirtinantys dokumentai ir dokumentai, pagrindžiantys visas su prekių transportavimu susijusias išlaidas.

"Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi FNTT informaciją ir fizinių asmenų prašymus perskaičiuoti mokesčius už jų įsigytus automobilius, atlieka importo deklaracijų tikrinimą, atsižvelgdama į fizinių asmenų pateiktą informaciją. Atlikus patikrinimą patvirtinama Supaprastinto patikrinimo ataskaita, kuri išsiunčiama prašymą pateikusiam asmeniui. Su automobilių areštu muitinė nesusijusi", – į klausimą apie transporto priemonės arešto panaikinimą atsakė Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė.

VMI atstovai pripažino, kad automobilio arešto panaikinimas sumokant mokesčius tikrai nėra paprastai išsprendžiamas.

"Aprašyta situacija yra netipinė ir kompleksinė, susijusi su kelių institucijų kompetencija. PVM mokėjimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, kieno vardu buvo įformintos importo deklaracijos, taip pat nuo to, kas buvo importuojamo automobilio savininkas. Svarbu ir tai, ar, pildant deklaracijas, buvo pasirinktas tiesioginis ar netiesioginis atstovavimas. PVM sumokėjimas priklauso ir nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, ar importuoti automobiliai buvo perparduoti, ar tokie pardavimai deklaruoti PVM deklaracijose", – komentavo Kauno VMI atstovas Tadas Bružas.

Siekiant išspręsti šią situaciją, istorijos herojui VMI rekomenduoja į juos kreiptis raštu.

"Paprasčiausia tai padaryti per Mano VMI sistemą, taip pat e.paštu vmi@vmi.lt. Kreipiantis siūlome prisegti visus su šia situacija susijusius dokumentus", – nurodė T.Bružas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdoje registruotos, muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės direktorius, įtariama, ir nusikalstamos schemos organizatorius, kartu su ne mažiau kaip penkių bendrininkų grupe galėjo sukurti mokesčių slėpimo schemą, pagal kurią į Lietuvą iš Jungtinių Valstijų, Kanados ir Islandijos gabeno automobilius ir, panaudodami pačių kontroliuojamas septynias fiktyvias įmones, imitavo automobilių importo, pirkimo–pardavimo sandorius.

Manoma, kad, veikiant pagal tokią schemą, į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta PVM, pelno ir dalis muito mokesčių. Skaičiuojama, kad bendra nesumokėtų mokesčių suma gali viršyti 3 mln. eurų.

Dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo. Muitinės tarpininko veikla užsiimančios uostamiesčio įmonės direktoriui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Dar 12 asmenų apklausti kaip specialieji liudytojai.

Naudojo fiktyvias įmones

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudojant fiktyviomis, veiklos nevykdančiomis įmonėmis nuo 2019 metų į Lietuvą buvo atgabenta apie 1,7 tūkst. automobilių, kurių bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 mln. eurų. Viena fiktyvi įmonė automobilių importui būdavo naudojama kelis mėnesius, vėliau ją pakeičiant kita. Įmonių direktoriais buvo paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą įmonėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos, Moldovos, Kirgizijos. Dauguma bendrininkų valdomų įmonių nevykdė jokios veiklos, teikė neteisingas ataskaitas valstybės institucijoms.

FNTT nuotr.

Automobiliams atvykus į Lietuvą, iš jūrų uosto teritorijos transporto priemones pasiimdavo galimai tikrieji jų savininkai – perpardavinėtojai. Nedeklaravę jokių įsigijimo sandorių, perpardavinėtojai automobilius pardavinėjo prisidengdami dar trimis fiktyviomis įmonėmis, kurių direktoriais taip pat buvo asocialūs, teisti, užsienyje gyvenantys asmenys.

Galutiniai pirkėjai automobilį tariamai įsigydavo iš fiktyvios įmonės ir, gavę galimai suklastotus transporto priemonės dokumentus, automobilį įregistruodavo Lietuvoje. Privalomi sumokėti mokesčiai valstybės biudžeto nepasiekdavo, nes fiktyvios įmonės neteikdavo jokių ataskaitų, nebuvo registruotos PVM mokėtojomis ir nemokėjo jokių mokesčių.

Apribota teisė į 6 mln. eurų vertės automobilius

Surinkus pakankamai duomenų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiklą, FNTT, Muitinės kriminalinės tarnybos, Muitinės imuniteto tarnybos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliko daugiau kaip 20 kratų įtariamųjų gyvenamose ir darbo vietose, automobiliuose, kitose su tyrimu susijusiose vietose visoje Lietuvoje. Kratų metu rasti duomenys ir daiktai, patvirtinantys asmenų vykdomą nusikalstamą veiklą.

Tyrimo metu laikinai apribota nuosavybės teisė į uostamiesčio įmonės direktoriui priklausantį turtą: turimus automobilius, namą, kotedžą, butą, administracinį pastatą. Taip pat apribotos nuosavybės teisės į 505 fiktyvių įmonių vardu importuotus automobilius. Skaičiuojama, kad jų vertė gali viršyti 6 mln. eurų.

FNTT nuotr.

„Turimais duomenimis, įtariamasis mėgo prabangų gyvenimo būdą, dažnai keliaudavo po egzotines šalis, pirkdavo ne tik brangius automobilius, bet ir nekilnojamąjį turtą vaizdingose vietovėse“, – teigiama FNTT pranešime.

FNTT teigia turinti visą informaciją apie tikruosius automobilių savininkus, kurie realiai juos įsigijo iš trečiųjų šalių. Minėtų automobilių pardavimas apribotas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl bandymas paslėpti, parduoti ir registruoti minėtus automobilius gali užtraukti atsakomybę šiuos veiksmus bandantiems atlikti asmenims.

Tyrimą kontroliuojančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Navicko teigimu, šioms transporto priemonėms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šių automobilių grąžinimo klausimas automobilius įsigijusiems asmenims bus išspręstas tik po to, kai už juos bus sumokėti visi Lietuvoje privalomi mokesčiai.

Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnais, taip pat bendradarbiaujama su Muitinės departamento Imuniteto tarnyba, policija ir Valstybine mokesčių inspekcija.

Sprendimas gali būti atidėtas iki šešių mėnesių, manoma, kad oficialus pareiškimas bus paskelbtas trečiadienį arba vėliau.

D. Trumpui „nereikia nuspręsti jau rytoj“, sakė vienas iš šaltinių.

Prezidento administracija nuo praėjusių metų grasina įvesti muitus maždaug 25 proc. importuojamų automobilių – tokiu būdu siekiama apsaugoti JAV automobilių gamybos sektorių, tapusį amerikiečių gamybos simboliu.

Gegužę pastarąjį sprendimą D. Trumpas jau buvo atidėjęs 180 dienų, o grasinimai Europos automobilių industrijos atstovams sukėlė nemažai nerimo.

Rugsėjį D. Trumpo administracija susitarė su Japonija derybų metu neįvesti muitų.

Pernai Vašingtonas ir Pietų Korėja pasiekė susitarimą, kuriuo Seulas įsipareigojo dar plačiau atverti rinką JAV automobilių gamintojams.

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas, pirmasis iškėlęs nacionalinio saugumo klausimą kaip priežastį naujiems muitams priimti, teigė, kad papildomų importo mokesčių gali neprireikti prieš tai „labai gerai pakalbėjus“ su ES, Japonijos ir kitų šalių automobilių gamintojais.

„Viliamės, kad derybos, kurias vedėme su atskiromis įmonėmis apie jų investavimo planus, atneš pakankamai vaisių ir galiausiai nebereikės pradėti vadinamojo 232-ojo sekcijos tyrimo“, – „Bloomberg Television“ reporteriams sakė W. Rossas.

Pramonės šaltiniai, su kuriais antradienį kalbėjosi AFP žurnalistai, taip pat pabrėžė pasiryžimą padaryti tam tikrų nuolaidų, kad pasiektų susitarimus.

Tačiau gali būti, kad tokios įmonės, kaip Vokietijos BMW, nenorės įsitraukti į panašius susitarimus – įmonė JAV yra gerokai išsiplėtusi, tad nauji muitai gamintoją paveiktų kur kas mažiau.

Kadenciją baigiantis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junkeris interviu su Vokietijos spauda teigė manantis, kad JAV artimiausiu laiku jokių naujų muitų ES automobilių importui neįves.

„Wirtschaftswoche“, remdamasis ES šaltiniais, pranešė, kad Jungtinių Valstijų Prekybos departamento tyrimo ataskaita jau guli ant D. Trumpo stalo. Šaltinių teigimu, D. Trumpas dėl muitų įvedimo apsispręsti gali jau kitos savaitės pradžioje, iškart po G20 viršūnių susitikimo Buenos Airėse.

„Wirtschaftswoche“ šaltinių teigimu, Prekybos departamento ataskaita rekomenduoja D. Trumpui įvesti 25 proc. muitų tarifą automobilių importui iš visų šalių, išskyrus Kanadą ir Meksiką.

Tačiau Baltieji rūmai ne kartą pažadėjo neįvesti naujų muitų ES ar Japonija, jei trišalėse derybose bus matoma pažanga.

D. Trumpas apsispręsti dėl muitų įvedimo gali per ateinančius mėnesius. Jam apsisprendus, administracija turės 15 dienų muitų įvedimui įgyvendinti.

Po pranešimo Europos automobilių gamintojų akcijos smuko. 17:10 val. Berlyno laiku (18:10 val. Lietuvos laiku) „Volkswagen“ akcijos Berlyno biržoje krito 4,1 proc. Tuo tarpu BMW ir „Daimler“ akcijos patyrė atitinkamai 1,4 ir 2,4 proc. nuosmukį.

Nuo liepos taikoma nauja naudojimui netinkamų automobilių įvežimo tvarka. Pagal ją iš JAV ar kitų trečiųjų šalių atplukdyto automobilio taisymo išlaidoms viršijus 50 proc. jo rinkos vertės, jis laikomas atlieka - jį išrinkti, sutvarkyti ir parduoti detalėmis galima tik su specialiais leidimais.

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos vadovas Aurimas Jurčius BNS teigė, kad su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku antradienį buvo rastas bendras problemos sprendimo būdas.

"Jeigu remonto kaštai neviršija 75 proc. automobilio rinkos vertės, tai automobilis bus traktuojamas kaip transporto priemonė. Jeigu kaštai viršys, tai tikriausiai bus leista su tam tikrais leidimais automobilius importuoti kaip detales", - BNS sakė A.Jurčius.

Anot jo, dėl naujos tvarkos Klaipėdos uosto muitinėje jau įstrigo maždaug 660 automobilių.

K.Navickas BNS sakė, kad nauja nuo liepos galiojanti tvarka buvo parengta, atsižvelgus į Europos Komisijos (EK) rekomendaciją.

"Europos Komisija rekomendavo, kaip turi būti traktuojami netinkami eksploatuoti automobiliai - ten buvo parašyta 50 proc. Lietuva tuo metu buvo nusprendusi, kad tai yra atsargus ir tinkamas aplinkosauginis dalykas. Išklausę argumentus ir pažiūrėję, kad amerikietiški automobiliai neužima didelės rinkos dalies, nusprendėme prilyginti procentui, kurį naudoja ir draudikai. Dabar Lietuvoje ir visi į šalį įvežami automobiliai turės vienodas sąlygas", - BNS sakė K.Navickas.

A.Jurčius mano, kad nauja tvarka nedavė nieko gera automobilius importuojantiems verslininkams.

"Gavę šių dviejų įtemptų savaičių pamoką, importuotojai dabar tikrai turėtų rinktis mažiau pažeistus automobilius, kad visiems keliuose būtų saugiau ir mažesni remonto kaštai būtų", - sakė A.Jurčius.

Jo duomenimis, automobilių iš JAV importuotojai dėl naujos tvarkos galėjo patirti apie 200 tūkst. eurų žalos.

Aplinkos ministerijos Atliekų projektų valdymo skyriaus vedėja Aurelija Ložytė BNS sakė, jog naujasis aplinkos ministro įsakymas jau paruoštas ir gali būti pasirašytas kitą savaitę.

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos duomenimis, į Lietuvą iš JAV per metus yra importuojama apie 25 tūkst. automobilių.

Tokių pareigų visai nevykdo 85 proc. automobilių importuotojų, nusprendusių savo pareigas vykdyti individualiai, nesijungiant į importuotojų organizacijas.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iš 308 savarankiškai vykdančių savo pareigas, tik 25 įmonės pateikė ataskaitas ir jų priedus, 27 pateikė tik ataskaitas, o 256 įmonės nepateikė nei ataskaitų, nei jų priedų. Galima daryti prielaidą, kad jie neatlieka ne tik prievolės teikti ataskaitas, bet ir nevykdo visų importuotojui numatomų pareigų. Patikrinus šias įmones, gali būti skiriamos baudos, kurių maksimali suma viršija net 14 tūkst. eurų.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, automobilių importuotojai privalo ne tik registruotis specialiame sąvade, bet ir organizuoti senų transporto priemonių surinkimą ir jų atliekų tvarkymą, visuomenės švietimą ir informavimą apie senų automobilių tvarkymą, užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui nemokamai priduoti transporto priemonę, finansuoti atliekų tvarkymą ir visuomenės švietimą ir informavimą, vesti apskaitą ir teikti ataskaitas ir kt.. Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie už aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus numato atsakomybę juridiniams asmenims. Įmonėms skiriamos baudos, jeigu padaryti pažeidimai neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės. Baudos dydis pagal įstatymą svyruoja nuo trijų iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

„Gauti duomenys leidžia daryti išvadas, kad naudotų automobilių pardavėjai neturi informacijos apie jiems privalomas pareigas, todėl po patikrinimų gali labai skaudžiai nukentėti“, - sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Visą vasarą „Mes rūšiuojam“ Akademija organizavo nemokamas paskaitas, kuriose naudotų automobilių pardavėjai buvo supažindinami su galiojančiais teisės aktais ir konsultuojami, kaip išvengti baudų, kurias gali užtraukti teisės aktų nesilaikymas. Paskaitas kartu su ENTPTA organizavo Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) .

„Akivaizdu, kad po patikrinimų naudotų automobilių pardavėjai gali patirti didelių nemalonumų, todėl raginame juos kuo skubiau pasikonsultuoti dėl jiems privalomų pareigų“, - sako GIA vadovas Alfredas Skinulis.

Pasibaigus vasarai dėl nemokamų konsultacijų automobilių importuotojai gali kreiptis individuliai. Naudotų automobilių pardavėjams į klausimus atsakys telefonu 8 663 66341 arba elektroniniu paštu info@autotvarkymas.lt.

„Mes rūšiuojam“ Akademija yra viena iš projekto „Mes rūšiuojam“ dalių. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ yra prisijungę beveik 800 įvairių įmonių ir organizacijų, taip pat apie 530 automobilių servisų, daugiau kaip 1500 švietimo ir mokslo įstaigų. Gyventojų patogumui specialios „Mes rūšiuojam“ elektronikos ir baterijų surinkimo talpos statomos įvairiuose prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Savo veiklą vykdo daugiau kaip 700 „Mes rūšiuojam“ ambasadorių, kurie savo bendruomenes skatina atsikratyti pasenusia buitine technika ir elektronika ir už tai gauti prizų. Siekiama, kad šį sezoną ambasadorių ir atliekas rūšiuojančių bendruomenių skaičius pasiektų 1000.