Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, vien per sausį klaipėdiečiams surašyti 137 administracinio nusižengimo protokolai dėl automobilių, paliktų neįgaliesiems skirtose vietose.

Už šį pažeidimą vairuotojams gresia baudos nuo 60 iki 180 eurų.

Netvarkingai automobiliai statomi ir prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse.

„Kai automobiliai prie prekybos ir pramogų centro yra piktavališkai paliekami netvarkingai ar ne jiems skirtose vietose, trukdo eismui, administracijos ar apsaugos darbuotojai prašo lankytojų juos perstatyti. Kai kuriais atvejais tam pasitelkiame garsiakalbius. Išimtiniais atvejais pranešame apie pažeidėjus pareigūnams, tačiau tokių atvejų reta“, – aiškino „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovo Dominykas Mertinas.

Kaip teigė Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė, daugumą pranešimų apie įvairius automobilių parkavimo taisyklių pažeidimus pareigūnai gauna iš gyventojų, pažeidėjus mieste taip pat stebi ir fiksuoja pareigūnai arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

„Pamačius tokio pobūdžio pažeidimą, reikia jį užfiksuoti, turi aiškiai matytis pažeidimo laikas, vieta. Reikėtų užregistruoti pranešimą internetiniame policijos tinklalapyje, jei duomenų pakanka, pareigūnai fiksuoja pažeidimą ir taiko atsakomybę“, – aiškino A. Kažukauskienė.

Už netinkamą mašinos statymą, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, vairuotojams taikomos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Baudos gali grėsti nuo 30 iki 90 eurų.

Milijoninės žalos

Įvairiose automobilių stovėjimo aikštelėse, įskaitant ir prekybos centrus, apgadintų automobilių nuostoliai Lietuvoje šiemet jau siekia dešimtis milijonų eurų. Ekspertai dalijasi keletu patarimų, kuriuos vairuotojams vertėtų prisiminti ne tik chaotišku prieššventiniu laikotarpiu.

Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio, įsibėgėjus dovanų pirkimo karštinei prekybos centrų automobilių aikštelės tampa it suerzintas bičių avilys. Nors dažniausiai jose įvyksta smulkių eismo įvykių, tokios situacijos vis tiek pareikalauja papildomų išlaidų ir sugaišina nemažai žmonių laiko.

„Prekybos centrų, visuomeninių įstaigų, daugiabučių namų aikštelėse avarijos paprastai įvyksta parkuojant automobilį. Taip pat susiduriama važiuojant atbulomis, netrūksta ir durelėmis nudaužytų kėbulo šonų“, – vardijo A. Juodeikis.

Jo skaičiavimu, tokių nuostolių vidutinė suma viršija 800 eurų. Pernai per vienuolika mėnesių vien „Lietuvos draudimas“ išmokėjo daugiau nei 7,3 mln. eurų nuostoliams padengti. Šiemet per tą patį laikotarpį nuostolių sumos jau viršijo 8,6 mln. eurų.

Statistika liudija, kad nelaimių automobilių stovėjimo aikštelėse ypač padaugėja gruodį. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Raštelis neapsaugos

Anot eksperto, per tokius susidūrimus dažniausiai pažeidžiamas automobilio dažų sluoksnis, įlenkiamas ar kitaip apgadinamas sparnas, durelės.

„Prisidaryti bėdų įmanoma net tada, jei abi transporto priemonės nejuda. Pavyzdžiui, atidarant dureles įlenkiamas ar subraižomas kito automobilio kėbulas. Tai jau yra eismo įvykis. Tokiu atveju pildoma įprasta eismo įvykio deklaracija, o padaryta žala atlyginama pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą“, – aiškino specialistas.

Draudimo bendrovės atstovas perspėjo, kad, apgadinus svetimą automobilį, jokiu būdu negalima pasišalinti iš įvykio vietos, kad būtų išvengta rimtų padarinių. Vis dėlto pasitaiko tokių atvejų, kai transporto priemonė randama apgadinta, o kaltininkas dingęs. Tokiu atveju padeda kasko draudimas, atlyginantis kliento patirtą žalą. Pastebėjus automobiliui padarytą žalą, svarbiausia yra užfiksuoti įvykį, nufotografuoti nuostolius ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

Pašnekovas priminė, kad dauguma aikštelių prie prekybos centrų yra filmuojamos, netrūksta ir liudininkų, todėl kaltininkai atsakomybės išvengia retai. Anot jo, nukentėjusiam asmeniui paliktas raštelis taip pat nėra išeitis, nes tai nesušvelnina pažeidimo ir nepadeda išvengti administracinės atsakomybės.

Skubėkite lėtai

Statistika liudija, kad nelaimių automobilių stovėjimo aikštelėse ypač padaugėja gruodį. Mat žmonės prieššventiniu laikotarpiu labiau skuba, yra išsiblaškę, rankose dažnai turi daug pirkinių.

Statistika liudija, kad nelaimių automobilių stovėjimo aikštelėse ypač padaugėja gruodį.

„Atidarant automobilio dureles užtenka stipresnio vėjo gūsio ar per skubėjimą padaryto neatsargaus judesio, kad apgadintumėte kitą transporto priemonę. Todėl, net jei labai skubate, atkreipkite dėmesį į aplink esančias kliūtis. Jei esate su vaikais, jiems taip pat priminkite, kad elgtųsi atsargiai ir atidžiai, – patarė draudimo ekspertas. – Jei matote, kad išlipti iš automobilio bus sudėtinga, pirmiau išlaipinkite keleivius, o tik tada pastatykite transporto priemonę. Tai sumažins nelaimingų nutikimų tikimybę.“

Pasak A. Juodeikio, statant automobilį reikėtų įvertinti, kiek vietos palikta jums ir kiek jos paliksite kitam vairuotojui.

„Po apsipirkimo išvykdami iš stovėjimo vietos ar aikštelės taip pat būkite budresni, nepamirškite elementarių Kelių eismo taisyklių, ypač važiuodami atbuline eiga ar atlikdami posūkio manevrą. Nebandykite gudrauti, užlįsti, geriau praleiskite skubantį kolegą – paslaugumo šiuo metu reikia kiekvienam. Ypač, kai žiemą stabdymo kelias ilgesnis, o matomumas – prastesnis“, – patarimais dalijosi pašnekovas.

Statyti bet kur draudžiama

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, tokios situacijos tampa keblios dėl kelių priežasčių.

„Matome, kad kemperiai naudojasi visomis parkavimo aikštelėmis. Tose aikštelėse jie gyvena savo gyvenimą. Vadinasi, atsiranda ir šiukšlių, kurias išmeta tose vietose. Kitas dalykas – nakvoti tokioje aikštelėje gali būti nesaugu, gali visko atsitikti. Paskui formuosis bendra nuomonė, kad nesaugu pačiame mieste“, – svarstė pašnekovė.

Jei poilsiautojai susidurs su nemaloniomis situacijomis nakvynės metu, į Klaipėdą gali ir nebegrįžti, o tai vietos turizmui nebūtų palanku.

„Kemperius nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose galima statyti tik kemperiams numatytose vietose, kempinguose. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kemperius tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose Kuršių nerijos nacionaliniame parke, išskyrus oficialiuose kempinguose“, – tikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė.

Iš miestiečių kol kas jokių nusiskundimų negavome.

Pareigūnai netikrina

Pažymima, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai netikrina prekybos centrų aikštelių.

„Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statyti palapines, kemperius) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. O laužus kūrenti – tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse“, – priminė Aplinkos apsaugos departamentas.

Stovyklautojams internete prieinamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis, kuriame žymimi ir kemperiai bei Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis.

Komisija sprendimui pritarė

Siekiant užkirsti kelią kemperių statymui bet kur mieste, bus statomi apie tai įspėjantys kelio ženklai.

„Buvo Saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame vienas klausimų – dėl draudžiamų ženklų kemperiams statymo paplūdimiuose. Saugaus eismo komisija pritarė, dabar turės būti mero arba mano įsakymas dėl ženklų pastatymo. Iš miestiečių kol kas jokių nusiskundimų negavome, bet esame girdėję, kad vis dėlto keliautojai pasistato kemperius, ypač „Studlendo“ aikštelėje. Visos prekybos centrų aikštelės turi ženklus, kad nakties metu draudžiama stovėti, tad šitoje vietoje jie patys reguliuoja“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Jis užsiminė, kad netoli vandens autobusų stovėjimo vietų taip pat buvo pastebėtas poilsiautojų kemperis, tačiau baudos dėl stovėjimo toje vietoje negavo. Ateityje situacija gali keistis.

Kaip pranešė Policijos departamentas, Kaune, Ateities plente, 2019-ųjų „Lexus NX 300“ pavogtas iš automobilių stovėjimo aikštelės. Nuostolis – 25 tūkst. eurų.

Tuo metu Alytuje, Kaštonų gatvėje, 2013-ųjų „BMW 740D“ taip pat pavogtas iš automobilių stovėjimo aikštelės. Nuostolis – 32 tūkst. eurų.

Pasak uostamiesčio savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Ingos Kubilienės, darbai pirmiausia prasidėjo Statybininkų prospekte.

Ten bus ne tik įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, bet ir atnaujinti šaligatviai, asfalto dangos. Prieš šiuos darbus bus atlikti paruošiamieji darbai – vyks lietaus nuotekų įrengimas.

Įgyvendinus projektą bus įrengta 11 automobilių stovėjimo aikštelių, iš viso apie 330 vietų, tarp jų – stovėjimo vietos, skirtos žmonėms su negalia.

Taip pat bus atnaujinta 4,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto šaligatvio dangų, įrengti nauji dviračių stovai, pašalinti seni įrenginiai.

Nepatogumų gyventojams išvengti nepavyks, tad patariama apsišarvuoti kantrybe.

Pranešama, kad darbai vyks darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Nepatogumų gyventojams išvengti nepavyks, tad patariama apsišarvuoti kantrybe.

"Kol vyks darbai, gyventojams reikės rasti kitą vietą automobiliui statyti, bus daugiau garsų dėl dirbančios technikos ir panašiai, todėl tikimės, kad čia gyvenantys žmonės, dėl kurių gerovės ir vyks visi šie darbai, bus supratingi ir kantrūs", – teigė I.Kubilienė.

Automobilius statybų metu rekomenduojama statyti atokiau statybų vietos – didesnėse automobilių stovėjimo aikštelėse arba šalia gatvių.

Vykdant kiemų atnaujinimo darbus, bus pasodinti želdiniai įvairiose kiemų vietose – 26 paprastieji klevai, 25 japoninės lanksvos, trys beržai, vienas kukmedis.

Automobilių stovėjimo aikštelių rekonstravimo ir statybos darbų rangovas – bendrovė "Inkomsta & Co".

Darbų įgyvendinimo terminas – 2022–2023 m., kaina – 1,248 mln. eurų.

Keičiasi stovėjimo tvarka prie valstybinių institucijų. Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos išskiriamas rezervuotų vietų skaičius. Dalis kelio ženklų „Rezervuota“ bus pakeisti į trumpalaikiam stovėjimui skirtų vietų ženklus. Bendrojo naudojimo vietomis 2 valandas nemokamai galės naudotis gyventojai ar svečiai, atvykstantys į institucijas, kurių nemažai veikia būtent centrinėje miesto dalyje.

Įvedamas stovėjimo vietų ribojimas prie užsienio ambasadų: nuo šiol vietos bus skiriamos pariteto principu, bet ne daugiau kaip penkios.

Atsižvelgus į gyventojų prašymus, koreguojamos vietinės rinkliavos esamų zonų ribos ten, kur susijungia aukštesnio ir žemesnio įkainio rinkliavos zonos, taip suteikiant daugiau laisvų vietų gyventojams.

Į geltonąją rinkliavos zoną bus įtrauktos šios vietos: Rasų kolonijos teritorija, Šnipiškių teritorija. O į žaliąją rinkliavos zoną įtraukiamos atskiros gatvės: Antakalnio, Žirmūnų, Minties, S. Žukausko, J. Kubiliaus, Žygio, Lakūnų, Pelesos.

Taip pat bus koreguojamos kelios rinkliavos zonos:

iš žaliosios į geltonąją rinkliavos zoną keičiamos šios vietos: A. Vivulskio g., (teritorijoje, apribotoje Savanorių pr., Kedrų, T. Ševčenkos g.), Vingio parko teritorija, Rinktinės g., Šeimyniškių ir Sporto g.;

iš žaliosios į raudonąją rinkliavos zoną: prie V. Kudirkos g., Malonioji g., Pušų g.;

iš geltonosios į raudonąją rinkliavos zoną: Krokuvos g. (tarp Kalvarijų g. ir Rinktinės g., prie Registrų centro);

iš geltonosios į mėlynąją rinkliavos zoną: Subačiaus, A. Strazdelio g., Šv. Dvasios.

Į centrinę miesto dalį skatiname atvykti darniomis transporto priemonėmis – viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar tiesiog pėsčiomis.

Šie pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Gyventojams, turintiems galiojančius gyventojų leidimus, leidimai galios iki jų galiojimo pabaigos, atskirai kreiptis dėl leidimo galiojimo nereikės.

Motociklų savininkai Vilniuje nuo šiol galės įsigyti metinį motociklo stovėjimo leidimą.

„Į centrinę miesto dalį, kuri patenka į mėlynąją rinkliavos zoną, skatiname atvykti darniomis transporto priemonėmis – viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar tiesiog pėsčiomis, o kitose rinkliavos zonose siūlytume įsigyti metinį motociklo stovėjimo leidimą“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintaras Macijauskas.

Tikimasi, kad tai paskatins naudotis ir motociklais, mažės spūstys. Šis metinis leidimas galios tik raudonojoje, geltonojoje ir žaliojoje rinkliavos zonose, jo kaina – 30 eurų. Išlieka trumpalaikio galiojimo rinkliavos galimybės (taikomas toks pats tarifas, koks ir automobiliams).

Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę ėmėsi svarstyti siūlymą, kad teritorija Antakalnio mikrorajone būtų perduota 15 metų, iš jų trejus metus būtų tvarkoma pati infrastruktūra.

Automobilių stovėjimas lankytojams čia taptų mokamas. Iš viso numatyta įrengti mažiausiai 1300 stovėjimo vietų, beveik pusė būtų skirta darbuotojams.

Planuojama, kad būsimi koncesininikai į aikšteles investuotų beveik 7 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o planuojamos pajamos būtų 0,9–1 mln. eurų per metus, svarstoma, kad savivaldybė galėtų pretenduoti į 30–140 tūkst. eurų viršpelnį.

Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja Agnė Šataitė teigė, kad idėja atsirado dėl to, jog prie klinikinės ligoninės šiuo metu trūksta stovėjimo vietų, automobiliai čia paliekami chaotiškai, taip trikdomas specialaus transporto judėjimas.

Projekto tikslas – užtikrinti poliklinikos ir ligoninės pacientams geresnį paslaugų pasiekiamumą.

Be to, reikėtų griauti ir kai kuriuos avarinės būklės pastatus – vietoj jų būtų įpareigojama pastatyti naujas 1000 kv. metrų pagalbines patalpas sandėliavimui, autopsijai ir kt. Šių patalpų statyba ir išlaikymas savivaldybei kainuotų apie 300 tūkst. eurų per metus.

„Projekto tikslas – užtikrinti poliklinikos ir ligoninės pacientams geresnį paslaugų pasiekiamumą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (...). Jeigu savivaldybė projektą įgyvendintų savo lėšomis, tai mums kainuotų apie 10 mln. eurų per 15 metų“, – sakė ji.

Pasak A. Šataitės, perdavus aikšteles verslui, numatyta suteikti galimybę nemokamai išlaipinti pacientus.

Sutartį planuojama pasirašyti kiek mažiau nei po metų. Planuojama, kad aikštelėmis galėtų naudotis ir gretimos Šv. Roko slaugos ligoninės pacientai ar jų lankytojai, o už nustatytą mėnesinį mokestį – ir aplinkiniai gyventojai. 

Kuriant patogią, saugią ir darnią aplinką, per 2021 metus mieste šios lėšos prisidės prie šių infrastruktūros objektų priežiūros ir rekonstrukcijų:

• Tiltų ir viadukų priežiūra ir remontas.

• Susisiekimo infrastruktūros projektavimas.

• Aukštaičių ir Paupio g. rekonstravimas su įvažiavimu į Drujos gatvę.

• Dviračių turizmo trasų ir maršrutų (jungčių su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis) ženklinimas (įgyvendinama su Vilniaus, Trakų, Širvintų rajonų savivaldybėmis).

• Viešųjų erdvių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių.

• Susisiekimo optimizavimas pagal darnaus judumo principus Šeškinės daugiafunkcio komplekso prieigose, įrengiant tam tinkamą infrastruktūrą su inžinerinėmis komunikacijomis.

• Pėsčiųjų dviračių tilto per Nerį tarp Lazdynų ir Naujamiesčio (Užvingio salos tiltas) įrengimas ir viešosios erdvės sutvarkymas.

• Nemenčinės plento rekonstrukcija nuo Kairėnų gatvės iki miesto ribos.

• Lukiškių aikštės sutvarkymo darbai su techninio darbo projekto parengimu ir projekto vykdymo priežiūra (I etapas).

• Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje.

• Sacharovo aikštės sutvarkymas.

2020 metais infrastruktūros jau finansuoti šie darbai:

• Tiltų ir viadukų priežiūra ir remontas.

• Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros vystymas (priežiūra, remontas, rekonstrukcija).

• Susisiekimo infrastruktūros projektavimas.

• Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Žalgirio, Rinktinės, Širvintų, Kernavės gatvėse Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje.

• Aukštaičių g. įrengimas su įvažiavimų į Drujos g. ir Paupio g. rekonstravimu.

• Centrinės gatvės bulvaro su rekreacine įranga įrengimas Paplaujos rajone.

• Kompleksinis gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje viešosios infrastruktūros atnaujinimas.

• Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis.

• Viešųjų erdvių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių.

• Dviračių tako T. Narbuto gatvėje nuo Pilaitės pr. iki Konstitucijos pr. statyba.

• Gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimas (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių).

• Kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas.

• Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje.

• Valstybinio Trakų Vokės parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui.

• Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje.

• Lazdynų sveikatinimo centro prieigų aplinkos sutvarkymas.

• Viešųjų erdvių tvarkymas Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje tarp Giedraičių g. ir Kintų g., ir prie Giedraičių g.

Naujausias stovėjimo vietų užimtumo tyrimas, atliktas 2020 m. rudenį, rodo, kad palyginus 2020 m. ir 2018 m. duomenis, stebimas bendras visų rinkliavos zonų stovėjimo vietų užimtumo mažėjimas. Tam įtakos turėjo epidemiologinė situacija ir ryškiai sumažėjęs gyventojų mobilumas.

• Mėlynojoje zonoje užimtumas mažėjo nuo 77 proc. iki 65 proc., raudonojoje nuo 88 proc. iki 64 proc., geltonojoje nuo 83 proc. iki 63 proc., žaliojoje nuo 66 proc. iki 62 proc. Mažiausias pokytis žaliojoje zonoje susijęs su tuo, kad ši zona labiau apima gyvenamuosius rajonus.

• Bendras stovėjimo užimtumas būtent Senamiesčio gatvėse mažėjo nuo 85 proc. iki 68 proc. Tačiau dalyje gatvių jis didėjo – pavyzdžiui, Didžiojoje g. nuo 83 proc. iki 88 proc., Šv. Jono g. nuo 69 proc. iki 78 proc., o tam įtakos galėjo turėti aktyvesnis vietinis turizmas.

• Labiausiai užimtos buvo mėlynosios zonos Kaštonų, Šermukšnių, Jogailos, A. Smetonos, L. Stuokos – Gucevičiaus, Žemaitijos, Vasario 16-osios gatvės,  o tai susiję su didesne gyvenamųjų būstų koncentracija ir įsikūrusiomis verslo bei valstybės įstaigomis.

Bendras parkavimo poreikio mažėjimas matomas ir programėlėje „m.Parking“.

• 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, mokamo parkavimo užsakymų buvo apie 25 proc. mažiau, o būtent gruodžio mėn., kai karantino ribojimai tapo dar griežtesni, jų buvo maždaug 45 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Po diskusijų laikinasis premjeras Saulius Skvernelis rekomendavo palikti tokią pat tvarką, o prireikus surengti Vyriausybės posėdį – tai galėtų būti padaryta net šią savaitę.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pasiūlė kompromisą  – sumažinti parkavimo vietų iki 50 proc., o ne iki 20 proc., kaip reikalaujama dabar.

Jis teigė, kad ribojimas yra sunkiai įgyvendinimas, ir nors prekybos centrai tam jau pasiruošė, nėra aišku, kokia situacija bus piko metu. Be to, šalia prekybos centrų yra daug elektroninės prekybos atsiėmimo taškų.

„Mūsų siūlymas, kuris tikrai būtų, mūsų nuomone, proporcingas ir racionalus: apriboti iki 50 proc. parkavimo vietų skaičių – ne 20 proc., o 50 proc., – kas būtų lengvai įgyvendinama ir nesukurtų didelių įtampų pirkėjams, nesukurtų konfliktų, kelių eismo taisyklių galimų pažeidimų“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo M. Statulevičius.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė siūlė suvienodinti ribojimus pirkėjams viduje ir parkavimo vietoms, nes dabar, pasak jos, parduotuvėje gali būti daugiau žmonių, o automobilių aikštelėje kur kas mažiau.

R. Vainienė taip pat teigė, kad parkavimo ribojimas gali labai apsunkinti žmonėms maisto pirkimą, ji girdėjusi, kad maisto prekybininkai jau mažina užsakymus.

„Galbūt galima susilaikyti nuo kažkokių kalėdinių pirkinių ar tokių, kur būna metiniai pirkiniai, bet tie maisto, kasdieniniai pirkiniai – va čia yra labai didelė problema. Yra parduotuvių su labai mažais parkingais, į kurias atvažiuoja ir iš kaimo vietovių žmonės, kurie nori didesnio pasirinkimo, – praktiškai neturės, kur pasistatyti automobilio. Girdėjau, sako maistininkai jau „užsakymus mažiname“, – sakė R. Vainienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

S. Skvernelis argumentavo, kad nėra prasmės apriboti žmonių srautų tik prekybos centrų viduje, neribojant atvažiuojančių automobilių.

„Jeigu mes ribojame klientų skaičių, padarėme trečdalį, tai kaip gali būti, kad į aikštelę neįmanoma įvažiuoti – logiškai irgi man atsakykite – pilnos aikštelės ir dar netelpa automobiliai. Tai turėtų tie žmonės kažkur būriuotis lauke laukti, bet jie visi kažkaip sueina į tuos pastatus ir sėkmingai tenai būriuojasi“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Tai racionalių, greitų sprendimų jeigu reikės, mes dar padarysime neeilinį nuotolinį posėdį ir priimsime korekcijas“, – pridūrė jis.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejojo, ar reikia švelninti tvarką dar nematant tikros situacijos. Jis rekomendavo palaukti bent kitos savaitės, pamatyti „kaip atrodo vaizdas“ ir tada apsispręsti.

„Siūlyčiau labai gerai pagalvoti, ar reikia švelninti, juo labiau, kad dar neturime tikro vaizdo. (...) Turime vėl rekordinį skaičių atvejų, tai, nežinau: man atrodo, kad tikrai atrodo nelogiška dar nespėjus net pamatyti, kaip viskas veikia, jau iš karto atšaukti“, – sakė A. Veryga.

S. Skvernelis vėliau trečiadienį pastebėjo, kad sprendimas dėl parkavimo vietų ribojimo nėra tobulas, tačiau būtinas, o korekcijos įmanomos ir dabar.

„Dabar sveikatos apsaugos ministras, jis ir operacijų vadovas, su socialiniais partneriais dar ieškos sprendimų. (...) Jeigu toks būtinumas bus – šiandien, rytoj dar visa diena yra – tie sprendimai gali būti priimami, bet jie turi būti, kaip minėjau, labai aiškūs, proporcingi, tikėtis, kad jie tikrai veiks ir duos rezultatą“, – po paskutinio šios kadencijos Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Be to, automobilių aikštelėse šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose galima užimti tik 20 proc. stovėjimo vietų, neskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų vietų.

Nuo trečiadienio tai pat rekomenduojama visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų vietose nerengti akcijų, išpardavimų, nuolaidų valandų, kurios didina pirkėjų srautus, siūloma didinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip penki asmenys, nustatyti ilgesnį darbo laiką, parduotuvėse lankytis vienam šeimos asmeniui.

„Atsakingai ir rimtai vertiname situaciją dėl šalyje plintančios COVID-19 infekcijos, todėl laikomės Vyriausybės reikalavimų ir rekomendacijų, nors dalies jų įgyvendinimas per tokį trumpą laiką sukėlė didelių sunkumų“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Jau kuris laikas „Maximos“ parduotuvėse pirkėjų srautai buvo stebimi ir reguliuojami apsaugos darbuotojų, tačiau nuo šiandien pirkėjų srautas papildomai bus ribojamas pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius. „Jų bus tiek, kiek leistina vienu metu parduotuvėje lankytis žmonių. Pirkėjas privalės pasiimti dezinfekuotą pirkinių krepšelį ar vežimėlį. Šis principas jau buvo įgyvendinamas Šiaulių miesto savivaldybėje, o nuo šiol bus taikomas visoje Lietuvoje“, – pažymėjo E. Dapkienė.

Pirkėjas privalės pasiimti dezinfekuotą pirkinių krepšelį ar vežimėlį.

Pagal Vyriausybės numatytą reikalavimą vienam pirkėjui bus užtikrinamas 15 kv. m plotas parduotuvėse, kurių bendras prekybos plotas yra iki 10 tūkst. kv. m, ir 30 kv. m plotas didžiuosiuose prekybos centruose esančiose parduotuvėse, kurių bendras prekybos plotas yra virš 10 tūkst. kv. m.

„Taip pat primename, kad yra rekomenduojama į parduotuvę atvykti apsipirkti vienam asmeniui iš šeimos. Labai prašome klientų pakantumo ir supratingumo, jeigu apsaugos darbuotojai paprašys laikinai palaukti ir neiti į parduotuvę, kol joje nesumažės lankytojų“, – sako E. Dapkienė.

Nuo šiandien prie parduotuvių esančiose aikštelėse yra apribotos galimybės pasistatyti automobilį. Kaip yra numatyta Vyriausybės reikalavime, pirkėjams palikta tik 20 proc. automobilių stovėjimo aikštėje esančių parkavimo vietų.

„Per praėjusią naktį didžiuosiuose Lietuvos miestuose prie „Maximos“ parduotuvių buvo įrengti specialūs stoveliai, kurie ribos automobilių statymąsi. Dėl laiko stokos kitur įrengiamos laikinos pertvaros, panaudojant medines paletes ir pirkinių vežimėlius. Artimiausiomis dienomis planuojame įrengti ilgalaikius sprendimus, kurie ribotų automobilių statymą“, – pažymėjo E. Dapkienė ir pripažino, kad operatyviai įgyvendinti šį Vyriausybės reikalavimą visoje šalyje, kur veikia 252 parduotuvės ir yra kone 300 tūkst. kv. m automobilių stovėjimo aikštelių, kurias reikia aptverti, yra labai didelis iššūkis.

Prekybos tinklas „Maxima“ jau anksčiau yra skelbęs, kad atsisako trumpalaikių, pavyzdžiui, tik konkrečią dieną ar konkrečiomis valandomis taikomų nuolaidų ar kitų veiksmų, kurie skatintų žmones dažniau vykti į parduotuves.

Saugiai atsiskaityti už pirkinius rekomenduojama prie savitarnos kasų, kurių zona parduotuvėse yra išplėsta. „Taip pat pagal poreikį, stebint žmonių srautą konkrečioje parduotuvėje, didinsime dirbančių kasų skaičių. Įvertinę, kaip žmonių srautus paveiks nauji apribojimai, planuojame ilginti parduotuvių darbo laiką“, – pabrėžė E. Dapkienė.

Šiuo metu parduotuvėse yra laikomasi itin sugriežtintų higienos reikalavimų: reguliariai dezinfekuojami pirkinių vežimėliai ir krepšeliai bei kiti įvairūs paviršiai, parduotuvių vėdinimui yra padidinta šviežio oro cirkuliacija. Pirkėjams yra galimybė dezinfekuoti rankas, naudotis vienkartinėmis pirštinėmis bei nemokamai gauti apsauginę veido kaukę. Saugius atstumus prie kasų ir vitrinų žymi specialios linijos.

Prekybos tinklas savo darbuotojus yra apdraudęs specialiu draudimu nuo COVID-19 ligos bei papildomu sveikatos draudimu. Darbuotojai yra aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis ar apsaugos skydeliais, pirštinėmis, dezinfekciniais rankų skysčiais. Kasdien darbuotojams yra matuojama temperatūra. Jeigu darbuotojai jaučiasi prastai, turi peršalimo ar gripo simptomų, tuomet jų prašoma likti namuose.