-
Aviacijos šventė Kaune: padangę nuspalvins Lietuvos ir užsienio profesionalų skrydžiai 10
Legendiniam skrydžiui – 90 metų
„Kaunas neatsiejamas nuo aviacijos. Kiekvienais metais šią šventę pasitinkame garsiai ir nuotaikingai. Šįkart irgi ne išimtis. Jau kitą šeštadienį tūkstančius žiūrovų savo įspūdingais skrydžiais džiugins pilotai iš Lietuvos ir užsienio. Pagrindinis renginio akcentas – „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą 90 metų jubiliejus“, – pasakoja Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Liepos 15-ąją 14 val. kartu su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ šventę atidarys Marijampolės aeroklubo parašiutininkų pasirodymas ir akrobatinių skrydžių virtuozo Jurgio Kairio šou. Drauge su jais parodomąją programą surengs daugkartinis Lietuvos ir pasaulio čempiono aviamodelių čempionas Donatas Paužuolis.
Pasak ne pirmus metus šventėje dalyvaujančio legendinio piloto, akrobatinių skrydžių meistro J. Kairio, aviacijos šventę organizuojantis Kaunas visada išsiskiria ypatinga atmosfera: „Tai Lietuvos širdis. Visi pulsuoja vienu ritmu. Prieš kiekvieną pasirodymą negali nebūti jaudulio. Yra apie ką pagalvoti. Kas sako, kad yra bebaimis, tas – beprotis. Turime psichologinį pasirengimą, įvertiname situaciją, kokiu metu skrydis vyksta. Viskam būsime pasiruošę. Kad šventė vyktų sklandžiai, visiems linkiu gero oro ir dar geresnės nuotaikos. Kaunas visada turi ypatingą atmosferą.“
Tradiciškai nuo Rotušės aikštės Kauno gatvėmis į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą atriedės plieniniai žirgai – motociklininkai pasirodys įspūdingame parade „Bike Show Kaunas 2023“. Kolonai pasiekus šventės vietą, didžiulėje scenoje nuskambės roko grupės „Pelenai“ koncertas.
A. Valujavičiaus įspūdžiai iš Atlanto
Nuo 16.15 val. suplanuota vakaro kulminacija. Susirinkusi minia išvys akrobatinės grupės ANBO ir istorinio lėktuvo „Bellanca“, ultralengvųjų orlaivių, lėktuvo „Extra 300“, malūnsparnio CAVALON ir komandos „Iron Wolf Aerobatics“ pasirodymus.
Greta jų skrydžių į padangę kils ir savo meistriškumą demonstruos svečiai iš užsienio – Suomijos „The Woikoski Safirs“ ir Čekijos „Flying Bulls Aerobatic Team“ pilotai.
Tarp aviatorių pasirodymų savo mintimis ir gyvais įspūdžiais su žiūrovais pasidalys irkline valtimi Atlantą perplaukęs keliautojas Aurimas Valujavičius.
Viražai danguje ir pramogos ant žemės
Po įspūdingų viražų danguje visų žvilgsniai nukryps į sceną – atlikėjas Mantas Jankavičius pristatys projektą „Mantas: Rhapsody Recomposed“.
Šventinę dieną renginio svečių taip pat lauks ekspozicijos, tarp kurių – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai „Eurocopter AS365N3+ Dauphin“ ir „Mi-8T“.
Kitomis pramogomis ir edukacijomis pasirūpins Vaikų techninės kūrybos centras „Kids Go Tech“. Renginyje dalyvių lauks aitvarų dirbtuvės, oro taksi, „VR Shop“, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Aleksoto ir Tirkiliškių padalinių ir Kauno kultūros centro kūrybinės edukacijos, batutai ir įvairios veiklos pramogų erdvėje.
Greta renginio epicentro žiūrovai galės pailsinti kojas patogiai įsitaisę ant lauko krėslų specialiai įrengtose „Baltic Pallets“ atokvėpio erdvėse.
Programa gali būti koreguojama atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitus veiksnius. Plačiau apie aviacijos šventę S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome – internete: bit.ly/aviacijos-svente.
-
Avionika – sėkmingos karjeros garantas
Poreikis didėja kasmet
Aviacijos sektoriuje dirbantys specialistai gauna vienus didžiausių atlyginimų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo ir avionikos technikos inžinierių jau šiandien rinkai reikia dvigubai daugiau nei Lietuva gali pasiūlyti.
Per ateinančius du dešimtmečius „Airbus“ prognozuoja, kad prireiks apie 37 400 keleivinių ir krovininių orlaivių. Jiems aptarnauti reikės ir aukštos kvalifikacijos specialistų.
Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius aštuonerius metus vien tik Lietuvoje reikės virš 3 tūkst. orlaivių priežiūros specialistų. O remiantis „Boeing“ ataskaita 2018-2037, pasauliniu mastu aviacijos inžinierių poreikis gali išaugti iki 754 000.
Esame viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų Lietuvoje, kuri rengia aviacijos sektoriui reikalingus specialistus.
Norint atliepti eksponentiškai augantį šios srities specialistų deficitą Kauno technikos kolegijoje (KTK) startavo nauja Avionikos sistemų inžinerijos studijų programa. Tai jau antroji aviacijos sektoriaus studijų programa kolegijoje, nes dar 2016 m. KTK pradėjo ruošti „Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo“ specialistus.
KTK vadovės dr. Linos Girdauskienės teigimu, kolegija artimai bendradarbiauja su privačiu verslu yra Lietuvos Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) narė, todėl sektoriaus iššūkius žino iš arti ir labai gerai.
„Esame viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų Lietuvoje, kuri rengia aviacijos sektoriui reikalingus specialistus ir vienintelė kolegija šalyje, kuri ruošia avionikos sistemų inžinierius.
Nuolat kalbamės su verslu ir matome, kad sektorius turi itin didelį orlaivių priežiūros specialistų deficitą, todėl kasmet vis daugiau investuojame į šias studijų programas. Jau šiandien Lietuvoje ir ypač Kaune auga angarų skaičius, aptarnaujamų lėktuvų skaičiai. Šalies užmojai yra išties dideli, tačiau keliami tikslai gali būti pasiekiami tik užsitikrinus pakankamą kiekį aukštos kvalifikacijos orlaivių priežiūros specialistų“, – sakė ji.
KTK nuotr.
Studijos paremtos praktika
Norint likti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje, pasak KTK direktorės dr. L. Girdauskienės, reikia kasmet paruošti ne 200, o 400 specialistų.
„Orlaivių elektronikos specialistų deficitas šalyje yra labai didelis. Jų neruošia jokia kolegija, dalis patyrusių specialistų kasmet išeina į užtarnautą poilsį, o pats sektorius nuolat plečiasi, atsiranda naujos technologijos ir sistemos, tad ir inžinierių reikia vis daugiau. Pavyzdžiui, „Ryanair“ investuoja Kauno oro uoste ir šį pavasarį pristatė orlaivių priežiūros angarų projektą, kuris sukurs 200 darbo vietų. Tad augimo tempai yra išties dideli.
Verslui labai svarbu, kad naujai rengiami specialistai būtų ne teoretikai, o praktikai. KTK studijos ir yra būtent paremtos praktika ir ne tik mūsų bazėse, bet ir mūsų partnerių aviaciniuose angaruose. Kolegijos studentų laukia didžiausios aviacijos įmonės – UAB „Fl Technics“, UAB „Helisota“, UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, UAB „Termikas“ ir kitos.
Pastebima, kad per pastaruosius keletą metų aviacijos srities studijas besirenkančių studentų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei tris kartus. Tačiau to yra vis dar per mažai, siekiant užpildyti darbo rinką kvalifikuotais specialistais.
Remiantis paskutinių penkerių metų pasaulinėmis tendencijomis, išryškėjo itin didelis aukštos kvalifikacijos aviacijos specialistų, elektronikos inžinierių, išmanančių sudėtingas šiuolaikinių orlaivių elektros ir elektronines sistemas, poreikis. Visų pirma tai inžinieriai, galintys vykdyti techninę priežiūrą, remontą ar aptarnavimą tokiems plačiai žinomiems orlaiviams gamintojams, kaip „Boeing“ ar „Airbus“.
Aviacinė technika, o ypač elektronika, yra labai dinamiška ir sparčiai besivystanti sritis, tad darbas joje – tai nuolatinis tobulėjimo procesas, suteikiantis geras karjeros perspektyvas, nes čia ruošiami specialistai yra reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako Kauno technikos kolegijos vadovė.
Skaičiuojama, kad vidutinis patyrusio šios srities specialisto užmokestis Lietuvoje viršija 2000-2500 eurų.
Kauno technikos kolegija įvairių sričių inžinierius ruošia jau daugiau kaip 100-metį. Šiuo metu kolegija vykdo 9 inžinerinės krypties studijų programas.
Daugiau informacijos: www.ktk.lt.
-
Aviacijos dramos neužgožia jos žavesio, nors ne visos klaidos atleidžiamos ir danguje 18
Egzaminus išlaiko ne visi
Anot ilgamečio Kauno aeroklubo direktoriaus Algimanto Žentelio, žūčių aviacijoje buvo ir bus. Siekiamybė – kad jų būtų viena dvi, daugiausia – trys per penkerius metus. Kalbant Lietuvos mastu. Jeigu kasmet – po du tokius atvejus jau būtų daugoka. Tačiau tokių tendencijų nėra.
„Kauno diena“ prisiminė visas į žiniasklaidos akiratį patekusias su aviacija susijusias nelaimes Kaune ar pakaunėje nuo 2015-ųjų rudens. Dvi iš jų baigėsi laimingai. Kitos dvi, deja, tragiškai.
2015-ųjų spalį prie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo prieigose esančios Marvelės upelio senosios kaskados nukrito ultralengvasis dvivietis lėktuvas „Tecnam P 92“. Jį pilotavo Artūras Matulis.
Tai įvyko apie 13 val. Pirmieji į įvykio vietą atskubėję 52-ejų A.Matulio kolegos tada pasakojo, kad jis pats išlipo iš ant šlaito pakibusio lėktuvo. Skundėsi skausmais nugaros ir sėdmenų srityse. Guldomas ugniagesių gelbėtojų ant neštuvų, spėjo kolegoms pasakyti, kad sustojo orlaivio variklis.
Pasisekė: 2015-ųjų rudenį, prieš pat tūpimo taką sustojus šio ultralengvojo dviviečio lėktuvo varikliui, jo pilotas praktiškai nenukentėjo. (Evaldo Šemioto nuotr.)
A.Matulio kolegos tada liūdnai juokavo, kad to, kas įvyko, net negalima vadinti nukritimu, o tiesiog nesėkmingu nusileidimu.
Iki nusileidimo tako buvo likę maždaug 200 m. Jo nepasiekęs pilotas pakibo tada ant šlaito pačiame S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijos gale.
Tai įvyko A.Matuliui, kuris anksčiau pilotavo sklandytuvą, iš Kauno aeroklubo išsinuomotu lėktuvu treniruojantis skristi ratais aplink Kauno aerodromą.
Kauno aeroklubo direktorius A.Žentelis linkęs prisiminti, kad buvo nustatyta, jog šią nelaimę, dėl temperatūros pokyčių užgesus lėktuvo varikliui, lėmė žmogiškasis faktorius. Tokioje situacijoje daug lemia piloto meistriškumo ir sėkmės sintezė. Ir tokie incidentai aviacijoje – dažni, iš jų daromos išvados. Tada viskas baigėsi tuo, kad šio egzamino neišlaikęs pilotas praktiškai nenukentėjo. Buvo suremontuotas ir vėl skraido tada jo pilotuotas lėktuvas.
Žmogus – ne kompiuteris
Specialiosioms tarnyboms atvykus tą popietę į įvykio vietą, abu jie iš šio orlaivio jau buvo išlipę.
Nukritęs lėktuvas neužsidegė, tačiau iš jo bėgo degalai, todėl incidentui likvidavuoti ugniagesiai naudojo sorbentą.
Medikų pagalbos prireikė šio lėktuvo 55-erių pilotei. Įtarus stuburo ir kojos traumas, moteris buvo išvežta į Kauno klinikas detalesnių tyrimų. Keleivis atsipirko išgąsčiu.
Loterija: 2018-ųjų vasarą nuo Aleksoto aerodromo nusileidimo tako nuslydus šiam akrobatiniam lėktuvui, susižalojo tik pilotė, keleivis atsipirko išgąsčiu. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
Kaip „Kauno dienai“ tada teigė Kauno aerodromo tuometis direktorius Vytas Skučas, nepataisomai sulamdytą lėktuvą pilotavo akrobatinio skraidymo sporto meistrė vilnietė Rita Eriksonienė. Virš aerodromo staiga užgesus lėktuvo varikliui, ji leidosi avariniu būdu. Atsitrenkusi į nusileidimo taką, nuo jo nuslydo.
Sudaužytas akrobatinis lėktuvas taip pat priklausė Kauno aeroklubui.
Jo direktorius A.Žentelis, praėjus daugiau kaip ketveriems metams po šio įvykio, mena, kad pilotė nesugebėjo tada sustoti nusileidimo tako gale dėl per didelio greičio. Vengdama atsidurti griovyje, pasuko į dešinę, todėl lėktuvas vertėsi. Pilotė patyrė traumų, bet išvengė lūžių.
Atlikus šio įvykio tyrimą, buvo konstatuota, kad jį lėmė žmogiškasis faktorius. „Juk žmogus – ne mašina ar kompiuteris. Jį tokiose situacijose veikia ir panika, ir stresas, ir jaudulys. Aplamdyto lėktuvo neapsimokėjo remontuoti, nes oro akrobatikai tokie lėktuvai nebereikalingi“, – akcentavo A.Žentelis.
Susidarius tokiai įvykių grandinei ir esant žemam aukščiui, aviacijoje dažniausiai kelio pabaigoje būna kapinės.
Vieša paslaptis
2019-ųjų gruodžio 8-ąją Kauno rajone, netoli Noreikiškių kaimo, nukrito dvimotoris lėktuvas „Piper PA-30“. Jis tėškėsi į žemę Saulėtekio gatvės vieno gyvenamojo namo kieme. Abu juo skridę pilotai žuvo. Vienas iš jų buvo išsviestas iš orlaivio. Kitas liko įstrigęs nuolaužose.
Pasak vietos gyventojų, sudužęs lėktuvas skrido bauginančiai žemai, o prieš jam nukrentant pasigirdo pokštelėjimas.
Tokiomis aplinkybėmis žuvo žinomas lakūnas Viktoras Ramonas, kuriam buvo 65-eri. Anot kolegų, jis buvo bene labiausiai patyręs Kauno aviatorius. Kartu su juo užsimušė 30-metis Bulgarijos pilietis.
Teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios tragedijos, nors jau praėjo daugiau kaip pustrečių metų, dar nebaigtas. Tebelaukiama svarbiausio dokumento – Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovo išvadų dėl šios nelaimės priežasčių, be kurių šio tyrimo negalima baigti. Minėtas terminas, anot teisėsaugininkų, dar ne rekordas. Kartais konstatuoti tokias išvadas užtrunka dar ilgiau – net kelerius metus.
Tačiau Kauno aeroklubo direktorius A.Žentelis teigia su kolegomis žinantis, kas įvyko ir tada. Buvo labai prastos oro sąlygos. Ir šis lėktuvas iš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo tądien kilo vienintelis.
Tragedija įvyko, kai, pakilus iš jo ir nuskridus iki Karmėlavos, buvo grįžtama atgal į Aleksotą.
A.Žentelio žiniomis, kartu su V.Ramonu skridęs užsienietis taip pat buvo lėktuvų pilotas, siekęs komercinės licencijos ir treniravęsis tada šiuo dvimotoriu lėktuvu, nes skraidymas juo yra svarbiausias minėtai licencijai gauti.
„Kiek pamenu, tada, sustojus varikliui, buvo bandoma pakeisti skrydžio kryptį. Lėktuvas, netekęs greičio, krito žemyn. Jo variklis tada sustojo dėl to, kad jį nepateko benzino, nes, šiam pasibaigus viename iš bakų, o dvimotorio lėktuvo sparnuose jie net keturi, nespėta persijungti į kitą. Lėktuvas tada turėjo skristi su kitu varikliu, tačiau jis iškreipia skrydžio kryptį. Jeigu benzinas baigiasi dideliame aukštyje, tai perjungi į kitą baką ir skrendi su kitu varikliu. Tačiau tada į vieną krūvą sukrito labai daug aplinkybių: labai blogas oras kilimo metu, posūkyje sustojęs variklis, laiko greitai perjungti į kitą baką stoka, nes reikėjo ištiesinti lėktuvą, kadangi atlikti minėtą perjungimą galima tik ištiesinus orlaivį, bet ir to rezultatas būna gal po 30 sek. Susidarius tokiai įvykių grandinei ir esant žemam aukščiui, aviacijoje dažniausiai kelio pabaigoje būna kapinės“, – pasakojo, kas lėmė minėtą tragediją, A.Žentelis ir teigė, kad tai ne jo vieno, bet ir kolegų nuomonė.
Ją neoficialiai linkę patvirtinti ir prie ikiteisminio tyrimo pabaigos artėjantys teisėsaugininkai, akcentuodami, kad šios tragedijos vietoje beveik nerasta degalų likučių.
Galime ir nesužinoti
Ant vietinės pievos, kurioje, laimė, nebuvo žmonių, nukrito ir užsidegė ultralengvasis orlaivis „Bristell Nr.MG5“. Ugniagesiams gelbėtojams užgesinus jį talžančias liepsnas, sudegusio lėktuvo viduje rasti stipriai apdegę dviejų vyrų kūnai.
Nors oficialus šių palaikų atpažinimas įvyko tik ketvirtadienį, jų kolegos jau kitą dieną pranešė, kad žuvo patyręs 71 metų lakūnas Vladimiras Nikonovas ir mažiau patirties, nors tokią pačią licenciją pilotuoti tokius lėktuvus turėjęs 37-erių Artūras Šimkus.
Ikiteisminį tyrimą dėl jų mirties priežasties pradėję Kauno teisėsaugininkai iš pradžių ketino skirti DNR tyrimą dėl palaikų identifikavimo, galiausiai apsisprendė atsižvelgti į artimųjų prašymus to nedaryti, nes žuvusiuosius galima atpažinti ir esamomis sąlygomis – pavyzdžiui, iš drabužių liekanų.
Ikiteisminis tyrimas dėl V.Nikonovo ir A.Šimkaus žūties aplinkybių taip pat užtruks. Tačiau jų kolegos jau turi savo versiją, kas atsitiko.
Mįslė: apsistota ties dviem versijomis, kodėl V.Nikonovo ir A.Šimkaus skrydis vienu saugiausių Europoje ultralengvųjų lėktuvų „Bristell Nr.MG5“ baigėsi tragiškai (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Kaip jau rašyta, abu žuvusieji buvo asociacijos „Pilotai.lt“, kuri skelbiasi vienijanti skraidančius ir norinčius skraidyti, nepaisant jų amžiaus ar profesijos, nariai. Ir skrido UAB „Laikas skristi“, nuomojančios orlaivius, priklausančiu, anot šios bendrovės ir asociacijos „Pilotai.lt“ vadovo Luko Liekio, 2021 m. gamybos minėto modelio ultralengvuoju lėktuvu, kuris laikomas vienu saugiausių Europoje šios rūšies orlaivių.
V.Nikonovas su A.Šimkumi tą vakarą išskrido iš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Aleksote apie 19 val. – pasiskraidyti Kaune vienai valandai. Nuskridę į vadinamąją vakarinę zoną, šnekant lakūnų kalba, pasiekė joje aukštį ir ten treniravosi. Tragedija įvyko pasiskraidymo laikui einant į pabaigą.
Anot Kauno aeroklubo direktoriaus A.Žentelio, pagal liudytojų parodymus, prieš nukrisdamas, šis lėktuvas sukosi suktuku. Pilotas išvesti orlaivio iš jo nesugebėjo dėl per mažo aukščio.
Patirtis: pastarųjų metų nelaimes danguje aplink Kauną su kolegomis tyręs Kauno aeroklubo direktorius A.Žentelis dažniausiai kalba apie jas lėmusį žmogiškąjį faktorių. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Kodėl lėktuvas pateko į šį suktuką, versijos dvi – kažkoks techninis gedimas arba piloto klaida.
Kas pilotavo šį orlaivį, neaišku, nes tai daryti galėjo abu. Ne tik todėl, kad abu turėjo licencijas tokiam orlaiviui pilotuoti, bet ir todėl, kad vairai jame yra abiejose pusėse.
Kaip jau rašyta, radijo ryšį skrydžio metu palaikė ir V.Nikonovas, ir A.Šimkus. Apie jokį šio lėktuvo gedimą nepranešta. Tokio tipo orlaiviuose juodųjų dėžių nėra.
Neturėjo jo pilotai ir parašiutų. Tokiuose lėktuvuose yra tik parašiutas pačiam orlaiviui nusileisti. Jį iššovus, tai trunka kelias sekundes. Tačiau tam reikalingas aukštis. Šiuo atveju jis buvo per mažas. Net bandant tai padaryti, tai niekuo nebūtų padėję.
Anot A.Žentelio, jeigu tragediją lėmė techninis gedimas, jis paaiškės tyrimo metu. Jeigu tai buvo žmogiškoji klaida, jos galime ir nesužinoti.
-
„Avion Express“ siūlo karjerą aviacijoje, kviečia ir neturinčius patirties 2
Visi besidomintys karjeros padangėse galimybėmis kviečiami dalyvauti atvirų durų dienose, kurios vyks gegužės 21 d. Klaipėdoje ir gegužės 22 d. Kaune.
Ieško naujų įgulos narių
Anot „Avion Express“ Personalo skyriaus vadovės Lauros Macutkevič, šiuo metu užsakomųjų skrydžių avialinijos vykdo aktyvią plėtrą ir tikisi, jog greitu metu prie įgulos narių prisijungs naujokų.
„Ieškome atsakingų, žingeidžių vaikinų ir merginų, norinčių tapti dinamiškos industrijos dalimi. Tai puiki galimybė tiems, kurie dar tik svajoja apie karjerą aviacijoje, mat norint tapti orlaivio įgulos nariu, jokia ankstesnė patirtis nėra būtina. Visko, ką reikia žinoti norint puikiai atlikti palydovo pareigas, išmokysime“, – sakė L. Macutkevič.
Visko, ką reikia žinoti norint puikiai atlikti palydovo pareigas, išmokysime.
Griežti išvaizdos reikalavimai – mitas
Personalo skyriaus vadovė mano, kad kiekvienas, turintis pakankamai užsidegimo gali tapti orlaivių įgulos nariu: „Svarbiausia noras mokytis, komunikabilumas, puikūs socialiniai įgūdžiai. Pačios darbo specifikos greitai išmokstama.“
Jai pritaria ir „Avion Express“ skrydžių palydovė Jovita Jasinskaitė. Pasak jos, net ir plačiai paplitę įsitikinimai apie išvaizdos reikalavimus orlaivių palydovams tėra mitai. „Dauguma oro linijų nori tikrų žmonių, o ne supermodelių. Žinoma, yra reikalavimai plaukų ilgiui ir spalvai, matomoms tatuiruotėms, auskarams ir t.t. Įsidarbinus, reikia laikytis priežiūros vadovo, tačiau tai nereikalauja itin daug pastangų. Tiek merginos, tiek vaikinai dirbdami šį darbą turi tiesiog atrodyti tvarkingai“, – aiškino L. Macutkevič.
„Avion Express“ nuotr.
Kviečia su galimybėmis susipažinti iš arčiau
L. Macutkevič teigė, kad tiek pati aviacija, tiek jos siūlomos karjeros galimybės yra išties patrauklios, todėl susipažinti su industrija ir joje jau dirbančiais žmonėmis verta kiekvienam, svajojančiam apie karjerą virš debesų.
„Norėdami paskatinti potencialius kolegas apsvarstyti orlaivio įgulos nario poziciją, rengiame atvirų durų dienas, kurių metu „Avion Express“ skrydžių įgulų nariai dalinsis savo patirtimi, darbo istorijomis, atsakys į dalyviams kilusius klausimus“, – sakė ji.
Atvirų durų dienos vyks gegužės 21 d. Klaipėdoje ir 22 d. Kaune.
Registracija: https://bit.ly/3wjWnKz.