Lietuviai Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo vieni pirmųjų metę iššūkį Atlantui, tačiau lietuvybe pakrikštytam lėktuvui iš Niujorko sėkmingai pasiekti Kauną pritrūko kiek daugiau nei 600 kilometrų.  

Po 91 metų – Lietuvoje registruotiems lėktuvams skraidyti virš Atlanto atveriamos naujos galimybės. 

„JAV rinka yra atverta visiems Lietuvoje registruotiems orlaiviams ir visoms Lietuvoje registruotoms aviacijos kompanijoms“, – skelbė susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

Kad JAV atvertų oro erdvę, užtruko trejus metus. Iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri neturėjo tokio įvertinimo.  

„Pirmos kategorijos reitingas yra reikalingas tam, kad oro vežėjai galėtų patekti į JAV. Tai apima ir keleivinius, ir krovininius skrydžius“, – teigė JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos aviakompanija galės skraidyti į daugybę valstybių, įskaitant visą Karibų regioną, Meksiką, Kanadą, tačiau nereikia tikėtis, kad nuo dabar dangų virš Atlanto užpildys vien lietuviški lėktuvai.  

„Leidimas leis dar labiau augti ir didinti pasaulinį konkurencingumą, pabrėžiu – pasaulinį, ne tik europinį“, – tikino Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė Orijana Mašalė.

Lietuva nacionalinio vežėjo neturi, bet yra devynios Lietuvoje registruotos įmonės, kurios turi orlaivių parką.  

„Tos pačios įmonės, kurios steigia savo filialus ar įmones kitose šalyse, nuo šiol galės tiesiog registruoti lėktuvus Lietuvoje ir skraidinti į JAV arba į JAV teritoriją“, – kalbėjo Nacionalinės aviacijos asociacijos vadovas Aleksandras Nemunaitis. 

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad į aviaciją investuotas vienas euras atneša tris eurus grąžos.

O tai papildytų ir valstybės biudžetą. Skaičiuojama, kad vienas šalyje registruotas komercinis orlaivis per metus sumoka nuo 300 iki 500 tūkst. eurų pelno mokesčio. 

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad į aviaciją investuotas vienas euras atneša tris eurus grąžos. Tikėkimės, kad iš to grąža bus kartais didesnė nei minėti tyrimai“, – sakė O. Mašalė. 

Skraidyti JAV erdvėje pageidauja tik viena bendrovė. Dar du vežėjai galėtų skraidinti keleivius, paštą arba krovinius į Ameriką. 

Vokietis inžinierius pademonstravo vištą, kuri niekada nepaklius į puodą. Tai – padirbinys, kurį sukūrė Miunsterio įmonė. Jos šūkis – „Nė vienas plunksnuotasis neturėtų mirti dėl aviacijos“.

„Nesuvokiama, kad aukojami gyvi gyvūnai, ypač aviacijoje testuojant. Paprastiems žmonėms atrodo, kad šioje srityje šiais laikais jau viskas imituojama“, – sakė „Chrashtest-Service“ vadovas Peteris Schimmelpfennigas.

Gyvūnai nužudomi prieš testuojant, bet realybė tokia, kad paukščių smūgio bandymams iki šiol dažnai naudojamos tikros vištos, nes tokias lengva gauti. Tačiau čia, Miunsteryje, kilo mintis dėl bandymų nebeaukoti tikrų vištų. „Dummymanufaktur“ teko išlieti pakaitalą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš pradžių buvo juokinga, nes nežinojau, koks yra paukščio smūgio testas. Tada testavimo įmonė mums pristatė idėją ir kam tokie bandymai skirti, ir reikalai pajudėjo“, – pasakojo „Dummymanufaktur“ vadovas Marco Bäumer.

Pirmiausia ruošiami plastikiniai griaučiai, tada užpildomi minkštu užpildu ir keliauja į formą užlieti silikonu. Tokią vištą pagaminti tetrunka tris valandas. Dirbtinis paukštis vieną dieną gali išgelbėti tūkstančių tikrų gyvybes, mat į variklį šaudoma jau dirbtiniais paukščiai.

„Testavimo vietoje tvyro netvarka. Juk ant karštų objektų, tokių kaip kameros, žibintai, patenka jų vidaus organai ir tvyro susvilusios mėsos kvapas“, – vaizdingai apie testavimo procesą pasakojo „Chrashtest-Service“ vadovas.

Nesuvokiama, kad aukojami gyvi gyvūnai, ypač aviacijoje testuojant.

Kad susidūrimai su paukščiais pavojingi, rodo 2009 m. atvejis, kai Niujorke lėktuvui susidūrus su žąsų pulku, orlaivis sugedo, pilotui pavyko stebuklingai jį nutupdyti Hadsono upėje.

Tačiau vištų manekenai testams nėra pigūs – jų kaina iki 1 tūkst. eurų, o tikras viščiukas tekainuoja vos 10. Tad nežinia, ar aviacija pereis prie brangesnės patrankų mėsos, nors tai ir būtų humaniškiau.

„Aviacijos saugumas ir sauga – svarbiausia. Būtent tokia politika vadovaujamės ir keliame vis ambicingesnius tikslus. Daug dėmesio skiriama aviacijos saugumo kultūros skatinimui, todėl į šią sritį vis dažniau įtraukiami ne tik oro uosto darbuotojai, bet ir keleiviai“, – tikino M. Felneris, Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas praktikas.

Anot jo, aviacija apskritai yra sparčiai auganti transporto rūšis – didėja ne tik orlaivių, keleivių skaičius, bet ir specialistų poreikis. Tačiau, augant šios srities populiarumui, atsiranda ir vis daugiau iššūkių įvairiose srityse, tarp jų – ir aviacijos saugumo.

„Pasaulį užklupusi pandemija neaplenkė Europos ir Lietuvos: tuomet supratome, kaip svarbu skubiai rasti efektyvius ir logiškus sprendinius, kaip griežtai reglamentuotą aviacijos saugumo sritį pritaikyti prie esamos situacijos, pakoreguojant įprastas procedūras, bet išlaikant aukštą kokybės lygį. Karo kontekste, kai Rusija buvo pripažinta kaip terorizmą remianti valstybė, atsirado su tuo susijusių ribojimų, nauja tvarka. Tad aviacijos saugumo srityje nuolat vyksta pokyčių“, – sako Lietuvos oro uostų Kauno ir Palangos aviacijos saugumo skyriaus vadovas.

Inovatyvūs sprendimai

Aviacijos saugumo specialistas pažymi, kad bėgant metams saugumo suvokimas šioje srityje keičiasi – žymiai išaugo darbuotojų ir keleivių supratingumas ir dėmesingumas. Tad saugumo svarba tik didėja. Prie to prisideda ir sparti technologijų pažanga.

„Ši sritis labai priklauso nuo technologijų ir žmogaus, būtent inovatyvūs sprendiniai leidžia sumažinti žmogiškojo veiksnio klaidos atsiradimo tikimybę. Šiuo metu kai kuriose užsienio šalyse pradėti naudoti naujos kartos rentgeno spindulių įrenginiai, kurie leidžia matyti trimatį vaizdą, kurį galima detaliai analizuoti, netgi atlikti dalies vaizdo panaikinimą, pjūvį ir pan.“, – teigia M. Felneris. Lietuvos oro uostuose artimiausiu metu planuojama naudoti tokią įrangą.

Daug dėmesio skiriama aviacijos saugumo kultūros skatinimui, todėl į šią sritį vis dažniau įtraukiami ne tik oro uosto darbuotojai, bet ir keleiviai.

Inovatyviose sistemose yra įdiegti išmanūs logaritmai, leidžiantys lengvai aptikti draudžiamus daiktus. Pasak pašnekovo, jau pradėti tyrimai, susiję ir su dirbtinio intelekto (DI) taikymu. Tikimasi, kad naudojantis DI bus galima dar geriau identifikuoti draudžiamus daiktus ir palengvinti darbą aviacijos saugumo specialistams.

„Naudojant tokias technologijas, kaip mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškikliai, aptinkami net mažiausi sprogstamųjų ar kitų pavojingų medžiagų pėdsakai. Be to, diegiami inovatyvūs sprendiniai į metalo ieškiklius ir kūno skaitytuvus, leidžiantys įrangai pačiai mokytis ir duoti kuo tikslesnį pavojaus signalą aviacijos saugumo darbuotojams“, – sakė KTU docentas praktikas.

Susidomėjo studijuodamas

Jau ne vienus metus aviacijos srityje dirbantis M. Felneris prisimena, kad jau nuo vaikystės jį domino trys dalykai: medicina, finansai ir, žinoma, transporto sritis – automobiliai, sunkioji, karinė technika, orlaiviai, traukiniai.

„Domėjausi automobilių, motociklų sportu, kompiuteriniais žaidimais, susijusiais su transporto vystymo tematika, ir labai laukiau dienos, kai įgysiu teisę vairuoti automobilį. Ši svajonė buvo įgyvendinta tik sulaukus 18-ojo gimtadienio ir žymiai prisidėjo prie galutinio sprendimo renkantis specialybę“, – teigė pašnekovas.

Susidomėjimas aviacija prasidėjo kiek vėliau. Dar pirmoje studijų pakopoje studijuodamas transporto priemonių inžineriją pašnekovas svajojo dirbti su sportiniais automobiliais, tačiau nusprendė tęsti studijas KTU transporto priemonių inžinerijos magistrantūroje ir toliau gilinti turimas žinias.

„Šių studijų metu akys vis dažniau krypo į Kauno oro uostą. Domėjausi galimybėmis ten dirbti studijų metu ir man pavyko. Karjerą pradėjau aviacijos saugumo srityje – ji atrodė labai paslaptinga ir įdomi. Aistra darbui oro uoste augo su kiekvienais metais ir galiausiai – aviacija įtraukė. Tokį posakį dažnai vartoja aviacijos sektoriuje dirbantys žmonės“, – tikina M. Felneris.

Kauno oro uoste jis išbandė inspektoriaus, instruktoriaus, pamainos vadovo, specialisto ir skyriaus vadovo pareigas. Anot pašnekovo, visos pozicijos buvo labai įdomios ir įtraukiančios. Svarbu mokėti prisitaikyti prie esamos situacijos.

Dalijasi žiniomis

Šiuo metu M. Felneris ne tik eina atsakingas pareigas Kauno ir Palangos oro uostuose, bet ir dalijasi savo žiniomis su KTU Aviacijos inžinerijos studijų programos studentais.

„Dėstymu susidomėjau dirbdamas aviacijos saugumo srityje, kur keliami reikalavimai reguliariai išklausyti aviacijos saugumo mokymus ir išlaikyti kvalifikacijos egzaminus. ICAO institute įgijau aviacijos saugumo instruktoriaus sertifikatą ir pradėjau dėstyti šios srities modulius, dažniausiai – Lietuvos oro uostų darbuotojams ir partneriams“, – teigė pašnekovas.

Tuo metu jis tapo jauniausiu šios srities instruktoriumi, turinčiu aukštą motyvaciją ir norą perteikti mokomąją medžiagą kuo įdomiau.

„Sukaupęs dėstymo patirtį vis dažniau pagalvodavau apie dėstymą universitete, todėl apsisprendžiau tęsti studijas doktorantūroje ir dalytis žiniomis su studentais. Universitetas – puiki vieta, kur galima sutikti gabių, protingų ir perspektyvių žmonių“, – sako M. Felneris.

Seimas šią savaitę priėmė svarstyti atitinkamas Aviacijos įstatymo pataisas, kurias inicijuoja grupė Seimo narių iš įvairių frakcijų. 

Kaip sakė Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas, siekiama suvienodinti konkurencijos sąlygas eksperimentiniams orlaiviams, pavyzdžiui, iki dviejų vietų vienmotoriams dviviečiams lėktuvams, sklandytuvams, sraigtasparniams, kurių masė būtų iki 600 kg.

Tuo metu dabar Lietuvoje leidžiama registruoti orlaivius, kurių svoris kylant negali viršyti 475 kg ir juose dažniausiai telpa vienas žmogus. 

„Tai, aišku, apsunkina konkurencines sąlygas aviatoriams (...), mūsų orlaivių turėtojams tenka mokėti didesnes draudimo įmokas“, – teigė jis.

Mūsų orlaivių turėtojams tenka mokėti didesnes draudimo įmokas.

Pasak A. Kupčinsko, įsigyjantieji kiek sunkesnius orlaivius kitose šalyse arba pasigaminę, tarkime, Prienuose, dabar priversti jas registruoti Čekijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje ir dėl to patiria išlaidų tvarkant dokumentus, juos verčiant, atliekant technines apžiūras.

Parlamentaro teigimu, registruojant orlaivius Lietuvoje jie skraidytų su lietuviškai numeriais: „Bus orlaivių bazė didesnė mūsų“.

Transporto kompetencijų agentūros (TKA) Civilinės aviacijos departamento direktoriaus Vidmanto Plėtos teigimu, priėmus pataisas, išsiplėstų šiuo metu nacionaliniu lygmeniu reguliuojamai eksperimentinei kategorijai priskiriamų orlaivių klasių skaičius.

„Šis pakeitimas neigiamos įtakos skrydžių saugai neturėtų“, – BNS teigė TKA atstovas.

Lietuvos sklandymo sporto federacijos teigimu, nauji orlaiviai yra tobulesni, saugesni ir turintys šiuolaikišką įrangą.

1992 m. liepos 24 d. įkurtas aviatorių padalinys per savo istoriją patyrė keletą transformacijų, primenama VSAT pranešime. Savo veiklą dabartinė valdyba pradėjo kaip Vidaus reikalų ministerijos Atskiroji aviacijos tarnyba. Ji nuo 2000 m. sausio tapo VSAT struktūriniu padaliniu – Aviacijos eskadrile.

Plečiantis pasieniečių aviatorių veiklos apimtims ir skraidymo aparatų parką papildžius naujiems sraigtasparniams, nuo 2007 m. sausio 1-osios vietoje eskadrilės buvo įsteigta VSAT Aviacijos rinktinė. 2016 m. gegužės 1 d. Aviacijos rinktinė reorganizuota į VSAT centrinės įstaigos padalinį – Aviacijos valdybą.

Priskirtas užduotis VSAT aviatoriai vykdo naudodami du vienmotorius sraigtasparnius „EC 120B Colibri“, du dvimotorius sraigtasparnius „EC 135“ ir vieną dvimotorį „EC 145“. Visi jie pagaminti Prancūzijos bendrovėje „Airbus Helicopters SAS“, kuri iki 2014-ųjų vadinosi „Eurocopter“.

Jubiliejų minintys VSAT aviatoriai trečiadienį savo bazėje Paluknyje organizuoja sraigtasparnių parodą ir jų techninių galimybių pristatymą. Į renginį pakviesti pasieniečių aviatorių kolegos ir per tuos tris dešimtmečius šiame padalinyje dirbę buvę ir esami tarnautojai.

VSAT Aviacijos valdybos orlaiviai yra naudojami vykdant skrydžius, susijusius su Lietuvos valstybės sienos apsauga sausumoje ir jūroje, viešosios tvarkos palaikymu, paieškos ir gelbėjimo darbais. Sraigtasparniai taip pat pasitelkiami vykdant keleivinių traukinių, vykstančių pagal Kaliningrado tranzito schemą, stebėjimą, likviduojant ekstremalių bei stichinių nelaimių padarinius ir pan.

Sienos kontrolė iš oro ir greitas reagavimas yra ypač efektyvūs pasieniečiams saugant sienas su Rusija ir Baltarusija, kurios taip pat yra ir Europos Sąjungos išorės sienos. Tokių skrydžių metu neretai išaiškinami bandymai neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, kontrabandos gabenimo atvejai, užkardoma neteisėta migracija, gaunama daug informacijos apie situaciją pasienio ruožuose, vykdomos tikslinės prevencinės priemonės, sulaikymo operacijos.

Daugelyje VSAT užkardų prie ES išorės sienų yra įrengtos tūpimo ir kilimo aikštelės VSAT sraigtasparniams, taip pat aviacinio kuro rezervuarai su išdavimo įrenginiais, todėl pasieniečių aviatoriai gali operatyviai per trumpą laiką įveikti ilgesnius atstumus ir skirti daugiau skrydžio valandų atidžiai tikrinant reikiamas pasienio teritorijas.

VSAT orlaiviai taip pat naudojami kaip mobilios vadavietės, iš kurių stebima viešoji tvarka įvairių masinių renginių metu, koordinuojami antžeminių pajėgų veiksmai.

Nuo 2008-ųjų Lietuvos pasieniečiai su savo sraigtasparniais reguliariai dalyvauja Europos Sąjungos išorės ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX organizuojamose tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione, Graikijos bei Turkijos pasienyje.

Prieš daugiau kaip dešimtmetį VSAT ir Nacionalinis transplantacijos biuras sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pasieniečių orlaiviai yra efektyviai ir sėkmingai panaudojami donorų organų gabenimui.

VSAT lakūnai taip pat yra pasirengę ateiti į pagalbą nelaimės atvejais – jie nesyk pagelbėjo ieškant dingusių žmonių ar nusikaltėlių bei išaiškinant įvairius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Pasieniečių aviacijos pajėgos talkina ir kitoms institucijoms, kai prireikia operatyviai reaguoti į ekstremalias ir kriminogenines situacijas.

Praėjusiais metais Lietuvos pasienyje kilusi Baltarusijos režimo organizuota neteisėtos migracijos krizė darsyk patvirtino VSAT aviacijos pajėgumų efektyvumą ir svarbą vykdant valstybės sienos apsaugą.

Masinio užsieniečių antplūdžio metu pasieniečių sraigtasparniai, VSAT duomenimis, ore praleido keturiskart daugiau skrydžio valandų nei 2020-aisiais. Patruliavimo metu VSAT orlaivių operatoriai neteisėtus migrantus neretai užfiksuodavo šiems dar būnant Baltarusijos teritorijoje bei rengiantis nelegaliai brautis į Lietuvą. Tokia informacija nedelsiant būdavo perduodama antžeminėms pajėgoms bei leisdavo efektyviai užkirsti kelią atėjūnams patekti į Lietuvą draudžiamose vietose.

Dešimtys orlaivių pilotų, akrobatinių skrydžių asai ir būrys muzikantų vėl padovanojo įspūdingą šou padangėje ir ant žemės. Pasak aviatorių, šis nemokamas renginys – proga pasimėgauti į antrą šimtmetį įžengusia tradicija bei aplankyti atsinaujinusias erdves.

Aviacijos šventę pradėjo Marijampolės aeroklubo parašiutininkai. Jie leidosi su Lietuvos trispalve ir istorine vėliavomis, o du iš jų pademonstravo sudėtingą akrobatinį triuką, kai vienas parašiutininkas leidžiasi sėdėdamas ant kito parašiutininko parašiuto kupolo.

Aviatoriai suvienijo jėgas su baikeriais. Kaip ir kasmet, pajudėję iš Rotušės aikštės, baikeriai apjuosė miestą ir atriedėjo į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą.

Pakilimo taku riedančią motociklininkų koloną danguje lydėjo motorizuotų parasparnių eskadrilė ir skraidyklės.

Aviatoriai motorizuotus parasparnius juokais vadina karlsonais, o skraidyklės, tam tikra prasme, gali būti oro baikeriai.

Tikėtina, kad keliolika tūkstančių kauniečių ir miesto svečių šeštadienį leido akis pakėlę į dangų.

Patyrę šventės dalyviai buvo atitinkamai ir pasiruošę – turėjo savo kėdes, o šalia ir šaltkrepšius su užkandžiais ir gėrimais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Buvome kartą tiesiog atėję į Aviacijos šventę, tai grįžome labai pavargę nuo karščio ir stovėjimo užvertus galvą. Šį kartą esame labai protingi. Sėdime, ilsimės ir gėrimės vaizdais danguje. Neprailgsta net ganėtinai ilgos pertraukos tarp pasirodymų“, – šypsojosi kaunietis Vytautas, jaukiai įkurdinęs visa šeimą.

Dar kitaip dalyvavimą renginyje sprendė dviračiais su sūnumi atvykęs Regimantas. „Pabūsime kokią valandą, tada minsime iki Marvelės krioklio, ten pailsėsime ir atvėsime nuo kaitros, o tada grįšime toliau stebėti akrobatinių pilotų pasirodymų“, – idėją kitiems pametėjo kaunietis.

Parašiutininkus, skraidykles, iš žemės valdomus aviamodelius keitė orlaivių pilotai demonstruodami akrobatinius triukus. Kvapą gniaužiantys skrydžiai buvo lydimi plojimais.

Renginio vedėjai akcentavo, kad Lietuva – sparnuota šalis, žinoma visame pasaulyje.

Sėdime, ilsimės ir gėrimės vaizdais danguje. Neprailgsta net ganėtinai ilgos pertraukos tarp pasirodymų.

„Nesu didelis aviacijos istorijos žinovas, bet kartą metuose pasigrožėti tuo, ką žmonės sugeba padaryti danguje, stengiuosi visada“, – nepaisydamas kaitros pilotų šou danguje stebėjo garbaus amžiaus Juozas.

Lietuvos akrobatinių skrydžių grupė ANBO žada sukurti filmo vertą istorijos pamoką pristatydami „Bellanca CH-300“ lėktuvą. Žiūrovai jį galėjo apžiūrėti iš arčiau. Šis modelis, geriau žinomas kaip „Lituanica“, pasaulinio dėmesio sulaukė Lietuvos didvyriams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui be sustojimo perskridus Atlantą ir tragiškai žuvus tuometinėje Vokietijoje, Soldino miške. Idėjai paremti šventės dalyviai už simbolinę kainą galėjo nusikaldinti monetą.

Aviacijos šventė vyko ne vien danguje, bet ir ant žemės. Scenoje žiūrovus džiugino  koncertinė programa. Skrydį su muzika dovanojo populiarumo aukštumose „skraidantis“ Justinas Jarutis. Žinomų roko kūrinių interpretacijas pristatė ir gaivališkam šėlsmui įkvėpė šiųmetė „Eurovizijos“ atrankos finalininkė Augustė Vedrickaitė su projektu „Rock Me Good“.

„Hiperbolės“ legenda Igoris Berinas ir grupė „Huge soul“ susirinkusius grąžino į sentimentalią praeitį. Netrūko ir gėrimų, ir užkandžių. Pramogomis vaikams taip pat buvo pasirūpinta.

O norintys dar stipriau pajusti aviacijos platybes, galėjo paskraidyti. Kaip juokavo renginio vedėjai, oro taksi į dangų pakelia nemokamai, susimokėti reikia tik už nuleidimą.