„Teikiame tam tikrus techninio pobūdžio pasiūlymus, kurie tiesiog leis užtikrinti, jog praktikoje taikant nuostatas nekiltų kažkokių abejonių. Siūlome patikslinti kelias vietas tam, kad tie subjektai, kurie turės įgyvendinti, tiek tie, kurie turės prižiūrėti, vienodai aiškiai suprastų įstatymą“, – BNS sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė, komentuodama ministerijos parengtą išvadą, kurią dar svarstys Vyriausybė.

Anot ministerijos, dabar pataisose įvardyta formuluotė „prie pat“ lošimų vietos nėra tiksli ir lošimų organizatorių gali būti interpretuojama skirtingai. Dėl to esą gali kiltų ginčų tarp lošimų organizatorių ir kontroliuojančių institucijų.

„(Siūloma nustatyti – BNS) arba tikslų atstumą, arba apskirtai atsisakyti tokios formuluotės“, – sakė viceministrė.

Be to, ministerija siūlo aiškiau nurodyti, kokiems žmonėms skirtuose leidiniuose skelbiama informacija apie lošimus nebus laikoma reklama.

„(Išvadoje – BNS) sakoma, kad informaciniai pranešimai skirti būtent to verslo profesionalams ir specialistams yra galimi, bet turi aiškiai visi suprasti, koks leidinys skirtas profesionalams, o koks – ne“, – teigė viceministrė.

 Ministerija siūlo aiškiau nurodyti, kokiems žmonėms skirtuose leidiniuose skelbiama informacija apie lošimus nebus laikoma reklama.

 

Seimas kovą priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės ir grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Toliau šias ir kitas pataisas Seimas svarstys balandžio 25-ąją, kai jas apsvarstys Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimo nariai, be kita ko, siūlo nedraudžiant reklamos stabdyti probleminius lošimus, leisti lošti nuo 21 metų, per metus lošimų namuose išleisti tik dalį deklaruotų pajamų, uždrausti laimėjimus išmokėti grynaisiais.

Ministerija siūlo šių pakeitimų nesvarstyti, kadangi Vyriausybė ketina Seimo pavasario sesijoje pateikti platesnes Azartinių lošimų įstatymo pataisas, numatančias kompleksą priemonių, skirtų stiprinti probleminio lošimo prevenciją.

Kovo pradžioje ministerija derinimui pateikė pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą, didintų sektoriaus skaidrumą, taip pat pasiūlė numatyti milijonines baudas lošimų organizatoriams už pažeidimus.

„Iš esmės tiems siekiams pritariame, tačiau Vyriausybė ketina siūlyti Seimui priimti kompleksinius sprendimus – Finansų ministerija paskelbusi derinimui su visuomene įstatymo projektą, kuris sistemiškai žiūri į šitas problemas. Dėl to manome, kad tie taškiniai (Seimo narių – BNS) pasiūlymai šiame etape neturėtų būti svarstomi, nes tiesiog Vyriausybė netrukus ateis su jau pilnu paketu, kuris turėtų iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į tai, kaip buvo dirbama su probleminiais lošėjais“, – sakė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.

„Pagrindinė iniciatyvos esmė, kad iki šiol įmonės turėjo rekomendacijas ir detalias gaires, kaip jos turėtų identifikuoti, elgtis su tais lošėjais, kurie balansuoja ties probleminio lošimo riba. Pokyčiais siūlome įtvirtinti pareigą įmonėms vadovautis būtent tais principais ir užtikrinti, kad tam būtų tiek efektyvus kontrolės mechanizmas, tiek proporcingos ir atgrasančios sankcijos“, – kalbėjo viceministrė.

Seimas po pateikimo kovą pritarė Azartinių lošimų įstatymo pataisai dėl visiško lošimų reklamos draudimo ir dar trims parlamentarų teisės aktų projektams.

Tuo metu „laisviečiai“ siūlo kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti siūloma nuo 2028 metų sausio.

Seimas taip pat priėmė svarstyti kelių frakcijų parlamentarų pataisas, kuriomis jie nesiūlo drausti lošimų reklamos, bet nuo 2025-ųjų sausio įpareigoti lošėjus stabdyti lošimą, jei pastebimas patologinis žmogaus potraukis lošti.

Lošimų reklamos draudimas bei šio verslo griežtinimas inicijuotas paaiškėjus, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo kazino pralošti milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.

„Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Jis mano, kad pataisų svarstymas nebus „lengva diskusija“.

„Girdėsime daug gąsdinimų apie žlugdomą sportą ir žiniasklaidą. Tačiau kalbant apie žmonių likimus, neretai pasibaigiančius tyliomis savižudybėmis, – kiekvienas sprendimų priėmėjas turi pasirinkti vertybes“, – pridūrė parlamentaras. 

Kalbant apie žmonių likimus, neretai pasibaigiančius tyliomis savižudybėmis, – kiekvienas sprendimų priėmėjas turi pasirinkti vertybes.

M. Lingės duomenimis, pernai bendros lošimo organizatorių pajamos siekė 222 mln. eurų – dukart daugiau negu 2020-aisiais (103 mln. eurų), reklamai ir paramai jie išleido apie 13 mln. eurų (6,3 mln. eurų).

Jis siūlo uždrausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Be to, informaciją apie lošimų rūšis būtų galima skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų įmonėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose tik šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti tik savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo.

Pataisas paremsiančių parlamentarų parašų M. Lingė laukia iki vasario 12-osios – tada pataisos bus registruojamos Seimo posėdžių sekretoriate.

M. Lingės iniciatyvą savo parašais trečiadienio pavakarę buvo parėmę beveik trys dešimtys parlamentarų. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų nebeliktų arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos varžyboms.

Laisvės frakcijos vadovas Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Mitalas pripažino, kad pataisomis būtų „iš esmės“ draudžiama visa lošimų reklama.

„Turime priimti šį sprendimą (...), reikia, kad lošimų reklama nepasiektų žmonių. Paliekami keli punktai, kurie nelaikomi reklama: iškabos ant bendrovės pastato, specializuoti leidiniai. Iš esmės draudžiama būtų visa reklama. Visiems reikės prisitaikyti. Tai gana didelis pokytis“, – BNS tvirtino V. Mitalas. 

„Tokiam įstatymui riekia pateikimo Seime, kad būtų pradedamos diskusijos“, – pridūrė jis.

Ekonomikos komitete dirbantis liberalas Andrius Bagdonas BNS teigė pataisų nepasirašysiąs ir tvirtino, kad jos populistinės ir skubotos. „Kalba eina apie radikalų uždraudimą, o ne kažkokius ribojimus“, – teigė A. Bagdonas. 

M. Lingė sako, kad reklamos draudimas galėtų įsigalioti ir vėliau negu 2025 metų pradžioje, kaip dabar numatyta projekte.

Parlamentaras BNS teigė, kad loterijų reklamos drausti „šitame etape“ neplanuojama.

„Eigoje gali atsirasti (tokia idėja – BNS). Prasmės yra diskutuoti apie momentinių loterijų, staigiųjų loterijų reklamos draudimą“, – pabrėžė M. Lingė. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcija, kaip BNS teigė jos atstovas Tomas Tomilinas, svarsto alternatyvas siūlomam projektui.

Pasak jo, bus siekiama apriboti lošimų maksimalias sumas, nustatyti progresinius mokesčius už pralaimėtas sumas. Taip pat ketinama inicijuoti griežtesnį nuotolinių lošimų reglamentavimą.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS yra sakęs, kad visiškai uždrausti lošimų reklamą „būtų prasminga“, o konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad „nuolat kyla klausimų dėl per didelės lošimų bendrovių reklamos“. Jie pripažįsta, kad dėl reklamos apribojimų nukentėtų žiniasklaida ir sporto organizacijos.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) vadovė Lina Bušinskaitė teigia reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai dėl rizikos prarasti pajamas.

„Jei būtų pilnai uždrausta lošimų reklama, kuri ir dabar yra labai griežtai apribota, savarankiškam žiniasklaidai sektoriui tai būtų dar vienas skaudus smūgis, nes netektų dar vieno pajamų šaltinio“, – BNS sakė L. Bušinskaitė.  

Sporto klubų atstovai – prieš reklamos ribojimus

Utenos krepšinio klubo „Uniclub Casino-Juventus“ direktorius Gintautas Matulis BNS teigė nesutinkąs, kad dabar lošimų reklama yra pernelyg agresyvi, ir siūlo nesieti sporto ir lošimų: „Nemanau, kad sportininkai statytų tose bendrovėse, kurios juos remia“.

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys BNS teigė, kad uždraudus lošimų įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas, nes sumažėtų jų biudžetai. 

Uždraudus reklamą klubai netektų labai ženklios savo biudžeto dalies.

„Uždraudus reklamą klubai netektų labai ženklios savo biudžeto dalies, klubai nebeturės pinigų mokėti žaidėjams, daug žaidėjų lietuvių išvažiuos į užsienį ir komandos nebebus konkurencingos tarptautinėse arenose, konkurencingai negalės dalyvauti ne tik „Žalgiris“ Eurolygoje, „Lietkabelis“ – „EuroCup“. Žiūrovams nebūtų įdomu žiūrėti į antrarūšius krepšininkus“, – teigė jis.

„Lažybų organizatoriai, remdami krepšinio klubus, taip pasiekia savo auditoriją – žmones, kurie lažinasi (dėl varžybų rezultatų – BNS)“ – pridūrė jis. 

Pasak M. Purlio, „Lietkabelio“ biudžetas yra 2 mln. eurų, o „7bet“, bendrovė „Lietkabelis“, Panevėžio miestas yra pagrindiniai trys klubo rėmėjai.  

LKL prezidentas Remigijus Milašius irgi nepritaria Seimo narių siekiui apriboti lošimo organizatorių galimybes remti sportą.

„Bus čia dar diskusija. Paskelbimas dar nereiškia priėmimo. Pačios bendrovės bus įtrauktos į diskusijas. (...) Mes kovosime, šnekėsime, visi susidėję“, – BNS teigė jis.

Pasak jo, iš lošimo organizatorių LKL ir atskiri klubai gauna apie 2 mln. eurų.

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

2019 metais priimtomis įstatymo pataisomis nuo tų metų lapkričio uždrausta reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus lošimo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir lošimų rūšis. Taip pat uždrausta nepilnamečiams skirtose interneto svetainėse (kuriose bent 80 proc. turinio skirta vaikams ir paaugliams) skelbti bet kokią su lošimais susijusią informaciją.

Nuo 2020 metų liepos kiekviena azartinių lošimų reklama privalo įspėti apie jų riziką – galimą priklausomybę ar patologinį potraukį lošti. 

Už balsavo 108 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.

„Darbietis“ Mindaugas Puidokas sakė, kad į šias pataisas reikėtų žiūrėti kompleksiškiau.

„Priklausomybių prevencijos komisijoje turėjome diskusiją dėl šios įstatymo pataisos, ir yra problema, kad iki šiol įstatymo projekto rengėjai nėra pateikę jokių priemonių, užtikrinančių nelegalios internete teikiamos lošimų reklamos, nukreiptos į Lietuvoje esančius vartotojus, ribojimą ir dėl to gali susidaryti situacija, kai legaliai veikiančių ir mokesčius mokančių lošimų veiklos subjektų teisės bus apribotos nepagrįstai, o nelegalių lošimų paslaugų teikėjų atžvilgiu nebus imtasi jokių tinkamų veiksmų“, – sakė M. Puidokas.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas kalbėjo apie tai, kad karantino metu sparčiai auga „Nenoriu lošti“ asmenų registras.

„Didelė dalis ES šalių imasi dar radikalesnių priemonių – arba ribodami pačius azartinius lošimus, arba reklamą. Šiuo metu mes nei azartinių lošimų, nei reklamos neribojame. Mes tik apribojame rinkodarines priemones, kurias taiko azartinių lošimų organizatoriai savo portaluose, svetainėse. Reklama nepasikeistų, ji būtų tokia pati, kaip šiuo metu. (...) Mes kalbame tik apie papildomas agresyvias rinkodarines įtraukties priemones, kuriomis yra skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujus ir naujus žaidėjus“, – sakė M. Majauskas.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis, tai yra draudimą bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, priėmus šį nutarimą, bus sudarytos sąlygos mažinti lošimų sukeliamus neigiamus padarinius visuomenei, sumažintas lošimų patrauklumas, turėtų mažėti lošimams išleidžiamos sumos ir trumpėti lošimams leidžiamas laikas.

Šiuo metu Lietuvoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose suteikiant teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus. Taip pat draudžiama ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.

Kad šis siūlymas būtų priimtas, Seime laukia dar vienas galutinis balsavimas.

Pagal jų įregistruotą Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, Lietuvoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.“

Tikimasi, kad priėmus projektą bus sudarytos sąlygos mažinti lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei, sumažės  lošimų patrauklumas, turėtų mažėti lošimams išleidžiamos sumos ir trumpėti lošimams leidžiamas laikas.

Galiojančiame  Azartinių lošimų  įstatyme nedraudžiama lošimo organizatoriams savo interneto svetainėje ir lošimo organizavimo vietose skatinti dalyvauti lošimuose, tai yra organizuoti konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.

Tokios priemonės lošimuose didina lošimų patrauklumą, skatina lošti ilgiau, lošimams išleisti didesnes sumas, o tai skatina priklausomybės nuo azartinių lošimų riziką.

„Azartinių lošimų įstatymas taip pat nedraudžia lošimų reklamos, todėl potencialiam lošėjui sužinojus apie lošimo paslaugas ir apsilankius nuotolinio lošimo svetainėje, dėmesį atkreipia tituliniuose šių svetainių puslapiuose skelbiama informacija apie lošimų organizatorių vykdomas akcijas ar konkursus. Skatinimas dalyvauti lošimuose gali būti nukreiptas tiek esamiems klientams, tiek ir siekiant pritraukti naujų lošėjų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Galiojantis įstatymas nustato tik draudimą suteikti teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus. Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai mano, kad šis draudimas nėra pakankamas, nes asmuo, apsilankęs lošimo organizavimo vietose ar lošimo svetainėje, tiesiogiai skatinamas dalyvauti kitais būdais, tai yra dalyvauti konkursuose, akcijose, gauti nuolaidas, atlikti statymus ypatingomis sąlygomis ir pan.

„Lošimų organizatorių rengiamos skatinimo priemonės patraukia potencialių lošėjų, ypač jaunesnių asmenų dėmesį, sužadina smalsumą, padeda lengviau apsispręsti išbandyti lošimus. Skatinant lošti siūloma dalyvauti įvairiuose renginiuose, siūloma atlikti statymus ypatingomis sąlygomis. Tokios priemonės lošimuose didina lošimų patrauklumą, skatina lošti ilgiau, lošimams išleisti didesnes sumas, o tai skatina priklausomybės nuo azartinių lošimų riziką“, – sako projekto rengėjai.

Azartinių lošimų įstatymo pataisas teikia valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys Seimo nariai Mykolas Majauskas, Antanas Čepononis, Gintautas Paluckas, Aidas Gedvilas, Andrius Bagdonas, Vigilijus Jukna, Juozas Baublys, Andrius Kupčinskas, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Justinas Urbanavičius.

Seime priimtas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas kelia aistras visuomenėje. Antikonstituciniu įstatymą vadinantys aktyvūs piliečiai pasirašė peticiją, prašydami Prezidentę jį vetuoti, tačiau liko neišgirsti.

Baudžia vartotojus

"Manau, kad žmonės, kurie organizuoja azartinius lošimus Lietuvoje, bijo konkurencijos, ateinančios iš interneto, ir nori tai apriboti", – vienas iš peticijos autorių, aktyvus tinklaraštininkas ir IT specialistas Skirmantas Tumelis tikina, kad dėl tam tikros žmonių grupės interesų labiausiai nukentės interneto vartotojai.

Nepaisant peticijos šalininkų protesto, Prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą pasirašė – jis įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turės parengti tvarką, kurioje turėtų būti aiškiai nurodytos techninės įstatymo įgyvendinimo priemonės.

Pagal naująjį įstatymą Lošimų priežiūros tarnyba turės pavesti interneto paslaugų teikėjams blokuoti nelegalių azartinių lošimų organizatorių tinklalapius. Nelegaliais bus laikomi visi tokių paslaugų teikėjai, kurie neturi licencijos Lietuvoje.

"Galbūt jie teisūs, sakydami, kad dabar yra sudarytos nevienodos sąlygos Lietuvoje ir užsienyje registruotiems juridiniams asmenims, ir tas sąlygas būtų protinga suvienodinti, tačiau jie eina tikrai keistu keliu", – pasak S.Tumelio, blokuodami prieigą prie tam tikrų tinklalapių, jie baudžia interneto vartotojus.

Įvyko klaida

"Tai yra visiškai neproporcinga bausmė. Juolab kad taip yra legalizuojamas interneto vartotojų sekimas. Neįmanoma užblokuoti tinklalapio, jei interneto paslaugų teikėjas nežino, kaip aš elgiuosi", – anot S.Tumelio, technologijos šiuo metu yra taip toli pažengusios, kad vieną IP adresą gali dalytis ir kelių paslaugų teikėjai.

Taip visai neseniai atsitiko Latvijoje, kai, vadovaujantis panašiu Azartinių lošimų įstatymu, buvo užblokuotas populiarus socialinis tinklas "Reddit". Paaiškėjo, kad vienas IP adresas buvo skirtas skirtingiems tinklalapiams. Taigi "Reddit" vėl buvo įjungtas, o nepatenkintiems vartotojams buvo paaiškinta, kad įvyko techninė klaida.

"Jeigu blokuos tą IP adresą, kurį galbūt turi ir kitos paslaugos, užblokavę jį, nubaus mane, nors aš ir neplanavau žaisti azartinių žaidimų", – aiškino IT specialistas. Pasak jo, įvedus sekimo ir efektyvias blokavimo priemones, sulėtės internetas, o vartotojas mokės už jį kaip už greitą.

Juolab kad tokiu įstatymu pažeidžiamas ES teisės reglamentuojamas tinklų neutralumas. "Tai reiškia, kad negalima vienų pro tinklą praleisti, o kitų – ne. Taip iškreipiama konkurencija", – anot S.Tumelio, įstatymas yra labai blogas.

Siaura riba

Priėmus įstatymą, viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad, priėmus tokį sprendimą, bus atrištos rankos interneto cenzūrai ir ta pačia procedūra bus galima blokuoti valstybei ar tam tikroms grupėms nepriimtinus tinklalapius. Anot įstatymų priešininkų, laisvas žodis galės būti persekiojamas legaliai.

Kaip pavyzdys pateikiamas nesenas atvejis Latvijoje, kai panašaus įstatymo pagrindu buvo užblokuotas "Reddit" tinklalapis. Rusijoje internetas cenzūruojamas nepilnamečių apsaugos nuo pedofilijos įstatymo vardu, dėl savo galimybės komunikuoti internete nuolat kovoja turkai, o Kinijoje yra uždraustos prieigos prie "Youtube", "Facebook" ir kitų tinklų.

Kokia ta riba tarp Azartinių lošimų įstatymo ir galimos interneto cenzūros Lietuvoje? Anot S.Tumelio, labai neryški: "Gali priežiūros tarnyba suklysti ir užblokuoti nekaltą įmonę ar duomenų šaltinį. Kol vyks teismas, kol viską svarstys. O jei tai yra kokia pradedanti veiklą įmonė, kuriai gyvybiškai svarbu turėti prieigą prie interneto, per tą laiką ji žlugs."

S.Tumelis neatmeta galimybės, kad tokia atseit klaida galėtų įvykti ir per rinkimų karštinę.

"Opozicija paskelbs kokią nors informaciją internete, o kokie kyšininkai korupcionieriai sugalvos, kad jiems tos informacijos nereikia, paspaus ką, bus padaryta klaida, ir puslapis bus užblokuotas. Ir niekas nesiaiškins, nes niekas nebus už tai atsakingas. O žala bus padaryta. Pavyzdžiui, tinklalapis gali būti užblokuojamas iki rinkimų likus kelioms dienoms ar parai. Po rinkimų jį atblokuos ir sakys: oi atsiprašome, įsivėlė klaida", – svarstė S.Tumelis.

Pablogins internetą

Dar viena nukenčianti pusė – interneto teikėjai, kuriems blokuoti tinklalapius reikės savo sąnaudomis.

"Kažkokie dideli piniguočiai, lošimo organizatoriai Lietuvoje, kurie nusprendė išvengti konkurencijos, visiškai atsisako atsakomybės. Jie padaro sąrašą, paduoda interneto paslaugų teikėjams, o šie privalo išsiaiškinti, kaip tai užblokuoti. Turi investuoti į tinklą, žmones, kurie tai prižiūrėtų. Jeigu priežiūros tarnyba pastebės, kad blokavimas neefektyvus ir vartotojai surado prieigą, ateis pas teikėją ir sakys: blogai blokuoji, investuok dar kokį milijoną ir kitaip blokuok", – įstatymu negalėjo atsistebėti IT specialistas.

Jam pritaria ir "Teo" rizikų valdymo vadovas Vytautas Bučinskas. "Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis interneto paslaugų teikėjams numatoma prievolė riboti interneto prieigą, neprisideda prie konkurencingumo, interneto laisvės ir skaidrių veiklos principų skatinimo Lietuvoje", – anot jo, jei tokia nuostata būtų priimta, interneto teikėjai bus priversti vartotojams riboti tų svetainių turinį, kurias įvardys už tai įstatymu atsakinga institucija.

Jis patvirtino, kad tokio tipo apribojimų įvedimas vartotojams gali ne tik pabloginti interneto greičio parametrus ir padidinti techninių trikdžių galimybes, bet ir kitų verslų sąskaita riboti konkurencijos sąlygas.

"Privalomos techninės interneto ribojimo priemonės interneto teikėjams gali būti labai brangios ir padidinti jų veiklos sąnaudas. Todėl tikimės, kad pataisų rengėjai atsižvelgs į ekspertų išvadas dėl šių pataisų techninio įgyvendinimo ir jų efektyvumo", – sakė V.Bučinskas.

Spręs teismas

Kitaip mano Lažybų organizatorių aljansui atstovavęs ir prie įstatymo rengimo prisidėjęs teisininkas Karolis Vinciūnas. Anot jo, aljansas buvo suinteresuotas, kad toks įstatymas apskritai atsirastų, nes Lietuva azartinių lošimų reglamentavimo srityje yra gana atsilikusi, palyginti su kitomis ES šalimis.

"Natūralu, kad įstatymui atsirandant turėjo atsirasti ir nelegalių paslaugos teikėjų reguliavimo arba jų užkardymo klausimas. Kadangi įstatymas skynėsi kelią kokius šešerius metus, per tą laiką teko dalyvauti ne vienoje diskusijoje su "Infobalt" asociacija, bandant rasti kažkokią bendrą poziciją šiuo klausimu. Suprantu, kad interneto paslaugų teikėjai čia tapo tais, kuriems buvo nurodyta atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su blokavimu", – sakė K.Vinciūnas.

Pasak jo, blokavimas nėra cenzūra ar interneto turinio priežiūra, juolab kad jį visais atvejais turės palaiminti teismas. "Kaip policija turi įgaliojimus uždaryti nelegaliai veikiantį alkoholio prekybos tašką, lygiai taip pat kažkas turi atlikti tuos veiksmus internete", – aiškino teisininkas.

Įstatyme numatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba turės išrinkti tinklalapius, kuriuose teikiamos nelegalios paslaugos, aprašys jų apimtį ir kreipsis į teismą, kuris, įvertinęs visą medžiagą, turės nuspręsti, ar prieiga prie tam tikro tinklalapio turi būti blokuota, ar ne. Teismas sprendimą turi priimti per dvi paras, o interneto teikėjas tinklalapį gali užblokuoti per kelias valandas.

Anot K.Vinciūno, Lošimų priežiūros tarnyba ir iki šiol kreipdavosi į teismus, tačiau jis galėdavo skirti tik baudą, o ne tinklalapio blokavimą.

Laisvės neribos

"Turtingesnės šalys sprendžia tokią problemą finansuodamos blokavimą, kadangi tai padeda surinkti daugiau mokesčių į tos valstybės biudžetą. Galbūt Lietuva kažkada taip pat žengs tokiu keliu. Visų diskusijų metu buvo pabrėžta, kad šis blokavimo būdas yra santykinai pigus, nereikalaujantis jokių papildomų investicijų iš interneto paslaugų teikėjų ir užtikrinantis bent minimalų nelegalaus turinio blokavimą", – sakė teisininkas.

"Kiekviena rinka turi savo problemų dėl interneto ir, deja, iki šiol turbūt nė vienoje pasaulio valstybėje nėra išspręstas klausimas, kas turi atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su nelegalios veiklos ribojimu internetu", – teigė K.Vinciūnas.

Anot jo, tam tikrų tinklalapių – teroristinių, skatinančių rasinę neapykantą ar skleidžiančių antivalstybinę propagandą – blokavimas vyksta, tik mes to nežinome.

"Tai vyksta tyliai, niekas apie tai garsiai nekalba, tie patys interneto paslaugų teikėjai stengiasi padėti valstybei, nes čia gyvena ir nori, kad ji būtų kuo teisingesnė. Kas dabar įvyko, tai buvo pabandyta tą dalyką kažkaip formalizuoti", – jis kategoriškai atmetė nuogąstavimus, kad įstatymo pagrindu bus galima įvesti interneto cenzūrą.

"Nesąmonė čia dėti nuorodą į Rusiją, Turkiją, Iraną ir Šiaurės Korėją, kur visas internetas yra visiškai kontroliuojamas per vieną paslaugos teikėją. Tai nepalyginami dalykai. Tai ūkinės veiklos reglamentavimas, nesiejant jo su žmogaus laisvių ribojimu", – sakė teisininkas.

Privalės turėti licenciją

Nuotolinius lošimus Lietuvoje norėsiančios organizuoti bendrovės įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 1,158 mln. eurų, o jų pelnas bus apmokestintas 10 proc. tarifu. Seimas nustatė ir kitus reikalavimus įmonėms, kurios norės teikti tokių lošimų paslaugas.

Už Azartinių lošimų įstatymo pataisas balsavo 61 parlamentaras, prieš – šeši, o susilaikė 30.

Lošimų organizatoriai privalės dešimt metų saugoti nuotolinio lošimo sutartis. Mažiausia suma, kurią jie turės investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, bus 72,4 tūkst. eurų.

Organizuoti nuotolinius lošimus galės tik tos bendrovės, kurios ne tik turės licenciją, bet ir teiks paslaugas bent vienuose lošimo namuose, penkiuose žirgų lenktynių totalizatoriaus punktuose ir dešimtyje lošimo automatų salonų arba iki 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų.

Parlamentaras Rokas Žilinskas pareiškė, kad po tokios nuostatos Lietuvai teks aiškintis ES, nes naujoms įmonėms į lošimų internete rinką įeiti bus labai sunku.
"Tai, ką darome, yra geriau negu nieko", – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Audito komiteto narys Naglis Puteikis tvirtino, kad Seimas dėl nuotolinių lošimų "neteisingai sudėliojo prioritetus", nes įstatyme nenumatė galimybės prie internetinių lošimų neprileisti tų žmonių, kurie patys to paprašytų. Pasak jo, nuo lošimų Lietuvoje priklauso apie 4 tūkst. gyventojų.

Siekiant nustatyti nelegalias įmones ir blokuoti jų veiklą, taip pat galimą tokių svetainių blokavimo tvarką iki 2016 m. patikėta nustatyti Vyriausybei.

Ministrų kabinetas pirmadienį iš esmės pritarė, kad reikia sugriežtinti nebenorinčių lošti asmenų registravimo tvarką.

Tai BNS patvirtino premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Pasak jos, Vyriausybė siūlymui iš esmės pritarė, tačiau Ūkio ministerija dar turės papildyti nutarimo projektą.

Parlamentaras Julius Sabatauskas siūlo, kad nenorinčiųjų lošti registras būtų įtvirtintas įstatymu, o ne lošimų organizatorių valia, kaip yra dabar.

„Kadangi šiuo metu tai nėra privaloma, praktika parodo, kad kitais kartais, bent kiek teko girdėti, asmenys parašo vienadienį prašymą, kad būtų vėl įleisti į lošimų namus. Tai nėra veiksminga, kol nebus įstatymu sureguliuota, kad asmenys negali būti įleisti nurodytą laiką“, - BNS sakė J.Sabatauskas.

Finansų ministerija nurodo, kad asmuo galės parašyti prašymą, kad jam būtų neleidžiama lošti tam tikrą laiką, o jeigu laikas nenurodomas - jis nebūtų įleidžiamas 2 metus. Tokį prašymą galės parašyti sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globėjai arba nurodyti teismas.

Prašymą bus galima teikti Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriams, o šie turėtų asmenį užregistruoti specialiame registre.

Dabar tokios galimybės įstatymas nenumato, tačiau 2004 metais Lošimų priežiūros tarnyba pradėjo savanoriško lošimų apribojimo programą, prie kurios 2009 metais pasiūlė prisijungti ir lošimų organizatoriams. Pagal ją asmenys galėjo teikti prašymus neįleisti jų į lošimų salonus. Per 10 metų - iki 2014 metų kovo pabaigos - gautas 3281 toks prašymas.

Seimo nariai socialdemokratai Bronius Bradauskas ir Antanas Nesteckis siūlo įteisinti azartinius lošimus internetu. Lažybų organizatoriai nekantriai laukia, kada galės priimti statymus virtualioje erdvėje. Ir politikai, ir verslininkai aiškina, kad tai leis papildyti valstybės iždą, rašo "Lietuvos žinios".

Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinti nuotoliniai (interneto) lošimai, siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas bei tame pačiame komitete dirbantis A. Nesteckis.

"Naujos redakcijos įstatymo projektas niekaip neranda pritarimo, todėl atskirai teikiame pataisas, kad būtų reglamentuoti nuotoliniai lošimai ir tie, kurie vykdo šią veiklą, mokėtų mokesčius", -teigė A. Nesteckis.

Didžiausios Lietuvoje lažybų bendrovės "Top Sport" direktorius Dainius Gulbinas pritarė tokiam siūlymui: "Tai daro visas pasaulis, o mes, turėdami pasenusį Azartinių lošimų įstatymą, ignoruojame internetą. Būtina sutvarkyti šį reikalą".

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nesutiko iš esmės svarstyti azartinius lošimus reglamentuojančių įstatymų - diskusijas atidėjo iki kovo vidurio, kai Seimas susirinks į pavasario sesiją. Įstatymus svarbu priimti kuo greičiau, nes Europos Komisija yra pradėjusi tyrimą prieš Lietuvą.

Per pertrauką valdantieji turėtų apsispręsti dėl pataisų likimo.

Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį, pritaręs dviejų socialdemokratų - Algirdo Syso ir Benedikto Juodkos siūlymui visas pataisas svarstyti vėliau.

Anot A.Syso, dėl Seime svarstomų pataisų "itin neigiamai pasisakė visuomenė", Vyskupų Konferencija bei kai kurios visuomeninės organizacijos.

Komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas sako, kad pataisos įstrigo dėl lobistų: "Įvairūs lobistai įtakoja kai kuriuos mūsų Seimo narius ir netgi frakcijas ir negalime niekaip su tuo įstatymu pajudėti į priekį".

B.Bradauskas mano, kad pataisų svarstymas stringa, nes "nepasidalijama lošimų rinka".

Pasak parlamentaro, komitetas yra paruošęs galutinį įstatymo dėl azartinių lošimų variantą, į kurį apsvarstęs su specialistais sudėjo visas iki šiol Seime registruotas pataisas ir įvairius Seimo narių pasiūlymus, dėl kurių reikalingas galutinis sprendimas, kad pataisos būtų svarstomos plenariniame posėdyje.

B.Bradauskas žada siūlyti projektą svarstyti ir sprendimą priimti valdančiųjų politinėje taryboje.

"Kas netinka įstatyme, eliminuoti arba rasti bendrus sprendimus, kad jis galėtų keliauti toliau", - teigė komiteto vadovas.

Parlamentarai siūlo naujas pataisas rengti, pasitelkus Finansų, Sveikatos apsaugos ministerijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistus.

Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs pataisoms, kad B1 lošimo automatai galėtų būti statomi maitinimo ir apgyvendinimo įstaigose (aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose), jei tam pritaria savivaldybė. 

Pataisomis siūloma įteisinti lažybas internetu ir įpareigoti Lošimų priežiūros tarnybą griežčiau kontroliuoti nelegalių virtualių lošimų organizatorius.  Parlamentarai siūlo lošimo vietų savininkams įrengti kasos aparatus ir vaizdo kameras. Taip būtų kontroliuojami nepilnamečių lošimai ir pajamos.

Europos Komisija yra pradėjo tyrimą prieš Lietuvą dėl galimų Europos Sąjungos teisės pažeidimų, diskriminuojant kitų valstybių narių lošimų organizatorių galimybes vykdyti veiklą Lietuvoje.

Ministrų kabinetas pirmadienį nutarė prižiūrėti lošimus internete, patvirtino finansų viceministras Vytautas Galvonas. Pasiūlymams dar turės pritarti Seimas.

Anot V.Galvono, jei nebūtų pritarta įstatymams, Lietuvoje veikiančios lošimų bendrovės turėtų nutraukti veiklą.

"2001 metais buvo priimtas azartinių lošimų įstatymas, bet nebuvo numatyta - tuo metu niekas negalvojo, kad gali būti tokie patys - tiek internetinės lažybos, tiek internetiniai lošimai kaip veiklos kryptis, ir nebuvo įstatyme numatyta, Tačiau bendrovės vykdė veiklą ir Vyriausiasis administracinis teismas pasakė "Baltic Bet", kad jos veikla neteisėta (...)", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė V.Galvonas.

Jis teigė, kad diskusijas sukėlęs siūlymas blokuoti Lietuvoje neregistruotų lošimo bendrovių domenus šaliai brangiai nekainuos, o pavyzdį galima imti iš Estijos.

"Ryšių reguliavimo tarnyba, "Infobalt" sakė, kad labai brangiai kainuos (domeno blokavimas - BNS), labai sudėtinga. Tai yra estų pavyzdys - jie pasakė, kad tai nėra panacėja, nėra 100 proc. (...) Yra firmų juodasis sąrašas ir jie seka ir blokuoja. Kokie rezultatai - 66 proc. net nepastebėjo šios veiklos, 19 proc. apeina įstatymą, o 16 proc. net nesiregistruoja, nes žino, kad bus blokuojami", - teigė viceministras.

"Lošimų rpiežiūros tarnybai pavesta, kad visos užsienio lošimų bendrovės turi registruotis Lietuvoje. (...) Suteikiame lazdos ir pyrago principą, mes leidžiame visoms užsienio bendrovėms per tam tikrą laiką registruotis Lietuvoje, jei jos nesiregistruoja, jos tampa nelegalios. Jų vardas - domenas - yra blokuojamos. Lygiai taip pat jeigu per banko sąskaitas bus matomas pinigų judėjimas, bus blokuojama", - tikino V.Galvonas.

Finansų ministerija Vyriausybei siūlė skubiai pritarti įstatymų projektams, kuriais priežiūros tarnyba įpareigotų ryšio tiekėjus pašalinti informaciją, kuri naudojama nelegaliems lošimams, arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Šį siūlymą dar svarstys Seimas.

Seimui siūloma nuo kitų metų įteisinti lažybas internetu ir įpareigoti Lošimų priežiūros tarnybą griežčiau kontroliuoti nelegalių virtualių lošimų organizatorius - riboti prieigas prie tokių lošimų rengėjų. Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti atitinkamas Azartinių lošimų įstatymo pataisas.

Lošimų tarnybą siūloma įpareigoti elektroninių ryšių tinklo paslaugų teikėjams nurodyti skubiai užblokuoti nelegalių lošimų organizatorius.

Informacijos technologijų bendrovių asociacijos "Infobalt" prezidentas Vytautas Vitkauskas praėjusią savaitę teigė, kad svarstomos pataisos turi spragų, be to, abejotinas tokių priemonių efektyvumas internete. Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė kalbėjo, kad pataisos kelia demokratijos klausimų, ir valdžios institucijoms gali atsirasti noro riboti vis daugiau sričių.