Oficialus Kauno regiono MOTO sezono 2023 atidarymas, kurį organizavo dvi didžiausios Lietuvos motociklininkų bendruomenės – Lietuvos baikerių kongresas ir Lietuvos motociklų sporto federacija, įvyko 11 val. Rotušės aikštėje, į kurią renginio dalyviai pradėjo rinktis kur kas anksčiau.

Ši šventė, anot organizatorių, skirta tiek mėgstantiems motociklus, tiek šiaip smalsiems ar norintiems šeštadienį praleisti kitaip.

Renginio dalyviai rinko simpatiškiausią motociklą, vertą pereinamosios „Choper Pilot“ taurės prizo.

Akį traukė „GAS GAS“ ir „Beta Racing“ komandų bei enduro sportininkų Džiugo Kazakevičiaus ir Nerimanto Juciaus pasirodymai. Elektriniais motociklais atliekamais triukais stebino „Two Wheels Empire“ kolektyvas.

Kodėl jie negali susirinkti kur nors nuošaliau ir negąsdinti kauniečių bei netrukdyti jiems savaitgalį pailsėti?

Šiame nemokamame renginyje buvo galima susipažinti ir su kitais sportininkais, garsinančiais mūsų šalį motosporto varžybose.

Savo mototechniką Lietuvos kariuomenės palapinėje demonstravo ir kariūnai.

Šventės dalyvius ir žiūrovus linksmino grupė „Wolfsome“, gitaros virtuozas Jumbo (Giedrius Balčiūnas) bei DJ Liau su geriausiomis klasikinio roko dainomis ir ritmais.

Renginyje svečiavosi virš dešimties skirtingų verslo, paslaugų, ne pelno siekiančių organizacijų bei muziejų atstovų: Lietuvos motociklų sporto federacijos klubai „Perkūnas bike“, „Ratai visiems“, „Motorider“, „Beta“, „Gas Gas“, Šančių muziejus, „LDK palikuonys“, „Rigveda“, „ARV Auto“, klubas „Navas Racing“.

„Su nekantrumu laukiame šios šventės kiekvienais metais!“, – teigė renginyje sutiktas pusamžis baikeris, atvykęs į renginį kartu su panašiai nusiteikusia sutuoktine. Vienas per kitą jie pasakojo, kad ši šventė kasmet atgaivina prisiminimus apie judviejų santykių pradžią, nes per vieną tokį motociklininkų sezono atidarymą jiedu ir susipažino. Ir liko ištikimi kelionėms motociklu su vėjeliu, nepaisant to, kad jau tapo solidžiais verslininkais, beveik užaugino vaikus ir dabar laukia anūkų. Nes gyvenime taip ir nerado, kas geriau negu motociklas išvėdintų po sunkių darbų perkaitusias galvas.

Su nekantrumu laukiame šios šventės kiekvienais metais!

Renginyje sutiktas paauglys prisipažino, kad pralėkti su vėju motociklu – jo slapta svajonė, kuriai kol kas priešinasi tėvai. Tačiau jis įsitikinęs, kad tai – tik laiko klausimas. Ir turint proto nereikia bijoti dalį visuomenės užvaldžiusių stereotipų, kad tai – pavojingiausia transporto priemonė.

Tačiau buvo ir kitokių nuomonių apie šiandien Kauną drebinantį motociklų gausmą.

„Kodėl jie negali susirinkti kur nors nuošaliau ir negąsdinti kauniečių bei netrukdyti jiems savaitgalį pailsėti?“ – piktinosi Rotušės aikštės prieigose pakeliui iš Arkikatedros bazilikos sutikta senjorė, vedina anūke, kuri taip pat gūžėsi nuo motociklų riaumojimo.

Senjorė teigė nesuprantanti, kodėl dalis vyrų taip ir neišauga iš savo paaugliškų svajonių, kurios nemažai kainuoja jų šeimai. Jau nekalbant apie pavojų jų pačių sveikatai. Ir buvo linkusi kelti klausimą, ar šių plieninių žirgų fanatų energijos ir laiko nebūtų galima naudingiau panaudoti visuomenei.

Kaune motociklininkai rinksis gegužės 6 d. nuo 10 val. Rotušės aikštėje. Oficiali šventės  pradžia numatyta 11 val. Renginį organizuoja dvi didžiausios Lietuvos motociklininkų bendruomenės: Lietuvos baikerių kongresas ir Lietuvos motociklų sporto federacija. Renginys nemokamas.

Muzikinėje renginio dalyje pasirodys grupė „Wolfsome“, gitaros virtuozas Jumbo (Giedrius Balčiūnas). Nuotaiką praskaidrins DJ Liau su geriausiomis klasikinio roko dainomis ir ritmais.

Simpatiškiausiam motociklui įsteigtas pereinamosios „Choper Pilot“ taurės prizas. Miestiečiai ir renginio svečiai galės išrinkti labiausiai į akį kritusį motociklą.

Dėmesį patrauks „GAS GAS“ ir „Beta Racing“ komandų, enduro sportininkų Džiugo Kazakevičiaus ir Nerimanto Juciaus pasirodymai. Elektriniais motociklais atliekamais triukais stebins „Two Wheels Empire“ kolektyvas. Galėsite susipažinti su kitais sportininkais, garsinančiais mūsų šalį motosporto varžybose.

Organizatorių nuotr.

Šventė skirta tiek motociklus mėgstantiems, tiek smalsiems ar norintiems šeštadienio rytą praleisti kitaip. Lietuvos kariuomenės palapinėje sutiksite mūsų kariūnus ir galėsite išvysti jų mototechniką.

Renginyje svečiuosis virš dešimties skirtingų verslo, paslaugų, ne pelno siekiačių organizacijų ir muziejų atstovai: Lietuvos motociklų sporto federacijos klubai „Perkūnas bike“, „Ratai visiems“, „Motorider“, „Beta“, „Gas Gas“, taip pat Šančių muziejus, „LDK palikuonys“, „Rigveda“, „ARV Auto“, klubas „Navas Racing“.

Šventėje netrūks šurmulio, muzikos ir, žinoma, geros nuotaikos.

Renginio metu organizatoriai visus kviečia bendrauti, užduoti klausimų, pasidalyti rūpimomis temomis ar pasmalsauti, ko reikia norint įsilieti į gausią motociklais besižavinčią bendruomenę.

Organizatorių nuotr.

Numatoma renginio pabaiga – 14 val.

Mokymus pravedė kariškos patirties turintys klubo nariai.

Prieš išjudant motociklais į gatves, baikeriai svarstė, kad į nelaimę gali patekti ne tik jie patys, bet ir kiti eismo dalyviai.

Specialistai aiškino, kaip pirmiausia įvertinti situaciją po nelaimingo įvykio, kaip bendrauti su nukentėjusiuoju.

Jei į eismo įvykį patektų motociklininkas, gali būti svarbi net tokia detalė, kaip teisingai nuimti šalmą, kad nebūtų pažeisti stuburo slanksteliai.

Praktinių mokymų metu baikeriai mokėsi teisingai atlikti širdies masažą, tinkamai gaivinti nukentėjusįjį.

Susipažinta, kaip tinkamai naudotis pirmosios pagalbos rinkiniuose esančiais turniketais. Ypač svarbu nelaimės atveju teisingai sustabdyti kraujavimą.

Vyrai sužinojo, kokių žingsnių reikia imtis suteikiant pirmąją pagalbą – avarijos atveju būtina įvertinti tiek savo, tiek kitų asmenų saugumą.

Tuomet aiškinamasi, ar nukentėjęs asmuo kvėpuoja, ar yra masyvus kraujavimas, kokia žmogaus bendra būklė, kraujotaka, įvertinama, ar neprasidėjo hipotermija.

Socialiniame tinkle klaipėdiečiai baikeriai pasidalijo mokymų nuotraukomis, o tai sudomino kitų šalių baikerius.

Amerikiečiai ypač gyrė lietuvius už tokią iniciatyvą, tikindami, kad kiekvienas klubas pavasario sezoną turėtų pradėti nuo tokių mokymų.

Suvažiavimas prasidėjo 13 val. „Švyturio“ arenos automobilių stovėjimo aikštelėje, bet jau nuo ryto klaipėdiečių dėmesį patraukdavo iš skirtingų miesto pusių išnyrantys motociklai. O vaikštinėjantys miesto centre nuo 15 val. galėjo išvysti visą jų koloną.

Tik apie 20 baikerių pralėkė Pilies gatve, tad didžiąją jų dalį matė esantys kitoje pusėje – senamiestyje arba Atgimimo aikštėje.

Baikeriai lėkė nuo senamiesčio iki pat Herkaus Manto ir Liepų gatvių sankryžos, o po to pasuko link Naujoji Uosto g. 3.

Paskui juos atskubėję klaipėdiečiai ėmė apžiūrinėti ir fotografuoti motociklus. O baikeriai rodė triukus – pakilo ant vieno rato ir demonstravo variklių galią.

Gausybės baikerių kompanijoje buvo ne vien vyrai. Kai kurie atvyko kartu su visa šeima, įskaitant ir pačius jauniausius. Buvo ir tokių, kurie itin išsiskyrė savo apranga – įsisegę daug auskarų veide, su tatuiruotėmis, beveik visi vilkėjo odiniais švarkais ir mūvėjo tokios medžiagos kelnes.

Dalyvavo mažiausiai penki baikerių klubai – „Hells Angels MC Klaipėda“, „Support Klaipėda 81“, „Legacy Vets MC Lithuania“, „Chimeras MC Lithuania“, „Kryžiai MCC Klaipėda“.

Pasibuvimas užtruko apie valandą, po to motociklai išriedėjo į visas puses. Kiekvieno klubo nariai rinkosi į savo būstines ar poilsiavietes, kur smagiai atšventė sezono pabaigą.

Dešimtmečius vairuodami motociklus ir nuvažiavę jais šimtus tūkstančių kilometrų, baikeriai puikiai žino apie visuomenėje įsigalėjusias nuostatas ir mitus apie šią laisvalaikio pramogą. „Kauno dienos“ studijoje baikerius kalbino Gražvydas Muižys.

– Linas – Lietuvos motociklų sporto federacijos Mototurizmo komisijos pirmininkas.

L.P.: Mūsų komisija suburia mototuristus, kurie keliauja, dalijasi įspūdžiais, rengiame turistines keliones. Plėtojame mototurizmo veiklą.

Džiugina: pasak K.Čeponio ir L.Pečiukaičio, dažnai viešai aptariamos motociklininkų klaidos, bet pamirštama, kiek jie suteikia džiaugsmo miesto gyventojams. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

– Kazimierai, kokios jūsų oficialios pareigos motociklininkų pasaulyje?

K.Č.: Atstovauju klubui „Motobroliai“, Lietuvos baikerių kongresui ir esu asociacijos vadovas; asociacija vienija Lietuvos baikerių klubus.

– Kiek Lietuvoje yra klubų?

K.Č.: Daugiau kaip 40.

– Kiek Lietuvoje aktyviai veikloje dalyvaujančių motociklininkų?

K.Č.: Galima remtis įvairiais duomenimis. Vienas jų – kiek registruota transporto priemonių. Antras – kiek Lietuvoje žmonių turi vairuotojo pažymėjimo motociklininko kategoriją. Šie du skaičiai gali nesutapti. Transporto priemonių gali būti daugiau arba atvirkščiai. Lietuvoje registruota daugiau kaip 30 tūkst. transporto priemonių. Kiek turi motociklininko kategoriją, duomenų neturiu. Populiarėja A kategorijos egzaminų laikymas. Daug merginų laiko motociklo vairuotojų egzaminą. Šiemet įsigaliojo tvarka, kad B kategoriją turintys asmenys turi teisę, išklausę kursus, vairuoti 125 kub. cm motorinę transporto priemonę.

– Keliuose daugėja baikerių, bet mažėja motociklininkų kolonų.

K.Č.: Yra dvi labai skirtingos sąvokos, kas yra baikeris ir motociklininkas. Kas yra baikeris – dažnai filosofinis indentifikavimo klausimas. Tai subkultūrinis dalykas. Motociklininkų Lietuvoje daugėja. 2000–2010 m. motociklai buvo egzotika. Dabar tai vis mažiau egzotiška. Ekonomika auga ir žmonės gali sau leisti įsigyti papildomų transporto priemonių. Motociklininkų bendruomenė didėja, o paradai ir kitos šventės keičiasi. Tradicinius važiavimus per miestą sezono atidarymo ar uždarymo metu iš dalies nutraukė pandemija. Kaune buvo išskirtinė tradicija – moterys prie Stoties turgaus mėtydavo gėlių žiedus ant kelio, dovanodavo moterims motociklininkėms gėlių. Kolonos – organizacinis klausimas. Apskritai renginių daugėja, jie tobulėja, keičiasi jų formatas.

Pasakymas, kad iš niekur atsirado motociklas, neturi pagrindo, nes dažnai prie vairo žmonės lakuojasi nagus, dažosi, žiūri į telefoną ir nesidairo.

– Baikeriai nenori erzinti visuomenės? Linai, kiek metų vairuoji motociklą?

L.P.: Daugiau kaip 15–17 metų. Visada yra dvi medalio pusės. Tenka paskaityti spaudą ir komentarų apie koloną. Nematoma, kiek yra linksmų, mojuojančių žmonių. Ne visada matoma geroji pusė – kiek  suteikiame džiaugsmo miesto gyventojams.

K.Č.: Istoriškai susiklostė, kad sezonas uždaromas ir atidaromas tomis pačiomis dienomis. Lietuvoje sezonas atidaromas pirmą gegužės šeštadienį, o uždaromas – pirmą spalio šeštadienį. 30 metų laikomės tradicijos. Žiniasklaidoje visada platinamos panašios žinios. Pavasarį – tokia seka: pirmieji motociklininkai gatvėje, pirmasis nukrito, per sezono atidarymą užkimšo gatves, liepos mėnesį visi triukšmauja, rudenį per uždarymą – vėl užkimšo gatves. Retai pasirodo teigiamų straipsnių. Niekas neparodo laimingų mojuojančių vaikų, besifotografuojančių. Visada yra dvi pusės. Mes nenorime trukdyti miestui, norime jame gyventi. Svarstome, yra daug organizacinio darbo su policija, savivaldybe. Dirbame, kad gyventojai nesiskųstų.

Skirtingai: Kaunas neapmokestina mūsų stovėjimo, Vilniuje reikia susimokėti.

– Linai, važinėji po Europa. Ar skiriasi požiūris į motociklininkus kitose šalyse?

L.P.: Latvijoje ir Lenkijoje vairuotojai praleidžia motociklininkus, leidžia lenkti. Portugalija, Prancūzija, Italija neįsivaizduoja gyvenimo be dviejų ratų. Jei stovi spūstyje ir dviratė transporto priemonė gali lengvai apvažiuoti netrukdoma – laisvai važiuoja.

– Ar vairuotojai nepyksta?

L.P.: Manau, kad ir ten yra pykčio. Tačiau kai turistauji – neskaitai vietinės žiniasklaidos ir komentarų. Reikia vieniems kitus suprasti. Noriu pagirti automobilių vairuotojus – tikrai pasitraukia, praleidžia. Būna  atvejų, kai specialiai užblokuoja.

– Linai, koks skirtumas ir kokie padariniai pakliuvus į avarinę situaciją vairuojant automobilį ir motociklą?

L.P.: Visiems savaime suprantama, kad motociklininkų avarijų padariniai daug liūdnesni. Dabar daug kalbama apie paspirtukus – situacija analogiška. Dar nėra gerai išvystyta infrastruktūra, bet jie važiuoja tomis pačiomis gatvėmis. Paspirtukininkai važiuoja mažesniu greičiu, sudaro kliūtis eismo dalyviams. Motociklininkai važiuoja su motociklininkų drabužiais, apsaugomis, dviratininkai turi šalmą, o paspirtukininkai – nieko.

– Kazimierai, ar kelyje yra pagarba vieni kitiems?

K.Č.: Manau, tik 1990 m. filmuose galėjome matyti, kad vaikai gali sau leisti važiuoti į mokyklą ne dviračiu, o motorizuota transporto priemone. Mums tai atrodė lyg iš kito pasaulio. Dabar ir mes gyvename tame pasaulyje. Vaikai važiuoja motoroleriais, mažaisiais motociklais ar automobiliais į mokyklą. Tai rodo gerėjantį gyvenimą. Dieną daug mažų eismo dalyvių. Sąmoningumas labai svarbu. Mokyklose būdavo saugaus eismo pamokėlės, paaugliai privalo išlaikyti kursus. Vairuotojai, jau turintys pažymėjimus, labai dažnai pamiršta, kad turi būti sąmoningi ir nėra vieninteliai kelyje. Tai žmogiškas užmigimas. Privalome saugoti mažuosius eismo dalyvius. Dažnas prie vairo pamiršta žiūrėti į veidrodėlius. Pasakymas, kad iš niekur atsirado motociklas, neturi pagrindo, nes dažnai prie vairo žmonės lakuojasi nagus, dažosi, žiūri į telefoną ir nesidairo. Jaunieji motociklininkai privalo du kartus būti atidesni. Jie  pažeidžiamesni.

– Negalime atsakyti už kiekvieną vairuotoją. Linai, kur motociklų žavesys?

L.P.: Man motociklas leidžia važiuoti vienam. Gyvename priemiestyje. Vaikui į mokyklą Vilijampolėje autobusu reikėdavo išvažiuoti 6 val. ryto. Nupirkome automobilį – tai nepakeičiama transporto priemonė tėvams, kad jie galėtų dirbti ir nebūtų vaikų taksistais. Viešasis transportas neištobulintas, mes juo nesinaudojame. Visur stengiuosi važiuoti motociklu.

– Kodėl motociklu? Ar tai pigiau, patogiau, smagiau?

L.P.: Smagumas, kai dirbi, antraeilis dalykas. Taip patogiau. Tolimesnėje kelione gal ir automobiliu patogiau, nes gali pasiimti daugiau daiktų. Tačiau man daug tenka dirbti Vilniuje – nėra kitos transporto priemonės kaip motociklas. Sutaupau apie 20 minučių Kaune per kamščius, tas pats – ir Vilniuje. Realiai sutaupau į vieną pusę apie valandą. Mažesnė parkavimo problema.

Nunyko: tradicinius važiavimus per miestą sezono atidarymo ar uždarymo metu iš dalies nutraukė pandemija.

– Gajus požiūris, kad motociklu važiuojama tik laisvalaikiu.

K.Č.: Šiandien atliekame švietėjišką misiją. Esame lygiai tokie patys, kaip visi. Apie mus kalba kaip nuolat kažko norinčius ir keliančius problemų. Iš tikrųjų taip nėra. Automobiliu gali važiuoti, puikuotis, tobulinti, važiuoti į parodas arba tiesiog važinėti kasdien. Lygiai tas pats ir su motociklais. Skirtis, į kurią kategoriją žmonės patenka, labai vienoda. Kartais keista, kai bandoma pridėti klišių. Turėtume išaugti iš stereotipų formavimo, iš dešimtojo dešimtmečio. Kiekvienas miestas savaip tvarkosi. Kaunas neapmokestina mūsų stovėjimo, Vilniuje reikia susimokėti.

Noriu pagirti automobilių vairuotojus – tikrai pasitraukia, praleidžia. Būna  atvejų, kai specialiai užblokuoja.

– Kai kur net draudžiama važiuoti motociklu.

K.Č.: Taip. Mes prieiname prie klausimo, kaip jūs, gerbiama valdžia, priėmėte šį sprendimą? Kokiais remiatės argumentais? Kokie duomenys, skundai? Labai dažnai paaiškėja, kad, natūralu, valdžios institucijose nėra atskiro etato, kuris būtų motociklų ekspertas. Visi sako tą patį – mes neturime specialistų, neturėjome su kuo pasitarti. Tačiau Lietuvoje yra bendruomenių, kurios vienija motociklininkus. Tereikia diskusijos.

– Motociklai – normalios šiuolaikinės visuomenės keliavimo priemonės. Kur važiuoti jums draudžiama?

K.Č.: Klausimas gana platus. Yra kelios savivaldybės, priėmusios labai įdomių sprendimų. Neringos miesto savivaldybėje nėra draudimo įvažiuoti motociklams, tačiau po vienos žiemos nusprendė, kad reikia apmokestinti keturračių ir triračių motociklų įvežimą, nes piliečiai keturračiais žiemą išvažinėjo Kuršių nerijos mišką. To padarinys – apmokestinimas pavasarį. Reikia susimokėti 500 eurų. Galėjo sureaguoti policija ir visuomenei paaiškinti taisykles. Apmokestinti ir triračiai motociklai. Kuo nusikalto triračiai motociklai? Dažniausiai jais niekas į Kuršių neriją nevažiuoja. Kaip triračiai motociklai, kuriais vairuoja neįgalieji? Žinau daug žmonių, kurie, neturėdami kojos, būdami visiškai neįgalūs, vairuoja triračius motociklus. Kuršių nerijos mere, kuo nusikalto neįgalieji? Kodėl jie staiga turi mokėti 500 eurų? Niekas apie tai nesvarstė, negalvojo. Apie tai mes ir kalbame.

Kitas pavyzdys – Birštono miesto savivaldybė. Jie nusprendė, kad ribos motociklų eismą mieste. Šis draudimas atsirado pandemijos metu, kai visa Lietuva buvo uždaryta namuose. Atsimenu pirmą balandžio šiltą šeštadienį, kai suvažiavo gal 150 motociklų. Kažkas buvo nepatenkintas ir po dviejų savaičių atsirado motociklų eismo draudimas. Po diskusijos su savivaldybės atstovais jie šiek tiek pakoregavo tvarką; gatvių, kuriose draudžiama važiuoti, mažiau. Birštonas siekia būti pėsčiųjų miestu, ekologišku. Tačiau kaip su šia vizija susieti galingi automobiliai prie sanatorijų? Mes keliame klausimą apie vienodas taisykles. Jaunas Trakų meras nusprendė, kad reikia uždrausti važiuoti motociklams Karaimų gatve. Kai buvo paklausta, kodėl, jis teigė, kad Trakai turi viziją, jog ten turi būti pėsčiųjų zona. Triukšmas, motociklininkai kelia problemų. Paklausėme, kiek gavo skundų dėl triukšmo, pasirodo – nė vieno.

– Tačiau motociklai tikrai kelia triukšmą.

K.Č.: Visiškai teisingai. Triukšmas yra problema. Mes neneigiame, kad triukšmadariai erzina. Mus irgi erzina triukšmas. Jeigu kaimynystėje – triukšmadarys, egzistuoja įstatymai ir tvarkos, kaip elgtis.

– Ar reguliuojamas motociklų garso lygis?

K.Č.: Yra techniniai reikalavimai, kurie tikrinami techninės apžiūros metu. Kauno policija skelbė akciją, įsigytas garso matuoklis ir buvo galima patikrinti, ar transporto priemonė neviršija leistino garso. Šį prietaisą policija naudos patruliuodama.

L.P.: Lietuvos motociklų federacija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis. Vyko pokalbis su Trakų valdžia. Buvo išsakyta daug motyvų. Kai paklausėme, kodėl nebuvo kreiptasi į mus, gal būtume patarę, padiskutavę, gautas atsakymas, kad negali siųsti tokių pranešimų. Keistas požiūris. Reikia kalbėtis. Esu pervažiavęs beveik visus Europos miestus motociklu, kur yra senamiesčiai, istoriniai objektai, – visur daugiau sąlygų sudaroma motociklui nei keturratei transporto priemonei.

Skirtumai: motociklininkai važiuoja su motociklininkų drabužiais, apsaugais, dviratininkai turi šalmą, o paspirtukininkai – nieko.

– Tačiau problemų irgi yra.

K.Č.: Žinoma, yra. Mūsų bendruomenė turi triukšmadarių, kurių transporto priemonės nebūtinai tvarkingos. Tačiau, sutikę gatvėje, visada prieiname ir pasakome tai. Yra greičio viršijimo problema. Tačiau, žiūrint į statistiką, mes neišsiskiriame iš automobilių vairuotojų. Mūsų atvejų mažiau.

Bendruomenė turi savo problemų. Šviečiame visus. Daug gerų darbų daroma, kad pažeidėjų mažėtų, tačiau visų jų neeliminuosime. Visada atsiras tokių, kurie elgsis priešingai. Tačiau mūsų tikslas šiandien – neabsoliutinkime visų, nekategorizuokime. Kalbėkime apie sąmoningumą, švietimą, pagalbą vienas kitam.

– Linai, kokių esi gavęs apdovanojimų, įvertinimų?

L.P.: Mano rekordai ne visiems patinka. Rekordas – popieriaus lapas. Niekada nerizikuočiau nei savo, nei kitų saugumu. Per keturiolika dienų nuvažiavau 23 tūkst. km.

„Kauno dienos“ studijoje vieši vyrai, neįsivaizduojantys savo gyvenimo be plieninių žirgų. Patys dešimtmečiais vairuodami motociklus ir nuvažiavę jais šimtus tūkstančių kilometrų, baikeriai puikiai žino apie visuomenėje įsišaknijusias nuostatas bei mitus apie šią laisvalaikio pramogą. Tai ir yra pirmasis mitas, kad motociklas – tik laisvalaikio praleidimo forma.

Verslininkas L.Pečiukaitis sako: „Kai važiuoju automobiliu, užimu kažkieno vietą prie šviesoforo, tačiau važiuodamas motociklu, aplenkiu koloną ir netampu papildomu trukdžiu. Važiuodamas darbo reikalais į Vilnių ir atgal, taip sutaupau apie valandą“.

Tačiau kai kuriems vairuotojams vis dar atrodo, kad baikeris tiesiog mėgina būti gudresniu už kitus, pasitaiko ir specialiai blokuojančių kelią. Panašiai elgiasi ir kai kurios savivaldybės. Tarkime, Neringoje, Birštone ar Trakuose jau ribojamas motociklų eismas, nors baikeriai turi svarių argumentų, kodėl tai nėra teisingas sprendimas.

Motociklų skleidžiamas triukšmas, vairavimo kultūra, greičio viršijimas – šiuos ir kitus visiems eismo dalyviams aktualius klausimus su baikeriais aptarsime „Kauno dienos“ studijoje.

Dešimtys orlaivių pilotų, akrobatinių skrydžių asai ir būrys muzikantų vėl padovanojo įspūdingą šou padangėje ir ant žemės. Pasak aviatorių, šis nemokamas renginys – proga pasimėgauti į antrą šimtmetį įžengusia tradicija bei aplankyti atsinaujinusias erdves.

Aviacijos šventę pradėjo Marijampolės aeroklubo parašiutininkai. Jie leidosi su Lietuvos trispalve ir istorine vėliavomis, o du iš jų pademonstravo sudėtingą akrobatinį triuką, kai vienas parašiutininkas leidžiasi sėdėdamas ant kito parašiutininko parašiuto kupolo.

Aviatoriai suvienijo jėgas su baikeriais. Kaip ir kasmet, pajudėję iš Rotušės aikštės, baikeriai apjuosė miestą ir atriedėjo į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą.

Pakilimo taku riedančią motociklininkų koloną danguje lydėjo motorizuotų parasparnių eskadrilė ir skraidyklės.

Aviatoriai motorizuotus parasparnius juokais vadina karlsonais, o skraidyklės, tam tikra prasme, gali būti oro baikeriai.

Tikėtina, kad keliolika tūkstančių kauniečių ir miesto svečių šeštadienį leido akis pakėlę į dangų.

Patyrę šventės dalyviai buvo atitinkamai ir pasiruošę – turėjo savo kėdes, o šalia ir šaltkrepšius su užkandžiais ir gėrimais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Buvome kartą tiesiog atėję į Aviacijos šventę, tai grįžome labai pavargę nuo karščio ir stovėjimo užvertus galvą. Šį kartą esame labai protingi. Sėdime, ilsimės ir gėrimės vaizdais danguje. Neprailgsta net ganėtinai ilgos pertraukos tarp pasirodymų“, – šypsojosi kaunietis Vytautas, jaukiai įkurdinęs visa šeimą.

Dar kitaip dalyvavimą renginyje sprendė dviračiais su sūnumi atvykęs Regimantas. „Pabūsime kokią valandą, tada minsime iki Marvelės krioklio, ten pailsėsime ir atvėsime nuo kaitros, o tada grįšime toliau stebėti akrobatinių pilotų pasirodymų“, – idėją kitiems pametėjo kaunietis.

Parašiutininkus, skraidykles, iš žemės valdomus aviamodelius keitė orlaivių pilotai demonstruodami akrobatinius triukus. Kvapą gniaužiantys skrydžiai buvo lydimi plojimais.

Renginio vedėjai akcentavo, kad Lietuva – sparnuota šalis, žinoma visame pasaulyje.

Sėdime, ilsimės ir gėrimės vaizdais danguje. Neprailgsta net ganėtinai ilgos pertraukos tarp pasirodymų.

„Nesu didelis aviacijos istorijos žinovas, bet kartą metuose pasigrožėti tuo, ką žmonės sugeba padaryti danguje, stengiuosi visada“, – nepaisydamas kaitros pilotų šou danguje stebėjo garbaus amžiaus Juozas.

Lietuvos akrobatinių skrydžių grupė ANBO žada sukurti filmo vertą istorijos pamoką pristatydami „Bellanca CH-300“ lėktuvą. Žiūrovai jį galėjo apžiūrėti iš arčiau. Šis modelis, geriau žinomas kaip „Lituanica“, pasaulinio dėmesio sulaukė Lietuvos didvyriams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui be sustojimo perskridus Atlantą ir tragiškai žuvus tuometinėje Vokietijoje, Soldino miške. Idėjai paremti šventės dalyviai už simbolinę kainą galėjo nusikaldinti monetą.

Aviacijos šventė vyko ne vien danguje, bet ir ant žemės. Scenoje žiūrovus džiugino  koncertinė programa. Skrydį su muzika dovanojo populiarumo aukštumose „skraidantis“ Justinas Jarutis. Žinomų roko kūrinių interpretacijas pristatė ir gaivališkam šėlsmui įkvėpė šiųmetė „Eurovizijos“ atrankos finalininkė Augustė Vedrickaitė su projektu „Rock Me Good“.

„Hiperbolės“ legenda Igoris Berinas ir grupė „Huge soul“ susirinkusius grąžino į sentimentalią praeitį. Netrūko ir gėrimų, ir užkandžių. Pramogomis vaikams taip pat buvo pasirūpinta.

O norintys dar stipriau pajusti aviacijos platybes, galėjo paskraidyti. Kaip juokavo renginio vedėjai, oro taksi į dangų pakelia nemokamai, susimokėti reikia tik už nuleidimą.

Panašu, kad šeštadienį visos Lietuvos baikeriai rinkosi skirtingose vietose, susitiko, pasilabino, pasikalbėjo ir pasklido po šalį.

Klaipėdiečiai apie 13 val. rinkosi prie „Švyturio“ arenos. Ten kaip tik vyko renginys ukrainiečių vaikams, todėl motociklų variklių gaudesys priviliojo mažuosius apžiūrėti gausybę kraują stingdantį garsą keliančius motociklus.

Kai aikštelėje prie arenos susirinko keli šimtai motociklininkų, kolona, kurios priekyje važiavo naujasis kelių policijos BMW, leidosi iki Taikos prospekto galo uostamiesčio pietinėje pusėje.

Milžiniška kolona nusidriekė pagrindine miesto gatve, atkreipdama į save pėsčiųjų ir važiuojančių dėmesį. Žmonės jiems šypsojosi ir mojavo.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Apie 15.30 val. baikeriai ir sportinius motociklus vairuojantys entuziastai susirinko Klaipėdos širdyje – Teatro aikštėje.

Vargu, ar kas skaičiavo, kiek jų ten buvo, bet aikštė buvo pilnutėlė. Orūs vyrai odiniais rūbais, ne mažiau pasitikinčios savimi jų damos ir vairuojančios merginos apžiūrinėjo vieni kitų motociklus, sveikinosi, pasakojo naujienas. Antai pernai įsikūręs Klaipėdos teisėsaugininkų baikerių klubas „Warriors“ šeštadienį į savo gretas priėmė dar vieną narį ir pašventino jo motociklą.

Ko gero, panašių naujienų turėjo ir kitų klubų nariai, į Klaipėdą atvažiavę ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Pasibuvimas aikštėje užtruko vos pusvalandį, po to motociklai išriedėjo į visas puses, kiekvieno klubo nariai rinkosi į savo būstines ar poilsiavietes, kur smagiai atšventė sezono pradžią.

Į sezono uždarymo šventę susirinko Klaipėdos ir Klaipėdos regiono motociklų gerbėjai.

Dalyvavo mažiausiai keturi baikerių klubai – "Hells Angels MC Klaipėda", "Baikerių kongresas Lietuva", "Legacy Vets MC Lithuania" ir "Chimeras MC Lithuania".

Suvažiavimas įvyko "Švyturio" arenos automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitikę ir pabendravę, motociklininkai pajudėjo miesto gatvėmis.

Klaipėdiečiai, sėdintys kavinėse ar einantys pro šalį, galėjo stebėti spalvingą reginį – apie pusšimtis baikerių su trenksmu suko ratus senamiesčio gatvėmis.

Kai kurie, galbūt norėję sulaukti praeivių šypsenų, atliko triukų – pakilo ant vieno rato ir demonstravo variklių galią.

Kol vieni suko ratus, kiti jau būriavosi Teatro aikštėje.

Garsi muzika, odinėmis striukėmis apsivilkę baikeriai ir motociklų gausa išties stebino uostamiesčio gyventojus.

Daugelis fotografavo ne tik įspūdingus motociklus, bet ir specialią aprangą dėvinčius jų šeimininkus.

Išlydėję vasarą mieste, motociklininkai vėliau tęsė šventę savuose baikerių klubuose.

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje R. Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms.

1971–1975 m. R. Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi The Doors, Led Zeppelin ar Black Sabbath, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir… svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.

Organizatorių nuotr.

Parodoje pristatomos fotografijos šiandien atrodo kaip ano meto jaunosios kartos gyvenimo, idealų ir bendros politinės situacijos metafora. Jos pasakoja apie asmeninės bei politinės laisvės siekį sovietmečiu, neramioje XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje.

Tokia nuotraukų interpretacija dabar gimsta dėl laiko nuotolio, tuometinio istorinio konteksto žinojimo, atvaizdo „perkėlimo“ iš asmeninio albumo į knygą, pagaliau – dėl „prigimtinio“ fotografijos gebėjimo kasdienio gyvenimo akimirką paversti iškalbingu apibendrinimu. Tačiau paroda suteiks retą progą fotografijas padengusius interpretacijų sluoksnius vieną po kito nuvalyti, kad būtų galima pajausti po jais išlikusią „gyvą“ akimirką ir estetinių taisyklių nesuvaržytą jos įamžinimą nuotraukose, kurios anuomet buvo skirtos tik fotografijų herojų asmeniniam archyvui.

Betarpišką santykį su fotografijose įamžintu laikotarpiu padės atrasti kartu su fotografijomis eksponuojamas R. Požerskio jaunystės dienoraštis, mėgėjiški filmai ir fotografo bendražygių asmeniniai nuotraukų albumai.