Gydo ne visas ligas

Antibiotikai naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis. Gydant antibiotikais, svarbiausia skirti juos kuo siauresnio spektro, kad mažiau paveiktų naudingas žmogaus organizmui bakterijas.

Siekiant, kad šie vaistai neprarastų efektyvumo, kiekvieną kartą, prieš juos skirdami, gydytojai turėtų įsitikinti, ar pacientas iš tiesų serga bakterine, o ne virusine infekcija. Tiksliai nustatyti, kokios kilmės yra infekcija – virusinės ar bakterinės, gydytojui padeda detalus paciento ištyrimas: surinkta ligos anamnezė, paciento fizinė apžiūra ir atliktų kraujo tyrimų rezultatai. Pasak Santaros klinikų klinikinės farmakologės Simonitos Alaburdės, antibakteriniai vaistai skiriami tik tuomet, kai ligą sukelia bakterijos ir remiamasi žinomo arba įtariamo ligos sukėlėjo jautrumu konkrečiam antibiotikui. Sloga, gripas, bronchitas, kovidas, hepatitas ir dauguma kitų virusų sukeltų ligų antibiotikais negydoma, nes virusinių infekcijų jie neveikia ir gydant ligą neturi jokios reikšmės.

Nors šie vaistai, skirti bakterijoms naikinti, pradeda veikti iš karto, tikėtina, kad pats ligonis geriau pasijus tik po 2–3 dienų. Ne visada įmanoma sužinoti konkretų ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, tad, jei, praėjus kelioms dienoms, pagerėjimo nejaučiama, reikia informuoti gydantį gydytoją, kuris nuspręs, ar reikia koreguoti gydymą. S. Alaburdė pastebi, kad mūsų visuomenėje dar tebegaji savigyda. Pacientas, dažniausiai neturėdamas tiek žinių, kad galėtų objektyviai įvertinti ligos priežastį, požymius, gydymo rezultatus, nori greitai pasveikti ir neretai pats sugalvoja, jog jam reikia antibiotikų, užsilikusių vaistinėlėje. „Netinkamai, savavališkai vartojant antibiotikus didėja bakterijų atsparumas, tai gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – perspėja S. Alaburdė.

Simonita Alaburdė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis gali atsirasti vartojant bet kokius vaistus. Ne išimtis – ir antibiotikai. „Nepageidaujamas šių vaistų poveikis priklauso nuo konkretaus antibiotiko, gydymo trukmės, individualių paciento savybių. Jis tikrai nepasireiškia kiekvienam vartojančiam antibiotikus“, – sako gydytoja. Bėrimai, patinimas ir pasunkėjęs kvėpavimas, klausos pablogėjimas, virškinimo trakto sutrikimai – viduriavimas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, vėmimas ar pan., grybelinės infekcijos, pačios ligos simptomų paaštrėjimas – tai nepageidaujamas antibiotikų poveikis. Atsiradus bent vienam iš jų, reikia kuo skubiau apie tai pranešti gydytojui, kuris pakoreguos gydymą.

Bene didžiausia antibiotikų vartojimo klaida – savavališkai koreguoti  gydymo režimą: per anksti nutraukti gydymą pasijutus geriau, sumažinti ar padidinti dozę. Klinikinė farmakologė S. Alaburdė primena, kad vaisto lapelyje nurodytas gydymo režimas yra ištirtas ir patvirtintas klinikiniais tyrimais kaip užtikrinantis geriausią gydymo rezultatą. Jeigu nurodyta vaistą vartoti kas 6 valandas, taip reikėtų ir daryti. Laiku neišgėrus vaisto, kitu metu jo nereikėtų dubliuoti, taip pat nelaužyti, netrinti tablečių, jeigu nenurodė gydytojas.

Jei yra užsilikusių tablečių iš anksčiau, apie tai pravartu informuoti gydytoją, – jei gydymui bus skirta tokių pačių antibiotikų, vaistų teks pirkti mažiau. Antibiotikų galiojimo laikas netrumpas, kartais gali siekti net 5 metus. Tačiau labai svarbu, ar šie vaistai laikomi tinkamomis sąlygomis. Žmonės neretai linkę juos laikyti šaldytuve, nors dažniausiai tai nebūtina – tinkama ir kambario temperatūra.

Netinkamas, savavališkas antibiotikų vartojimas didina bakterijų atsparumą, gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Grėsmė sveikatai

Atsparumas antibiotikams yra didžiulė sveikatos ir saugumo grėsmė pasauliniu mastu. Neteisingai vartojant šiuos preparatus, dalis bakterijų pasikeičia, prisitaiko, nebereaguoja į vaistus, tampa atsparios ir tą atsparumo geną gali perduoti vienos kitoms, netgi ne vien savo palikuoniams, o toms, kurios gyvena dabar. „Atsiradus bakterijų atsparumui antibiotikams, tampa sunkiau išgydyti kai kurias šiuo metu įprastas infekcijas, gali sutrikti paciento gydymas, tekti gydyti ilgiau, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė. Tai tampa iššūkiu, nes reikia ieškoti kitų sprendimų, kurti platesnio spektro antibiotikus, išauga ir gydymo kainos, padidėja mirštamumo rizika. Tik supratimas apie antimikrobinį atsparumą, pakankamas informacijos pateikimas gali sumažinti vaistams atsparių infekcijų atsiradimą ir plitimą“, – teigia Santaros klinikų gydytoja klinikinė farmakologė S. Alaburdė.

Jei vartojote arba vartojate antibiotikus

Ko vengti vartojant antibiotikus?

Gydymo antibiotikais laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti alkoholio. Kai kuriais atvejais reikėtų vengti pieno produktų, nevalgyti greipfrutų, negerti jų sulčių (bent kelias valandas pavartojus vaistų).

Jeigu, paskyrus antibiotikų, pacientas vartoja dar ir kitus vaistus ar vaistažoles, apie tai jis turėtų pranešti gydančiam gydytojui. Kai kurie vaistai ar vaistažolių preparatai gali tarpusavyje sąveikauti su antibiotikais ir nulemti pakitusį vienų ar kitų vaistų poveikį.

Kaip atgaivinti organizmą po antibiotikų vartojimo?

Vartodami antibiotikus sudarome terpę daugintis kitoms bakterijoms, grybeliams, paveikiame ir tas bakterijas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, žarnyno mikroflorą. Žarnyne yra mums būtinai reikalingų gerųjų bakterijų, jos padeda virškinti, gamina kai kuriuos vitaminus. Norėdami atkurti pažeistą mikroflorą, sustiprinti imuninę sistemą, į savo mitybą turime įtraukti probiotikų turinčio maisto. Tai natūralus jogurtas, kefyras, fermentuotos daržovės, maistas, turintis skaidulų, patariama gerti daugiau vandens, derinti tinkamą poilsio ir darbo režimą.

Po antibiotikų vartojimo atsiradus nusiskundimų dėl virškinimo trakto sutrikimų ir esant nepakankamai mitybai, galima vartoti probiotikų ir prebiotikų, nors jie būtini ne visais atvejais.

– Po maudynių galima pasijusti prastai. Kodėl? Kiek, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje vandenų yra užteršti?

– Kiek yra užterštų vandenų, gal atsakytų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, kuris, kai ateina maudymosi sezonas, atlieka būtent paplūdimių tyrimus. Jie aiškinasi, kurie paplūdimiai yra tinkami, o kurie užteršti. Taigi, kai ateina vasara, aišku, padaugėja žmonių, kurie maudosi ir vanduo tampa labiau užterštas, atsiranda tokių telkinių, kuriuose, perspėjama, kad galbūt geriau vieną ar dvi paras nesimaudyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios gali užpulti ligos, kokie virusai?

– Dažniausiai žarnyno, ar bakterinės kilmės, ar virusinės kilmės, ligos. Dažniausiai sukėlėjas turi patekti per burną, t. y. maudantis, jeigu nešvarus vanduo, tos bakterijos ar virusai, ar netgi ir pirmuonys, patenka su vandeniu į burną, į žarnyną ir sukelia uždegimą. Taigi, liga pasireikš viduriavimu, gali būti vėmimas. Jeigu labai daug patenka tų sukėlėjų – gali pakilti temperatūra. Aišku, jautriausi yra maži vaikai ir pagyvenę žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs ir jiems reikia mažiau to užkrato, kad atsirastų kažkokie ligos požymiai. Tačiau jei sukėlėjų patenka nedidelis kiekis, žmogus yra fiziškai stiprus, imunitetas stiprus, tai gali jokių ligos požymių ir nebūti.

– Bet net ir hepatitas. Ar dažnai pasitaiko, kad žmonės po maudynių būtų užkrėsti hepatitu?

– Iš tikrųjų retai, bet taip, hepatitas A ir E gali plisti per maistą, per vandenį, tai jeigu vandeny šitie virusai bus, žmogus gali ir užsikrėsti. Tačiau nėra registruojami dideli kiekiai, tik pavieniai atvejai.

– Sakėte, kad jei Lietuvoje yra liūtys, reikėtų bent parą palaukti ir nesimaudyti. Kodėl?

– Dar vienas aspektas yra pavasarį. Kai tirpsta sniegas, visi nešvarumai patenka į vandenį. Taip pat yra ir po didelių liūčių. Viskas, kas yra ant kranto – galbūt tai yra ir maisto likučiai, galbūt ir ekskrementai, tiek savų ar laukinių gyvūnų, tiek žmonių, paukščių – patenka į vandenį. Kadangi labai didelis kiekis tų vadinamųjų šiukšlių patenka į vandenį, tai vanduo tiesiog nesugeba apsivalyti ir reikia nors vienos ar dviejų parų, kad jis apsivalytų, t. y. vanduo nuskaidrėja ir tuomet jau galima maudytis. Arba geriausia yra sulaukti tyrimų ir pasižiūrėti, ar tie vandens tyrimai yra geri.

Dar kartais žmonės užmiršta tokią elementarią taisyklę ir vaisius ir daržoves, kuriuos vartos, jie plauna tame vandenyje, kuriame maudosi.

– O apskritai, ar dažnai apsikrečia žmonės po maudynių vandenyse?

– Čia gal reikėtų klausti gydytojų, nes pas juos pacientai patenka, bet mūsų statistika rodo, kad nėra labai daug. Taip pat, jei yra nedideli simptomai, tai žmonės tiesiog nesikreipia į šeimos gydytojus ir mes tos statistikos neturime. Tačiau mes pastebime, kad vasaros sezonu padaugėja, pavyzdžiui, nepatikslintų bakterinių žarnyno infekcijų, virusinių nepatikslintų žarnyno infekcijų. Tai birželį, liepą, rugpjūtį, dar net ir spalį tie susirgimai yra dažnesni.

– Tad, kad ir kaip bebūtų smagu ir maudantis nesinorėtų apie nieką galvoti, reikia saugotis, kad vanduo nepatektų į burną, taip?

– Taip. Dar kartais žmonės užmiršta tokią elementarią taisyklę ir vaisius ir daržoves, kuriuos vartos, jie plauna tame vandenyje, kuriame maudosi. Reikėtų turėti su savimi švaraus vandens, kurį galima būtų gerti, juo nusiplauti rankas, nusiplauti daržoves, vaisius, nes dažnai poilsiaujant mėgstama ir pasmaguriauti.

Ji vyks nuo penktadienio vidurnakčio iki 16 valandos.

Garliavos centralizuotame miesto šilumos tiekimo tinkle temofikacinio vandens temperatūra bus padidinta iki 80 laipsnių Celsijaus, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ar administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją.

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 laipsnių, nes tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta.

Po legioneliozės protrūkio Kaune, ligoninėse gydoma 12 žmonių. Devyni susirgimai fiksuoti Kauno rajone, trys – Kauno mieste. Antradienį specialistai tvirtino nenustatę šio protrūkio židinio, nes neaptiko sąsajų tarp užsikrėtimo atvejų.

Kauno ligoninė ketvirtadienį informavo, kad naujų legioneliozės atvejų nenustatyta, niekas nemirė.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių.

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos galima išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų vandens čiaupuose.

– Kai kurios mamos rytą vakarą šveičia namus, o kiek kartų per dieną iš tiesų pakaktų dezinfekuoti paviršius, plauti grindis?

– Tikrai nereikėtų persistengti. Vaikai sėkmingai užauga ir ne pačioje švariausioje aplinkoje. Iš tiesų šie maži žmogeliukai nebijo nešvarumų. Netgi patartina neauginti vaikų pernelyg sterilioje aplinkoje, nes nešvarumai padeda imuninei sistemai sustiprėti. Ant įvairių paviršių natūraliai atsiranda visokių bakterijų, virusų bei kitų mikroorganizmų, su kuriais vaikui kasdien kontaktuojant (mažieji mėgsta viską liesti, ragauti, dėti į burną) formuojasi ir jo imuninė sistema. Tiksliau, gauna stimulą suaktyvėti, stipriau dirbti. Organizmas, susidūręs su tam tikromis bakterijomis, virusais, įgyja atmintį. Todėl ateityje mažėja rizika susirgti tam tikromis ligomis. Taigi kai kuriais atvejais nešvarumai yra pliusas.

– O kalbant apie rankyčių plovimą, kaip dažnai reikėtų tai daryti?

– Prieš kiekvieną valgymą, ypač pasinaudojus tualetu, tikrai vertėtų nuplauti rankytes, nes taip mes formuojame ir higienos įpročius. Bet jeigu buvote namuose, ne iš lauko parėjote, ne po tualeto, nebūtina šveisti itin steriliai. Pakanka tiesiog nuplauti rankas jų labai nešveičiant. Tačiau grįžus iš parduotuvės, poliklinikos ar pasivaikščiojimo lauke, patartina numuiluoti rankytes kruopščiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip dėl ant žemės nukritusio obuolio ar sausainio – galime leisti vaikams pakeltą valgyti toliau?

– Vėlgi situacija situacijai nelygu. Jei tai atsitinka lauke, tėveliai dažnai vadovaujasi 3 sekundžių taisykle, kad nieko blogo, jeigu greitai pakelsi, galima suvalgyti. Jeigu tai nutiko ant žolės ar mūsų namuose, įprastoje aplinkoje, tikrai nieko blogo nenutiks. Bet jeigu žindukas ar prakąstas obuolys nukrito ant nešvarios žemės, vietos, be abejo, nevertėtų duoti vaikui. Taip galima pasigauti ir kirmėlių kiaušinėlių, ir kitų bakterijų, galinčių sukelti rimtų sveikatos problemų. Tačiau paniškai bijoti to nukritimo ant žemės tikrai nereikia.

Patartina neauginti vaikų pernelyg sterilioje aplinkoje, nes nešvarumai padeda imuninei sistemai sustiprėti.

 

– Tačiau neplautų vaisių ar daržovių, ko gero, vaikams duoti nerekomenduotumėte?

– Pagalvokime, kas yra tas neplautas vaisius. Pirma – jo paviršius purškiamas įvairiomis medžiagomis, kad ilgiau negestų. Tad nuplovę ir nulupę žievelę, mes išvengiame tam tikrų cheminių preparatų patekimo į organizmą. Kitas ne mažiau svarbus aspektas, kad parduotuvėje tą vaisių ar daržovę galbūt čiupinėjo kiti žmonės, todėl nuplauti juos vis dėlto reikėtų.

– Nemažai tėvelių vengia vesti vaikus į lauką prastu oru. O ką mano medikai?

– Praktiškai vaikus reikėtų vesti į lauką bet kokiu oru, nes tai irgi padeda stiprinti jo imunitetą. Lauke irgi yra nemažai alergenų, pavasarį ar vasarą įkvepiame ir žiedadulkių bei kitų medžiagų, su kuriomis imuninė sistema priversta labiau kovoti. Didėja organizmo atsparumas. Apskritai buvimas lauke vaikui labai svarbu, ką teigia ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir pasaulio medikai. Tik svarbu žinoti ir paisyti nerašytos taisyklės, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Čia – esminis dalykas, kad vaikas nesušaltų, neperkaistų ar neperšlaptų, jei balų yra ir pan. Dar yra tokia viena nerašyta taisyklė – rengti vaiką vienu rūbeliu daugiau nei esame apsirengę mes patys.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gavo informaciją apie blogai pasijutusius 3 asmenis, kurie valgė kavinėje „Ant sparnų“ pagamintus vištienos sparnelius.

Specialistai nedelsiant atliko viešojo maitinimo įmonės patikrinimą. Tikrinimo metu nustatyta daugybė pažeidimų – užfiksuoti kryžminės taršos atvejai, patalpų, inventoriaus ir darbuotojų higienos pažeidimai, netinkamas atliekų tvarkymas ir kt.

Įvertinus visas aplinkybes, maitinimo įstaigos veikla sustabdyta.

Patikrinimo metu, siekiant išsiaiškinti galimą žmonių sunegalavimo priežastį, VMVT inspektoriai mikrobiologiniam tyrimui paėmė paviršių, geriamojo vandens ir maisto gamyboje naudotų viščiukų broilerių sparnelių mėginiai. Po laboratorinių tyrimo paaiškėjo, jog vištienoje aptikta salmonelių, monocitogeninių listerijų ir kampilobakterijų.

Tyrimas tęsiamas.

Bakterijos tampa atsparios

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus.

„Nors medikų bendruomenei gerai žinoma, kad antibiotikais gydomi tik bakteriniai susirgimai, virusų šie vaistai neveikia, deja, vis dar nepavyksta išvengti perteklinio antibiotikų vartojimo. Tai didina mikrobų atsparumą ir kelia grėsmę visuomenei, kad ateityje šie vaistai taps nebeveiksmingi“, – teigiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) išplatintame pranešime.

Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje (ŠTLK) veikiantis Vaistų komitetas, siekdamas skatinti racionalų antibiotikų vartojimą, savo veiklos zonoje vykdo kompensuojamųjų antibakterinių vaistų skyrimo vaikams stebėseną. Ypač atidžiai stebimos tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), kuriose antibiotikų vaikams išrašoma daugiausia. Informacijos apie racionalų antibiotikų vartojimą sklaida padėjo pasiekti rezultatų – pastaruoju metu kelis kartus sumažėjo antibiotikų paskyrimo vaikams iki vienų metų.

Siauro spektro antibiotikai – saugesni.

Testuoja per retai

ŠTLK Vaistų komitetas atlieka stebėseną, kiek Šiaulių ir Telšių apskričių ASPĮ dvejų–septynerių metų vaikams išrašoma receptų antibiotikams ir kiek atliekama greitųjų streptokoko antigeno nustatymo testų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad kai kuriose įstaigose išrašyta šimtai receptų antibiotikams, o testas, padedantis tiksliai nustatyti bakterinės kilmės infekcijos sukėlėją – streptokoką, atliktas vos keliems vaikams. Konstatuota, kad testas vis dar atliekamas per retai, nors šis tyrimas, kaip skatinamoji priemonė, kompensuojamas ligonių kasų.

Vaistų komitetas nustatė, kad vaikams pirmaisiais jų gyvenimo metais skyrus antibiotikų, ypač plataus spektro, didėja infekcijos pasikartojimo rizika. Plataus spektro antibiotikais gydyti vaikai vėlesniais savo gyvenimo metais būna mažiau atsparesni infekcinėms ligoms ir dažniau patenka į ligonines.

Ragina skirti racionaliai

Ligonių kasos ragina kuo racionaliau skirti ir vartoti antibakterinius vaistus. „Antibiotikai turi būti vartojami labai tikslingai ir tik tada, kada reikia. Jeigu įmanoma, geriau apsieiti be antibiotikų ir tausoti organizmą. Jeigu gydytojas skiria antibiotikų, turi būti tikras, kad būtent šio vaisto reikia. Siauro spektro antibiotikai – saugesni“, – pabrėžia ŠTLK Kontrolės skyriaus vedėja, Vaistų komiteto narė Dalia Ozolienė.

Ar reikalingi antibiotikai ir kokie, padeda nustatyti C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas, greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas ir mikrobiologinis tyrimas (pasėlio paėmimas). Todėl medikai turėtų skirti vaistus tik atlikę tyrimus ir nustatę ligos sukėlėją.

„Gintarai, 50 mln. metų guli žemėje, vėliau juos išmeta, su dumbliais jie atsiridena iki kranto, susivelia. Taip ir patenka ant smėlio“, – dėstė sutiktas klaipėdietis.

Kai kurie žmonės po dumblius knaisiojasi ne gintaro ieškodami, o šiukšles rinkdami. Tą aktyvistai daro jau antrus metus.

„Mes matome, kad dumblių sankaupose šiukšlių iki trijų kartų daugiau lyginant su smėliu. Tai duoda tam tikrą signalą, kad šių sankaupų pašalinimas galėtų padėti iš jūrinės sistemos išimti reikšmingą kiekį šiukšlių“, – pasakojo mokslininkas Arūnas Balčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jo teigimu, dumbliuose daugiausiai plastiko ir cigarečių nuorūkų. Atkreipiamas dėmesys, kad kelias dienas ant kranto gulinčiuose ir pūvančiuose dumbliuose gausiai dauginasi bakterijos.

„Tokiuose dumbliuose paukščiai, kurie maitinasi, išmeta fekalijas, taip atsiranda žmogui pavojingų bakterijų. Dar yra „Vibrio“ bakterijos, kurios žmogui gali sukelti rimtas infekcijas ir net mirtį“, – aiškino mokslininkė Marija Kataržytė.

Dar yra „Vibrio“ bakterijos, kurios žmogui gali sukelti rimtas infekcijas ir net mirtį.

Mokslininkai patarė dumblių sąnašas vartyti atsargiai, po to nusiplauti rankas. Visuomenininkai ragina gintaro rinkėjus prisidėti prie jūros taršos mažinimo ir rinkti šiukšles.

„Šiek tiek gaila ir keista, kai žmonės renka gintarus, gražius akmenėlius, o šiukšlių nepaima. Sakyčiau paimi gintariuką, paimk ir šiukšlę, pavyzdys žmonėms bus“, – ragino VŠĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas Giedrius Bučas.

Mokslininkų nuomone, savivaldybės vasaros laikotarpiu turėtų dumblius iš pliažų išvežti tiek dėl sklindančios smarvės, tiek dėl grėsmės žmonių sveikatai. 

Leidėjų teigimu, perskaičius šią nuotaikingą knygą, mažųjų skaitytojų greičiausiai nebereikės raginti plauti rankas.

Daugiau nei dešimtmetį laboratorijoje dirbanti biologė drauge su knygoje veikiančiu mokslininku Sauliumi kviečia leistis į laboratoriją, kur mažųjų skaitytojų laukia bandymai, eksperimentai ir net detektyvas. Knygoje „Mikropolis“ veikiančios bakterijos ir virusai atrodo nepaprastai gyvi, judrūs ir įdomūs – šmaikščius, nuotaikingus jų charakterius ir ištisą mikropasaulį sukūrė dailininkas Simonas Kvintas. Plačiau apie „Mikropolio“ pasaulį kalbamės su knygos autore Urte Starkevič.

Dirbdama laboratorijoje mintyse dėliodavau linksmas istorijas apie kalbančias bakterijas, šokančius virusus ar gražiausius kostiumus vilkinčius mikroskopinius grybus. Grįžusi namo šias istorijas pasakodavau vaikams.

– „Mikropolis“ kupinas įvairiausių bakterijų, kiekviena jų turi savo vietą pasaulyje. Knygoje pasitelkdama nuotykius ir net detektyvą atskleidžiate, kaip bakterijų pasaulis mus veikia, koks naudingas ir pavojingas gali būti. Sudėtinga užduotis. Kaip atradote istorijos raktą?

– Nuo vaikystės rašiau įvairiausius tekstus – kūriau poeziją, ėmiausi net romano, bet, kai pradėjau studijuoti molekulinę biologiją, vėliau genetiką, tęsiau studijas chemijos inžinerijos doktorantūroje, vietos grožinei literatūrai neliko. Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjau dirbti savo svajonių darbą – visa galva nėriau į tikrą mokslinę laboratoriją. Čia buvo visko – nuo DNR klonavimo iki baltymų gryninimo, nuo bakterijų iki laboratorinių augalų. Taip dirbau, kol staiga gimė du mano vaikai. Tada ir sugrįžo kūryba. Pasaulis nusipiešė vaikų akimis, o aš pradėjau gręžiotis aplink save ir pamačiau tai, ko prieš tai nepastebėdavau. Dirbdama laboratorijoje mintyse dėliodavau linksmas istorijas apie kalbančias bakterijas, šokančius virusus ar gražiausius kostiumus vilkinčius mikroskopinius grybus. Grįžusi namo šias istorijas pasakodavau vaikams, kuriems mano pasakojimai labai patiko. Kilo mintis, kad šias istorijas gali išgirsti ne tik mano vaikai. Taip ir atsirado „Mikropolis“.

– „Mikropolyje“ veikia daugybė veikėjų, įvairiausių bakterijų: nuo draugiškų mums iki pačių didžiausių priešų, atvyksta net turistas – koronavirusas. Koks tas mikropolio pasaulis veriasi knygoje?

– „Mikropolis“ – žaisminga knyga vaikams ir jų nuostabiems tėvams, supažindinanti su bakterijomis, kurios plinta per maistą ir taip sukelia įvairiausių infekcijų. Pasitelkdama nuotykius, pasakoju vaikams, kaip nederėtų elgtis su maistu, kodėl negalima valgyti sugedusių produktų. Noriu, kad smagus pasakojimas padėtų suformuoti tinkamus vaikų įpročius ir tėvams nebereikėtų nuolat kartoti: laikas plauti rankutes.

– „Mikropolio“ pagrindinis veikėjas mokslininkas Saulius šiek tiek panašus į jus?

– Saulius nori išgelbėti pasaulį nuo baisių ligų. Jis – laboratorijos centras, apie kurį sukasi eksperimentai, o laboratorijoje gyvenantys mikroorganizmai jam tarsi draugai, su kuriais mokslininkas net pasikalba. Dirbu tokį pat mokslinį darbą kaip ir Saulius, tad knygoje pasakoju apie tai, kas iš tiesų vyksta mokslinėje laboratorijoje, kokius eksperimentus atliekame. Aišku, laboratorijoje, kaip ir visur, vyksta stebuklai: bakterijos kalba, šoka, išdykauja, mielės linksminasi, virusai vaikštinėja. Tad ir knygoje mikroorganizmai susiduria su pašėlusiais nuotykiais. Atskleisiu mažą istorijos fragmentą: laboratorijoje saugomos bakterijos pasprunka ir atsiduria didžiuliame prekybos centre – „Svajopolis“. Tada prasideda netikėtumai.

Iliustravo: vizualinį knygos mikropasaulį sukūrė dailininkas Simonas Kvintas.

– Šiek tiek atskleidėte, koks iššūkis laukia „Mikropolio“ gyventojų ir mokslininko Sauliaus. Ar jums pačiai laboratorijoje tenka susidurti su netikėtumais ir nuotykiais?

– Laboratorijoje, kaip ir visame pasaulyje, nutinka visokiausių dalykų. Dirbdami su pavojingomis bakterijomis ar medžiagomis mokslininkai visada elgiasi labai kruopščiai ir naudoja apsaugos priemones: specialias pirštines, akinius, kad baisi nelaimė nenutiktų. Man, kaip ir Sauliui, kartais būna sunku atidaryti liofilizuotų bakterijų stiklines ampules. Bakterijos sau tūno po stiklu, o tą stiklinę ampulę reikia pakaitinti ir nulaužti jos viršuje esantį galiuką. Tada jau vidun įpilama terpė ir susiurbiamos naujos rūšies bakterijos. Ne visada pavyksta tą stiklą gerai nulaužti, tenka ir šukes rankioti. O tada, aišku, kruopščiai rankas nusiplauti. Tačiau visada viskas gerai baigiasi – kaip pasakose.

– „Mikropolyje“ veikia ir gerosios bakterijos, kurioms tenka labai svarbus vaidmuo. Kodėl dažniausiai bakterijos mums turi neigiamą reikšmę? Kodėl dažniausiai laikome jas blogomis? Gal ši knyga padės ir tėvams keisti požiūrį, geriau suprasti, kaip bakterijos veikia mūsų kasdienybę?

– Apie mikroorganizmus vaikams pasakojama nedaug, tačiau, kai pasaulį užklupo koronavirusas, informacijos padaugėjo. Natūralu, kad ir ne itin biologija besidomintys tėvai primiršo vaikams perteikti reikšmingų žinių apie plika akimi nematomą, bet nepaprastai didelį mikropasaulį. Tarkim, viename grame ar viename mililitre vandens yra milijonai bakterijų, o už jas mažesnių virusų – dar daugiau. Be abejonės, kaip ir žmonių yra ir blogų, ir gerų, taip ir bakterijų pasaulyje knibždėte knibžda visokio plauko padarų.

– Svarbi ir smagi knygos „Mikropolis“ dalis – S.Kvinto iliustracijos. Dailininkas sukūrė ištisą mikroorganizmų pasaulį su daugybe linksmų detalių, vertų atskiro tyrinėjimo. Kaip vertinate, ar dailininkui pavyko atspindėti sudėtingą bakterijų, virusų pasaulį ir net sukurti jiems charakterius?

– Simonas sukūrė itin linksmą pasaulį skaitytojui. Labai džiaugiuosi, kad mano personažams jis suteikė kūnus ir leido vaikščioti, juoktis. Gražūs piešiniai, manau, prikaustys smalsias vaikų akis, bus smagu tyrinėti Sauliaus laboratoriją ir sekti bakterijų nuotykius.

– Kokio amžiaus skaitytojams skiriate „Mikropolį“?

– „Mikropolį“ pirmiausia rašiau 5–9 metų vaikams ir jų puikiems tėvams. Be abejo, knygą gali skaityti ir jaunesni, ir vyresni skaitytojai, norintys įsitraukti į pašėlusius bakterijų nuotykius ir daugiau sužinoti apie plika akimi nematomą, bet didžiulį mus supantį pasaulį.

– Bakterijų ne tik daugėja, bet jos ir ypatingos – artimos cholerai?

– Artima, bet tai ne ta pati pandeminė rūšis, kurią žinote iš pietryčių šaliu kaip Bangladešas, Indija. Tai yra artima, bet ne ta pati rūšis.

– Bet ji pavojinga?

– Vibrio bakterija yra natūraliai vandenyse paplitusi bakterija. Ji neatsiranda iš taršos – uosto veikslo ir pan. Ji visuomet vandenyje, tačiau vasarą, pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, dauginasi. Vibrio cholerae artima pandeminei, yra pavojinga, sukelia infekcijų, tačiau ne visiems. Dažniausiai rizikos grupės žmonėms. Turint žaizdų ar maudynių metu prarijus šiek tiek vandens, jos gali sukelti potencialią infekciją, tačiau ne visada ir ne visiems.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar galima kalbėti apie realius atvejus? Kiek tai įmanoma?

– Jei nėra kontakto su jūros vandeniu – nėra rizikos. Vibrio infekcijų atvejai Baltijos jūroje nėra naujiena, sensacija. Pirmieji buvo aptikti 1978 m. Danijoje, projekto metu surinktoje literatūros analizėje atskleidžiama, kad apie 900 atvejų Baltijos jūroje jau buvo įrašyti.

– Kiek iš 900 atvejų yra ypač pavojingi, mirtini?

– Priklauso nuo rūšies. Pvz., Vibrio vulnificus 50 infekcijų atvejų baigėsi mirtimi. Iš dešimties penki miršta. Tačiau jų sukeltų atvejų Baltijos jūroje nedaug. Dažniausiai sukelia nepandeminė choleros rūšis. Mūsų turimais duomenimis, per pastaruosius 20 metų žinome apie 20 mirties atvejų Baltijos jūroje, bet ne Lietuvoje.

– Kiek jūsų atrasta į cholerą panaši rūšis pavojinga?

– Ji pavojinga vasaros metu, kai vandens temperatūra įšyla daugiau nei 18 laipsnių. Pvz., 2018 m. buvo ekstremaliai karšta vasara, tada stebėjome infekcijų atvejų daugiau. Švedijoje – apie 200 atvejų per visą vasarą. Lietuvoje tokių duomenų nėra, nes neatliekamas nei valstybinis monitoringas maudyklų vandenyje, nei stebime infekcijų atvejus.

– Kodėl tai nedaroma?

– Geras klausimas. Mūsų toks ir darbas. Šiuo metu dirbame su dviem projektais. Bandome įrodyti, kur yra Vibrio bakterijų, kokį ryšį turi su temperatūra, vandenyje plaukiojančiais makrodumbliais. Ieškome atsakymų į klausimus ir ar verta būtų tikrinti mūsų pakrantę.

– Jūsų nuomone, kokia tikimybė, kad ir kitose maudyklose gali pasitaikyti šių bakterijų?

– Kol kas netikrinome ežerų arba upelių maudyklose. Nepandeminė Vibrio bakterija yra aptinkama ir gėluose vandenyse, visos kitos labiau jūrinės.

– Kaip galėtume tai suvaldyti? Ar globaline prasme tai nesuvaldomas dalykas?

– Reikėtų pradėti nuo prevencijos. Turint žaizdų, silpną imuninę sistemą, nepasitikima savo sveikata, geriau tada neiti į vandenį. Globaliai sustabdyti baterijos dauginimosi mes negalime. Galėtume mažindami klimato atšilimą ir taršą, tačiau tai nėra paprasta.

Pasirengimas pandemijai

Lietuvos mokslų taryba (LMT) projektui "Antibakterinių vario dalelių sluoksnių gavimas ir jų pritaikymas ilgalaikio naudojimo apsaugos priemonėms" skyrė per 42 tūkst. eurų. Projekto tikslas – sukurti efektyviomis antibakterinėmis savybėmis pasižyminčias modifikuotas kompozicines medžiagas ilgalaikių apsaugos priemonių gamybai.

Šis projektas yra LMT kvietimo trumpalaikių taikomųjų tyrimų projektams, skirtiems sprendimams dėl COVID-19 pandemijos padarinių parengti, dalis.

Mokslininkų grupė sudaryta iš KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF), Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF), Gamybos inžinerijos katedros darbuotojų.

Pasak projekto vadovo, CTF mokslininko docento Remigijaus Ivanausko, sparčiai pasaulyje išplitusi COVID-19 pandemija akivaizdžiai parodė prastą žmonijos pasiruošimą saugotis nuo oro lašeliniu būdu plintančių užkratų.

Neatsparūs variui

"Net ir suvaldžius didįjį epideminį sprogimą, ir toliau tenka atidžiai saugoti medikus ir silpnesnio atsparumo visuomenės grupes, todėl, norint išvengti naujų masinių ligų protrūkių, yra aktualu skubiai ieškoti galimybių kurti efektyvias medžiagas apsaugos priemonėms. Gerai žinoma, kad ore esantys gripo virusai užteršia aplinkos paviršius, kuriuos liesdami rankomis žmonės gali užsikrėsti gripu. Virusų nukenksminimui naudojamos įvairios dezinfekcijos priemonės, kurios dažnai yra žmogaus organizmo alerginių reakcijų priežastimi, o patekusios į aplinką gali būti dar vienu papildomu jos taršos komponentu", – sako jis.

Laboratoriniais tyrimais buvo įrodyta, kad dauguma bakterijų rūšių per kelias valandas žūsta vario ar jo lydinių paviršiuose.

Jo teigimu, pastaraisiais metais didelis dėmesys yra skiriamas ieškant naujų, efektyvesnių ir mažiau žalingų žmogui bei aplinkai būdų bakterijoms ir virusams naikinti.

"Laboratoriniais tyrimais buvo įrodyta, kad dauguma bakterijų rūšių per kelias valandas žūsta vario ar jo lydinių paviršiuose. O bakterijos ant nerūdijančio plieno ar plastiko paviršiaus išlieka gyvybingos dvi ir daugiau parų. Todėl labai svarbu šią vario savybę kuo plačiau įdiegti sveikatos apsaugoje, sprendžiant šiuo metu dėl pandemijos COVID-19 kilusius iššūkius", – sako mokslininkas.

Remigijus Ivanauskas. KTU nuotr.

Didelis poreikis

Vienas iš galimų kelių būtų apsauginių kaukių gamyboje naudoti vario dalelėmis įsotintų medžiagų sluoksnius. Tam tikros struktūros ir tankio šios medžiagos ne tik mechaniškai stabdytų bakterijų ir virusų patekimą į žmogaus kvėpavimo takus, bet dėl sąlyčio su vario dalelėmis efektyviai juos naikintų visame filtruojančios medžiagos tūryje.

Pasak mokslininko, tikėtina, kad šias medžiagas galima būtų naudoti ne tik ilgalaikių individualių apsaugos priemonių gamyboje, bet žymiai plačiau: filtruojant patalpų orą ar jomis padengiant įvairius paviršius viešose erdvėse, su kuriais žmonės dažniausiai turi kontaktą.

"Ir toliau nenuslūgstant COVID-19 pavojui, poreikis individualioms apsaugos priemonėms išlieka didelis, todėl yra realios ekonominės projekto tyrimų rezultatų komercializavimo perspektyvos", – sako KTU CTF mokslininkas.

Planuojama į parinktas medžiagas vario daleles įterpti absorbciniu / difuziniu metodu, atliekant jų sintezę visame šių medžiagų tūryje. Taip pat planuojama ištirti šių dalelių koncentracijos ir dydžio bei vartojimą imituojančių veiksnių įtaka modifikuotų medžiagų antibakterinėms savybėms; paruošti ir išbandyti ilgalaikio naudojimo individualių priemonių pavyzdžius.