Miunchene vykusiame susitikime su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) O. Scholzas paragino skubiai pasirašyti taikos sutartį, teigiama kanceliarijos išplatintame pranešime.

„Kancleris teigiamai įvertino abiejų šalių šiandien duotus pažadus nesutarimus ir atvirus klausimus spręsti tik taikiomis priemonėmis ir nenaudojant jėgos“, – priduriama pareiškime.

Oficialių pareiškimų dėl taikos susitarimo nė viena šalis nepateikė.

Tačiau pažadai vengti konflikto rodytų akivaizdų N. Pašiniano politikos pokytį po to, kai jis ketvirtadienį perspėjo, kad Azerbaidžanas planuoja plataus masto karą prieš Armėniją.

Antradienį abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl ugnies atidengimo neramioje pasienio teritorijoje. Armėnijos teigimu, per susidūrimą žuvo keturi jos kariai.

Įtampa tarp abiejų Kaukazo kaimynių nemažėja nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.

Jerevanas nerimauja, kad Baku, atgavęs Kalnų Karabachą, gali organizuoti įsiveržimą į Armėnijos teritoriją ir nutiesti sausumos tiltą į savo Nachičevanės eksklavą tarp Irano ir Armėnijos.

Anksčiau šį mėnesį penktą kadenciją užsitikrinęs Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) trečiadienį savo inauguracijos kalboje pareiškė, kad ne Baku, o Armėnija turi neišspręstų teritorinių pretenzijų.

Kiek anksčiau abiejų šalių atstovai pareiškė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos, tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujant taikos deryboms nepavyko pasiekti proveržio.

Per dvišalį susitikimą Miunchene N. Pašinianas šeštadienio rytą JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) pareiškė, kad prasidėjo naujas eskalavimas su Azerbaidžanu, turėdamas omenyje naujausią susirėmimą.

Vėliau šeštadienį, Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, I. Alyevas turėtų surengti atskiras derybas su A. Blinkenu.

Azerbaidžano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per vienos dienos operaciją, kuri baigėsi separatistų pasižadėjimu nusiginkluoti, taip pat buvo sužeista daugiau kaip 500 azerbaidžaniečių karių.

Iš viso per puolimą žuvo daugiau kaip 400 žmonių.

Atnaujintas armėnų separatistų paskelbtas žuvusių kovotojų ir civilių skaičius siekia 213. Dar 400 buvo sužeisti.

Karinė operacija leido Azerbaidžanui susigrąžinti visišką separatistų 30 metų valdyto regiono kontrolę. Tūkstančiai etninių armėnų siekia palikti regioną, separatistų pajėgoms sutikus sudėti ginklus.

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykęs žiaurus karas, per kurį separatistai įsitvirtino Azerbaidžano anklave, nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių.

Prieš trejus metus per šešias savaites trukusį puolimą, per kurį abiejose pusėse žuvo keli tūkstančiai žmonių, Armėnija perleido Azerbaidžanui dalį šios teritorijos.

Kalnų Karabacho statusas išlieka neaiškus net po to, kai Azerbaidžanas surengė du derybų su separatistų pareigūnais raundus.

Armėnijos separatistai ir Azerbaidžano pareigūnai Rusijos tarpininkaujamose derybose tariasi dėl regiono reintegracijos.

Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiame antrame pagal pajėgumą Europos čempionato divizione Lietuvos rankininkės iškovojo bronzos medalius.

Kovoje dėl bronzos Lietuvos rinktinė 32:27 nugalėjo Farerų salų komandą.

Nugalėtojoms beveik pusę komandos įvarčių surinko Gabija Pilikauskaitė. Lietuvos rinktinės atakų lyderė į varžovių vartus įmetė net 15 įvarčių ir tapo rezultatyviausia Europos čempionato rankininke. Per 6 rungtynes G. Pilikauskaitė pelnė 73 įvarčius ir artimiausias persekiotojas rezultatyviausių žaidėjų sąraše aplenkė net 20 įvarčių. 17-etė G. Pilikauskaitė šią vasarą tapo rezultatyviausia rankininke ir Klaipėdoje vykusiame devyniolikmečių Europos čempionate.

Į Europos čempionato simbolinį septynetą pateko dvi Lietuvos rinktinės rankininkės. G. Pilikauskaitė išrinkta geriausia kairiojo pusiau krašto žaidėja, Agnė Gudlinkytė – geriausia dešiniojo pusiau krašto žaidėja.

A. Gudlinkytė prie bronzinės pergalės prieš Farerų salų rinktinę pridėjo 7 įvarčius, Amelija Selivončikaitė – 4, Marija Čelpačenko – 3, Adelė Augaitė – 2, Augustė Žilinskaitė – 1. Lietuvos rinktinės vartininkė Urtė Čibiraitė atrėmė net 25-is varžovių metimus iš 52-iejų.

„Merginos aikštelėje įvykdė visas užduotis, kurias buvome iškėlę. Rungtynėse su Farerų salų rinktine turėjome keisti gynybos sistemą, nes siekėme neutralizuoti svarbiausią varžovių ginklą – atakas kraštais ir per linijos žaidėjas. Varžovėms leidome mesti iš toli. Mūsų vartininkė sužaidė tiesiog stebuklingai ir tokia gynyba pasiteisino su kaupu, – sakė Lietuvos jaunių rinktinės trenerė Ernesta Žilienė. – Puolime stengėmės žaisti greitą, kontratakomis paremtą rankinį. Galbūt buvo per daug klaidų, bet žaidžiant tokį greitą rankinį, klaidos yra neišvengiamos. Svarbiausia buvo merginų susikaupimas ir noras pasiekti pergalę. Visi susitarimai buvo vykdomi ir tai lėmė bronzos medalius.“

Pusfinalyje Lietuvos rankininkės 19:41 neprilygo Ispanijos rinktinei.

Finale Ispanijos rankininkės nugalėjo Slovėnijos rinktinę 28:20 ir tapo Europos čempionato nugalėtojomis bei iškovojo kelialapį į pasaulio jaunių U18 čempionatą. Kiek rinktinių žais papildomame atrankos turnyre bus aišku tada, kai paaiškės kiek Europai bus skirta vietų pasaulio čempionate.

Trys geriausios Europos čempionato komandos, tarp jų ir Lietuvos rinktinė, pretenduoja patekti į Europos čempionato elito divizioną. Galutinis dalyvių sąrašas paaiškės atsižvelgus į pastaruosiuose trijuose Europos jaunių čempionatuose pasiektus rezultatus.

Pirmoji ponia Lietuvos rašytojo, diplomato V. Krėvės-Mickevičiaus vardo auditorijos atidarymo ceremonijoje dalyvavo vizito Azerbaidžano sostinėje Baku metu.

Iškilmingame renginyje, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, dalyvavo universiteto rektorius Adalatas Jalalas Muradovas, Lietuvos ir Azerbaidžano akademinės bendruomenės atstovai.

Sveikinimo kalboje D. Nausėdienė pabrėžė, kad kultūra ir mokslas yra visuomenės katalizatoriai, valstybių bei jų žmonių gerovės prielaida, o kultūra – dar ir vienas iš Lietuvos bei Azerbaidžano draugystės simbolių.

Pradėjęs gilintis į rytietišką kultūrą ir filosofiją, jis tapo savotišku šių regionų ambasadoriumi Lietuvai.

„Simboliška, kad rašytojas V. Krėvė-Mickevičius, nors ir gimė Lietuvoje, Azerbaidžanui jautė stiprią trauką. Susidomėjimas šio krašto kultūra jam tapo dideliu įkvėpimo šaltiniu, vėliau atsispindėjusiu kūryboje. Pradėjęs gilintis į rytietišką kultūrą ir filosofiją, jis tapo savotišku šių regionų ambasadoriumi Lietuvai“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.

D. Nausėdienės teigimu, V. Krėvė-Mickevičius garsėjo ne tik kaip rašytojas ir mokytojas, bet ir kaip žmogiškųjų vertybių puoselėtojas, nė vienam neatsisakydavęs pagelbėti.

„Įsitraukęs į politinį gyvenimą ir vėliau Baku vykdęs diplomatinę misiją, rašytojas savo unikalią padėtį panaudojo kilniems tikslams. Jis išgelbėjo šimtus lietuvių ir kitų tautybių žmonių gyvybių, padėdamas jiems pabėgti nuo sovietinio teroro“, – sakė šalies pirmoji ponia.

M. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba, pasak D. Nausėdienės, yra puikus vaisingo abiejų tautų bendradarbiavimo pavyzdys, sudaręs prielaidas jų kultūrinių ryšių klestėjimui.

Tai yra pirmoji oficiali informacija apie Baku patirtus karinius nuostolius per pusantro mėnesio trukusius susirėmimus su Armėnijos pajėgomis.

Gynybos ministerija Baku savo pareiškime pabrėžė, kad per „karą žuvo 2 783 Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų kariškiai“, pridurdama, kad atlikus DNR analizes turi būti nustatyta 103 karių tapatybė.

Dar 100 Azerbaidžano karių yra dingę, nurodoma pareiškime.

Ten pat priduriama, jog azerbaidžaniečių kariai „pademonstravo drąsą ir didvyriškumą Didžiajame Patriotiniame kare ir sudavė triuškinančius smūgius Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms“.

Jerevanas anksčiau buvo paskelbęs, kad 2 317 armėnų karių žuvo per konfliktą, kuris taip pat pareikalavo mažiausiai 93 azerbaidžaniečių ir 50 armėnų taikių gyventojų gyvybių.

Per kautynes iš ginčijamo Karabacho regiono pabėgo iki 90 tūkst. žmonių – apie 60 proc. gyventojų.

Rugsėjo pabaigoje tarp Baku ir Jerevano pajėgų kilo naujų susirėmimų, atnaujinusių prieš kelis dešimtmečius įsiplieskusį šių kaimyninių Kaukazo valstybių konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo anklavo Azerbaidžane.

Įnirtingos kovos tęsėsi šešias savaites, nepaisant Prancūzijos, Rusijos ir JAV pastangų įtikinti konflikto šalis paskelbti paliaubas. Karo veiksmai buvo nutraukti lapkričio 9 dieną, kai tarpininkaujant Maskvai Armėnija ir Azerbaidžanas pasirašė taikos susitarimą.

Šis paktas buvo sudarytas Baku ištikimiems kariams sutriuškinus separatistų pajėgas ir pagrasinus užpulti Karabacho pagrindinį miestą Stepanakertą.

Susitarimas sukėlė žmonių džiaugsmą Azerbaidžane ir įniršį Armėnijoje, kur ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas vis labiau kritikuojamas dėl sprendimo pasirašyti šį dokumentą.

Pagal taikos susitarimą, dėl kurio Karabacho būsimas politinis statutas pakibo ore, Armėnija prarado kai kurias anklavo dalis ir septynis gretimus rajonus, kuriuos buvo užėmusi per 10-ojo dešimtmečio karą.

Taigi, Jerevanas prarado teritorijas, kurias tikėjosi panaudoti kaip kozirį per derybas, galėjusį priversti Baku pripažinti Karabacho nepriklausomybę.

Anklave dabar yra dislokuoti beveik 2 000 Rusijos taikdarių, patruliuojančių, be kita ko, palei Lačino koridorių – 60 km ilgio kelią, besidriekiantį per rajoną, kuris jungia Stepanakertą su Armėnija.

Karabachas atsiskyrė nuo Baku per 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykusį karą, per kurį žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių, o dešimtys tūkstančių azerbaidžaniečių buvo priversti palikti savo namus.

„Sveikinu karo veiksmų nutraukimą Kalnų Karabache ir aplink jį. Tarpininkaujant Rusijai pasiektos paliaubos, dėl kurių pirmadienį susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, padės išvengti tolesnių žmonių aukų ir, tikimės, bus pirmasis žingsnis visapusiško susitarimo link“, – sakoma ES diplomatijos vadovo pareiškime.

Pasak jo, derybose dabar reikės užtikrinti, kad bet koks sprendimas būtų tvarus.

J. Borrellis patvirtino, kad ES ir toliau remia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės pirmininkus ir yra pasirengusi prisidėti prie jų pastangų ir susitarimų dėl taikaus viso Pietų Kaukazo regiono vystymosi ir klestėjimo įgyvendinimo.

Naktį iš pirmadienio į antradienį pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sutarė dėl visiško ugnies nutraukimo ir visų karinių veiksmų sustabdymo Kalnų Karabache nuo antradienio vidurnakčio Maskvos (pirmadienio 23 val. Lietuvos) laiku.

Susitarimas numato, kad Maskva pasiųs į Kalnų Karabachą „taikdarių“ kontingentą. Vėliau Rusijos gynybos ministerija informavo, kad šį kontingentą sudarys beveik 2 tūkst. karių.

14-metis Lietuvos tenisininkas vaikinų vienetų varžybų finale šeštadienį per 59 min. 2:6, 0:6 pralaimėjo ispanui Danieliui Meridai.

„Pažinojau šį varžovą, bet nesitikėjau, kad jis taip gerai sužais – man nepavyko primesti savo žaidimo, todėl jis jautėsi patogiai ir aš nespėjau prie jo kamuolių, – finalą analizavo jaunasis tenisininkas. – Pritrūko jėgų, galvos, psochologiškai buvo per silpnas šiandien, trūko kovos. Mačo metu pykau ant savęs, nes nesugebėjau pasipriešinti varžovui, nebuvo smagu“.

„Tikrai nesitikėjau tokio rezultato – čia vienas geriausių momentų mano gyvenime, didžiausias pasiekimas, kokį kol kas galėjo iškovoti“, – atsiėmęs sidabro medalį savo pasirodymą olimpiniame festivalyje įvertino iš Šiaulių kilęs, bet šiuo metu Portugalijoje gyvenantis jaunuolis.

Lengvosios atletikos varžybose startavę du paskutiniai du Lietuvos lengvaatlečiai užėmė devintąsias vietas.

Vaikinų disko metimo finale devintas liko Mykolas Alekna. Jis trečiuoju bandymu diską nusviedė 54 m 13 cm ir nebeturėjo teisės atlikti dar tris mėginimus. Čempionu tapo baltarusis Ramanas Chartanovičius (63 m 9 cm).

„Vertinant metimų rezultatus rytais, pritrūko kėlių metrų, tikrai gaila, – apmaudo neslėpė sportininkas. – Tai buvo mano pirmas rimtesnis startas: jeigu prieš varžybas būčiau žinojęs, kad pateksiu į finalą ir būsiu devintas, tai tikrai būčiau laimingas. Bet dabar galvoju, kad galėjau ir geriau sudalyvauti".

Atrankoje M. Alekna (56 m 75 cm) buvo penktas. Su tokiu rezultatu jis mūsiškis būtų galėjęs šoktelėti į šeštą vietą, o asmeninis rekordas (58 m 45 cm) būtų garantavęs ketvirtą poziciją.

„Vakar buvo daugiau jėgų, o šiandien tik atsikėlus žengti į sektorių – žymiai sunkiau. Bet tikrai buvo įmanoma numesti daugiau, tačiau kelios techninės klaidos lėmė, kad rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjausi“, – vertino M. Alekna.

Vaikinų trišuolio varžybų finale lietuvis Osvaldas Gusčius (14 m 5 cm) taip pat buvo devintas. Aukso medalis atiteko Kipro atstovui Grigoriui Nikolaou (15 m 45 cm).

„Rezultatą vertinu prastokai, kadangi buvo problemų su įsibėgėjimu – jau treniruočių metu ne taip viskas klostėsi. Galvojau, kad varžybose bus geriau, tikrai tikėjausi asmeninio rezultato. Nepasisekė, – kalbėjo lengvaatletis. – Laukimas turbūt taip pat pakenkė, nes jau prieš porą dienų turėjau startuoti, o dabar reikėjo laukti, įtampa kaupėsi, paskutiniam iš visų dalyvauti buvo sunku“.

Šeštadienį lietuvių pasirodymą EYOF užbaigs vaikinų krepšinio rinktinė, kuris kovos dėl penktosios vietos.

2017 metų EYOF Dėre (Vengrija) Lietuvos delegacija iškovojo vieną aukso ir vieną sidabro medalius, o 2015 metais Tbilisyje (Gruzija) liko be apdovanojimų.

Į antrąjį finalą įplaukė Aleksas Savickas: savo mėgstamiausioje 100 m plaukimo krūtine rungtyje jis dukart gerino savo asmeninį rekordą ir pusfinalį užbaigė su šeštuoju rezultatu – 1:04,22 min. Kova dėl medalių vyks penktadienį vakare.

Šio plaukimo atrankoje ryte dalyvavo ir Džiugas Karklelis, kuris su 1:10,30 min. laiku liko paskutinis 26-as. Tuo metu A. Savickas rytinėje varžybų sesijoje dar plaukė ir 50 m laisvuoju stiliumi: nuotolį panevėžietis įveikė per 24,70 sek. bei užėmė 31-ą vietą tarp 47 startavusių dalyvių.

Čia kur kas geriau sekėsi Daniilui Pancerevui. Tiesa, jam nusišypsojo ir sėkmė – atrankoje su 24,27 sek. asmeninį rekordą pagerinęs klaipėdietis buvo 20-as, tačiau dėl valstybėms skirtų kvotų ribojimo gavo progą plaukti pusfinalyje. Jame mūsiškis dar kartą pakoregavo savo geriausią karjeros rezultatą ir finišavo 14-oje pozicijoje – 24,19 sek.

Puikiai 15-metis Daniilas pasirodė ir 100 m plaukimo peteliške varžybose. Atrankoje jis užfiksavo 56,63 sek., o pusfinalyje – 56,23 sek. Abu rezultatai – asmeniniai rekordai. Galutinėje dalyvių rezultatų lentelėje jis užėmė garbingą 10-ą vietą.

Varžybose dar dalyvavo trys plaukikai: asmeninį rekordą pagerinusi Gerda Jotautė (1:09,48 min.) užėmė 31-ą vietą 100 m plaukime nugara, Mija Motiejaitytė (1:14,45 sek.) buvo 21-a plaukiant 100 m krūtine, o Tomas Navikonis užėmė 41-ą vietą 200 m plaukime laisvu stiliumi (1:59,68 min.).

Per žingsnį nuo medalio atsidūrė tenisininkas Vilius Gaubas. 14-metis vienetų varžybų ketvirtfinalyje po atkaklios 1 val. ir 26 min. trukusios kovos 7:5, 6:4 palaužė Italijos sportininko Daniele'o Minighini pasipriešinimą. Antrą reitingą turnyre turintis lietuvis pusfinalio mačą žais penktadienio rytą.

To paties padaryti nepavyko 14-metei Emilijai Tverijonaitei, kuri TOP-8 etape per 1 val. ir 6 min. rezultatu 2:6, 2:6 nusileido itin pajėgiai Čekijos atstovei Dominikai Salkovai.

Į lengvosios atletikos stadioną žengė Lietuvos vėliavą atidarymo ceremonijoje nešęs Karolis Gelažius. 17-metis iš Žagarės be didesnio vargo įveikė kvalifikaciją – geriausiu trečiuoju bandymu rutulį numetė 18,31 m ir į finalą pateko su penktu rezultatu. 12 geriausių rutulio stūmikų dėl medalių kovos penktadienį vakare.

Rytinių startų sesijoje dviejose rungtyse varžytis turėjo Atėnė Šliževičiūtė, tačiau 100 m barjerinio bėgimo ir šuolių į aukštį atrankų laikus skyrė vos 5 minutės, todėl pasitarusi su trenere Austra Skujyte 16-metė kaunietė nusprendė nesiblaškyti ir visą koncentraciją skirti vienam startui.

Šuolių į aukštį varžybų kvalifikacijoje ji įveikė kartelę, pakeltą į 1,68 m aukštį, tačiau šio rezultato patekti į finalą neužteko – galutinėje rikiuotėje užėmė 15-ą vietą tarp 19 dalyvių,

Savo pasirodymą užbaigė ir Olivija Vaitaitaitė. Antrą septynkovės varžybų dieną ji į tolį geriausiu bandymu nušoko 5,03 m, ietį numetė 41,89 m ir savo asmeninį rekordą pagerino šiek tiek daugiau nei pusantro metro, o 800 m bėgime užfiksavo 2:28,23 min. laiką. Galutinėje rikiuotė lietuvaitė su 4995 taškais finišavo dešimtoje pozicijoje.

Vakarinėje varžybų dalyje šuolių į aukštį finale kovojo Andrė Ožechauskaitė, kuri geriausią savo rezultatą užfiksavo pirmuoju bandymu. 5,40 m lengvaatletei lėmė 11-ą vietą.

Iš Lietuvos delegacijos narių varžybose dalyvavo krepšinio, teniso, plaukimo, dziudo, sportinės gimnastikos ir lengvosios atletikos atstovai.

Lietuvos 16-mečių vaikinų krepšinio rinktinė Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje (EYOF) baigė kovą dėl apdovanojimų. Rolando Rakučio auklėtiniai lemiamose B grupės rungtynėse 84:94 (26:27, 15:22, 25:21, 18:24) turėjo pripažinti bendraamžių iš Ispanijos pranašumą.

Ispanai pasinaudojo turkų jau išbandytu ginklu – visas rungtynes taikydami spaudimą jie perėmė 18 kamuolių, o visa Lietuvos komanda suklydo net 28 kartus.

Nepaisant broko žaidime, nuo pat antrojo kėlinio pradžios besivejančių vaidmenyje buvę 16-mečiai sugebėjo atsitiesti, kuomet daugiausiai Tautvydo Baltrušaičio pastangomis išlygino rezultatą 66:66.

Visgi visas triūsas buvo nubrauktas per pusantros minutės – atkarpą trečio kėlinio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje Ispanijos krepšininkai laimėjo 10:0 ir pasiuntė lietuvius į nokdauną, po kurio atsitiesti per likusį laiką taip ir nepavyko.

Lietuvos rinktinės nuo pralaimėjimo neišgelbėjo ir puikus Emiliaus Butkaus, pelniusio 22 taškus, žaidimas. 19 taškų surinko T. Baltrušaitis, po 14 – Olegas Kojenetsas (12 atk. kam.) ir Paulius Murauskas.

Ispanų gretose geriausiai pasirodė po 22 taškus įmetę Juanas Garcia Nunezas ir Rubenas Gonzalezas Dominguezas.

Norint tęsti kovą dėl medalių mūsiškius tenkino tik pergalė. Dabar tolyn žengė abi Lietuvos rinktinę nugalėjusios komandos – Ispanija ir Turkija.

„Sau kėlėme aukščiausius tikslus, bet šiandien nepavyko įveikti ispanų ir dar pritrūko vieno pelnyto taško, nes trims komandos iškovojus po vieną pergalę buvo skaičiuojamas įmestų ir praleistų taškų skaičius, – mintimis dalijosi treneris R. Rakutis.

– Bet turnyrą vertinu kaip labai gerą patirtį, nes grupėje žaidėme prieš labai pajėgias komandas: Graikija, Turkija, Ispanija – matosi, kad atsiliekame nuo jų fiziškai, nes pietiečiai anksčiau ir greičiau bręsta. Tai dažnai ir lemia, kad šiek tiek pritrūksta fizinės jėgos, nes tiek vakar, tiek šiandien jaunimas kovėsi, grįžo į žaidimą, bet pabaigoje šiek tiek pritrūko.“

Tiesa, festivalis lietuviams dar nebaigtas – Baku krepšininkų dar laukia rungtynės dėl 5-8 vietų.

„Keliame tikslą laimėti abejas rungtynes, – nė nedvejodamas atsakė specialistas. – Tikrai atvykome ne tiesiog sudalyvauti, kėlėme sau aukščiausius tikslus, todėl kiekvienas žaidėjas supranta, prisiima atsakomybę. Norime festivalį užbaigti linksma nata.“

Sėkmingą žygį pratęsė du jaunieji šalies tenisininkai – 14-mečiai Vilius Gaubas ir Emilija Tverijonaitė. Abu laimėjo savo vienetų aštuntfinalio mačus ir pateko į Top-8 etapą.

Vilius per pusantros valandos 6:4, 6:3 pranoko Estijos atstovą Andreasą Sillaste. Tiesa, antrąjį reitingą turinčiam lietuviui nebuvo taip lengva – pirmame sete jis išsikapstė atsilikdamas 0:3, o antrajame varžovas buvo priekyje 3:1.

„Pradėjau labai įsitempęs, bet vėliau po truputį įsivažiavau, pradėjau žaisti savo žaidimą, o varžovas ėmė klysti – padėjo man kai kurios jo klaidos, – šyptelėjo V. Gaubas. – Kai atsilikau šiek tiek išsigandau ir labiau susikaupiau bei pradėjau daugiau į kortą pataikyti.“

Ketvirtą reitingą turinti Emilija varžėsi su itin pajėgia rumune, o ir prieš pat mačą mūsiškei suskaudo kelį. Visgi medikams atvarsčius skaudamą vietą jai nebesutrukdė niekas – pergalė per 1 val. ir 40 min. buvo iškovota rezultatu 6:3, 6:1.

„Sužaisti pavyko tikrai geriau nei planavau, tikrai nesitikėjau varžovę įveikti būtent tokiu rezultatu, – džiaugsmo neslėpė mergina, tačiau iškart pridėjo. – Bet tikrai tikėjau, kad galiu laimėti.“

„Iš tikrųjų nesitikėjau patekti į aštuntuką, bet esu labai laiminga, kad galėsiu toliau žaisti“, – kalbėjo E. Tverijonaitė, pabrėžusi, kad laimėti padėjo sugebėjimas ištverti Baku karštį.

Dar kartą savo pasirodymais nudžiugino plaukikai. Lietuvos vaikinų komanda – Daniilas Pancerevas, Tomas Navikonis, Aleksas Savickas, Nojus Skirutis – trečiadienio rytą dalyvavo 4x100 m plaukimo laisvu estafetės atrankoje.

Nors mūsiškiams, tarp 17 rinktinių užėmusiems 11-ą vietą, nepavyko prasibrauti į finalą, jie beveik pusantros sekundės pagerino Lietuvos iki 17 metų rekordą – 3 min. 32,90 sek..

200 metrų plaukime nugara varžėsi Tadas Praniauskas (2.13,69) ir Nojus Skirutis (2.14,86), užėmę atitinkamai 26-ą ir 30-ą vietas tarp 31 startavusio dalyvio. tačiau nė vienam nepavyko įveikti atrankos barjero. Į pusfinalį nepateko ir Radvilė Kerševičiūtė, dalyvavusi 100 m plaukimo peteliške rungties varžybose – asmeninis rekordas (1.05,34) ir 34 vieta iš 43 galimų.

Lengvosios atletikos varžybose savo pasirodymą pradėjo septynkovininkė Olivija Vaitaitytė, trečiadienį dalyvavusi keturiose rungtyse. Rytinėje sesijoje 17-metė vilnietė pagerino du asmeninius rekordus – 100 m per barjerus nubėgo per 14,90 sek. ir peršoko kartelę, pakeltą į 1,68 m aukštį. Vakare lietuvė rutulį numetė 11,09 m, o 200 m nubėgo per 26,87 sek. Po pirmos dienos ji bendroje įskaitoje rikiuojasi 12-likta tarp 17 sportininkių.

Itin nesėkmingai kvalifikacija susiklostė trišuolininkei Emilijai Strupaitei, kuriai trimis bandymais nepavyko užfiksuoti jokio rezultato.

Nepasisekė ir pirmajam iš dziudo atstovų festivalyje startavusiam Elijui Jokubėnui. Rudą diržą turintis lietuvis svorio kategorijos iki 60 kg pirmame kovų etape neįveikė italo Simone‘ Averso su juodu diržu. Tačiau ne dėl varžovo pajėgumo, o dėl iš teisėjo gautų trijų įspėjimų.

Sportinės gimnastikos varžybose atėjo ir merginų eilė. Tiesa, iš trijų turėjusių dalyvauti startavo tik dvi, nes Ema Pleškytė varžybų išvakarėse treniruotės metu patyrė trauma. 15-metė Evita Kaziūnaitė su 40,300 balo tarp 79 dalyvių užėmė 72-ą vietą, o 38,600 balo surinkusi 14-metė Ūla Bikinaitė finišavo 76-ta. Nei į daugiakovės, nei į atskirų rungčių finalus mūsiškės nepateko.