Minkštos formos ir žemės tonai

Ilgą laiką populiariu buvęs modernios klasikos stilius vietą užleido amžiaus vidurio moderniam stiliui (angl. mid-century), pasižyminčiam švariomis linijomis, lenktomis formomis, prislopintais spalvų tonais, natūralių medžiagų vyravimu.

„Balduose vyrauja apvalios, minkštos formos, mažai aštrių kampų, simetrija ir daug apskritimo detalių: apvalūs kavos staliukai, veidrodžiai, paveikslai, kilimai, pagalvėlės. Sofos, foteliai ir kėdės – žemomis atkaltėmis, daugiausia ant plonų kojelių. Balduose išlaikomas minimalizmas – vengiama bereikalingų detalių, atsisakoma rankenėlių. Matyti daug skulptūriškų formų, pavyzdžiui, valgomojo staluose ir kavos staliukuose. Kilimų, pagalvėlių raštuose neretai vyrauja geometrinės figūros“, – vardija E.Nemanė.

Šiemet parodoje sunkiai buvo galima rasti tamsių, gilių spalvų. Atrodo, kad daugelis išsiilgę gamtos arba ryškesnių, nuotaikingų atspalvių. Vyravo dvi kryptys: šviesios žemės spalvos, tarp kurių – rudos, pilkos, žalios, terakotos, kreminės atspalviai ir Bauhaus stiliui būdinga pagrindinių spalvų gama. Šioje figūruoja indigo mėlyna, garstyčių geltona, terakotos oranžinė, rožinė, violetinė. Šios krypties interjeruose šiemet galima matyti netikėtų ir drąsių spalvų derinių.

Kalbėdama apie audinius interjero specialistė pastebi, kad minkštuose balduose jau ne pirmi metai vyrauja paltinis audinys. Skirtingų spalvų ir audimų jis matyti sofose, foteliuose, kėdžių minkštosiose dalyse. Veliūrą po truputį keičia velvetas. Šiemet balduose atsirado daugiau odos.

Jau ne pirmus metus pastebima tendencija – vietoje vieno kavos staliuko yra bent du ar trys. Jie ne tik atlieka funkciją, bet ir tampa estetiniu akcentu. Tarpusavyje maišomi staliukai gali būti skirtingų spalvų ir iš skirtingų medžiagų, pavyzdžiui, keramikos, akmens ir medžio.

Daugiau gamtos namuose

„Po pandemijos harmonijos ir buvimo arčiau gamtos troškulys pasireiškia net tik per žemės spalvų, gamtoje randamų apvalių formų naudojimą interjeruose, bet ir natūralias medžiagas. Nors ši tendencija vyrauja jau ne vienus metus, šiemet prie marmuro, medžio, rotango, akmens ir kitų jau kuris laikas gausiai naudojamų medžiagų prisijungė ir smiltainis, terakota, molis, keramika, o minkštuose balduose – oda“, – sako E.Nemanė.

Minkšta: amžiaus vidurio modernus stilius pasižymi lenktomis formomis, prislopintais spalvų tonais, natūralių medžiagų vyravimu / Dizainerių nuotr.

„Tvarumas, kalbant apie interjero tendencijas, užima ypatingą vietą jau ne pirmus metus. Baldai gaminami iš perdirbtų medžiagų, gamyboje atsakingai naudojami ištekliai“, – pastebi specialistė ir ragina rinktis medžio masyvo baldus, rotango detales, natūralių medžiagų aksesuarus: bambukinius šviestuvų gaubtus, pintus kilimus, keramines vazas.

Norint prisidėti prie švaresnės aplinkos, rinkitės baldus ir aksesuarus iš atsinaujinančių ar perdirbtų medžiagų, pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas ar virtuvės fasadus iš perdirbto plastiko.

Hibridinės erdvės ir daugiau laiko sau

Pandemija lėmė, kad dabar ne tik svetainių, miegamųjų, bet ir virtuvių interjeruose atsiranda darbo vietų. Tai gali būti tiek atskiras nedidelis staliukas, tiek visa siena, skirta darbo vietai ir lentynoms.

Virtuvė apskritai tampa daugiau nei tik maisto gaminimo erdve: čia vis daugiau matoma atsirandančių laiko sau erdvių su minkštaisiais baldais, funkciniu apšvietimu ir kavos staliuku, kur galima leisti laiką.

„Vonios kambariai taip pat tarnauja nebe tik įprastoms funkcijoms, bet ir kaip laiko sau zona, vis labiau primenančia SPA: čia atsiranda dekoracijų, minkštųjų baldų, vietų žurnalams. Į vonias įsiveržė ir mediniai baldai, suteikiantys intymiausiai namų erdvei jaukumo ir gamtos artumo pojūtį. Vonios kambariuose įsikuria ir mini sporto salės: treniruokliai, skersiniai, jogos kilimėliai“, – vardija E.Nemanė.

Dar viena iš naujienų, greičiausiai nulemta pandemijos ir poreikio atskirti erdves, – pertvarų naudojimas. Jos leidžia padalyti erdves ir sukurti daugiau privatumo kiekvienam namų gyventojui. Jomis tampa tiek širmos, tiek stilizuotos knygų ar gėlių lentynos, pritvirtintos prie lubų.

Nukentėjo ne vienas

Nuo nesąžiningų baldus gaminančios įmonės "Kristinos baldai", prieš daugiau kaip dešimt mėnesių registruotos Kauno rajone, Kertupio gatvėje, atstovų, pasak į dienraščio "Kauno diena" besikreipusių asmenų, jau nukentėjo daugiau kaip dešimt žmonių.

Tačiau esą jų gali būti ir daugiau, nes minėtos įmonės darbuotojai kurį laiką, tikėtina, sulaukdavo skambučių ar žinučių iš potencialių užsakovų socialiniame tinkle "Facebook" egzistavusioje įmonės "Kristinos baldai" virtualiojoje paskyroje "A&K baldai". Dabar minėtos paskyros paieškos sistema neranda. Pastarąjį faktą patvirtino ir "Kauno dienos" kalbinti nukentėję asmenys. Jų teigimu, "A&K" paskyros socialiniame tinkle pasigesta praėjusį savaitgalį.

Pasiūlė geriausias sąlygas

Kaip pasakojo Izabelė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), individualius užsakymus vykdančių baldų gamintojų ji ieškojo internete ir socialiniame tinkle "Facebook". Moteris sakė parašiusi ir skambinusi maždaug penkiems skirtingiems baldų gamintojams ir teiravusis dėl pageidaujamo individualus užsakymo kainų ir terminų.

"Rugpjūčio pabaigoje prieš susisiekdama su "A&K baldai" atstovais, apie įmonę pasidomėjau, bet internete blogų atsiliepimų nebuvo. Todėl nė nekilo įtarimų dėl galimo jų nesąžiningumo. Paskambinus, jie pasiūlė geriausią kainą ir darbų atlikimo terminus, tačiau paprašė pervesti į sąskaitą apie 60 proc. mano pageidaujamo individualaus užsakymo – dviejų sieninių spintų, kainos – 750 eurų, kad galėtų pradėti darbus. Rugsėjo pradžioje atvažiavo meistras išmatuoti, kokio dydžio baldus reikės pagaminti, netrukus elektroniniu būdu pasirašiau sutartį ir pervedžiau minėtą sumą. Įmonės atstovai pažadėjo pagaminti baldus per šešias savaites", – prisiminė Izabelė.

Vedžiojo už nosies

Praėjus penkioms savaitėms, moteris sakė socialiniame tinkle "Facebook" žinute pasiteiravusi "A&K baldai" darbuotojų apie vykdomo užsakymo eigą. Pasak moters, jie tikino, kad baldų užsakymas beveik baigtas ir savaitgalį darbuotojai ketina atvykti bei sumontuoti dvi sienines spintas.

"Kai paklausiau tikslaus laiko, kada žadama atvykti, įmonės atstovai nei atsiliepė telefonu, nei atrašė, o savaitgalį neatvažiavo. Pirmadienį, po minėto savaitgalio, man pavyko susisiekti su įmonės darbuotojais telefonu. Jie atsiprašė, kad neatvyko ir neatsiliepė, sakydami, jog turėjo daug darbų, nes išėjo du iš trijų meistrų bei pažadėjo tos savaitės trečiadienį informuoti mane dėl tikslaus atvykimo laiko kitą savaitgalį. Trečiadienį iniciatyvos ir vėl ėmiausi aš, parašiau ir paklausiau, kada atvyks. Su manimi bendravę darbuotojai pasakė, kad dar tiksliai nežino, ir pažadėjo parašyti. Tačiau po to dingo kaip į vandenį – nei atsiliepė, nei atrašė", – atviravo pašnekovė.

Žadėjo grąžinti pinigus

Iškart po to Izabelė ėmė domėtis, ar jos susidūrimas su nesąžiningu "A&K" atstovų elgesiu – vienintelis. Moteris komentarą apie jai nutikusį atvejį, parašė minėtos bendrovės "Facebook" paskyroje. Kaip paaiškėjo, nukentėjusių – ne vienas, skiriasi tik sumos, sumokėtos už priimtus baldų užsakymus bei laukimo terminai.

Kai paklausiau tikslaus laiko, kada žadama atvykti, įmonės atstovai nei atsiliepė telefonu, nei atrašė, o savaitgalį neatvažiavo.

"Mano įmokėti 750 eurų yra zuikio ašaros, palyginti su kitomis sumomis, kurios, kaip sužinojau, siekia net iki 3 tūkst. eurų. Buvau nusprendusi apie atvejį pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tačiau kai elektroniniu paštu nusiunčiau raštą apie planuojamus vykdyti veiksmus "A&K baldai" atstovams, jie su manimi susisiekė ir pažadėjo grąžinti sumokėtą avansą. Tačiau ne iš karto, o dalimis per kelias dienas, nes esą pirmiausia jie turi parduoti mums pagamintus baldus. Po tokio teiginio suabejojau, ar jie yra pagaminę mūsų sienines spintas, juk tokiu atveju galėtų atvažiuoti ir sumontuoti bent dalį, kad blogi atsiliepimai apie įmonę nesklistų toliau", – svarstė pašnekovė.

Sumontavo ne visus baldus

Antrasis redakcijos žurnalistų kalbintas į "A&K baldai" pinkles patekęs klientas Teodoras (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) sakė minėtus baldų gamintojus vasarą pasirinkęs remdamasis vienoje socialinio tinklo "Facebook" grupėje paskelbta informacija apie jų teikiamas paslaugas.

Baldų gamintojai pažadais į kišenes susikrovė tūkstančius eurų.

"Susisiekus su įmonės darbuotojais ir išdėsčius norimo užsakymo pageidavimus, mane labiausiai suviliojo jų įvardytas trumpas baldų pagaminimo terminas, nes gyvenu ne Lietuvoje ir vasarą buvau atvykęs atostogų. Netrukus atvažiavo meistras, užsirašė norimų virtuvės baldų ir kelių vonios kambario spintelių bei dviejų sieninių spintų matmenis, pasirašėme sutartį ir padaviau jam dalį pinigų – 1,4 tūkst. eurų", – pasakojo vyras.

Tačiau, pasak jo, kai atėjo žadėta baldų montavimo data, į namus atvažiavęs įmonės vadovas atvežė ir sumontavo ne visą komplektą, o tik dalį baldų – spinteles, stalviršį, kelis karkasus ir paprašė kitos dalies pinigų – kone visos sumos. Teodoras užsiminė sumokėjęs dar 1 tūkst. eurų, kai bendra individualaus užsakymo projekto vertė siekė apie 2,8 tūkst. eurų.

"Po to jie tiesiog dingo – maždaug mėnesį neatsiliepdavo telefonu. Nusprendžiau "A&K baldai" atstovams nusiųsti raštišką pretenziją dėl sutartyje numatytų sąlygų neįvykdymo iki galo ir kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nesulaukęs atsakymo iš įmonės darbuotojų, taip ir padariau. Žinoma, galėjau kreiptis ir į teismą, bet kadangi gyvenu ne Lietuvoje, man tai būtų sudėtinga. Kaip supratau, įmonės atstovai ir toliau kurį laiką ieškojo potencialių užsakovų. Jei jie taip daro, kam tada dirbti už 800 eurų per mėnesį, jei paprasčiau įkurti nedidelę firmą, imti avansus ir mulkinti žmones žinant, kad nieko už tai nebus", – kritikos baldų gamintojų pasirinktai gudriai taktikai negailėjo pašnekovas.

Sumokėjo daugiau nei pusę

Alma (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) – trečioji patikėjusi "A&K baldai" atstovų pažadais, kurie taip ir nebuvo išpildyti. Kaip pasakojo moteris, bendrauti su minėta įmone pradėjo liepą, kai parašius, o vėliau ir paskambinus paklausti dėl norimų baldų užsakymo ir darbų atlikimo terminų, buvo pažadėtos geriausios sąlygos.

"Susitikome liepos 23 d. Pats įmonės vadovas atvyko išmatuoti erdvės, kurioje bus baldai, išsirinkome norimas plokštes. Sutarėme, kad sumokėsime daugiau, nes norėjome skubiai įsikelti į butą. 1,8 tūkst. eurų jam padavėme grynaisiais rugpjūčio 1-ąją, o jis išrašė pinigų priėmimo aktą. Po savaitės pasiteiravau, kada atvažiuos atlikti visus matavimus, tačiau man pasakė, jog nespės ir kad palauktume", – atviravo Alma.

Tačiau bėgant laikui situacija esą tik blogėjo – "A&K baldai" atstovai neatsiliepė į skambučius, neatrašė į žinutes net rašant ar skambinant iš kito numerio. Kaip pasakojo moteris, socialiniame tinkle pradėjo plisti neigiami atsiliepimai apie minėtą įmonę ir Alma teigė taip pat sužinojusi, kad nukentėjo ne tik ji viena, tokių žmonių yra ir daugiau.

Neprisipažino apgavęs

"Sužinojome, kur gyvena įmonės vadovas su drauge ir nuvykome į jo namus. Iš pradžių žmogiškai klausėme, kas atsitiko, kad baldų užsakymai nevykdomi. Ir užsiminėme, kad taip elgdamasis jis tikrai bus nubaustas, nes už neatliktus darbus pasisavino didelius pinigus. Vyras, nutaisęs ramų veidą, tepasakė "žinau" ir bandė įtikinti, kad tikrai turi nupirkęs visas reikiamas medžiagas baldų gamybai. Sutarėme, kad kitą dieną nuvažiuosime į vietą įsitikinti, ar jis tikrai sako tiesą. Tačiau, kaip galėjome nuspėti, daugiau į mūsų skambučius nebuvo atsakyta", – teigė moteris.

Pašnekovė, prisimindama pastarąjį susitikimą, užsiminė paklaususi minėtos įmonės vadovo, ar jis žino, kiek žmonių apgavo. Tačiau sulaukė atsakymo, kad esą apgautų asmenų nėra, nes tik keturiems iš jų nepagaminti baldų užsakymai. "Matėme pretenzijas, kurias jis gavęs raštu. Ten įvardytos sumos nuo 1,7 tūkst. iki 3 tūkst. eurų", – sakė Alma ir pridūrė, kad dėl nesąžiningų įmonės veiksmų kreipsis į pareigūnus.

Dienraščio "Kauno diena" žurnalistams pirmadienio rytą mėginant susisiekti su mažosios bendrijos statusu Kauno rajone, Neveronyse, įregistruotos įmonės "Kristinos baldai" vadovu, telefono numeriais, kuriuos nurodė pašnekovai, to padaryti nepavyko.

Pareigūnai aiškinasi

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovės Justinos Kazragytės, policijos įvykių registre dėl minėtos įmonės yra registruotas vienas pareiškimas. "Lapkričio 25 d. į Kauno apskrities VPK kreipėsi moteris, teigdama, kad šių metų rugsėjo mėnesį sudarė sutartį dėl baldų pagaminimo, kurių iki šiol negauna", – sakė ji.

Baldų nesulaukusiems klientams teko kreiptis į policijos pareigūnus.

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes ir artimiausiu metu priims procesinį sprendimą.

"Dėl netinkamo ar nesąžiningo sutarčių ar sandorių vykdymo visais atvejais gyventojai turi teisę inicijuoti teismo procesą, kreipiantis su pareiškimu į teismą, bei dėl netinkamo paslaugų teikimo informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą", – akcentavo J.Kazragytė ir pridūrė, kad jei atsiras daugiau dėl šios įmonės veiklos galimai nukentėjusių asmenų, jų prašoma pranešti pareigūnams.

Rinkos dalyviai vienbalsiai sutinka, kad "Homanit Holding" planai Lietuvoje įrodo šios pramonės šakos brandumą bei augantį konkurencingumą.

Jie teigia, kad investicijas paskatino valdžios sprendimas pertvarkyti valstybines miškų urėdijas ir taip palengvinti žaliavinės medienos įsigijimą.

Laukia daugiau investicijų

Kauno baldų gamybos įmonės "Freda" generalinis direktorius Antanas Ėmužis sako, kad Lietuvos baldų pramonei tai yra labai didelis žingsnis, jog vokiečiai nusprendė investuoti Lietuvoje.

"Tai reiškia, kad vokiečiai pasitiki Lietuvos baldų pramonės konkurencingumu ir plėtra. Vokietijos "Homanit" atėjimas į Lietuvą galėjo būti ir anksčiau, nes tokių svarstymų jau buvo", - BNS sakė A.Ėmužis.

Jis teigė, jog "Homanit" buvo vienas iš prioritetinių įmonės tiekėjų.

Vokiečių žingsnis yra tiesiogiai susijęs su mūsų Vyriausybės sprendimais urėdijų klausimu.

"Vokiečių žingsnis yra tiesiogiai susijęs su mūsų Vyriausybės sprendimais urėdijų klausimu. Buvo padėtas taškas neefektyviai, neūkiškai ir neskaidriai urėdijų veiklai. Net neabejoju, kad artimiausiu metu pamatysime daugiau su baldų pramone susijusių investicijų", - pridūrė jis.

"Fredos" vadovo teigimu, įmonė per pastaruosius dvejus metus investavo 11 mln. eurų, o ateityje ketina dar plėstis.

"Pernai pagaminome ir pardavėme produkcijos už 92 mln. eurų, šiemet planuojame parduoti už 105 mln. eurų, kitąmet, manau, bus apie 120 mln. eurų. 125-130 mln. eurų jau bus riba po kelių metų tose pačiose patalpose. Vokiečių investicijos Lietuvoje į baldų pramonei reikalingą produktą, be abejo, paskatins ir mus pačius galvoti apie tolesnę plėtrą", - kalbėjo A.Ėmužis.

Įrodo rinkos brandumą

Lenkijoje ir Vokietijoje gamyklas turinti "Homanit Holding" yra svarbus medienos plokščių tiekėjas ir "Vilniaus baldams".

"Mums, kaip gamintojams, kurie nemažai naudoja šios rūšies produkcijos, būtų tikrai gera turėti netoli gamintoją tiek logistikos prasme, tiek kokybės prasme", - BNS sakė "Vilniaus baldų" generalinis direktorius Rimantas Vaitkus

Jo teigimu, vokiečių planai Lietuvoje plėsti gamybą rodo Lietuvos baldų gamybos potencialą.

"Tai rodo mūsų rinkos ir baldų gamintojų brandumą. Mūsų šalies pasirinkimas tokiai investicijai rodo mūsų gamybos potencialą", - kalbėjo A.Vaitkus.

Palengvins logistiką

"Homanit" produktus perkančios Norvegijos kapitalo parketo gamintojos "Bauwerk Boen" komercijos direktorius Žilvinas Kvedaravicius BNS sako, jog dėl vokiečių investicijų bus lengviau atsigabenti produkciją.

"Bus dideli sutaupymai transportui, produktų vystymui, kai viskas bus vietoje. Gausime medžiagas pigiau, mažiau laikysime sandėliuose, bus lengviau vystyti naujus produktus. Galėsime produkciją iš jų sandėlio gauti per valandą laiko, o dabar užtrunka savaitėmis", - BNS sakė Elektrėnų savivaldybėje, Kietaviškėse, esančios įmonės atstovas.

Praėjusią savaitę apie ketinimus investuoti į baldų gamybos plėtrą Kazlų Rūdoje pranešusios "Ikea Industry Lietuvos" generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė BNS teigė, kad įmonė taip pat bendradarbiauja su "Homanit holding" gamykla Lenkijoje. Jos teigimu, įmonė užsako specifinį produktą - apdailintą didelio tankio medienos plaušų plokštę baldų nugarinėms dalims.

Praėjusią savaitę Vokietijos "Homann Holzwerkstoffe Group" medienos plaušo plokščių gamybos įmonė "Homanit Holding" pasirašė ketinimų protokolą su Grigiškių bendrove "Grigeo" dėl antrinės medžio plaušo plokščių gamybos įmonės "Grigeo Baltwood" įsigijimo.

Per pusantrų metų vokiečiai į įmonę Grigiškėse ketina investuoti 65 mln. eurų, darbuotojų skaičių padidinti 2,5 karto iki 350, o produkcijos apimtis plėsti daugiau nei 4 kartus.

Liepą priimtos Miškųįstatymo pataisos numato, kad valstybinius miškus valdys viena įmonė Valstybinių miškų urėdija, turinti 25 regioninius padalinius su girininkijomis.

Didieji šalies medienos perdirbėjai ilgai laukė urėdijų reformos. Jų teigimu, centralizavus valstybinių miškų valdymą, prekyba mediena turėtų tapti skaidresnė ir paprastesnė.

Laikui bėgant, lietuvių skonis, renkantis baldus, tobulėja ir artėja prie europinio, daugiau skandinaviško skonio, sako baldų ir interjero dizaineris Nauris Kalinauskas. Todėl, pasak jo, gerėja lietuviškų baldų dizaino pasiūla.

Tarp parodoje pristatomų baldų – tiesiai sėdėti „auklėjanti“ kėdė

Pastaraisiais metais Lietuvos baldų pramonė nuolat auga. Vien pernai lietuviškų baldų eksportuota dešimtadaliu daugiau nei 2013-aisiais – už beveik 2,5 mlrd. eurų. Daug Lietuvos baldininkų atlieka koncerno IKEA užsakymus.

Per šimtą baldų gamintojų, pardavėjų, dizaino kūrėjų, architektų, ketvirtadienį „Litexpo“ centre prasidedančioje ir keturias dienas truksiančioje tarptautinėje parodoje „Baldai“ pristatys savo naujausius gaminius bei interjero tendencijas. Be baldų ekspozicijų, parodoje įsikurs Dizaino galerija, baldų gamybos fabrikėlis, kūrybiškumo ir kilimų audimo dirbtuvės. Lankytojai galės pamatyti naujausius baldus, medžiagas, įrangą bei susipažinti su originaliomis interjero idėjomis.

Interjero dizaineris ir Lietuvos dizaino bloko įkūrėjas N. Kalinauskas sako, kad parodoje bus galima pamatyti ir jo kurtų baldų. Vienas iš jų yra kėdė, pavadinimu „Kėdė Nr. 0004“, ant jos sėdintįjį mokinanti sėdėti tiesiai ir nesikūprinti. „Ši kėdė – tai edukacinė kėdė, auklėjanti vartotoją taisyklingai sėdėti, ištiesinti stuburą, neišsidrėbti. Tenka ištiesinti stuburą ir tada pajauti, kad daug patogiau. Tiesiog susikūprinus ir išsidrėbus joje nėra patogu sėdėti“, – aiškina dizaineris.

Minimalistinio šiaurietiško stiliaus epocha – ir Lietuvoje

Pasak N. Kalinausko, galima pastebėti, kad pastaruoju metu, gaminant baldus Lietuvoje, buvo kiek primirštas kokybės klausimas. Baldų dizainerio manymu, dėl lėšų stokos baldai buvo gaminami kuo paprastesni ir pigesni.

„Bet tikrai jau keletą metų ateina kita tendencija – [vertinamas] tvarumas, išliekamoji vertė, kokybė, kalbant ne tik apie baldus, bet ir apie kitus daiktus. Ir atsiranda vartotojų supratimas, kad reikėtų įsigyti daiktą, kuris būtų ilgaamžis ir tarnautų ne tik tau, bet ir būsimoms kartoms. Žinoma, iš karto susiduriame su kokybiško daikto kaina, dėl to paklausa kol kas nėra labai didelė“, – sako N. Kalinauskas.

Paklaustas apie lietuviško baldų dizaino tendencijas, specialistas teigia šalyje įžvelgiantis įvairių tendencijų. „Matome labai įvairių tendencijų. Džiaugiuosi, kad, laikui bėgant, mūsų vartotojo skonis tobulėja, jis artėja prie europinio, gal daugiau skandinaviško skonio. Lygiai taip pat ir lietuviškų baldų dizaino pasiūla gerėja. O yra tikrai visko“, – tikina dizaineris.

Jo teigimu, vienu žodžiu apibūdinti, kas yra skandinaviškas stilius, – sudėtinga. „Bet, kaip neseniai esu girdėjęs iš vieno kliento, tai galima apibūdinti šitaip: „Jaukus, šiltas minimalizmas“. Tačiau, žinoma, apibūdinti skandinavišką stilių taip paprastai yra sudėtinga. Ši tendencija tikrai yra vyraujanti ne vien Lietuvoje, bet pastaraisiais metais – visame pasaulyje“, – atkreipia dėmesį N. Kalinauskas. Jis pastebi, kad, jei anksčiau tarpo itališko stiliaus epocha, tai šiuo metu pasaulyje vyrauja išlaikytas, savitas, šiek tiek minimalistinis šiaurietiškas stilius.

Kiekvienas gali būti pats sau dizaineris?

Dizainerio teigimu, į Lietuvą taip pat ateina multifunkcionalių baldų tendencija. „Mes irgi labai stengiamės pasiūlyti vartotojui universalų baldą. Tarkim, ir paprastas stalas gali atlikti kelias funkcijas: jis gali būti ir valgomojo stalas, ir darbo stalas. Apie visus baldus to gal negalime pasakyti, bet ši tendencija matyti, ir pastangos kurti daugiafunkcinius, universalius baldus tikrai dedamos ir Lietuvoje“, – tvirtina baldų kūrėjas.

Pasiteiravus, ar yra baldų, pritaikytų ypač mažoms erdvėms, dizaineris kviečia apsilankyti pačiame mažiausiame bute Lietuvoje. „Jis siekia 12 kv. m ir yra naujame „Radio Lofts“ kvartale. Ten galima pamatyti, ką sukūrė lietuvių dizaineriai 12 kv. m butui su visais patogumais. Pamatysite, kaip galima padaryti tą pačią komodą ir laiptus viename, kaip galima sandėliuoti daiktus tiek virtuvės zonoje, tiek vonios zonoje tokiame mažame interjere“, – sako N. Kalinauskas.

O ar būtini dizaineriai, norint susikurti puikų interjerą? Žmogus gali būti pats sau dizaineris – šimtu procentų, įsitikinęs N. Kalinauskas. „Be abejo, nes šiais laikais yra taip lengvai pasiekiama informacija, taip lengvai galima surasti tai, kas tau patinka, internete, kad tikrai, jei domiesi ir žinai, ko nori, gali susiprojektuoti taip, kaip tau patinka“, – mano dizaineris.

Norintiems susikurti jaukią aplinką ir besirenkantiems baldus jis duoda patarimą – įsigilinkite, ko jums reikia, ir būtent to ieškokite. Beje, priduria N. Kalinauskas, nereikėtų vaikytis akcijų – pirkite tik tai, ko reikia.

Kovo 3 dieną, pirmadienį, prasidės oficialus bendrovės "Klaipėdos baldai" akcijų supirkimo siūlymas, kurio metu "SBA Furniture Group" už "Klaipėdos baldų" akciją mokės 2,83 euro. Siūlymas galios 30 kalendorinių dienų.

Vasario 25 dieną Lietuvos bankas patvirtino UAB "SBA Furniture Group" pateiktą AB "Klaipėdos baldai" akcijų supirkimo oficialaus siūlymo cirkuliarą. Supirkti bendrovės akcijas buvo nuspręsta po to, kai 2014 m. sausio 30 dieną įvykusiame "Klaipėdos baldų" visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintas siūlymas išbraukti bendrovės akcijas iš "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos.

Kiekvienas "Klaipėdos baldų" akcininkas, norintis parduoti akcijas oficialaus siūlymo sąlygomis, turi kreiptis į savo finansų maklerį ar vertybinių popierių sąskaitos, kurioje yra apskaitomos akcininkui priklausančios bendrovės akcijos, tvarkytoją, arba į artimiausią AB SEB banko, kuris yra įgaliotas "Klaipėdos baldų" akcijų apskaitos tvarkytojas, klientų aptarnavimo padalinį ir pateikti jam akcijų pardavimo pavedimą.

"Sprendimas išbraukti "Klaipėdos baldų" akcijas iš vertybinių popierių biržos buvo priimtas atsižvelgiant į mažą biržoje cirkuliuojančių bendrovės akcijų skaičių ir neaktyvią prekybą jomis. Įmonė šiuo metu iš esmės neturi poreikio pritraukti papildomų lėšų biržoje, tad dėl akcijų listingavimo, manome, ji tik patiria papildomas išlaidas", - sako didžiausio bendrovės akcininko "SBA Furniture Group" vadovas Egidijus Valentinavičius.

Už 1 lito nominalo "Klaipėdos baldų" akciją oficialaus supirkimo metu bus siūloma 2,83 euro (9,77 Lt) - beveik 50 proc. daugiau nei 6 mėnesių vidutinė rinkos kaina biržoje iki viešo paskelbimo apie ketinimą išbraukti įmonės akcijas iš biržos prekybos sąrašų ir nebesiūlyti jų viešai.

Nustatant oficialaus siūlymo "Klaipėdos baldų" akcijos kainą buvo atsižvelgta į sandorį su Liuksemburge registruotu Baltijos šalyse investuojančiu "KJK Fund SICAV - SIF", kurio metu "SBA Furniture Group"  įsigijo 5,036 proc. "Klaipėdos baldų" akcijų.

"Smulkiesiems akcininkams pasiūlėme tokią pačią kainą, kaip ir investiciniam fondui, todėl per metus "Klaipėdos baldų" akcijų vertė išaugo daugiau nei dvigubai", - sako E.Valentinavičius.

Vasaros pabaigoje Vilniuje atidaroma parduotuvė "Ikea" daugeliui kelia smalsumą, o jos konkurentams – baldų gamintojams ir pardavėjams – meta iššūkį. Tačiau šie sako konkurencijos nebijantys ir netgi džiaugiasi, kad ji auga.

Rinkos rodiklis

"Ogmios" grupės ekonomikos direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė dienraščiui teigė, kad labai nustebinti Lietuvos baldų gamintojų ir prekiautojų "Ikeos" atidarymas neturėtų. Pasak jos, apie šį didelį žaidėją, ateinantį į Lietuvos rinką, mūsų šalies baldininkai žinojo jau seniai.

Ji tvirtino mananti, kad šios parduotuvės atidarymas Lietuvoje yra labai pozityvus reiškinys. Jis rodo, kad mūsų šalyje yra atitinkamos sąlygos, reikalingos didiesiems pasaulio rinkos dalyviams.

"Tai parodo tam tikrą visos Lietuvos rinkos brandą, nes šiuo metu į Lietuvą ateina ne tik "Ikea". Ateina ir kitų prekės ženklų, kurie pasirodo tuomet, kai rinkoje yra pajamų, tam tikra branda, perkamoji galia. Tai dar vienas mūsų integracijos į pajamingų Europos piliečių ratą žingsnis. Tikrai manau, kad tai labai geras dalykas", – tvirtino V.B.Radzevičienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad "Ikeos" atėjimas į Lietuvą turėtų pakelti kartelę daugeliui kitų baldais prekiaujančių įmonių vien dėl to, jog ši bendrovė vardą užsitarnavo už pigius, bet kokybiškus baldus.

"Jų produktai radę savo rinką. Labai kils kartelė daugeliui Lietuvos gamintojų ir tiems, kurie importuoja iš Kinijos ar kitų pigios darbo rinkos šalių", – tvirtino V.B.Radzevičienė.

Didesnė įtaka mažiesiems

"Mes šiuo atveju, žinoma, laukiame, tam tikros konkurencijos, normalu to laukti. Bet manau, kad labiausiai nukentės prekybos centrai ir prekybininkai, kurie dirba nebrangių prekių rinkos sektoriuje, bet negali pasiūlyti tokios vertės, kokią gali pasiūlyti "Ikea", – sakė V.B.Radzevičienė ir patikslino, kad turi galvoje ne tik produkto kokybę.

Į vertę įskaičiuojamas ir pristatymo greitumas, jo kaina, prekei suteikiama garantija, darbas, kuris buvo įdėtas gaminant produktą.

"Tai labai daug verčių, kurias turi "Ikea". Įvairūs prekybos centrai ir prekybininkai to negalės pasiūlyti. Todėl, pavyzdžiui, "Nemuno baldai", "Gintaro baldai" ir daug nedidelių, nežinomų ženklų turės smarkiai kilstelėti savo kartelę arba nuleisti kainą. Nežinau, kokio sprendimo jie imsis, tačiau jiems tai daug labiau darys įtaką", – įsitikinusi V.B.Radzevičienė.

Taip pat ji pridėjo, kad pirmaisiais metais "Ikea" turėtų sukelti smalsumo efektą, kai žmonės apsipirks šioje parduotuvėje dėl jos naujumo. "Laukiame, norime, bus smagu", – džiugiai sakė V.B.Radzevičienė.

"Nemuno baldai" apie "Ikeos" atėjimą ir keliamą konkurenciją kalbėtis nesutiko.

Specialiai nesiruošia

"Ogmios" grupė specialių akcijų dėl "Ikeos" atsidarymo neplanuoja ir žada laikytis numatytų rinkodaros planų. V.B.Radzevičienės teigimu, "Ikea" parduoda kokybiškus masinius produktus, o lietuviški prekybos centrai gali pasiūlyti individualesnių, stilingesnių ir patvaresnių baldų.

"Ne todėl, kad "Ikea" yra blogai, o mes gerai, bet todėl, kad yra įvairių klientų su įvairiais poreikiais. Mūsų nėra ištikęs šokas. Gyvename laisvoje rinkoje, ir gerai, kad mūsų rinka patraukli dideliems žaidėjams. Tai reiškia, kad ir Lietuvos gamintojai turi daugiau galimybių. Kas jas išnaudos, tie bus išmintingesni", – teigė V.B.Radzevičienė.

Marta Rudėnė, "Magrės baldų" rinkodaros vadovė, taip pat tvirtino, kad įmonė specialiai "Ikeos" atidarymui nesiruošia ir vadovausis ilgalaikiais, seniau numatytais planais.Tačiau neslėpė, kad žinomo vardo parduotuvės atidarymas kelia dviprasmiškų jausmų.

"Iš dalies gal ir yra šiokia tokia nežinomybė, nes "Ikea" turės didžiulį prekybos plotą ir jos baldų asortimentas bus įvairus. Mūsų baldų asortimentas šiek tiek dubliuosis, bet mes nelabai baiminamės", – sakė ji.

Konkurencijos nebijo

M.Rudėnė mano, kad neteks labai konkuruoti su "Ikea", nes "Magrės baldų" produkcija priskiriama vidutinei ir aukštesnei klasei.

"Čia, žinote, gal daugiau nerimauja tokie prekybos centrai kaip "Berry" ar "Jysk", kurie prekiauja nuo smulkmenų iki didelių baldų", – svarstė M.Rudėnė.

Ji tvirtino, kad nors didelio nerimo nėra, "Magrės baldai" vis dėlto nusiteikę, jog "Ikea" atims dalį pirkėjų. Nepaisydama to, įmonė planuoja ne siekti susigrąžinti pirkėjus, o pasistengti pagerinti savo teikiamas paslaugas, kad pritrauktų naujų klientų taip, kaip to negali padaryti "Ikea".

"Išskirtinumas, individualūs užsakymai, audinių pasirinkimas yra tai, ko "Ikea" negali pasiūlyti", – įsitikinusi M.Rudėnė.

"Jysk" Lietuvos regiono vadovė Eglė Mačionienė tikino, kad "Ikeos" atėjimas į Lietuvą jų parduotuvių tinklo nė kiek negąsdina. "Dar įdomiau", – tvirtino ji.

Konkurencijai "Jysk" parduotuvės taip pat specialiai nesiruošia. Akcijos, kurios planuojamos, nepriklauso nuo "Ikeos" atidarymo, o ar vėliau tai turės įtakos, E.Mačionienės teigimu, bus žinoma tik po to, kai bus matomas "Ikeos" parduotuvės atidarymo rezultatas.