Apie tai plačiau papasakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės veiklos vedėjo pavaduotojas Vladimiras Michailovas.

– Kaip elgiasi vilniečiai? Ar jie tokie pat pavyzdingi kaip ir savivaldybė?

– Savivaldybė nėra gavusi skundų dėl kepsninių, grilių. Gyventojai turbūt žino, kad pagal bendras priešgaisrinės saugos taisykles draudžiama naudoti kepsnines ar grilius balkonuose, jei jos kūrenamos kietu kuru.

– Kokios baudos gresia? Kiek kainuotų išsikepti šašlykų balkone? Ar tai būtų brangi pramoga?

– Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 10 iki 70 eurų. Pakartotinai baudos būna didesnės.

– Ar pareigūnai važiuoja ir tikrina kepsnines? Teko girdėti, kad gavus pranešimą, kol pareigūnai atvažiuoja, tos kepsninės būna jau užgesintos. Įstatymas nedraudžia laikyti kepsninių balkone, draudžia tik naudoti.

– Savivaldybė nėra gavusi nusiskundimų dėl šašlykinių ar grilių naudojimo balkone.

– Ar galima naudoti dujines arba elektrines kepsnines balkone?

– Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės draudžia naudoti tik tas kepsnines, kurios kūrenamos kietu kuru, kitokių draudimų nėra numatyta.

– Ar galite dar kartą priminti, kokia tvarka yra dėl rūkymo daugiabučių namų balkonuose?

– Rūkyti draudžiama bendro naudojimo balkonuose. Taip pat ir nuosavuose balkonuose, jeigu pateiktas prieštaravimas gyventojo ar asmens, kuris deklaravo gyvenamąją vietą nurodytame name. Namo gyventojai gali pateikti skundą kartu su įrodymais dėl pažeidimo. Savivaldybė, gavusi tokį skundą, reaguoja ir sprendžia atsakomybės klausimus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar nusiskundimų skaičius sparčiai didėja?

– Dažniausiai prieštaravimai gaunami šiltuoju sezonu, kai langai ir balkonai atidaryti.

– Jei mes nenufotografuojame, nenufilmuojame to pažeidimo, tai pareigūnai negali nieko padaryti?

– Būtinai reikia įrodymų pateikiant skundą. Savivaldybė, gavusi skundą dėl rūkymo balkone, kreipiasi į asmenį, kad atsižvelgtų į kitų gyventojų interesus ir nekeltų nepatogumų.

–  Kiek yra jau nubaustų gyventojų, kurie rūkė balkonuose?

– Savivaldybė nėra nubaudusi nė vieno asmens. Kadangi savivaldybė nėra baudimo įstaiga, iš pradžių stengiamės geranoriškai kreiptis raštu į asmenis.

Savivaldybė, gavusi tokį skundą, reaguoja ir sprendžia atsakomybės klausimus.

– Ar įspėjimus gavę gyventojai atsižvelgia, paklauso?

– Sprendžiant iš to, kad nubaustų asmenų nebuvo, matyt, užteko mūsų kreipimosi.

– Kokie būtų jūsų patarimai gyventojams?

– Jei labai norėsite išsikepti kažką kepsninėje ar parūkyti, patariame išeiti į gamtą, oras dar geras.

Už ką mokėti?

K.Baršausko g. 70-ojo namo gyventojai nustėro gavę iš būsto administratoriaus „Civinity namai“ sąskaitą už tai, kad buvo apžiūrėti balkonai. Visi gyventojai turi sumokėti daugiau nei 1,74 tūkst. eurų.

Minėtame name yra 32 butai, tad suma paskirstyta pagal buto plotą. Vis dėlto gyventojai nustebę, kad be jų žinios buvo atlikta balkonų ekspertizė. Pasak kauniečių, tokios paslaugos niekam nereikėjo, nes namas senas ir taip visiems aišku, kad tiek balkonus, tiek fasadą reikia tvarkyti.

Išvada: ekspertai konstatavo, kad balkonus reikia tvarkyti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Gavome sąskaitą, ir tiek. Joje buvo nurodytas prierašas, kad suma paskirstyta pagal butų plotą. Parašiau laišką, pasidomėjau, už ką tokia suma. Gavau atsakymą, kad buvo atlikta balkonų apžiūra ir kitoje laiptinėje už beveik 500 eurų įstatytos elektros skydinės durys. Tai čia bent daiktas, jis naudojamas, nors irgi kaina atrodo išpūsta, bet namo balkonų apžiūra, kai namas statytas 1960 m., tai jau nežinau, ką ir sakyti“, – „Kauno dienai“ pasakojo namo gyventoja Vilma.

Kaip jie gali padaryti tinkamą ekspertizę, jei neužėjo nė į vieno gyventojo namus?

Moteris įsitikinusi, kad „Civinity namai“ taip tiesiog pasisavino žmonių pinigus, nes sugalvojo paslaugą, kurios rezultatai buvo aiškūs nuo pat pradžių. Ekspertai konstatavo, kad balkonus reikia tvarkyti.

„Greičiausiai paima šabloną, kuris tinka visiems tokios statybos namams, ekspertizę papildo to namo nuotraukomis ir be gyventojų sutikimo pasiima daugiau nei 1,7 tūkst. eurų. Namas yra ne pirmos jaunystės, jį visą reikia tvarkyti. Už tokią sumą tiesiog konstatavo tai, kas ir taip plika akimi matoma. Faktas, kad balkonai nėra geros būklės. Tai gal geriau rengti projektą, siūlyti, už kiek būtų tvarkomi tie balkonai, bet nereikia iš gyventojų plėšti pinigų už niekinę ekspertizę. Taip tiesiog sukčiaujama“, – teigė pašnekovė.

„Kaip aš suprantu, būsto administratorius turi ginti namo gyventojų interesus, o dabar žmonių neinformuoja, ateina kažkas, nufotografuoja balkonus ir pasiima tūkstantines sumas. Gyventojai ir patys gali padaryti balkonų nuotraukas. Dabar turime mokėti už orą“, – pridūrė Vilma.

Pasak pašnekovės, reikia visą namo fasadą renovuoti, o ne tik  balkonus. Tačiau gyventojai vis labiau nepasitiki būsto administratoriumi dėl neaiškių sąskaitų, todėl namo renovacija vis atidedama, nes nerandama sutarimo.

Su „Civinity“ yra kažkokia gyvenimo bėda. Ne pirmą kartą gauname neaiškias sąskaitas. Buvo pakeisti langai, paprašiau sąmatos, peržiūrėjau, ten įrašytos keturios palangės, nors yra trys. Tuomet jie aiškino, kad čia smulkmena ir suma vis tiek nesikeis. Keitė šildymo sistemą, irgi nieko nederino. Tad ir dabar žmonės nenori renovacijos vien dėl to, kad bijo gauti sąskaitas nežinia už ką“, – kalbėjo kaunietė.

Net neužėjo

Daugiabučio namo gyventojus ne tik piktina, kad be jų žinios buvo atlikta brangi balkonų ekspertizė, bet ir abejonių kelia jos kokybė.

Specialistai namo konstrukcijas įvertino tik iš lauko. Nė vienas namo gyventojas ekspertams nebuvo atvėręs durų, tad kyla klausimas, kaip jie galėjo visapusiškai įvertinti balkonus.

„Kaip jie gali atlikti ekspertizę, jei neužėjo nė į vieno gyventojo namus? Balkonas yra ne tik iš lauko matomas. Iš buto taip pat matyti galimi defektai. Be to, ar tikrai viską galima įvertinti tik pasižiūrėjus? Nereikia atlikti papildomų tyrimų, fiziškai įvertinti konstrukcijų būklės? Pasirodo, užtenka tik pažiūrėti, nufotografuoti“, – stebėjosi K.Baršausko g. 70-ojo namo gyventoja.

Neužėjo: ekspertai vertino tik balkonų vaizdą iš lauko, o kokia jų būklė iš vidaus – liko nepastebėta. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pašnekovė su „Kauno diena“ pasidalijo ir balkonų ekspertizės aktu. Ekspertizę „Civinity namai“ užsakymu atliko kiti rangovai.

Išvadoje konstatuota, kad namo antrame, trečiame ir ketvirtame aukštuose yra 24 balkonai, trys jų – įstiklinti, virš keturių balkonų įrengti lengvų konstrukcijų stogeliai.

„Visos laikančiosios konstrukcijos turi neleistinų defektų, o dalis jų – ir galimai avarinės būklės bruožų. Nulūžę plokščių kampai, briaunų darbo armatūra nuoga, giliai pažeista korozijos, apsauginis betono sluoksnis supleišėjęs, kelių plokščių apatiniai lentynų paviršiai apirę. Trys balkonų plokštės nebuvo prieinamos apžiūrėti. Šių būklę reikia tikslinti, pradėjus balkonų konstrukcijų remonto darbus“, – dėstoma išvadose ir kartu pripažįstama, kad ekspertizės metu nebuvo galima išsamiai apžiūrėti balkonų.

Jaučiasi teisūs

„Civinity Namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius dienraščiui tikino, kad esą K.Baršausko g. 70-ojo namo gyventojai apie planuojamus darbus buvo informuoti. Būsto administratorius nematė ir bėdos, kad ekspertai, vertindami balkonus, net neužsuko į gyventojų namus.

„Apie užsakytus balkonų ekspertizės darbus daugiabučio namo gyventojus informavome. Informaciją pateikėme skelbimų lentose, kurios yra daugiabučio namo laiptinėse, ir savitarnos platformoje mano.civinity.lt“, – teigė R.Drąsutavičius.

Už tokią sumą tiesiog konstatavo tai, kas ir taip plika akimi matoma.

Pasak jo, ekspertizę atlikti gali tik tinkamą atestatą turintys ekspertai. „Taip pat svarbu paminėti, kad ekspertui, atliekančiam balkonų ekspertizę, buvo perduotos galimai avarinės būklės balkono nuotraukos, kurios buvo padarytos techninio prižiūrėtojo neeilinės apžiūros metu. Jeigu ekspertas mano, kad reikia patekti į balkoną ar į kitas vidaus patalpas, tuomet organizuojamas patekimas į vidų“, – nurodė „Civinity namai Kaunas“ vadovas.

Pasiteiravome, iš kelių rangovų buvo rinktasi, kas atliks balkonų ekspertizę, ir už kokią kainą šiuos darbus būtų atlikę kiti. Tačiau taip ir liko neaišku, kokios kainos buvo siūlomos kitų įmonių.

„Apklausos būdu rangovas buvo atrinktas pagal kainos ir ekspertizės atlikimo laiko kriterijus. Atrinkta įmonė UAB „Įraža“, – komentavo R.Drąsutavičius.

Priminėme, kad būsto administratorius ir taip reguliariai privalo apžiūrėti pastato būklę. Negi tokių apžiūrų metu nebuvo matyti, kad balkonai yra seni ir aptrupėję?

„Techninis prižiūrėtojas namo kasmetines apžiūras atlieka du kartus per metus. Po paskutinės techninio prižiūrėtojo apžiūros buvo pastebėta, kad balkonų būklė dėl atmosferos poveikio smarkiai pablogėjo, todėl buvo organizuota papildoma neeilinė balkono apžiūra. Ekspertizė buvo užsakyta, nes atlikęs 23 buto balkono neeilinę apžiūrą techninis statinio prižiūrėtojas nustatė, kad balkonas turi avarinės būklės požymių“, – nurodė „Civinity namai Kaunas“ vadovas.

Ką darys toliau?

„Civinity namai“ ketina atsiklausti gyventojų, ką toliau daryti su senais balkonais. Atsisakius juos remontuoti bendrai, galiausiai tai teks padaryti savo lėšomis.

„Kadangi pakeistas daugiabučio namo, esančio K. Baršausko g. 70, bendrojo naudojimo objektų aprašas, už balkonų remontą yra atsakingi butų savininkai, kurie turi balkonus. Toliau organizuosime balsavimą raštu ir buto savininkai, turintys balkonus, priims sprendimą, ar sutinka, kad būtų atliekamas balkonų remontas. Gyventojams atsisakius balkono remonto, jų savininkai prisiims atsakomybę už balkono būklę ir savalaikius remonto darbus“, – komentavo R.Drąsutavičius.

Komentaras

Raimundo Endrikio

Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas

Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus ir pavedimus.

Statybos techniniame reglamente „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Organizacinės priemonės yra nuolatiniai statinio stebėjimai, periodinės ir specializuotos apžiūros, statinio tyrimai, energetiniai auditai, ekspertizės.

Administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Statybos techniniame reglamente „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ yra nurodyta, kad, siekiant įvertinti statinio (jo dalių) techninę būklę, atliekami esamų statinių tyrimai – statinių konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimai, matavimai, tyrimų tikslas – įvertinti esamų statinių techninę būklę ir pateikti tyrimų ataskaitą, joje nurodant rekomendacijas dėl statinio ekspertizės atlikimo reikalingumo. Statinių tyrimai atliekami vadovaujantis statinių tyrimų užsakovo – statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo patvirtinta tyrimų užduotimi ir tyrimų rangos sutartimi.

Tik patys daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai turi savininkų teisių įgyvendinimo ir gynybos mechanizmą, nustatytą LR civiliniame kodekse ir LR civilinio proceso kodekse, nes tik savininkams priklauso materialinė reikalavimo teisė, kad tik patys bendrosios nuosavybės dalininkai (butų ir kitų patalpų savininkai) gali naudotis savininkų teisėmis, įtvirtintomis LR CK straipsniuose, reglamentuojančiuose bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą (4.82–4.85 str.), turto administravimą (4.236–4.252 str.) ir pan. Įstatymuose visais atvejais yra numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Pažymime, kad į Savivaldybės vykdomą namų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę neįeina finansinių dokumentų turinio ir atliekamų darbų kokybės kontrolė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas lapkričio 8 dieną nutarė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pasielgė tinkamai, atmetusi Kauno savivaldybės prašymą pripažinti statybas neteisėtomis. Teismas netenkino pastarosios skundo.

„Inspekcija administracijai pateikė motyvuotą atsakymą. Naikinti sprendimą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas pabrėžė, kad savivaldybės atstovas pripažino, jog statytojas nuo projekto nenukrypo, o leidimą pagal projektą išdavė savivaldybės administracija.

„Administracija, siekdama paneigti pastato balkonų įrengimo teisėtumą, neigia ne tik savo pačios išduotą statybos leidimą, bet ir kvestionuoja savivaldybės tarybos sprendimą dėl namo statybos neišlaikant atstumo nuo savivaldybės valdomo sklypo ribos“, – pažymėjo teismas.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Ginčas tarp savivaldybės, „Citus“ ir Statybos inspekcijos kilo, nes miesto valdžia liko nepatenkinta, jos nuomone, per daug į šaligatvį – virš valstybinės žemės – atsikišusiais balkonais, nors būtent toks projektas buvo suderintas su visomis institucijomis.

Jeigu kažkas nori priversti mūsų žmones namie nešioti statybinius šalmus, tegul pagalvoja iš naujo.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pernai rugpjūtį dėl šių balkonų viešai kaltino „Citus“ „įžūliomis manipuliacijomis“.

„Jeigu kažkas nori priversti mūsų žmones namie nešioti statybinius šalmus, tegul pagalvoja iš naujo“ – tuomet teigė Kauno meras.

„Citus“ daugiabučių statybas pradėjo 2017 metų pavasarį. Įmonė skelbė į juos investavusi apie 4 mln. eurų. 

Teismo nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniečiai kviečiami saugiai kurti šventinę atmosferą sau ir kaimynams – originaliai dekoruoti savo namų balkonus. Tokia idėja kilo fotografui Adui Vasiliauskui, pirmojo karantino metu išgarsėjusiam fotografijų ciklu „Karantino portretai“, o sostinės gyventojų akis jau traukia keli pavyzdžiai – apšviesti lazerių spinduliais, su gyvais gamtos motyvais ar net neįprastais egzotiniais gyvūnais.

„Net ir karantino metu šventinės emocijos ir Kalėdos nėra atšauktos – jos tiesiog kitokios. Galime susikurti šventę net šioje situacijoje, laikydamiesi saugumo taisyklių, bet nevaržydami kūrybiškumo. Taip pat norime skatinti bendrumo jausmą, įtraukti vilniečius į Kalėdų dekoracijų kūrimą viešose erdvėse, bet saugiu būdu, arčiau namų. Tikime, kad sostinės gyventojai prisijungs prie šios akcijos, nestokos originalumo, o balkonų puošimas taps smagiu šeimos užsiėmimu ir advento laikotarpiu įkvėps šventinės nuotaikos“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijos Šimašius.

Net ir karantino metu šventinės emocijos ir Kalėdos nėra atšauktos – jos tiesiog kitokios.

Projektas prasidėjo menininkų kūriniais – balkoną Vilniaus senamiestyje savo sukurta instaliacija papuošė menininkė J. Vaitkutė. Svečių namus „Jamaika“ šventiškai padabinusi menininkė sakė, kad idėją darbui įkvėpė šie neįprasti metai.

„Norėjau sukurti kai ką keisto, kas žiūrovo viduje sujudintų įprastinį įsivaizdavimą apie tradicinius daiktus ir tradicines šventes. Nulinkusios eglės idėja gimė galvojant apie pasaulio ritmą sujaukusius 2020-ųjų įvykius. Instaliacijos viršuje pasodinau Lietuvoje visai nepažįstamą gyvūną – skujuotį. Dar pavasarį buvo nemažai svarstymų, kad galbūt būtent nuo jo visa ši situacija ir prasidėjo. Iš akių šviečiančiais spinduliais praeivius stebintis skujuotis čia simbolizuoja gamtos kaprizus, kurių mes negalime suvaldyti. Gamta yra gerokai galingesnė už žmogų ir turime su tuo susigyventi“, – apie savo kūrinį pasakojo J. Vaitkutė.

Balkonus papuošė ir daugiau žinomų menininkų bei kūrėjų, kurių darbai išsibarstė įvairiose sostinės vietose – nuo Žirmūnų iki Naujamiesčio ir kitų tolimiausių mikrorajonų. Tarp jų – pūkuotas ir rožinis Jurgos Marcinauskaitės balkonas, jau traukiantis praeivių žvilgsnius Pylimo gatvėje, Rūtos Karalytės ir Dovilės Lukoševičiūtės Kauno gatvėje esantis balkonas, apšviestas iliuziją sukuriančiais lazeriais, bei daug kitų netikėtų menininkų darbų.

Nuo šiol vilniečiai kviečiami patys originaliai dekoruoti savo balkonus ir jų nuotraukomis pasidalinti su projekto organizatoriais. Dalyvių registraciją ir kitą reikalingą informaciją galima rasti svetainėje kaledosbalkonuose.lt. Išpuoštus vilniečių balkonus dronu įamžins projekto idėjos autorius, fotografas A. Vasiliauskas, o nuolat pildomas balkonų nuotraukas visi norintys galės stebėti projekto interneto svetainėje.

Kviečiu vilniečius susikurti šventę sau ir savo kaimynams: įžiebti Kalėdas balkone ir tapti rajono pažiba.

A. Vasiliausko nuotraukų serija „Karantino portretai“, šiltai ir išradingai vaizdavusi namuose likusius vilniečius, pavasarį apskriejo ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Pasak fotografo, prisimindamas, kiek džiaugsmo žmonėms atnešdavo fotosesija dronu pavasarį, dabar, sugrįžus karantinui, nutarė dar kartą pasiūlyti vilniečiams į dabartinę situaciją pažvelgti kūrybiškai, o įdomiausius projektus ketina vėl užfiksuoti dronu.

„Kviečiu vilniečius susikurti šventę sau ir savo kaimynams: įžiebti Kalėdas balkone ir tapti rajono pažiba. Kūrybiškai papuoškite savo balkoną, terasą, namo kiemą arba langą ir parodykite, kad net pandemijos akivaizdoje galime saugiai švęsti, palaikyti vieni kitus ir kiek linksmiau pergyventi šį neįprastą laikotarpį. Išlaisvinkite savo fantaziją, apsidairykite, ką turite po ranka, neapsiribokite tradicinėmis priemonėmis“, – prisijungti prie iniciatyvos kviečia projekto autorius A. Vasiliauskas.

Įamžinti vilniečių balkonai, menininkų darbai ir patarimai, kaip puošti savo erdves, bus publikuojami projekto interneto svetainėje kaledosbalkonuose.lt. Kūrybiškiausi vilniečių balkonai dalyvaus konkurse – internetiniu balsavimu portale LRT.lt skaitytojai nuspręs, kuris balkonas gruodžio 29 d. bus pripažintas kaip įdomiausias, gražiausias ir šventiškiausias visame Vilniuje. Konkurso nugalėtojui atiteks nakvynė dviem asmenims viešbutyje „Pacai“ su pusryčiais didžiajame balkone.

Naujos technologijos

Priešais Seimo rūmus Gedimino prospekte 64 stovintis namas puošiasi naujais balkonais. Tiesa, vizualiai jie atrodo lygiai taip, kaip ir daugiau nei prieš 60 metų, kai namas buvo pastatytas: atkurti tokie pat dekoro elementai, tvorelės. Bet statybininkai nedirba, kaip anksčiau, kai tekdavo lieti betoninius klojinius, – balkonai dabar pagaminami ceche ir tiesiog užmaunami ant laikančiųjų metalinių konstrukcijų.

Daugiabutį administruojančios įmonės "Mano būstas Vilnius" direktorė Jurgita Alksninienė "Vilniaus dienai" teigė, kad šis namas yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos zonoje, todėl remontuojant negalimi jokie architektūriniai pakeitimai, tik restauravimas.

"Restauruojant paaiškėjo, kad reikia beveik viską nuimti ir atkurti iš naujo. Mūsų inžinieriai kartu su rangovais rado naujus technologinius sprendimus: sunkios betoninės dalys keičiamos pagamintomis iš lengvesnių medžiagų, nudažomos, ir nauji balkonai visiškai nesiskiria nuo senųjų. Tai pripažįsta ir kultūros paveldo specialistai", – tvirtino J.Alksninienė ir pridūrė, kad tokiu pat būdu balkonai su dekoratyviniais elementais atkurti ir Vasario 16-osios g. 2 bei Gynėjų g. 4 namuose.

Savivaldybė remia ne visus

Paklausta, kaip pavyko įkalbėti gyventojus imtis balkonų remonto, direktorė pripažino, kad Gedimino g. 64 prireikė dviejų balsavimų, mat name daugiau kaip 70 balkonų, ir ne visi gyventojai vienodai pajėgūs mokėti už remonto darbus. Bet finansinę naštą jiems turėtų palengvinti savivaldybės įmonė "Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra", kuri skiria paramą sostinės senamiestyje ir jo apsaugos zonose esančių gyvenamųjų namų balkonų, karnizų ir kitų architektūrinių detalių galimai avarinei būklei likviduoti.

2018 m. už savivaldybės skirtą 140 185 eurų paramą Vilniuje sutvarkyti 235 balkonai. Šiemet "Senamiesčio atnaujinimo agentūrai" pateikti 8 prašymai dėl daugiau nei 152 tūkst. eurų kompensacijų.

Jos kaina buvo gerokai didesnė, bet dabar gyventojai patenkinti, ir gauname padėkas už gražiai sutvarkytus balkonus.

"Mes esame pateikę paraišką dėl Gedimino g. 64 namo, tik kol kas paramos negavome, bet turime patirtį kituose objektuose, pavyzdžiui, vieno Birželio 23-osios g. namo gyventojai dar pernai gavo 50 proc. kompensacijas už balkonų renovaciją", – aiškino bendrovės vadovė.

Remonto darbų pradžia Gedimino pr. 64 nebuvo rožėmis klota: nors administruojanti įmonė rengia viešus konkursus rangovams, vienas laimėtojas pridarė broko ir dingo, teko su juo bylinėtis. Kitas laimėjęs rangovas, pasirodo, neteisingai susiskaičiavo darbų kainas.

"Galų gale darbų ėmėsi antrą vietą konkurse laimėjusi įmonė. Jos kaina buvo gerokai didesnė, bet dabar gyventojai patenkinti, ir gauname padėkas už gražiai sutvarkytus balkonus", – džiaugėsi J.Alksninienė ir pridūrė, kad sutvarkyti kaimynų balkonai yra pats geriausias motyvas ir kitų namų gyventojams pradėti svarstyti, kaip atsinaujinti patiems.

Avarinius keisti privaloma

Esama pavyzdžių, kai administratoriai remontuoti balkonus imasi privaloma tvarka, jeigu jie yra pripažįstami avariniais ir kelia grėsmę.

Neatsakingi: metų metus neremontuojami, apsauginiais tinklais apsiausti balkonai kelia šiurpą, bet jų savininkams tai nė motais.

"Pavyzdžiui, dėl blokinio namo Naugarduko g. 60 gavome iš savivaldybės nurodymą, kad balkonai avariniai ir mes privalome remontuoti, jog išvengtume nelaimės. Pradėjus darbus, savo balkonų tvarkymu pradėjo domėtis ir Naugarduko 45 namo gyventojai. Šiuo metu ir ten yra pasirašyta sutartis, laukiame, kada statytojai pradės darbus", – sakė J.Alksninienė.

Jos teigimu, vidutinė vieno balkono kapitalinio remonto kaina – apie 2,5 tūkst. eurų, jeigu reikia atkurti dekoro elementus, kaina ūgteli, bet paprastai neviršija 4 tūkst. eurų. Suprantama, kad kiekviename name atsiranda žmonių, kuriems tokia finansinė našta yra per sunki, todėl jie ir priešinasi remontui.

"Gyventojai turi privalomąsias kaupimo lėšas, kurias bendru sprendimu galima panaudoti, kai kurie namai būna pradėję rinkti specialiąsias kaupimo lėšas balkonų remontui, bet ir jų dažnai neužtenka, – teigė J.Alksninienė. – Tokiais atvejais mes patys atsiskaitome su rangovais, o gyventojams išdėliojame mokėjimus 2 metams. Tai palengvina finansinę naštą."

Neįmanoma susitarti

Pagal įstatymą balkonai yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kaip ir, pavyzdžiui, stogas, todėl išlaidas jų remontui privalo apmokėti net ir tie gyventojai, kurių butuose balkonų nėra. Tai irgi nemenkas motyvas jiems priešintis balkonų renovacijai. Šiuo metu Seime registruotas naujas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma, kad remonto išlaidas apmokėtų tik tie butų savininkai, iš kurių buto galima patekti į balkoną ar terasą.

Suprantama, kad kiekviename name atsiranda žmonių, kuriems tokia finansinė našta yra per sunki, todėl jie ir priešinasi remontui.

Vieno Kauno g. daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Mindaugas Tamošauskas mano, kad priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus gyventojams teks daugiau atsakomybės. Mat dabar neįmanoma gauti daugumos savininkų pritarimo balkonų remontui.

"Aišku, neteisinga, kai žmonės, kurie visiškai neturi balkono, buvo priversti mokėti už kitų namo gyventojų balkonų remontą, nes tai yra bendroji dalinė nuosavybė. Pas mus jau daugiau nei metus balkonai aptraukti apsauginiais tinklais, bet bendrijos nariai nesutinka jų remontuoti – sako, kad neturi pinigų. Kompensacijos iš savivaldybės mes negautume, nes senamiesčio apsaugos zona yra tik iš Kauno gatvės pusės, o namas kampinis. Be to, daug butų yra išnuomoti, jų savininkai į susirinkimus nevaikšto, o nuomininkams apskritai niekas nerūpi", – realią situaciją dėstė pašnekovas.

Ragina nekelti sumaišties

Tačiau Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis įsitikinęs, kad naujas projektas, jei būtų priimtas, sukeltų dar daugiau sumaišties, kur yra bendroji nuosavybė, o kur –  būsto savininko asmeninė.

"Viename projekto straipsnyje rašoma, kad balkonai yra bendroji dalinė nuosavybė, o kitame – kad balkonu besinaudojantis savininkas turi jį remontuoti pats. Kalba čia ne tik apie savininko pareigas ar atsakomybę, mums reikia žiūrėti, kaip išsaugoti savo nacionalinį turtą – daugiabučius namus. Jeigu bus išskaidyta atsakomybė, namai grius, ir pirmiausia balkonai, kurie jau dabar kelia didžiulį pavojų", – teigė J.Antanaitis.

Privalomas remontas. Čiagi ne humoras koks, o žmonių saugumas ar net gyvybė. Negalime rizikuoti.

Šiuo metu atsakomybė už bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą ir saugumą tenka namo valdytojui – bendrijai, administruojančiai įmonei ar jungtinės veiklos dalyviams. Turi būti reguliariai atliekama turto apžiūra, nustatomi trūkumai ir parengiamas priemonių planas jiems pašalinti.

"Nukritus balkonui ar jo daliai kažkam ant galvos arba ant automobilio, namo administratorius ar bendrijos pirmininkas liks kaltas, jeigu neatliko apžiūrų, neparengė priemonių ir nepasiūlė butų savininkams jas įgyvendinti. Bet ar jis atsakingas, jeigu žmogus kone su šautuvu atsistoja balkone ir neleidžia remontuoti?" – kėlė klausimą J.Antanaitis.

Lietuvoje yra apie 37 tūkst. namų, kuriuos būtina renovuoti, iš jų apie 3,5 tūkst. Vilniuje.

Pašnekovas pritaria šiuo metu galiojančiai tvarkai, kai, negalėdamas susitarti su gyventojais, namo administratorius dėl avarinės balkonų būklės kreipiasi į savivaldybę. Esant komisijos sprendimui, remontas tampa privalomas, ir gyventojai jau nebegali išsisukinėti. J.Antanaičio nuomone, ši tvarka galėtų būti taikoma dažniau, tuomet nebūtų ir poreikio keisti įstatymą.

"Jeigu gresia pavojus balkonų konstrukcijoms, turi būti ne butų savininkų įkalbinėjimas, o privalomas remontas. Čiagi ne humoras koks, o žmonių saugumas ar net gyvybė. Negalime rizikuoti", – įsitikinęs Lietuvos būsto rūmų prezidentas.

Tokią nuostatą siūloma įteisinti Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekte, kurį įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys „valstietis“ Laurynas Stacevičius ir „valstiečiams“ atstovaujantis aplinkos ministras parlamentaras Kęstutis Mažeika.

„Kitaip tariant, visus daugiabučio namo balkonus, kurie skirti ne visiems savininkų poreikiams tenkinti (į kuriuos galima patekti tik iš konkrečiam savininkui priklausančio buto), remontuoja (išlaidas proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apmoka) tik tie savininkai, kurie turi galimybę patekti bent į vieną tokį balkoną tiesiogiai iš savo buto ar kitos jam priklausančios patalpos. Jeigu buto ar kitos patalpos savininkas neturės galimybės iš savo buto ar kitos patalpos tiesiogiai patekti į balkoną, jis privalės apmokėti tik tas išlaidas, kurios bus susijusios su tais balkonais, į kuriuos galima patekti iš bendrų patalpų (laiptinių, koridorių ir pan.)“, – sako Seimo narys L. Stacevičius.

Seimo nario L. Stacevičiaus ir Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės parengto Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekto tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.

Įstatymo projekto nuostatas siūloma taikyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, bendrijų pirmininkams ir jų nariams, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiems asmenims, jungtinės veiklos sutarties partneriams, administratoriams ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms, išskyrus atvejus, kai daugiabučiame name esantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai priklauso dviem savininkams. Tokiu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai būtų valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Šiuo metu nustatyta, kad savininkai sprendimus priima susirinkime arba balsuodami raštu. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savininkai sprendimus priima susirinkime arba Vyriausybės nustatyta tvarka balsuodami elektroninėmis ryšio priemonėmis. Be to, negalintiems dalyvauti susirinkime savininkams siekiama sudaryti galimybę savininkų susirinkimui pareikšti savo valią balsuojant raštu. Tikimasi, kad toks teisinis reglamentavimas paskatins savininkus dalyvauti susirinkimuose ir aktyviai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų valdymo.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, nustatant konkrečiam savininkui priklausančią apmokėti išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti dalį, prie jo turimo naudingojo ploto turi būti priskaičiuotas ir tame daugiabučiame name jo faktiškai turimas (užimamas) naudingasis plotas, nepriklausomai nuo to, ar jis teisiškai įregistruotas ir įteisintas.

Šiuo metu nustatyta, kad bendriją gali steigti vieno ar kelių daugiabučių namų savininkai arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai.

Kaip pastebi Seimo narys L. Stacevičius, bendrijose, vienijančiose du ir daugiau namų, yra sudėtinga priimti sprendimus, nes yra daug skirtingų interesų.

„Kitaip tariant, vieno daugiabučio namo butų savininkai nėra suinteresuoti ir motyvuoti spręsti su kitu daugiabučiu namu susijusių bendrosios nuosavybės valdymo klausimų, todėl atitinkamai kyla ir bendrijos valdomų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros problemos, nes, nesant savininkų pritarimo, neatliekami bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo darbai ir pan. Bendrijose, vienijančiose daugiau nei vieną daugiabutį namą, bendrijos valdymo organai neretai savivaliauja, kadangi jų praktiškai neįmanoma atstatydinti. Dažnu atveju susirinkimuose nebūna kvorumo, o sprendimui priimti būtina, kad už tokį projektą balsuotų daugiau kaip du trečdaliai susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. (...) Situacija, kai bendrijos nariai, turintys nuosavybę viename daugiabučiame name, gali spręsti kito daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kitus klausimus, yra nenormali ir keistina“, – sako projekto autoriai.

Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrija turėtų valdyti tik vieną daugiabutį namą. Beje, bendrijoms, kurios vienija daugiau negu vieną kitos paskirties pastatą, šios nuostatos siūloma netaikyti.

Įstatymo projekte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad, bendrijos pirmininkui negalint eiti savo pareigų ilgiau negu 6 mėnesius arba bendrijos pirmininkas nėra išrinktas ilgiau negu 6 mėnesius, laikinai einantis bendrijos pirmininko pareigas bendrijos narys inicijuoja bendrijos likvidavimą. Šios nuostatos siūlomos, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, jeigu nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius.

Taip pat siūloma atsisakyti kolegialaus bendrijos valdymo organo – valdybos, kadangi ir šiuo metu iš esmės visas bendrijos valdymo organui priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas, nes bendrijos pirmininkas yra ir valdybos pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti bendrojo naudojimo objektų valdymo principą „vienas namas – viena bendrija“, valdybos, kaip kolegialaus bendrijos valdymo organo, institutas tampa neaktualus.

Įstatymo projektu siūloma aiškiai reglamentuoti bendrijos pirmininko pavadavimo klausimą. Siūloma nustatyti, kai bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų (dėl ligos, atostogų metu ar dėl kitų objektyvių priežasčių), bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas laikinai eina vienas iš bendrijos narių. Pagal siūlomą projektą, bendrijos narys, laikinai einantis pirmininko pareigas, šaukia bendrijos narių susirinkimą (balsavimą) dėl bendrijos pirmininko pakeitimo įstatymo projekte nustatyta tvarka, jeigu bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės, ir apie šias aplinkybes informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Tokiu atveju, kai bendrijos pirmininkas negalės eiti savo pareigų ilgiau negu 6 mėnesius arba bendrijos pirmininkas nebus išrinktas ilgiau negu per 6 mėnesius, laikinai einantis bendrijos pirmininko pareigas bendrijos narys privalės inicijuoti bendrijos likvidavimą.

Šiuo metu nustatyta, kad iš esmės visais bendrojo naudojimo objektų klausimais sprendimus priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas. „Kadangi bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems savininkams (bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams), šios nuostatos reiškia, kad savininkas, norėdamas aktyviai dalyvauti bendrojo naudojimo objektų valdyme (sprendimų priėmime), turi būti bendrijos narys. Kitaip tariant, jeigu savininkas nėra bendrijos narys, jis negali dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose ir spręsti klausimų, susijusių, pavyzdžiui, su įmokų, kurios bus skirtos bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitomis išlaidomis apmokėti, tarifų nustatymu, bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimu ir pan. Manytina, kad nuosavybės valdymas neturėtų būti siejamas su dalyvavimu bendrijos veikloje, todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrijos nariai sprendžia išimtinai tik su bendrijos, kaip juridinio asmens, valdymu, o savininkai – su bendrojo naudojimo objektais susijusius klausimus“, – sako įstatymo projekto autoriai.

Naujame dokumento projekte siūloma nustatyti, kad revizijos komisija (revizorius), nustačiusi (nustatęs) bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, privalo išvadą pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai. Šia nuostata siekiama informuoti valdytojų veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdančią instituciją apie bendrijos galimai daromus teisės pažeidimus.

Siekiant išvengti galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo atvejų, taip pat užtikrinti aiškias savininkų teises ir pareigas pagal jungtinės veiklos sutartį, siūloma, kad jungtinės veiklos sutartį tvirtintų notaras.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu, savininkų vardu perka valdytojas, vadovaudamasis savininkų sprendimu patvirtintomis pirkimo sąlygomis ir kaina, išskyrus skubius ir nenumatytus atvejus, kai būtina lokalizuoti avarijas, stichinių nelaimių ir panašaus pobūdžio padarinius, siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimo. Numatoma, kad avarijos, stichinės nelaimės ir panašaus pobūdžio padariniai turės būti valdytojo užfiksuoti juos nufotografuojant ir surašant įvykio apžiūros aktą, nurodant kilusią avariją ir detaliai aprašant sukeltus padarinius.

Įstatymo projektu, siekiant pirkimų vykdymo skaidrumo ir sudaryti sąlygas konkurencijai, numatoma, kad valdytojas prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, pirktų naudodamasis Viešosios įstaigos CPO LT administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis (jeigu valdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą), tačiau paliekant galimybę savininkams nustatyti ir kitą būdą.

Kitaip tariant, jeigu savininkai nenuspręs kitaip, valdytojas prekes, darbus ir paslaugas privalės pirkti naudodamasis elektroninėmis pirkimų sistemomis, išskyrus nenumatytus atvejus, kai būtina lokalizuoti avarijas, stichinių nelaimių ir panašaus pobūdžio padarinius. Be to, numatoma, kad valdytojas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį turės parengti atliktų pirkimų ataskaitą ir pateikti ją savininkų susirinkimui tvirtinti. Jeigu savininkų susirinkimas pirkimų ataskaitos nepatvirtins, valdytojas pirkimų ataskaitą kartu su savininkų susirinkimo patvirtintomis pirkimų sąlygomis ir kaina galės pateikti tvirtinti savivaldybės vykdomajai institucijai. Jeigu savininkų susirinkimas ir savivaldybės vykdomoji institucija pirkimų ataskaitos nepatvirtins, bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba administratorius privalės savo lėšomis apmokėti už nupirktas prekes, darbus ir paslaugas.

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti savininkų teisę gauti visą informaciją, susijusią su pirkimais, o valdytojas, organizuodamas su bendrojo naudojimo objektais susijusius pirkimus, elgtųsi atsakingai ir laikytųsi savininkų nustatytų pirkimų sąlygų ir kainos.

Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl lėšų skolinimosi gali priimti tik visų savininkų dauguma, o kredito sutartį su banku ar kita finansų įstaiga savininkų vardu arba savo vardu, tačiau veikdamas savininkų naudai, sudarytų ir kredito grąžinimą administruotų bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba administratorius.

Siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja ne tik valdytojų mokymą, bet ir savininkų švietimą. Pasak L. Stacevičiaus, šiuo metu savininkams trūksta informacijos, kokiu būdu jie turi teisę pakeisti valdytoją, nevykdantį savo pareigų, kokie galimi bendrojo naudojimo objektų valdymo būdai, kokios jų teisės ir pan.

Įstatymo projekte numatoma ir administracinė atsakomybė pastato statytojui, bendrijos pirmininkui, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui ir administratoriui už namo dokumentų, savininkų kaupiamųjų lėšų ir raktų neperdavimą naujam valdytojui.

Jeigu Seimas priimtų naują įstatymą, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas būtų pripažintas netekusiu galios.

Kartu su Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu teikiami ir lydimieji dokumentai – Civilinio kodekso ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos.

Andrius:

– Mano manymu, rūkyti balkonuose turėtų būti griežtai draudžiama. Gyvenu šalia rūkančių kaimynų, todėl kasdien susiduriu su šia problema.

Modestas:

– Būtina drausti. Balkonuose rūkyti nereikia. Gyvenu daugiabučiame name. Mano kaimynai rūko balkone. Tai tikrai nėra malonu.

Džiulija:

– Neturiu tvirtos nuomonės šiuo klausimu, kadangi pati nerūkau. Bet, manau, rūkymas balkonuose tikrai nėra didžiausia blogybė. Abejoju, ar tai sumažins rūkančiųjų skaičių. Geriau jau tegul rūko balkonuose nei gatvėse ar kambariuose.

Donatas:

– Griežtos nuomonės šiuo klausimu neturiu. Svarbiau, kad žmonės balkonuose nešiukšlintų, nemėtytų nuorūkų į kiemus. Tik įdomu, kokia būtų kontrolė nusprendus draudimą įteisinti? Manau, kad taip tik patys save apsunkinsime.

Elena:

– Mano kaimynai nerūko, todėl tokios bėdos neturiu. Jeigu jie rūkytų, tikrai neprieštaraučiau. Manau, kad negalima žmonėms drausti. Kas rūkė, tas ir rūkys. Svarbiausia, kad jaunimas nesusigundytų. Yra ir blogesnių kvapų nei cigarečių dūmų.

Tadas:

– Drausti reikia. Mūsų kaimynai rūko balkone. Turiu šeimą, nenoriu, kad namuose ar išėję į balkoną jie užuostų cigarečių dūmų smarvę. Kiekvieną vakarą butas prismirsta.

Niko:

– Esu italas. Šiuo metu svečiuojuosi Lietuvoje. Jeigu kažkas Italijoje sugalvotų tokį draudimą, manau, didžioji dalis gyventojų tam prieštarautų. Tai yra asmens laisvės varžymas. Nesuprantu, kokia yra priežastis, kodėl lietuviai sugalvojo tokį draudimą?

Jekaterina:

– Drausti tikai nereikia. Aš pati nerūkau, tačiau mano šeimoje yra rūkytojų. Nemanau, kad žmonėms bus patogu eiti rūkyti į lauką, prie įėjimų. Ar tai padės išspręsti problemą? Balkonai yra privati nuosavybė.