J. Felštinskis pažymėjo, kad NATO atsakas tokiu atveju gali visiškai sunaikinti Baltarusiją kaip valstybę.

„Atsakingai pareiškiu, kad ne vėliau kaip šių metų rugsėjį iš Baltarusijos bus pradėti branduoliniai smūgiai prieš Lietuvą ir Lenkiją, jei Vakarai nesiims prevencinių veiksmų šia kryptimi“, – sakė istorikas.

J. Felštinskio teigimu, vienintelė priežastis, kodėl V. Putinas neaneksuoja Baltarusijos, yra ketinimas panaudoti ją kaip trampliną branduoliniam smūgiui.

„Jei buvo kokios nors raudonos linijos, kurių V. Putinas neturėjo peržengti, arba kurių peržengimas reiškia tiesiogine prasme katastrofiškas pasekmes Europai, tai šią raudoną liniją V. Putinas jau peržengė“, – pažymėjo istorikas.

Jis įsitikinęs, kad reaguojant į Baltarusijos branduolinį smūgį, ji bus sunaikinta.

Kovo 25 d. Rusijos prezidentas V.  Putinas paskelbė apie ketinimą Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

Sekmadienio popietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai patikrino dviračiu į Baltarusiją riedančio 40 metų Lenkijos piliečio dokumentus. Dviratininko pateiktą pasą išvydę pasieniečiai suabejojo, ar tas dokumentas yra jo – nuotraukoje lenkas buvo neatpažįstamas.

Kaip praneša VSAT, apžiūros metu po šio vyro drabužiais, už kelnių diržo, rastas jo vardu išduoti Lenkijos piliečio pasas, tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas.

Kelionę į Baltarusiją dviračiu suplanavęs lenkas ir paso, kurį jis pateikė pasieniečiams, tikrasis savininkas – bendraamžiai ir, ko gero, gyvena tame pačiame mieste.

Į Raigardą iš Lenkijos atmynęs vyras sulaikytas iki 48 valandų. Naudojimosi svetimu pasu priežastis aiškinsis VSAT pareigūnai – Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento pagrobimo ar jo panaudojimo. Už šią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė.

„Baltarusija yra priversta imtis atsakomųjų veiksmų, kad sustiprintų savo pačios saugumą ir gynybinius pajėgumus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad Minskas patiria beprecedentį JAV ir jų sąjungininkių politinį ir ekonominį spaudimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti taktinių branduolinių ginklų Maskvos sąjungininkėje Baltarusijoje, taip išprovokuodamas Vakarų pasmerkimą.

Baltarusija teigė, kad ji nekontroliuos šių ginklų, o jų dislokavimas „niekaip neprieštarauja“ Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai.

Baltarusija pernai leido Rusijai naudoti savo teritoriją puolimui Ukrainoje pradėti.

Nuo to laiko abi šalys rengia karines pratybas Baltarusijos teritorijoje, sustiprino savo kariuomenių bendradarbiavimą.

„Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas vyksta griežtai laikantis tarptautinės teisės“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.

V. Putino planai dislokuoti branduolinius ginklus prie Europos Sąjungos slenksčio paskatino raginimus imtis naujų sankcijų prieš Maskvą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą didėjant branduolinio karo baimei, ekspertai mano, kad bet koks Maskvos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais „taktiniais“, mūšio laukui skitais ginklais, o ne strateginiais didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka Baltarusiją valdo nuo 1994 metų. Vakarai Minskui taiko sankcijas dėl susidorojimo su politine opozicija ir leidimo Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija kaip tramplinu puolant Ukrainą.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte antradienio rytą patikros laukė apie 570 vilkikų, kai praėjusį penktadienį jų buvo 620, o pirmadienį – 630. Sumažėjo ir vidutinis laukimo laikas – nuo 60 valandų penktadienį iki iki 55 valandų antradienį.

Šalčininkuose antradienio rytą laukė apie 390 vilkikų (penktadienį – apie 500), Lavoriškėse – beveik 300 (315), o Raigarde – apie 260 (apie 360). Šalčininkuose eilėje tenka laukti 38 valandas (49), Lavoriškėse – 28 (30), o Raigrade – 28 (38).

Anot Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, dėl geopolitinės situacijos eilių panaikinti neįmanoma – jos gali nebent stabilizuotis.

„Šiuo metu eilės, manytina, gali tik daugiau ar mažiau stabilizuotis. Lietuvos muitinės prioritetai šiuo metu – Europos Sąjungos taikomų sankcijų įgyvendinimas bei dvigubos paskirties prekių judėjimo kontrolė. Tam skiriamas pagrindinis dėmesys. Todėl ir kai kurių automobilių tikrinimas užtrunka kiek ilgiau nei įprastai“, – BNS teigė I. Mauricienė.

Jos teigimu, vilkikų eilės padidėja prieš savaitgalį ir šventines dienas.

„Eilės paprastai padidėja savaitgaliais ir prieš šventes. Taip pat esant kokiems trukdžiams (dėl informacinių sistemų trukdžių, elektros gedimų ir pan.)“, – sakė I. Mauricienė.

Eilės paprastai padidėja savaitgaliais ir prieš šventes.

Anot jos, pasienyje dirbama maksimaliu pajėgumu, o vežėjams reikėtų rinktis tuos postus, kur mažiausios eilės.

„Infrastruktūra ir žmogiškieji resursai išnaudoti optimaliai ir papildoma pagalba nieko nepagerintų. Bendra rekomendacija vežėjams – rinkitės tuos postus, kuriuose eilės yra mažiausios“, – BNS sakė muitinės atstovė.

Varšuva, reaguodama į Minsko politines represijas prieš lenkų tautinės mažumos atstovus, uždarė kelis pasienio punktus visiems vilkikams, išskyrus registruotiems Lenkijoje ar kitose ES šalyse. Todėl krovininio transporto eismas į Baltarusiją per Lietuvą ir Latviją suintensyvėjo.

„Didesnės eilės pradėjo formuotis Lenkijai apribojus eismą per visus, išskyrus vieną – Kozlovičių, valstybės sienos perėjimo punktus. Pastaruoju metu – nuo vasario mėnesio  – didžiausias eilių šuolis įvyko Lenkijai iš dalies apribojus eismą ir per paskutinį likusį atvirą valstybės sienos perėjimo punktą“, – BNS teigė I. Mauricienė.

Muitinės departamento atstovai anksčiau BNS teigė, kad su tokiu dideliu ir neplanuotu krovinių srautu Lietuvai dar neteko susidurti, o eilės formuojasi ir dėl to, kad tam nėra pritaikyta patikros postų infrastruktūra.

Latvijos pasienyje pirmadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 21 kartą, Lenkijos pareigūnai į šalį sekmadienį neįleido 68 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 599 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista per 19,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

„Ekspertai, teisininkai nesutaria, ar tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas. Mano vertinimu, tai būtų Neplatinimo sutarties pažeidimas iš Rusijos pusės“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Minima NPT sutartis pasirašyta 1968 metais, ją yra ratifikavusios 190 šalių.

Pasak K. Budrio, Rusijos elgesys turės pasekmes ne tik aplink rytinį NATO sparną, nes kitos branduolinį ginklą turinčios šalys gali nutarti tokius veiksmus kopijuoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

K. Budrys ragino to nelaikyti tik propaganda, nes Baltarusija ir Rusija ruošėsi šiam žingsniui tiek teisiškai, tiek politiškai.

„Tai yra rimta“, – pareiškė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

Kita vertus, pasak jo, į tokius pranešimus nereikėtų „perreaguoti“, nes branduolinėje retorikoje svarbus subtilumas.

„Nereikėtų užmiršti, kad NATO irgi yra branduolinis aljansas, turintis savo atgrasymo strategijas ir politikas“, – kalbėjo K. Budrys.

Tai yra rimta.

„Tai yra didelio jautrumo ir atsakomybės zona. (...) Lietuvai tai yra pakankamai nauja, tokia tematika, kaip branduolinis saugumas, kas susiję su ginkluote, su atgrasymais ir panašiai. Na, čia irgi turime išmokti naviguoti tinkamai“, – teigė patarėjas.

Pasak jo, situacija siunčia žinią, kad konvencinės NATO pajėgos regione turi būti didinamos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT radijui antradienį sakė, kad V. Putino pareiškimai „jau seniai nieko negąsdina“.

„Gal galėjo gąsdinti 2022 metų sausį, kai dar visi galvojo, kad tai adekvatus politinis lyderis, kaip jis Rusijoje bebūtų „išrinktas“. Bet, kai visi suprato, kad jis nėra adekvatus, tai visi jo gąsdinimai neteko prasmės, ir visi žiūri į realius veiksmus, ruošiasi tokiems Rusijos agresyvumo priepuoliams, kurie laikas nuo laiko ištinka Putiną, siekiant politinių tikslų“, – teigė ministras.

„Ir šiuo atveju tai yra bauginanti, gąsdinanti Vakarų visuomenes politinė žinutė. Bet, be abejonės, po jos turėtų sekti ir Vakarų atsakas – tai yra dar platesnės sankcijos“, – pridūrė jis.

Anot A. Anušausko, Rusijos branduolinė pramonė šiuo metu nėra pakankamai sankcionuota.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai.

„Aišku, vertinu kaip iššūkį, vertinu neigiamai, tai yra eskalacija, plačiąja prasme. Bet tai nieko netikėto“, – pirmadienį Rukloje sakė kariuomenės vadas.

Jis pabrėžė, kad tokį ginklą gali nešti „įvairios priemonės“, o jų saugojimui taip pat reikalingos specifinės sandėliavimo sąlygos.

„Taip paprastai nepasidaro“, – kalbėjo V. Rupšys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai.

Baltieji rūmai sureagavo teigdami, kad nepastebėjo jokių požymių, kad Rusija jau būtų perkėlusi kokius nors branduolinius ginklus.

„Rusijos branduolinis šantažas tęsiasi Putinui skelbiant planus dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje. Dar kartą – tai visiška nepagarba tarptautiniams susitarimams. Agresorius privalo būti sustabdytas, kad nesukeltų branduolinės katastrofos“, – tviteryje pirmadienį pareiškė G. Nausėda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai. Baltieji rūmai sureagavo teigdami, kad nepastebėjo jokių požymių, kad Rusija jau būtų perkėlusi kokius nors branduolinius ginklus.

„Tokia reakcija, žinoma, negali turėti įtakos Rusijos planams“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

V. Putinas šeštadienį pareiškė, jog Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje valstybėje ir sąjungininkėje Baltarusijoje „nepažeidžiant mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją pažeidus savo įsipareigojimus ir pakenkus „branduolinio nusiginklavimo architektūrai ir apskritai tarptautinei saugumo sistemai“.

Ji paragino „visus tarptautinės bendruomenės narius pareikšti nusikalstamam Putino režimui, kad jo naujausios branduolinės provokacijos yra kategoriškai nepriimtinos“.

Beveik 30 metų Baltarusijoje valdantis A. Lukašenka yra svarbus V. Putino sąjungininkas.

2022-ųjų vasarį Minskas leido Kremliui iš savo šalies teritorijos pradėti invaziją į Ukrainą.