Pirmą kartą vyriškis buvo pastebėtas kovo 21-osios rytą.

Anot Baltijos pr. 5 gyvenančių klaipėdiečių, tada apie 8 val. atvyko policijos pareigūnų ekipažas – pareigūnas ir pareigūnė ėmė tikrinti vyro daiktus, o kitas pareigūnas vykdė jo automobilio apžiūrą, matyt, ieškojo įtartinų daiktų.

Pasak gyventojų, maždaug po dešimties minučių apžiūros pareigūnai išvažiavo, o vyras įlipo atgal į savo automobilį.

O tai, ką šis žmogus padarė sekmadienio vakarą, daugelį šokiravo. Išlipęs iš savo automobilio ne itin blaivus, nusišlapinti jis nusprendė ne kur nors už kampo, toliau nuo Baltijos pr. 5 gyventojų langų, bet priešais juos – prie vieno medžio.

Kadangi sekmadienį buvo šilta, tuo metu žaidimų aikštelėje žaidė vaikai. Medžiai vyriškį šiek tiek užstojo, tad vaikai jo galbūt nepastebėjo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai paaiškino, kas vyko tą kovo 21-osios rytą.

Atvykę policijos pareigūnai pasikalbėjo su automobilyje buvusiu vyru.

„Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai nurodė, jog pranešimas buvo gautas kovo 21 d. apie 7.50 val. Pranešime nurodoma, jog kieme du vyrai sėdi automobilyje ir galbūt vartoja draudžiamas medžiagas. 8.10 val. atvykę policijos pareigūnai pasikalbėjo su automobilyje buvusiu vyru, kuris nurodė, jog nakvojo draugo automobilyje. Patikrinę automobilį policijos pareigūnai jokių draudžiamų daiktų neaptiko“, – informavo Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio specialistės.

Klaipėdos policijos pareigūnai paaiškino, jog nakvoti automobilyje, jei asmuo netriukšmauja, nepažeidžia viešosios tvarkos, nėra draudžiama.

Tačiau jei žmonės mato, jog automobilyje nakvoja asmuo, kuriam galbūt reikalinga socialinė pagalba, tada prašoma apie tai informuoti socialines paslaugas teikiančias įstaigas, galinčias padėti žmogui, kuris galbūt neturi kur prisiglausti.

„Jei piliečiai pastebi, jog šis ar kitas asmuo pažeidžia viešąją tvarką (kaip nurodote – gamtinius reikalus atlieka viešoje vietoje), už tai gresia atsakomybė, tačiau tam reikia, jog arba pareigūnai patys užfiksuotų asmenį taip nederamai elgiantis, arba tai paliudytų tokį elgesį matę liudininkai“, – teigė Komunikacijos poskyrio specialistės.

Sekmadienio vakarą į Baltijos pr. 41 skubėjo trys ugniagesių, vienas policijos ir greitosios automobilis. Bendrosios pagalbos centras pranešimą apie tai, kad šiuo adresu, trečiame aukšte, balkone matyti kylantys dūmai, gavo 19.30 val.

Gyventojai pro daugiabučių namų langus stebėjo atvykusius pareigūnus ir ugniagesius, kiti, vedami smalsumo, išėjo į lauką su savo šeimos nariais ar augintiniais. Buvo ir tų, kurie įvykį fiksavo telefonu.

Daugiausia žmonių stebėjo būtent Baltijos pr. 41 namo balkoną, ten du ugniagesiai, pasinaudoję kopėčiomis, bandė patekti į trečiame aukšte esantį butą.

Veiksmai: kol ugniagesiai bandė įsiveržti į trečiame aukšte esantį butą, pareigūnai beldė į gyventojo duris. „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Laimei, per incidentą niekas nenukentėjo.

„Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, iš balkono trečiame aukšte sklido dūmai. Panaudoję ištraukiamas kopėčias, ugniagesiai per balkoną pateko į buto vidų, kur ant įjungtos dujinės viryklės puode prisvilo maisto produktai. Puodas buvo nukeltas, patalpos išvėdintos, turtas neapgadintas. Dūmų detektorius bute nebuvo įrengtas. Laimei, per incidentą niekas nenukentėjo. Su incidentą sukėlusiu asmeniu pabendraus kolegos – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, o jeigu bus nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, asmeniui bus taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės (bauda)“, – informavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.3 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių. Už tai numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 10 iki 70 eurų.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

A. Maslauskienė paaiškino, kada į įvykio vietą skuba didesnės gelbėtojų pajėgos.

„Gavus pranešimą apie gaisrą gyvenamajame name, visais atvejais siunčiami du gaisrų gesinimo automobiliai. Jeigu pastatas yra aukštesnis nei devyni metrai arba jeigu gaisras kilo trečiajame namo aukšte ir aukščiau, papildomai išsiunčiamos autokopėčios. Taip pat papildomai gali būti siunčiami ir kiti gaisriniai automobiliai“, – pasakojo A. Maslauskienė.

„Už Baltijos prospekto 25-ojo namo, ant kalniuko, jau daugiau kaip metus nepašalinama stora nulūžusi šaka nuo medžio. Sunku patikėti, kad tiek laiko iš atsakingųjų niekas nieko nematė“, – skundėsi gyventojai.

Vis tik aiškėja, kad laišką savivaldybei siuntę gyventojai klausimą kėlė ne tuo adresu. Teritorija, kurioje auga medis, priklauso namą administruojančiai įmonei.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad prie daugiabučių namų želdinius prižiūri ir tvarko namų administratoriai.

„Tačiau jei turima informacijos apie nuvirtusius medžius, nulūžusias didžiules šakas, teritoriją padeda sutvarkyti ir savivaldybė. Šiuo atveju prašymas iš namo administratoriaus ar gyventojų dėl šakos pašalinimo nebuvo gautas“, – situaciją pakomentavo I. Kubilienė.

Pagal savivaldybės turimą informaciją, pastaruoju metu buvo vykdoma minėto namo renovacija.

„Teritorija buvo aptverta. Šiuo metu namo administratoriui pateikta papildoma užklausa, ar bus pasirūpinta, kad nulūžusi šaka būtų pašalinta, ir ar reikalinga savivaldybės pagalba“, – patikslino I. Kubilienė.

Požeminė perėja oficialiai dar nebuvo atidaryta. Tačiau žmonės, nematydami kitos galimybės patekti į kitą gatvės pusę, pereidavo požemine perėja savavališkai. Tad rangovas nuėmė įėjimą tvėrusią tvorą.

„Buvo uždaryta, kiti piktavališkai tas tvoras nustumdė. Kai jau tie darbai visiškai ėjo į pabaigą, nebuvo kur užlipti, nukristi, saugumas buvo labiau užtikrintas, rangovas turbūt pavargo stumdyti kiekvieną rytą ir vakarą tuos vartelius, tad žmonės perėja ir naudojosi. O šiaip oficialiai ji nebuvo atidaryta. Rangovas savo iniciatyva priėmė tokį sprendimą, tad žmonės ir vaikšto“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

Kadangi perėja tapo atvira, joje atsirado šiukšlių, be to, šviesios sienos jau patraukė mieste vis labiau aktyvėjančių sienų terliotojų akį.

V. Švedo teigimu, šis objektas kol kas nėra perduotas užsakovui – savivaldybei, tad šiuo metu už situaciją šioje vietoje yra atsakingas rangovas, kuris turės pašalinti užrašus iki objekto atidavimo.

Tikslios datos, kada objektas bus atiduotas vertinti, kol kas nėra, bet manoma, kad tai įvyks jau balandį.

„Kol kas objektas tvarkomas, dar yra keletas pastebėjimų iš komisijos narių, vyksta konsultacijos. Tvarkomės ir planuojame balandžio mėnesį inicijuoti. Kai bus perduodama statybvietė, rangovas privalės visus šituos grafičius pašalinti“, – paaiškino vedėjas.

Nors projekte nėra numatyta, bet požeminėje perėjoje ruošiamasi įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

„Tai mes įrengsime atskiru projektu, jau beveik baigiame jį pasirengti. Tikimės, kad vasaros pabaigoje arba rudenį tos kameros gal ir bus. Viskas priklausys nuo pirkimo procedūrų“, – sakė V. Švedas.

2023-iųjų rugsėjo 30-ąją 2.17 val. Baltijos pr. 5 daugiabučiame name kilo gaisras techninėse pastato patalpose, degė tarp devinto aukšto ir stogo esanti patalpa. Gyventojai buvo evakuoti.

Tąkart į kiemą atskubėjo keturi ugniagesių automobiliai, trys policijos pareigūnų ekipažai, du greitosios pagalbos automobiliai, vienas karo policijos automobilis. Daugiabutis buvo renovuojamas, ugniagesiams teko patraukti statybinę tvorą, kad galėtų kuo greičiau patekti į laiptinę.

„Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, pavyzdžiui, neužgesinta nuorūka, degtukas ir pan.“, – teigė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Nereikalingi: prie daugiabučio jau ilgai matyti veikiausiai po gaisro išmesti seni, aptriušę daiktai, jų savininkas – nežinomas. / I. Kiseliovaitės nuotr.

Šiuo metu prie daugiabučio dar matyti išmestų senų daiktų. Savininkas jų veikiausiai nepasigedo.

Pasak A. Maslauskienės, gyventojų turto draudimas, kaip ir būsto saugumas, yra pačių gyventojų atsakomybė.

„Žinoma, gyventojams aktualus žalos atlyginimas. Tais atvejais, kai fizinių (ir juridinių) asmenų turtas yra draustas, asmenys arba jiems atstovaujanti draudimo įmonė kreipiasi į gaisro tyrimą atliekantį Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) padalinį dėl gaisro priežasties ir kitų aktualių aplinkybių, o žalos atlyginimas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip vykdomas žalos atlyginimas tais atvejais, kai turtas nėra draustas, komentuoti būtų nekorektiška, nes tai nėra VPGT kompetencija“, – pažymėjo A. Maslauskienė.

 Policijos departamentas praneša, kad surinkta medžiaga pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį.

Šią savaitę Klaipėdoje fiksuota ir daugiau incidentų, kurių metu įvairiose miesto vietose išniekintos Lietuvos valstybinės vėliavos. Policija yra anksčiau pranešusi apie 13 sugadintų trispalvių. Nurodoma, kad kai kurios vėliavos buvo ištrauktos iš joms skirtų vietų, aplaužyti kotai, kitos apdegintos.

Skelbta, kad Lietuvos trispalvės buvo išniekintos Poilsio, Naikupės, Nidos, Žalgirio, Kalnupės, Šiaulių gatvėse.

Policija prašo žmonių, kurie matė, kas galėjo išniekinti Lietuvos vėliavas, pateikti informaciją pareigūnams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nusižengia beveik visi?

Pasak Baltijos pr. 27 name gyvenančio Nerijaus, į šį ir Baltijos pr. 37 kiemus dažnai atvyksta policijos pareigūnai, kurie skiria nemenkas baudas.

Tačiau kur statyti automobilius, jeigu daugiabučių namų kiemuose nėra pakankamai vietos?

„Baltijos pr. 27 ir 37 yra bendra automobilių stovėjimo aikštelė. Joje statyti automobilius nepažeidus eismo taisyklių gali maždaug 10 proc. žmonių, o visos kitos mašinos pastatytos ant šaligatvių galu ar šonu, nes nėra kaip kitaip pastatyti. Kažkas iškviečia ar šiaip policija atvažiuoja ir išrašo baudas. Jeigu pirmą kartą nubaudžia, sumoki 15 eurų, po to bauda jau kyla nuo 30 iki 90 eurų“, – teigė Nerijus.

Dažniausiai, anot jo, skundžiasi garbaus amžiaus moterys, gyvenančios minėtuose daugiabučiuose.

Vyras taip pat tikino, kad namo pirmininkė dėl problemos sprendimo neva kreipėsi į policiją, Klaipėdos savivaldybę, ieškojo tų, kuriems priklauso tvarkyti automobilių aikštelę, tačiau niekas nepasikeitė.

„Mašinos taip stovi jau daug metų ir turbūt daug metų stovės“, – svarstė Nerijus.

Vaizdas: kartais automobilis pastatomas ir po gyventojų langais. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pasiūlė išeitį

Vyras teigė, kad, nepaisant vietų trūkumo, visi vairuotojai stengiasi pasistatyti automobilius tvarkingai.

„Yra palikta vietos, gali įvažiuoti greitoji, ugniagesiai, niekas kelių neužstato, nes eismas turi vykti. Be to, daugiabutis buvo renovuotas, bet niekas nepasikeitė dėl mašinų stovėjimo vietų, jų netgi sumažėjo, nes ties posūkiu į kiemą padarė susiaurėjimą, kad žmonės negalėtų pasistatyti mašinų. Gerai padarė, nes tai trukdė matomumui išvažiuojant iš kiemo. Bet po renovacijos tikėjausi, kad bent susiaurins pėsčiųjų ir dviračių taką. Jei taip būtų padarę, kieme būtų tilpę daugiau mašinų“, – tikino Nerijus.

Klaipėdietis mato išeitį, kaip būtų galima išspręsti šią problemą.

„Mes neprašome, kad renovuotų kiemus ar kažką darytų, tiesiog kad pastatytų ženklus, leidžiančius automobilius statyti ant šaligatvių. Ir gyventojams būtų gerai, ir policijai nereikėtų kaskart važiuoti ir mūsų bausti“, – siūlė Nerijus.

Skyrė šimtus baudų

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė informavo, kiek administracinių nusižengimų protokolų pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio antrą dalį surašyta per 2023 ir 2024 m. Baltijos pr. 27 ir 37 stovintiems automobiliams.

Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų.

„Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, už automobilių stovėjimo pažeidimus per 2023 m. Klaipėdoje Baltijos pr. 27 yra surašyti keturi, Baltijos pr. 37 – 339 administracinių nusižengimų protokolai. Per 2024 m. sausį Klaipėdoje Baltijos pr. 37 dėl automobilio sustojimo ar stovėjimo neleistinoje vietoje surašyta 119 administracinių nusižengimų protokolų, Baltijos pr. 27 šiemet sausį tokio pobūdžio pažeidimų neužfiksuota“, – sakė A. Kažukauskienė.

Pagal minėtą straipsnį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Tam tikrus administracinius nusižengimus, tarp jų ir automobilio parkavimą neleistinoje vietoje, fiksuoti ir taikyti atsakomybę gali ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Apie pastebėtus ir užfiksuotus pažeidimus policiją aktyviai informuoja gyventojai per epolicija.lt.

Algirdas Kamarauskas / Vytauto Petriko nuotr.

Siūlo kreiptis į valdytoją

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintas Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros Klaipėdoje tvarkos aprašas.

Jame nustatyta techninių eismo reguliavimo priemonių planavimo, įrengimo, priežiūros ir koregavimo tvarka.

Aprašo septintame punkte numatyta, kad daugiabučių namų kiemuose techninių priemonių įrengimą inicijuoja bendrojo naudojimo objekto valdytojas.

„Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume gyventojams dėl automobilių statymo tvarkos pakeitimo kreiptis į savo namo administratorių (valdytoją)“, – nurodė Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Kokia kita galimybė?

„Yra ir dar viena galimybė: gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eco medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų). Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą“, – teigė A. Kamarauskas.

Anot jo, ten, kur yra galimybė įrengti parkavimo vietas be projekto, procesas greitesnis.

O jei reikalinga parengti projektą, tuomet procesas užtrunka ilgiau.

„Tačiau abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų. Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės“, – situaciją apibendrino A. Kamarauskas.

Pastebėjimas: mažiau automobilių kieme būna tik dienos metu. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Skirs 9 mln. eurų

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus dažnai kalba apie tai, kad parkavimo vietų įrengimas – vienas svarbiausių prioritetų ir tikslų.

„Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Taip pat planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta“, – pranešime spaudai teigė A. Vaitkus.

Naujos parkavimo vietos, anot jo, buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Tokių būdų bus ieškoma ir ateityje.

Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. eurų.

Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte, J. Janonio, Malūnininkų, Smilties Pylimo, Sportininkų, Žardininkų gatvėse, Šilutės plente.

Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų parkavimo vietoms įrengti.

Klaipėdos policijai pranešta, kad penktadienį, 12.20 val., buvo apvogtas butas Baltijos prospekte.

Pastebėta, jog iš užrakinto buto dingo auksiniai juvelyriniai dirbiniai. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.

Žmonės socialiniuose tinkluose piktinosi kelininkų darbu. Anot jų, uostamiesčio gatvės baisios, nenuvalytos.

Antradienio vakare klaipėdiečiai vėl pateko į automobilių spūstis. Miestiečiai socialiniuose tinkluose pranešė apie spūstis Baltijos prospekte.

„Po 19 val. Baltijos prospekte susidarė didžiulės automobilių spūstys dėl prie Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedo nuslydusio vilkiko. Per pusnis juk nepravažiuosi“, – informavo miestiečiai.

„Žiema kelininkus užklupo, kaip visada, netikėtai. Naujoji Baltijos prospekto estakada puikiai veikia. Žmonės skuba į uostą ir negali nuvažiuoti“, – piktinosi klaipėdiečiai.

Anot jų, užsikimšęs ir Jakų žiedas, ir Baltijos prospektas.

Klaipėdietės nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kad Baltijos prospekte – milžiniškos vilkikų eilės.

Reikia milijonų eurų

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė paaiškino, kad savo eilės dabar laukia 27 projektai, kai kurie – itin didelės vertės.

„27 projektai, kurie yra parengti, yra labai didelės vertės. Viską įgyvendinti reikia 15 milijonų eurų. Šiuo metu iš tų 27 įgyvendinama pirma ir antra pozicijos. Pirma – J. Janonio gatvėje esantys kiemai, vertė – 1,2 mln. eurų, antroje vietoje – Statybininkų pr., kuris šiais metais planuojamas užbaigti, šio projekto vertė – beveik 1,3 mln. eurų“, – pažymėjo vedėja.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiti kiemai, kuriuos ruošiamasi atnaujinti ir dėl kurių jau pasirašytos sutartys, – Kauno g. 29, 31, 33.

Dar viena sutartis bus pasirašyta dėl Kauno 45, 47 ir Šilutės pl. 18. Sutarčių vertė viršija 1,2 mln. eurų.

„Šitas sutartis pradėjus vykdyti, mes pradėsime penktą poziciją – tik pirkimą Kauno g. 13, 15, 17. Vertė irgi bus gerokai virš milijono. Tie keletas projektų tikrai yra labai didelės vertės, ir savivaldybė neturi tokių galimybių imti jų labai daug, nes biudžetas yra skirstomas visiems“, – sakė I. Kubilienė.

Užtruks septynerius metus?

Anot I. Kubilienės, dėl parkavimo vietų plėtros irgi numatyta įgyvendinti tam tikrus projektus. Tačiau Baltijos pr. kiemų 27 projektų sąraše nėra.

„Mes visiškai neturime nė vieno Baltijos pr. kiemo. Kol nepersirisime per pusę, naujų projektų nerengsime. Tikrai neverta jų „gaminti“ į priekį. Duok Dieve, jeigu paspartinsime finansavimą, per septynerius metus įgyvendinsime“, – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Dėl automobilių vietų gyventojai turi kelias galimybes. Gali rašyti savivaldybei prašymus, į kuriuos atsižvelgus gali būti nuspręsta greituoju būdu įrengti papildomas 15–20 vietų.

Svarbiausia, kad vieta atitiktų reikalavimus – nebūtų inžinerinių tinklų ir panašiai.

„Jeigu gauname tokius prašymus, mes svarstome, ir jeigu jie atitinka reikalavimus, galime įrengti greituoju būdu. Bet tai tėra tik parkavimo vietos, jokio apšvietimo, takų ir panašiai. Ateinančiais metais tokių vietų planuojame įrengti apie 15–20 kiemų. Gyventojai, jeigu turi tokią problemą (aišku, didžioji dalis pietinėje miesto dalyje turi), rašo mums prašymą, mes jį įtraukiame į sąrašą ir patikriname, ar galime tai daryti“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Prisidėti gali ir patys žmonės

Kita galimybė – gyventojams prisidėti patiems.

„Gyventojai gali surinkti daugumą balsų ir priimti sprendimą. Dažniausiai per namo administratorių. Turime tokius du kiemus – Naujakiemio 15 ir keletą Debreceno kiemų. Žmonės surenka 10 proc. – savo dalį, prisideda prie projektavimo ir prie rangos darbų. Tuomet šitas kiemas į sąrašą įtraukiamas prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad kitais metais projektuojame, dar kitais įgyvendiname. Bet čia reikia dirbti su gyventojais ir turėti labai stiprią poziciją iš visų, kad visi norėtų ir turėtų galimybę prisidėti“, – tikino I. Kubilienė.