Taip jis kalbėjo antradienį Niujorke Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų susitikime Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) metu, kuriame aptarti saugumo, paramos Ukrainai, grūdų eksporto klausimai, pranešė Prezidentūra.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad svarbu ir toliau vieningai remti Ukrainą bei raginti sąjungininkus teikti nenutrūkstamą ir greitą karinę pagalbą.

„Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė saugumo ir paramos Ukrainai klausimais itin vertinga. Drauge atstovaudami savo interesams daug greičiau pasieksime norimą rezultatą – maksimaliai saugų NATO rytinį flangą ir Ukrainos pergalę“, – pranešime sakė prezidentas.

Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė grūdų iš Ukrainos eksporto klausimą. G. Nausėda pabrėžė, kad Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų susitarimo būtina ieškoti alternatyvių kelių grūdams gabenti.

Pasak prezidento, grūdų eksportas per Baltijos jūros uostus padėtų spręsti problemą maksimaliai išnaudojant Klaipėdos, Rygos, Talino ir kitų uostų pajėgumus. Tačiau, pasak Lietuvos vadovo, kad tai įvyktų, yra būtinos bendros šalių pastangos šalinant administracines kliūtis.

Prezidentas susitikime ragino šalių vadovus išnaudoti Trijų jūrų iniciatyvą gerinant regiono infrastruktūrą ir junglumą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą išryškino bendrų infrastruktūros projektų svarbą regione, norint užtikrinti saugumą ir karinį mobilumą. Prezidento teigimu, kitų metų balandį Lietuvoje vyksiantis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas bus proga siekti progreso vystant Šiaurės ir Pietų koridoriaus jungtis, stiprinant karinį mobilumą, vykdant Ukrainos atstatymo projektus bei plėtojant ES ir Ukrainos solidarumo linijas.

Telšių pastotę įrenginys pasiekė dar rugsėjo 1 dieną, tuo metu į Alytų paskutiniai komponentai atgabenti trečiadienio rytą, pranešė „Litgrid“.

Pasak bendrovės, šiuo metu pradedami jų montavimo ir prijungimo prie tinklo darbai.

Vienas kompensatorius – į Telšius – ant specialios platformos buvo atgabentas sausumos keliais, specialiai jam pritaikytu maršrutu pasinaudojant ir „Orlen Lietuvai“ skirtam reaktoriui gabenti rekonstruota kelio atkarpa, o kitas – į Alytų– pakrautas į baržą ir Nemunu atplukdytas į Kauną, po to ant platformos sausuma atgabentas į Alytaus pastotę.

„Litgrid“ nuotr.

Vokietijos „Siemens Energy“ gamykloje pagaminti daugiau nei 460 tonų sveriantys įrenginiai buvo išardyti į atskiras dalis. Jie rugpjūčio 27 dieną į Klaipėdos uoste esančią jūrų krovinių kompaniją „Bega“ laivu „BBC Destiny“ atplukdyti iš Roterdamo.

„Litgrid“ ir „Siemens Energy“ 2021 metų gruodį pasirašytos sutarties vertė siekia 87,4 mln. eurų (be PVM).

Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėms skirti kompensatoriai yra du iš trijų, kuriuos yra užsakiusi „Litgrid“.

Trečiasis sinchroninis kompensatorius į  Vilniaus rajone esančią Neries pastotę bus atgabentas ir prie tinklo prijungtas kitais metais.

Latvijoje ir Estijoje taip pat bus įrengiama po tris sinchroninius kompensatorius.

Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, aktualiausios temos buvo karas Ukrainoje, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, NATO.

Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Kyjivui vadinta karo skatinimu.

„Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje. Skleista dezinformacija, neva Baltijos šalys organizavo dronų ataką Pskovo oro uoste, kurios metu buvo apgadinti keturi kariniai orlaiviai IL-76“, – nurodė kariuomenė.

„Dezinformacija siekta įtikinti auditorijas, kad NATO netiesiogiai yra įsitraukusi į karą su Rusija, o tuo naudojasi Lietuva, Latvija ir Estija. Išpuolis netgi vadintas casus belli (pretekstu karui)“, – teigė ji.

Kremlius per savo kontroliuojamus šaltinius taip pat skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia grėsmę Sąjunginei valstybei.

Pasienio punktų uždarymą propagandistai vadino beprecedente, priešiška veikla.

„Šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, keliančius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje. Aktyviai vystyti priešiškos propagandos naratyvai apie NATO „puolamuosius tikslus“, tikėtina, ruošiantis komunikacinei kampanijai apie rugsėjį vyksiančias ne vienas bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas“, – nurodo kariuomenė.

Jos analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste.

Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad Lietuva ir Lenkija imasi agresyvių veiksmų prieš Baltarusiją, o bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos yra gynybinio pobūdžio atsakas į NATO keliamą grėsmę.

Pasak kariuomenės, Kremlius, didindamas informacinį spaudimą Lietuvai ir skleisdamas dezinformaciją, siekė konkrečių efektų – kad nebūtų uždaryti Lenkijos ir Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija, būtų priimti klaidingi sprendimai šalies viduje dėl hiperbolizuotos „Wagner“ grėsmės, pablogėtų transatlantiniai santykiai, sumažėtų visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir NATO.

Vienas svarbiausių Kremliaus siekiamų efektų pastaruosius pusantrų metų – sumažėjusi Vakarų šalių ir jų gyventojų parama Ukrainai.

Pigiausi degalai – Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje.

95 markės benzino litras Vilniuje atpigo 1,2 proc. iki 1,604 euro, Rygoje ir Taline – pabrango atitinkamai 0,6 proc. iki 1,744 euro ir 1,1 proc. iki 1,799 euro.

Litras dyzelino brango 2 proc. iki 1,514 euro Vilniuje, 1,8 proc. iki 1,644 euro Rygoje, 3,1 proc. iki 1,679 euro Taline.

Šis kainų palyginimas yra tik informacinio pobūdžio. Degalų kainos skirtingose degalinėse gali skirtis.

Pasak Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos, kaimynės – tik kelia isteriją, nors pačios vis labiau ginkluojasi.

„Lenkijos ir Baltijos šalių valdžia kaltina Baltarusiją dėl mitinių agresyvių ketinimų, kurių niekada neturėjome ir negalime turėti. Jos kursto isteriją dėl „Wagner“ buvimo mūsų teritorijoje. Jau pasiekė tokį lygį, kad reikalauja nedelsiant išvesti „Wagner“ iš Baltarusijos, o pačios didina savo karinius biudžetus ir traukia didelius karinius dalinius prie mūsų sienų. Atsakymas paprastas – nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse neturi būti nė vieno užsienio kario! Tada ir galėsite mums reikšti pretenzijas“, – pareiškė jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusiame susitikime viceministras paprašė NATO karinių oro pajėgų vado asmeninės lyderystės, siekiant dažnesnio ir ambicingesnio oro gynybos priemonių – tiek naikintuvų, tiek antžeminių oro gynybos sistemų – dislokavimo ar realistiškų pratybų Lietuvoje ir regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Susitikime taip pat aptarti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatai, grėsmės saugumui ir oro gynybos svarba regione.

Viceministras akcentavo, kad būtina sutelkti sąjungininkų pastangas NATO oro ir priešraketinės gynybos tolesniam stiprinimui.

„Sprendimas dėl NATO oro gynybos Rotacinio modelio yra priimtas laiku ir ypač reikalingas sėkmingam atgrasymui bei užtikrinant sklandų perėjimą iš NATO oro policijos misijos į oro gynybą. Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies“,  – sakė Ž. Tomkus.

Savo ruožtu NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadas patikino, kad  Baltijos regiono oro gynybos situacija  jam yra gerai žinoma.

Anot jo, regioninių planų patvirtinimas Vilniuje vykusio NATO  viršūnių susitikimo metu yra didelis žingsnis į priekį, kuris įgalina ir realistiškas oro gynybos pratybas regione.

Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies.

Liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių vadovai pasirašė deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai.

Joje pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.

Baltijos šalims siekiant, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir pereitų nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją, Aljanso gynybos ministrai birželio viduryje sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio. 

Taip jis kalbėjo savo Saugumo Tarybos posėdyje, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Jo tvirtinimu, Lenkijos ir Baltijos šalių vadovybė kelia isteriją dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijos teritorijoje.

„Jos pasiekė tokį lygį, kad jau reikalauja nedelsiant išvesti juos iš Baltarusijos. Tuo pat metu jos didina savo karinius biudžetus, prie mūsų sienų telkia dideles karines formuotes“, – tvirtino A. Lukašenka.

„Atsakymas paprastas: nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse neturi būti nė vieno užsienio kario. Tada galėsite ir mums reikšti pretenzijas dėl kitų šalių karių buvimo čia. O kol kas tai yra nepagrįsti ir kvaili reikalavimai – net ne prašymai ir pasiūlymai, o reikalavimai“, – kalbėjo jis.

Baltijos šalys ir Lenkija pirmadienį paragino Baltarusiją išsiųsti iš šalies „Wagner“ samdinius. Dalis jų į Baltarusiją pasitraukė po trumpai gyvavusio maišto Rusijoje šią vasarą.

„Mes paprašėme (autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro) Lukašenkos režimo nedelsiant išsiųsti „Wagner“ grupę iš Baltarusijos“, – sakė lenkų vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) po susitikimo su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Lietuva ir Lenkija rugpjūčio pradžioje skelbė, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių. A. Lukašenka praėjusią savaitę sakė, kad jo šalyje bus iki 10 tūkst. „Wagner“ kovotojų.

„Tūkstančiai žmonių, kurių dalis yra nusikaltėliai, išlaisvinti iš Rusijos kalėjimų mainais už pažadą kovoti Ukrainoje, yra labai demoralizuoti ir kaltinami nusikaltimais žmoniškumui“, – šią savaitę sakė M. Kaminskis.

„Tai didelė grupė, galinti padaryti bet ką“, – sakė jis.

Baltijos valstybių ir Lenkijos atstovai susitikimą surengė reaguodami į galimas grėsmes dėl „Wagner“ samdinių buvimo kaimyninėje valstybėje, neteisėtų migrantų antplūdį, taip pat reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių išvykų į Baltarusiją Minskui taikant bevizį režimą.

Lenkijos bei Baltijos valstybių ministrai pirmadienį taip pat sutarė dėl plano, kada sienos su Baltarusija galėtų būti užvertos visiškai. Tai, pasak Lietuvos VRM vadovės Agnės Bilotaitės, galėtų būti daroma koordinuotai, jei prie vienos iš valstybių sienų kiltų ginkluotas incidentas ar prasiveržtų migrantų grupė.

Dalis „Wagner“ samdinių į Baltarusiją pasitraukė po trumpai gyvavusio maišto Rusijoje šią vasarą.

„Mes paprašėme (autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro) Lukašenkos režimo nedelsiant išsiųsti „Wagner“ grupę iš Baltarusijos“, – sakė M. Kaminskis po susitikimo su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Lietuva ir Lenkija rugpjūčio pradžioje skelbė, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių. A. Lukašenka praėjusią savaitę sakė, kad jo šalyje bus iki 10 tūkst. „Wagner“ kovotojų.

„Tūkstančiai žmonių, kurių dalis yra nusikaltėliai, išlaisvinti iš Rusijos kalėjimų mainais už pažadą kovoti Ukrainoje, yra labai demoralizuoti ir kaltinami nusikaltimais žmoniškumui“, – sakė M. Kaminskis.

„Tai didelė grupė, galinti padaryti bet ką“, – sakė jis.

Dėl galimo regioninio sprendimo visiškai uždarant sienas su Baltarusija Baltijos valstybių ir Lenkijos atstovai tariasi reaguodami į galimas grėsmes dėl „Wagner“ samdinių buvimo kaimyninėje valstybėje, neteisėtų migrantų antplūdį, taip pat reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių išvykų į Baltarusiją Minskui taikant bevizį režimą.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienos su Baltarusija galėtų būti užvertos kilus ginkluotam incidentui, prasiveržus neteisėtiems migrantams.

Pasak ministrės, taip pat sutarta dėl „tam tikrų išimčių“ visiško sienos su Baltarusija uždarymo atveju. Baltarusijos opozicija yra prašiusi palikti humanitarinius koridorius patekti į regiono šalis nuo režimo represijų bėgantiems asmenims.

Šalys taip pat paprašė Baltarusijos „nedelsiant išsiųsti nelegalius migrantus iš pasienio regiono atgal į jų kilmės šalis“, nurodė lenkų ministras.

A. Bilotaitė anksčiau pirmadienį pranešė, jog be šį mėnesį uždarytų dviejų punktų su Baltarusija Lietuva planuoja uždaryti dar du.

„Vidaus reikalų ministerija siūlys uždaryti dar du punktus. Tai yra Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus“, – žurnalistams po susitikimo Varšuvoje pirmadienį sakė ministrė.

A. Bilotaitė Varšuvoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis tariasi dėl valstybių sienų su Baltarusija apsaugos.

Anot ministrės, sprendimas uždaryti dar du punktus priimtas siekiant nukreipti pajėgumus bei mažinti per sieną gabenamos kontrabandos mastą.

Anksčiau šį mėnesį Lietuvai uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio su Baltarusija kontrolės punktus, ministrė sakė, kad Baltijos šalys ir Lenkija derinasi dėl „regioninio sprendimo“ visiškai uždaryti sieną su kaimynine autoritarine šalimi.

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario taiko bevizį režimą. Minsko duomenimis, Baltarusijoje nuo tada iš viso fiksuota per 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų.

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį vykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.

Regiono šalyse nerimas dėl saugumo padėties pastaruoju metu išaugo į Baltarusiją atsikrausčius „Wagner“ samdinių grupei.

Uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 18,6 mln. tonų ir buvo 10 proc. mažesnė nei prieš metus (20,6 mln. tonų), Rygos uoste ji mažėjo 16 proc. iki 11,1 mln. tonų, Ventspilio – 23 proc. iki 6,4 mln. tonų, Liepojos – 8 proc. iki 4,1 mln. tonų, pirmadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Talino jungtinis uostas krovos rezultatus skelbia ketvirčiais – pirmąjį šių pusmetį jo krova siekė 6,6 mln. tonų – 30,6 proc. mažiau nei pernai (9,5 mln. tonų).

Daugiausiai krovinių Baltijos jūros rytinėje pakrantėje per septynis mėnesius pritraukė trys Rusijos uostai: krova Ust Lugos uoste augo 5 proc. iki 72,3 mln. tonų, Primorsko – 9 proc. iki 38,6 mln. tonų, Sankt Peterburgo – 9 proc. iki 26,4 mln. tonų.

Krova Kaliningrado uostuose didėjo 2 proc. iki 5,3 mln. tonų, Vyborge – 32 proc. iki 0,8 mln. tonų.

Kaip pranešė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, „Senovinė ugnies naktis“ – paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai tapo tradicija daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija ir Lenkija.

„Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės“, – nurodo direkcija.

Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė 2018 metais.