Keturių labiausiai nukentėjusių rajonų administratoriai pranešė, kad nuo mėnesio pradžios potvyniai ir nuošliaužos nusinešė 21 žmogaus gyvybę Koks Bazare, 19 – Čitagonge, 10 – Bandarbane, o dar penki žuvo Rangamatyje.

„Tai vienos stipriausių liūčių per pastaruosius metus“, – Bangladešo meteorologijos departamento vadovas Azizuras Rahmanas sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, vien rugpjūčio 7-ąją iškrito 312 mm lietaus.

Pareigūnai teigė, kad iki rugpjūčio 11-osios regioną merkė smarkios liūtys, sukėlusios staigius potvynius, dėl kurių upės išsiveržė iš krantų ir užliejo šimtus kaimų.

Kiek žmonių žuvo, buvo galima patvirtinti tik potvynio vandenims pradėjus slūgti.

Vasaros musonai Pietų Azijoje atneša apie 80 proc. metinio kritulių kiekio. Visgi potvyniai ir nuošliaužos nuolat pareikalauja gyvybių ir padaro nuostolių.

Kritulių kiekį sunku prognozuoti, jis labai svyruoja, tačiau mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos musonai tampa stipresni ir nepastovesni, o dėl miškų kirtimo ir statybų šlaituose staigūs potvyniai dar labiau sustiprėjo.

Naujienų agentūrai AFP policijos pareigūnas Ajbaharas Ali Shaikhas (Adžbaharas Ali Šaichas) nurodė, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas, kad išvaikytų mažiausiai 10 000 asmenų minią, bandžiusią užpulti du vyrus, kaltinamus šventųjų knygų sunaikinimu.

Kitas policijos pareigūnas pareiškė, kad per susirėmimus buvo sužeista mažiausiai 14 policininkų, tačiau duomenų apie nukentėjusius protestuotojus neturėjo.

Du vyrai buvo sulaikyti šiaurės rytiniame Sileto mieste – vienoje iš konservatyviausių Bangladešo dalių. Pasak jų, Koranai buvo sudeginti, nes šios šventosios knygos buvo senos ir turėjo spausdinimo klaidų.

A. A. Shaikhas įvardino du kaltinamuosius kaip mokyklos direktorių Nururą Rahmaną ir Mahbubą Alamą. Policija taip pat pranešė, kad konfiskavo 45 apdegusio Korano egzempliorius.

Kai kurie musulmonų mokslininkai teigia, kad nebenaudojamo Korano sunaikinimas yra galimas, jei tai daroma pagarbiai.

Praėjusį mėnesį po kelių protestų, kurių metu buvo viešai išniekintas Koranas, įskaitant puslapių padegimą, tarp musulmoniškų šalių ir Švedijos bei Danijos kilo įtampa.

Abi valstybės pasmerkė šiuos išniekinimus, tačiau sakė, kad gerbia savo įstatymus dėl žodžio ir susirinkimų laisvės.

Bangladeše gyvena 170 mln. gyventojų, iš kurių 90 proc. yra musulmonai, o likusią dalį daugiausia sudaro hinduistai ir krikščionys.

Šioje Pietų Azijos šalyje smurtas dėl religinių įsitikinimų yra įprastas reiškinys, o mažumos dažnai patiria išpuolius dėl kalbų apie numanomą šventvagystę ir pranešimų, kuriuose socialiniuose tinkluose pašiepiamas islamas.

Indijos meteorologijos tarnybos duomenimis, ciklonas „Mocha“ sekmadienį pasieks sausumą Bangladešo ir Mianmaro pasienyje, o jo vėjo greitis sieks 145 km per valandą.

Tarnyba prognozuoja, kad žemutiniame pakrantės regione Bangladešo pusėje, kur esančiose stovyklose glaudžiasi šimtai tūkstančių rohinjų pabėgėlių, ciklono sukeltos bangos sieks nuo 1,5 iki dviejų metrų.

Ruošiantis audrai 60-metis Tharas Tinas Maungas (Taras Tinas Maungas) buvo perkeltas iš savo kaimo Mianmaro Rachinų valstijoje į Sitvės miestą.

„Kadangi mūsų kaimas įsikūręs prie įplaukos į upę, jis negali atsilaikyti net prieš nedidelę audrą, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Bus žmonių, kurie negalės išsikelti iš kaimo, ir aš dėl jų nerimauju.“

Bangladešo pasirengimo ciklonams programos direktorius Ahmadulas Haque (Ahmadulas Hakė) sakė, kad Koks Bazare buvo dislokuota 8 600, o pabėgėlių stovyklose – dar 3 400 rohinjų savanorių.

„Ypač perspėjame kalvų šlaituose gyvenančius žmones, nes ciklonas atneš smarkias liūtis, kurios gali sukelti nuošliaužas“, – sakė jis AFP.

Bangladešas taip pat uždraudė žvejybos laivams plaukti toli į jūrą.

Ciklonai – uraganų Šiaurės Atlante ar taifūnų Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose atitikmuo – yra nuolatinė grėsmė Indijos vandenyno šiaurinėje pakrantėje, kur gyvena dešimtys milijonų žmonių.

Vėliausią kartą didelė audra Bangladešą nusiaubė 2007-ųjų lapkritį, kai šalies pietvakariuose praūžė ciklonas „Sidr“, nusinešęs daugiau kaip 3 000 žmonių gyvybių ir padaręs žalos už milijardus dolerių (eurų).

Didžiausia stichinė nelaimė Mianmare įvyko 2008-ųjų gegužę – tuomet, praūžus ciklonui „Nargis“, mažiausiai 138 000 žmonių žuvo arba dingo be žinios.

Sprogimo priežastis kol kas nežinoma, tačiau Bangladeše, kur dažnai nesilaikoma saugumo reikalavimų, gyvybių pareikalaujančių gaisrų ir sprogimų pastatuose pasitaiko dažnai.

Sprogimas prieš pat 17 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku sudrebino ketvirtą ir penktą septynių aukštų pastato aukštus stambiame didmeninės prekybos centre sostinėje Dakoje.

Sprogimo metu buvo sugriauti keli pastato aukštai ir šoninės sienos, o nuolaužos ir skeveldros skriejo į žmonių minią gatvėse.

„Žuvo mažiausiai 17 žmonių, tarp jų dvi moterys“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos inspektorius Bacchu Mia (Bakču Mija).

Dakos medicinos koledžo ligoninėje dėl galvos žaizdų, lūžių ir kitų sužeidimų buvo gydoma daugiau kaip 112 žmonių, agentūrai AFP sakė ligoninės direktorius Nazmulas Islamas.

„Sužalojimų pobūdis rodo, kad tai buvo didžiulis sprogimas“, – sakė jis ir pridūrė, kad buvo pasitelkta šimtai gydytojų ir slaugytojų.

Jis sakė, kad kai kurie sužeistieji taip pat buvo išsiųsti į kitas miesto ligonines.

Nors gelbėtojai į įvykio vietą atvyko per septynias minutes nuo sprogimo, priešgaisrinės tarnybos viršininko brigados generolo Maino Uddino (Maino Udino) teigimu, žalos mastas apsunkino jų pastangas pasiekti žmones, kurie vis dar gali būti įstrigę viduje.

„Dabar įeiti į pastatą rizikinga, – sakė jis. – Mums reikia sustiprinti kolonas ir sijas, kad galėtume tęsti gelbėjimo darbus pirmame aukšte ir po žeme.“

„Vis dar yra tikimybė, kad pastato viduje gali būti įstrigusių žmonių“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad po pastatu nebuvo jokio dujų vamzdžio ir jokių sprogmenų pėdsakų.

„Stengiamės išsiaiškinti sprogimo priežastį“, – sakė jis.

Pastate gaisras nekilo, tačiau daugiau nei 150 ugniagesių gelbėtojų dalyvavo gelbėjimo darbuose, sakė priešgaisrinės tarnybos atstovas.

Vidutinio amžiaus vyras kruvinais marškiniais žurnalistams sakė, kad buvo sužeistas per sprogimą, kuris išdaužė langus ir apgadino pastato sieną.

„Ant grindų gulėjo žmonės. Pabėgau išlipęs pro langą“, – sakė jis.

Bangladeše yra buvę panašių nelaimių, įskaitant gaisrus gamyklose, kuriose darbuotojai liko įkalinti. Stebėsenos grupės dėl to kaltina korupciją ir nepakankamą saugos taisyklių laikymąsi.

2012 metais Dakoje esančiame drabužių fabrike apie 117 darbininkų žuvo, įstrigę už užrakintų durų.

Didžiausia pramoninė nelaimė šalyje įvyko 2013 metais, kai sugriuvus drabužių fabrikui „Rana Plaza“ netoli Dakos žuvo daugiau kaip 1 100 žmonių.

2019 metais seniausioje Dakos dalyje, 400 metų senumo daugiabučių, parduotuvių ir sandėlių prigrūstame rajone, kilo gaisras, per kurį žuvo mažiausiai 67 žmonės. Dar vienas gaisras senojoje Dakoje, kilęs 2010 metais name, kuriame nelegaliai buvo laikomos cheminės medžiagos, nusinešė mažiausiai 123 žmonių gyvybes.

2021 metais gaisras maisto produktų ir gėrimų gamykloje prie Dakos nusinešė mažiausiai 52 žmonių gyvybes, daugelis jų buvo įstrigę viduje dėl užrakintų durų.

Bangladešo nacionalistų partija (BNP) ir kiti opozicijos sąjungininkai surengė mitingus Dakoje ir devyniuose kituose miestuose – tai naujausios iš kelių pastaraisiais mėnesiais vykusių demonstracijų, kurias kartais sukrėsdavo smurtas.

Bangladešas yra viena sparčiausiai augančių Azijos ekonomikų, tačiau dėl pasaulinių maisto ir degalų kainų augimo, susijusio su karu Ukrainoje, Sh. Hasinos vyriausybė praėjusiais metais buvo priversta ilgiems laikotarpiams nutraukti elektros energijos tiekimą ir dalinti daugiau maisto davinių neturtingiesiems.

Keli žmonės buvo sužeisti centriniame Faridpuro mieste, kai valdančiosios „Awami League“ šalininkai, mosuodami lazdomis ir mėtydami Molotovo kokteilius, užpuolė protestuotojus.

„Laikas jėga kabintis į valdžią baigėsi“, – sakė vyresnysis BNP lyderis Mirza Abbasas (Mirza Abasas), dalyvaudamas sėdimajame streike prie partijos būstinės sostinėje.

„Tegul neutrali vyriausybė surengia rinkimus“, – pareiškė jis.

Policija apskaičiavo, kad minioje, į kurią kreipėsi M. Abbasas, pirmadienį, praėjus mėnesiui po plataus masto susidorojimo su opozicijos aktyvistais, paleistas iš kalėjimo, buvo iki 50 tūkst. žmonių.

Tačiau BNP pareigūnai sakė, kad vien Dakoje susirinko šimtai tūkstančių žmonių, o tūkstančiai kitų prisijungė prie mitingų visoje šalyje.

Premjerė atsisako trauktis

Bangladešo takos, vietinės valiutos, kursas smarkiai nuvertėjo, todėl išaugo importuotų maisto produktų kainos ir pasunkėjo sunkiausiai besiverčiančių šalies gyventojų gyvenimas.

Policija pranešė, kad per susirėmimus Faridpure buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės.

„Mes šaudėme guminėmis kulkomis, kad suvaldytume situaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango miesto policijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Awami League“ surengė daug mažesnį kontrprotestą Dakoje, siekdama palaikyti Sh. Hasiną, kuri atmeta raginimus pasitraukti.

„Ekstremistai renkasi vienoje vietoje, kad nuverstų mus nuo valdžios“, – antradienį nedideliame susirinkime šalininkams sakė ji.

„Nemanykite, kad partija žlugs, jei bus sukrėsta. Viskas nėra taip paprasta“, – pridūrė premjerė.

Vakarų šalių vyriausybės ir Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą dėl politinio klimato Bangladeše, kur Sh. Hasinos partija dominuoja įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

2021 metų gruodį Vašingtonas paskelbė sankcijas aukščiausio rango saugumo pareigūnams dėl jų vaidmens šimtuose priverstinių dingimų ir tūkstančiuose neteisminių nužudymų.

Sh. Hasinos vyriausybė neigia prisidėjusi prie prievartinio opozicijos šalininkų ir lyderių dingimo, ir teigia, kad daugelis nusikaltėlių žuvo per susišaudymus su pareigūnais.

Ciklonai – uraganų Atlanto vandenyne arba taifūnų Ramiajame vandenyne atitikmuo – yra įprasta grėsmė šiame regione, tačiau mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos jie tikriausiai tampa intensyvesni ir dažnesni.

Vėlai pirmadienį „Sitrang“ pasiekė krantą Bangladešo pietuose, tačiau valdžios institucijos sugebėjo iš anksto evakuoti apie milijoną gyventojų.

Maždaug 10 mln. žmonių pakrantės rajonuose antradienį neturėjo elektros, o mokyklos buvo uždarytos didžiojoje šalies pietinio regiono dalyje.

Policijos ir vyriausybės pareigūnai pranešė apie mažiausiai 24 žmonių žūtį – daugumą jų užmušė krintantys medžiai, o du žuvo nuskendus valčiai Jamunos upėje šalies šiaurėje.

Evakuotieji iš žemumų regionų, tokių kaip atokios salos ar upių pakrantės, buvo perkelti į tūkstančius keliaaukščių prieglaudų, skirtų slėptis nuo ciklonų, sakė Nelaimių valdymo ministerijos sekretorius Kamrulas Ahsanas (Kamrulas Ahsanas).

Pasak jo, beveik 10 tūkst. namų per audrą buvo „sugriauti arba apgadinti“, potvyniai sunaikino apie 1 tūkst. krevečių fermų.

Vėjas medžius vartė net sostinėje Dakoje, esančioje už šimtų kilometrų nuo audros centro.

Smarkios liūtys merkė didžiąją šalies dalį ir užtvindė tokius miestus kaip Daka, Kulna ir Barisalis, kur pirmadienį iškrito 324 milimetrai kritulių.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Vyriausybės sprendimu Lietuva Bangladešui buvo nusprendusi skirti 444,6 tūkst. „Pfizer“ vakcinos.

Bangladešas buvo viena iš 35 šalių, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje susilaikiusių prieš rezoliuciją, skirtą pasmerkti Rusijai, ir paraginti ją išvesti pajėgas iš Ukrainos.

Rezoliuciją palaikė 141 šalis, penkios buvo prieš.

Rezoliucijoje „kuo griežčiausiai“ smerkiama invazija į Ukrainą ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti padidintą šalies branduolinių pajėgų parengtį.

Tuo pačiu Generalinė Asamblėja išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui.

Šiame pasienio regione perpildytose, varganose stovyklose glaudžiasi beveik milijonas musulmonų rohinjų, pabėgusių nuo brutalaus kariuomenės persekiojimo kaimyniniame Mianmare. Regioną smarkios liūtys talžo nuo pirmadienio.     

„Koks Bazaro rajone potvyniai nuo išorinio pasaulio atkirto maždaug 306 tūkst. žmonių. Užtvindyti mažiausiai 70 kaimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė rajono administratorius Mamunuras Rashidas (Mamunuras Rašidas).

„Dėl potvynių ir nuošliaužų žuvo mažiausiai 20 žmonių, tarp jų šeši pabėgėliai rohinjai“, – pridūrė jis. 

Pareigūnai skelbia, kad maždaug 36 tūkst. žmonių buvo perkelti į mokyklas ir evakuacijos prieglaudas.

„Daugelis namų užlieti. Tūkstančiai žmonių pastarąsias tris dienas negali niekur ištrūkti. Visi keliai blokuoti“, – AFP telefonu sakė vieno iš atokių regiono rajonų tarybos narys Tipu Sultanas (Tipus Sultanas). 

Anksčiau šią savaitę Bangladešo pareigūnai dėl audrų iš pabėgėlių stovyklų Koks Bazare evakavo 10 tūkst. rohinjų.

Pagalbos darbuotojai sakė, kad jiems sunku patekti į stovyklas, nes dėl smarkiai išaugusio sergamumo COVID-19 jose įvestas karantinas

Maždaug 740 tūkst. rohinjų pabėgo iš Rachinų valstijos į kaimyninį Mianmarą, saugumo pajėgoms surengus brutalią kampaniją prieš šią mažumą. Jungtinių Tautų tyrėjai yra priėję prie išvados, kad ši kampanija buvo surengta „genocido tikslu“.

Kitus žmones liepsnos vertė šokti pro langus ir iš viršutinių aukštų. Iš viso buvo sužeista per 30 žmonių.

Prie degančio maisto fabriko buvo susirinkę šimtai sielvartaujančių giminaičių ir kitų darbininkų.

Gaisras „Hashem Food and Beverage“ fabrike pramoniniame Rupgandžo mieste, esančiame netoli sostinės Dakos, kilo ketvirtadienį po pietų, o po paros vis dar siautė.

Iš pradžių policija paskelbė, kad žuvo trys žmonės, bet žuvusiųjų skaičius drastiškai išaugo ugniagesiams pasiekus viršutinius aukštus ir pradėjus nešti lauk dešimčių ten įstrigusių darbininkų palaikus.

Apdegę lavonai buvo keliami į greitosios pagalbos automobilius ir vežami į morgus, šaukiant ir raudant žmonėms gatvėje.

Policija išvaikė šimtus aplinkines gatves blokavusių ir su pareigūnais susirėmusių žmonių.

Kai kurie sužeistieji iššoko iš liepsnų greitai apimto šešiaaukščio pastato viršutinių aukštų, sakė policijos inspektorius Sheikhas Kabirulas Islamas (Šeichas Kabirulas Islamas).

Gelbėtojai kovojo su liepsnomis penktajame ir šeštajame aukštuose. Nuo makaronų, vaisių sulčių ir saldainių fabriko stogo ugniagesiai išgelbėjo 25 žmones.

Dakos ugniagesių departamento vadovas Dinu Moni Sharma (Dinus Monis Šarma) sakė, kad gaisras kilo dėl viduje saugotų itin degių chemikalų ir plastiko.

„Kai ugnis bus suvaldyta, viduje vykdysime paieškos ir gelbėjimo operaciją. Tuomet galėsime patvirtinti tolesnes aukas, jei jų bus“, – naujienų agentūrai AFP sakė ugniagesių atstovas Debashishas Bardhanas (Debašišas Bardanas).

Išsigelbėjęs fabriko darbininkas Mohammadas Saifulas (Mohamadas Saifulas) sakė, kad tuo metu, kai kilo gaisras, pastate buvo dešimtys žmonių.

„Trečiajame aukšte abiejų laiptinių vartai buvo uždaryti. Kiti kolegos sako, kad viduje buvo 48 žmonės. Nežinau, kas jiems nutiko“, – pasakojo jis.

Darbininkas Mamunas sakė, kad pirmajame aukšte kilus gaisrui drauge su kitais 13 darbuotojų nubėgo ant stogo, o netrukus visą pastatą užpildė juodi dūmai.

„Ugniagesiai nukėlė mus pasinaudodami virve“, – žurnalistams sakė jis.

Dūmų stulpams kylant virš pastato daug prie jo susirinkusių giminaičių sakė bijantys blogiausios baigties.

Nazrulas Islamas sakė: „Atvykome čia, nes mano dukterėčia kurį laiką neatsiliepė į skambučius. O dabar telefonas neskamba išvis. Nerimaujame.“

Gaisras Rupgandže yra dar vienas incidentas iš ilgos virtinės įvykių, gadinančių Bangladešo įvaizdį dėl saugumo pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose pastatuose.

2019 metų vasarį mažiausiai 70 žmonių žuvo per gaisrą Dakos butuose, kur neteisėtai buvo laikoma cheminių medžiagų.

Policija informavo, kad greitaeigis kateris, iš Mavos plukdęs apie tris dešimtis keleivių, Padmos upėje įsirėžė į kitą laivą. Nelaimė įvykio kateriui artėjant prie pagrindinės perkėlos Šibčaro gyvenvietėje.

„Iki šiol ištraukėme 26 kūnus, įskaitant vienos moters. Taip pat išgelbėjome penkis sužeistus žmones, tarp jų tris vaikus“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas Amiras Hossainas (Amiras Hosainas).   

Pasak jo, keleivinio katerio laivapriekis buvo sudaužytas, kai šis rėžėsi į krovininio laivo bortą. Po susidūrimo kateris per kelias minutes nuskendo.

„Nelaimės vietoje dirba policija, ugniagesių brigada ir armijos gelbėjimo komandos“, – sakė A. Hossainas. 

Liudininkas Abdur Rahmanas pasakojo išgirdęs garsų trenksmą, kai laivai susidūrė ir apvirto.

„Atskubėję į nelaimės vietą pamatėme perlūžusį greitaeigį katerį. Šimtai vietos gyventojų nedelsiant ėmėsi gelbėjimo darbų, netrukus prie jų prisijungė policija ir ugniagesiai“, – sakė jis.  

Bangladešas šalia nelaimės vietos šiuo metu stato didžiausią šalyje geležinkelio tiltą. Dėl statybos darbų keleivių gabenimais keltais šia upe sulėtėjo, todėl daugelis žmonių renkasi mažiau saugias keliones greitaeigiais kateriais. Persikelti jais tetrunka 15 minučių, o saugesnė kelionė keltu trunka apie 2 valandas. 

Šibčaro rajono administracijos vadovas sakė, kad ieškoma penkių dingusių žmonių. Anot jo, katerio vairuotojo atžvilgiu bus pradėtas tyrimas, nes jo valdomas laivas rėžėsi į prišvartuotą baržą.

Bangladeše, upių deltų regione įsikūrusioje šalyje, raižomoje šimtų upių, laivybos nelaimės yra dažnos.

Pasak ekspertų, dažniausiomis avarijų priežastimis laikoma prasta laivų techninė būklė, saugos reikalavimų nesilaikymas laivų statyklose ir vandens transporto priemonių perkrovimas.

Be to, smėlio baržos būna mažai iškilusios virš vandens ir gali būti sunkiai pastebimos esant didelėms bangoms, ypač tamsiuoju paros metu.

Balandžio pradžioje daugiau kaip 30 žmonių žuvo sausakimšam keltui, gabenusiam apie 50 keleivių, susidūrus su didesniu prekiniu laivu. Nelaimė įvyko daugeliui žmonių skubant sugrįžti namo iš centrinio Narajangandžo miesto prieš įvedant griežtą karantiną dėl koronaviruso pandemijos.

Pernai birželį Dakoje susidūrus dviem keltams ir vienam jų nuskendus žuvo mažiausiai 32 žmonės.

2015 metų vasarį mažiausiai 78 žmonės keleivių perpildytam laivui susidūrus su krovininiu laivu.