Kaip pranešė Šiaulių policija, šeštadienį, apie 19 val., Taikos gatvėje išlaužęs gyvenamojo namo langą, 27 metų vyras pagrobė piniginę su 4,7 tūkst. eurų, banko ir asmens tapatybės korteles.

Dabar Kauno viešajame transporte už važiavimą galima atsiskaityti keliais būdais: perkant bilietą pas vairuotoją ir mokant grynais pinigais, „Žiogo“ kortele arba programėle. Norint už paslaugą atsiskaityti su „Žiogu“, reikia iš anksto pasipildyti elektroninį bilietą arba programėlę.

Tie, kurie rečiau naudojasi viešuoju transportu, gali bilietą nusipirkti pas vairuotoją. Šis bilietas – brangesnis, nei mokant „Žiogu“, tačiau jis gan populiarus, jei reikia tą vienintelį kartą sumokėti už važiavimą ar tiesiog pasimetė „Žiogo“ kortelė, išsikrovė telefonas ir neišeina programėle susimokėti už važiavimą. Tačiau taip perkant bilietą kyla net kelios problemos – vairuotojas turi ne tik vairuoti, bet ir skaičiuoti grąžą. Pagal dabartines taisykles, keleiviai vairuotojui turi duoti ne didesnę nei 5 eurų kupiūrą, tačiau pasitaiko atvejų, kai vairuotojas net ir tada neturi smulkių grąžai.

Ne kartą teko stebėti keleivius, visose kišenėse ieškančius monetų, kad galėtų nusipirkti bilietą. Pasitaiko, kad kiti keleiviai geranoriškai pasmulkina pinigus. Siekiant gerinti viešojo transporto sistemą, savivaldybės specialistai svarsto galimybę leisti Kauno autobusuose ir troleibusuose atsiskaityti banko kortele. Tokiu atveju nekiltų problemų ir dėl grąžos atidavimo, o keleiviai galėtų patogiai nusipirkti bilietą.

Tačiau kol kas lieka neaišku, kokių investicijų reikėtų viešajame transporte diegiant kortelių skaitytuvus. Taip pat dar svarstoma, ar atsiskaičius kortele bilietą, kaip dabar, paduos vairuotojas, ar keleiviui užteks atsiskaičius pačiam pasiimti kvitą ir jis bus tas įrodymas, kad už kelionę sumokėta.

„Galimybė Kauno viešajame transporte atsiskaityti bekontakte banko kortele tikrai svarstoma. Tam ieškome geriausių sprendimo būdų. Kai tik sprendimą priimsime, apie tai visuomenę informuosime. Tuo pačiu paaiškinsime ir naujos atsiskaitymo sistemos veikimo principą“, – „Kauno dienai“ komentavo miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Kol kas dar neaišku, kada keleiviai galės viešajame transporte atsiskaityti kortelėmis. Specialistai dar nenurodė, ar paliks galimybę už bilietą sumokėti grynaisiais. Tad belieka laukti, kol bus rastas tas geriausias sprendimas.

Policijos departamento teigimu, šeštadienį apie 8.15 val. į Anykščių rajono policijos komisariatą kreipėsi 1967 metais gimusi moteris.

Ji pareiškė, kad penktadienį apie 20.40 val. Čekonių kaime esančiuose namuose iš jos apgaulės būdu išviliota mokėjimo kortelė.

Pasak moters, iš banko sąskaitos dingo 10 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Pranešama, kad Alytuje, Pulko g. nenustatytas asmuo pasinaudodamas pamesta banko korte nusiėmė 250 eurų.

Nuotraukoje matomas asmuo gali turėti tyrimui reikšmingos informacijos, susijusios su šiuo įvykiu.

Piliečius, žinančius ar atpažinusius užfiksuotą vyrą ir galinčius nurodyti jo anketinius duomenis, policija prašo informuoti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją Vytenį Licų tel. +370 700 65731, mob. tel. +370 601 22150, el. paštu vytenis.licus@policija.lt arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Šių metų vasario 18 d. apie 18 val. buvo pasinaudota kito asmens banko kortele. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoti vyrai, galintys turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šiuos vyrus, žinančius jų buvimo vietas ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, policija prašo kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnus telefonu +370 700 60 680.

Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ne kelios monetos į aukų dėžutę, o auka mokėjimo kortele – toks vaizdas bažnyčiose vis dažnesnis. Vilniaus Bernardinų bažnyčia aukojimo terminalus naudoja jau metus.  

„Tai buvo pačių parapijiečių iniciatyva. Jaunesnių žmonių, kurie savo tėvams pasakė, kad yra kitoks būdas, kitokia galimybė aukoti bažnyčioje“, – apie aukojimo kortele pradžią pasakojo Vilniaus Bernardinų parapijos klebonas Andrius Nenėnas. 

Kortelių skaitytuvai bažnyčiose, priimant didesnes aukas už vestuves, krikštynas ar laidotuves, naudojami jau seniai. Vis dėlto, jie nebuvo pritaikyti per trumpą laiką priimti didelį kiekį smulkesnių aukų. 

„Girdėdavome iš savo klientų, kad nejaukiai jaučiasi bažnyčiose, kai norisi paaukoti, bet nėra galimybių to padaryti, nes neturi grynųjų“, – teigė banko Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmieji aukojimo terminalai buvo išbandyti prieš dvejus metus Klaipėdoje, o juos patobulinus, nuo rudens terminalai siūlomi bažnyčioms visoje Lietuvoje. 

„Kol kas procentas – labai nedidelis. Dėl to, kad mes bažnyčias skaičiuojame vienetais ir dešimtimis. Reikia turėti omenyje, kad tai pasiūlėme tik prieš tris mėnesius“, – akcentavo D. Trumpickas. 

Vilniaus Bernardinų bažnyčios klebonas atskleidžia, jog tarp surinktų aukų vis dar vyrauja grynieji pinigai, o kortele bent jau Bernardinų bažnyčioje surenkama tik apie 10 proc. visų aukų. 

„Neskaičiavome, nelyginome, nestovime atsistoję prie to aparato. Nėra išaugę aukojimai, bet matome, kad žmonėms patogu, nes yra žmonių, kurie jau nebesinaudoja grynais pinigais arba retai naudojasi“, – aiškino A. Nenėnas.

Banko duomenys rodo, kad vidutinė suma, kurią žmonės aukoja  banko kortele – septyni eurai. 

„Pirmųjų bažnyčių statistika rodo, kad kažkur per mėnesį būna apie 400 atsiskaitymų – apie 3 tūkst. aukų surenkama“, – sakė D. Trumpickas. 

Norint paaukoti kortele per terminalą, galima rinktis iš trijų sumų: penkių, dešimties, arba dvidešimties eurų.  

„Nors dominuoja penkių eurų aukojimai, kas ketvirtas aukojimas – dešimties eurų, kas aštuntas – dvidešimties“, – statistiką pristatė D. Trumpickas.

Nors planuojama, jog aukojimo terminalų populiarumas augs, grynųjų aukos – neišnyks. 

„Tai – įpročio reikalas. Daug kas bažnyčioje – įpročio reikalas. Kaip žmonės įpranta, kaip jiems suteikia galimybes“, – teigė A. Nenėnas.

Šiuos aukojimo terminalus jau galima išvysti keliose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir Molėtų rajono bažnyčiose. 

Teisėsaugos duomenimis, tarp gruodžio 7–13 dienos, Pakruojo rajono gyventojas, gim. 2002 m., neteisėtai pasinaudojo moters, gim. 1944 m., banko mokėjimo kortele. Turtinė žala – 2700 eurų.

Trečiadienį apie 14 val. grįžusi prie palikto automobilio moteris rado išdaužtą „Volkswagen Passat“ durelių langą. Taip vagis įsibrovė į automobilio saloną. Jį suviliojo mašinoje palikta moteriška kuprinė.

Joje buvo ne tik asmeniniai savininkės daiktai, bet ir piniginė su banko kortele ir grynaisiais.

Kiek vėliau dingusių daiktų savininkė sužinojo, kad vagis pasinaudojo jos kortele.

Keliose parduotuvėse jis svetima kortele atsiskaitė už pirkinius ir taip išleido 1,9 tūkst. eurų.

Nukentėjusioji nurodė patyrusi bendrą 4,9 tūkst. eurų žalą.

Atrodo, kad aikštelėje, kur buvo palikta mašina, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Bet jų yra netoliese, todėl tikimasi, kad įrašai padės pamatyti įtariamus asmenis.

Mašina šioje aikštelėje stovėjo kiek trumpiau nei valandą.

Tikėtina, kad įtariamąjį ar jo parankinius užfiksavo ir parduotuvių, kur buvo švaistomi svetimi pinigai, vaizdo stebėjimo kameros.

Visas nusikaltimo aplinkybes aiškinasi ir kaltininkų ieško miesto policijos komisariato pareigūnai.

Paprastai vagystės iš poilsiautojų automobilių vykdomos vasarą. Klaipėdiečiai žino, kad palikti asmeninius daiktus mašinos salone ar net viešai, aplinkiniams matant perdėti juos į bagažinę – pavojinga.

Pirmadienį ryte, viešąsias paslaugas Klaipėdoje teikiančioje įmonėje dirbanti moteris darbo kabinete be priežiūros paliko savo rankinę.

Tądien apie 10.30 val. į mobiliojo ryšio telefoną ji gavo žinutę, kad iš jos banko sąskaitos kažkas paėmė 100 eurų.

Tik tada moteris pastebėjo, kad rankinėje nebėra piniginės.

Pranešdama apie įvykį policijai ji nurodė, kad piniginėje buvo banko kortelė ir lapelis su jame užrašytu PIN kodu. Apie kitus piniginėje laikytus daiktus ar pinigus nepranešama.

Vagies būta nelabai išmintingo, bet miklaus. Pagrobti piniginę jis sugebėjo, bet nepagalvojo, kad visi bankomatai fotografuoja klientus. Yra žinoma, ir kuriuo bankomatu jis pasinaudojo.

Dar viena moteris pirmadienį panašiu būdu prarado piniginę, o kažkas pasinaudojo jos banko kortele Kretingoje.

Pareigūnai nepraneša, kodėl tos dienos ryte Rotušės aikštėje moteris paliko automobilį neužrakintą ir nepastebėjo, kada ir kas pagrobė jos rankinę.

Ši moteris padarė tą pačią klaidą, kaip ir klaipėdietė, – piniginėje, kurioje laikė banko kortelę, turėjo ir lapelį su užrašytu PIN kodu. Vagiui to ir tereikėjo, jis netrukus nusiėmė 500 eurų.

Kortelės savininkė apie tai sužinojo gavusi į telefoną žinutę.

Dėl abiejų atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas, už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Bendruomenės pareigūnai pataria nelaikyti banko kortelės piniginėje, o juo labiau nedėti į tą pačią piniginę lapelio su kodu. Vagims tai – geidžiamiausias grobis.

Banko kortelių startas – sklandus

Nuo praėjusio trečiadienio paslauga teikiama 8 ir 10 maršrutų autobusuose ir visuose maršrutiniuose taksi. Įdiegti naujovę sąmoningai pasirinkta ne visuose maršrutuose, taip siekiant įsitikinti tinkamu sistemos darbu.

„Pirmoji savaitė praėjo sklandžiai. Per dieną banko kortele arba išmaniaisiais įrenginiais dvejuose autobuso ir mikroautobusų maršrutuose atsiskaitė virš 100 keleivių (pentadienį 140)“, – sėkmingu startu pasidžiaugė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas. O šios savaitės pradžioje, pasak jo, jau yra per 500 unikalių kortelių žymėjimų, bendras taip nupirktų bilietų skaičius artėja prie tūkstančio.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ organizuojamame viešajame transporte galima naudotis visomis „MasterCard“, „Maestro“, „Visa“, „Visa Electron“ bekontaktėmis banko kortelėmis arba išmaniaisiais įrenginiais, susietais su banko kortele. Bekontaktę sąsają rodo kortelės logotipas ant skaitytuvo (komposterio).

Pastebima, kad palaipsniui daugėja atsikaitančiųjų už kelionę būtent tokiu būdu.

Nuo šio antradienio galimybė atsiskaityti bekontakte banko kortele atsiras visuose miesto autobusų ir mikroautobusų maršrutuose. Įspėjama, kad kol naujovė bus galutinai įdiegta, kai kuriuose maršrutuose galimybė atsiskaityti tokiu būdu laikinai gali neveikti, nepaisant banko kortelių ženklu pažymėto skaitytuvo.

Popieriniams bilietams – alternatyva

Pasak A. Samuilovo, suteikus dar vieną apmokėjimo už kelionę alternatyvą, norima sumažinti priklausomybę popieriniams bilietams bei taip sumažinti su tuo susijusius kaštus. Šiuo metu siūloma apie 50 įvairių galimybių susimokėti už kelionę viešuoju transportu.

Galimybė atsiskaityti banko kortele padės taupyti autobusų vairuotojų laiką ir laikytis tikslesnio tvarkaraščio. „Darbo dieną 10 pagrindinių miesto maršrutų vieno reiso vidurkis yra apie 40 keleivių, piko metu – daugiau kaip 60 keleivių. 10 proc. šių keleivių žymi popierinį bilietą. Kai penki keleiviai, vietoj pas vairuotoją perkamo bilieto už kelionę atsiskaitys kortele, sutaupysime 2 važiavimo minutes – autobusas tvarkingiau laikysis tvarkaraščio ir vairuotojas nepatirs streso dėl galimo vėlavimo“, – paaiškino direktoriaus pavaduotojas.

Paskatins keisti įpročius

Naujoji tvarka keis ir keleivių įpročius. Kai kurie keleiviai dabar įpratę prie skaitytuvo glausti rankinę, piniginę ar kuprinę, kurioje kartu su kitomis kortelėmis, studento ar mokinio pažymėjimais, bekontaktėmis prekybos centrų nuolaidų kortelėmis yra ir pravažiavimo bilietas.

A. Samuilovas atkreipia dėmesį, kad nekeičiant šio įpročio, skaitytuvas negalės nuskaičiuoti pinigų nuo mokėjimo kortelės arba už kelionę gali tekti susimokėti kur kas brangiau nei tikitės. Pavyzdžiui, turėdami galiojantį terminuotąjį bilietą, papildomai galite nusipirkti kartinį bilietą banko kortele arba brangesnį kartinį, jeigu naudojatės elektroniniais kartiniais bilietais.

Geriausia atsiskaityti pasirinkta viena išmaniąją laikmena: banko kortele, išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu. Kontrolei taip pat reikėtų pateikti tą priemonę, kuria buvo atsiskaityta už kelionę.

Vasarą – ir priemiesčio autobusuose

Netrukus ant visų viešojo transporto durų atsiras lipdukai, primenantys apie galimybę atsiskaityti banko kortelėmis ir kitais išmaniaisiais įrenginiais.

Su bekontakte banko kortele galima įsigyti tik pilnos kainos vienkartinį bilietą – už 1 eurą, o bilietai su lengvata kol kas nėra nuskaitomi. Bendrovė ateityje planuoja įdiegti galimybę tokiu būdu įsigyti ir lengvatinį bilietą. Šiuo metu viena kortele galima įsigyti tik vienos kelionės bilietą – kol kas nėra galimybės ta pačia kortele sumokėti už kelis keleivius.

Planuojama, kad vasarą galimybė atsiskaityti banko kortele atsiras ir priemiesčio autobusuose. Iš viso bendroje Klaipėdos viešoje transporto sistemoje yra 219 įvairaus dydžio keleivinio transporto priemonių.

Įgyvendinusi šį projektą, Klaipėda patenka tarp regiono viešojo transporto lyderių: tokia paslauga jau teikiama Taline (Estija), Vroclave (Lenkija), Bratislavoje (Slovakija).