Kaip teigiama prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešime, vykdydama bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras 2017 metų rudenį R. Trimailienė pareikalavo 14 tūkst. eurų kyšio iš bendrovės vadovo V. Ž. Pastarajam buvo žadama, kad dalis gautų pinigų bus panaudoti darant poveikį teisėjams, nuslepiant nuo kreditorių tikrąjį V. Ž. turimo turto dydį, bus duodami neteisėti patarimai dėl fiktyvių civilinių sandorių bankroto proceso, paspartintas bankroto užbaigimas.

Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2021 metų pavasarį pripažino bankroto administratorę kalta dėl dokumentų klastojimo ir skyrė jai 4 tūkst. eurų baudą.

Bylai pasiekus Lietuvos apeliacinį teismą, ji buvo pripažinta kalta skiriant didesnę – 34 tūkst. 800 eurų baudą, jai buvo uždrausta trejus metus vykdyti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliacine tvarka apskundęs nuosprendį prašė teismo griežtesnės bausmės – penkerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bei galimybės pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas rudenį prašymą iš dalies patenkino, tačiau atmetė dalį dėl laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistosios kasacinį skundą, nusprendė jį atmesti ir paliko nuteistajai skirtą 34 tūkst. 800 eurų dydžio baudą ir draudimą trejus metus verstis su nemokumo proceso administravimu siejama veikla, taip pat pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą 520 tūkst. 360 eurų, 19 tūkst. 308 dolerių bei 17 tūkst. 690 svarų sterlingų.

Konfiskuotais pinigais bus papildomas valstybės biudžetas.

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Raisa Trimailienė buvo teista už tai, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio – 10 tūkst. eurų – priėmė.

Maždaug 560 tūkst. eurų grynųjų pinigų įvairiomis valiutomis buvo rasti per tyrimą bankroto administratorės banko individualiame seife.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė teismo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir valstybės naudai perduoti R. Trimailienės turėtus daugiau kaip 560 tūkst. eurų. Anksčiau teismas buvo nusprendęs, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos.

Tačiau Apeliacinis teismas mano priešingai.

„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad individualiame seife (byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad individualus seifas buvo naudojamas iš nusikalstamų veikų gautiems pinigams saugoti) rastus pinigus R. T. įgijo 5 metų laikotarpyje iki nusikaltimo padarymo, šis turtas neatitinka jos teisėtų pajamų ir skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl nusprendė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir minėtas lėšas konfiskuoti“, – BNS pranešė teismas.

Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad individualus seifas buvo naudojamas iš nusikalstamų veikų gautiems pinigams saugoti.

Nuteistosios R. Trimailienės ir jos gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmesti.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

R. Trimailienei taip pat liko skirta beveik 35 tūkst. eurų bauda dėl kyšininkavimo ir neteisėto ginklo laikymo.

Teismas taip pat uždraudė jai trejus metus dirbti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą, iš R. Trimailienės konfiskuotas per kratas rastas neteisėtai laikytas itališkas revolveris bei du šoviniai.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Gailevičius R. Trimailienei siekė penkerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bet buvusi bankroto administratorė palikta laisvėje.

R. Trimailienę pareigūnai sulaikė 2018 metų kovą.

Teismui perduotoje byloje ji buvo kaltinama tuo, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio – 10 tūkst. eurų – priėmė.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas svarstyti, ar visa 14 tūkst. eurų suma buvo reikalauta būtent R. Strimailienės naudai.

Anot teismo, byloje surinkti duomenys leidžia matyti, kad jos naudai buvo reikalauta ir paimta tik 10 tūkst. eurų.

Patikslinus šią aplinkybę, R. Trimailienė galėtų būti kaltinama tik dėl kyšininkavimo, tačiau ne dėl didelės vertės kyšininkavimo.

Pasak L. Nemeikaitės, baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios advokatas taip pat nurodė, kad ji nesupranta kaltinimo, nes jam nėra nurodyta, su kokių įstatymų pažeidimu yra siejama R. Trimailienės neteisėta veikla, už kurią buvo reikalautas ir priimtas kyšis.

Dėl šio klausimo turėtų būti patikslinimas kaltinimas – ar R. Trimailienė kyšio reikalavo už teisėtą, ar neteisėtą veiklą.

Teismas be kita ko pabrėžė, kad joks kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios aplinkybės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte.

Ši byla teismui buvo perduota pernai birželį, ikiteisminį tyrimą joje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Tyrimo metu kratas atlikę pareigūnai rado šaunamąjį ginklą bei grynųjų pinigų – daugiau nei 560 tūkst. eurų. Taip pat atlikus R. Trimailienės turto tyrimą, nustatyti nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje ir užsienyje, kurių bendra vertė viršija 144 tūkst. eurų.

Pinigams ir nekilnojamajam turtui tuomet laikinai apribotos nuosavybės teisės.

Ji kaltinama tuo, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio priėmė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą apribotos teisės į daugiau nei pusės milijono eurų vertės bankroto administratorės turto.

Atliekant kratas buvo rastas šaunamasis ginklas bei grynieji pinigai – daugiau nei 560 tūkst. eurų. Taip pat atlikus R. Trimailienės turto tyrimą, nustatyti nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje ir užsienyje, kurių bendra vertė viršija 144 tūkst. eurų.

Pinigams ir nekilnojamajam turtui laikinai apribotos nuosavybės teisės.

STT Kauno valdybos ir Kauno apygardos prokuratūros tirta byla perduota Vilniaus apygardos teismui.

Bankroto administratorei gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taip pat gali būti taikomas turto konfiskavimas, kai kaltininko turtas, neproporcingas jo teisėtoms pajamoms, paimamas valstybės nuosavybėn.

STT Kauno valdyboje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, areštuotas įtariamosios bankroto administratorės R. T. didelės vertės turtas.

BNS žiniomis, minėtomis nusikalstamomis veikomis įtariama bankroto administratorė Raisa Trimailienė, vykdžiusi veiklą Vilniuje. Ji kovą sulaikyta STT Kauno valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Bankroto administratorė įtariama, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį kyšio iš jo priėmė.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro sprendimu areštuoti per kratas rasti įtariamosios grynieji pinigai, jų vertė viršija 560 tūkst. eurų, taip pat R. Trimailienei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje ir užsienyje, jų bendra vertė – didesnė nei 144 tūkst. eurų.

STT sako, kad jau ir anksčiau yra ne kartą nustačiusi korupcijos rizikos veiksnių bankroto administravimo srityje.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė prekyba poveikiu ir kyšininkavimu įtariamą bankroto administratorę.

BNS žiniomis, bankroto administratorė Raisa Trimailienė, vykdžiusi veiklą Vilniuje, antradienį sulaikyta STT Kauno valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Bankroto administratorės namuose ir darbo vietoje atliktos kratos, paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.

Bankroto administratorė įtariama tuo, kad už 14 000 eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį kyšio iš jo priėmė, skelbia STT.

Baudžiamajame kodekse už šias veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorai.

STT sako, kad jau ir anksčiau yra ne kartą nustačiusi korupcijos rizikos veiksnių bankroto administravimo srityje.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai, įvertinę teisės aktus, susijusius su bankroto administratorių veikla, yra pateikę siūlymų dėl bankroto administratorių atrankos, veiklos priežiūros tobulinimo. Taip pat yra atlikta korupcijos rizikos analizė bankroto administratorių veiklos srityse, o šiuo metu atliekama korupcijos rizikos analizė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, kuri koordinuoja bankroto procesus, veiklos srityse.

Per pastaruosius penkerius metus STT yra pradėjusi 19 ikiteisminių tyrimų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose dėl bankroto administratorių galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

STT taip pat kasmet gauna pareiškimų apie bankroto administratorių galbūt neteisėtą veiklą. 2017 metais STT yra gavusi 11 tokių pareiškimų.