Po to, kai birželio 27-ąją Paryžiuje policijos pareigūnas per eismo patikrinimą nušovė 17-metį jaunuolį, Prancūzijoje įsiplieskusių neramumų metu buvo naudojama pirotechnika. Šis įvykis atgaivino senus kaltinimus sisteminiu rasizmu Prancūzijos saugumo pajėgose.

„Siekiant užkirsti kelią rimtų viešosios tvarkos sutrikdymų rizikai per liepos 14-osios šventes, pirotechnikos gaminių ir fejerverkų pardavimas, laikymas, gabenimas ir naudojimas uždraudžiamas iki liepos 15 dienos imtinai“, – sakoma vyriausybės dekrete, sekmadienį paskelbtame oficialiajame leidinyje.

Draudimas netaikomas profesionalams ar savivaldybėms, kurios rengia tradicinius fejerverkų šou Bastilijos paėmimo dienos šventei paminėti, priduriama jame.

Susirūpinusi dėl galimo riaušių atsinaujinimo, ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) šeštadienį dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad vyriausybė per nacionalinę šventę panaudos „masines priemones prancūzams apsaugoti“.

Policininko įvykdytas alžyrietiškų šaknų turinčio Nahelio M. (Naelio M.) nužudymas sukėlė didžiausią nuo 2005-ųjų smurtą Prancūzijos miestuose.

Oficialiais duomenimis, po vaikino mirties dėl protestų policija sulaikė daugiau kaip 3 700 žmonių, tarp jų – mažiausiai 1 160 nepilnamečių.

Prancūzijoje kasmet liepos 14-ąją minima Bastilijos paėmimo diena. 1789 m. įsiutusi paryžiečių minia šturmavo Bastilijos kalėjimą, ir ta diena laikoma Prancūzijos revoliucijos pradžia.

Šią dieną Paryžiuje įprastai rengiamas didžiulis įspūdingas karinis paradas. Vietoje tradicinio karinio parado Eliziejaus laukuose šiemet Konkordijos aikštėje rengiama mažesnė ceremonija, kurioje dalyvaus perpus mažiau nei įprastai karių – 2 000.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė į ceremoniją Austrijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Šveicarijos sveikatos apsaugos ministrus. Ministrai pakviesti kaip garbės svečiai, nes koronaviruso pandemijos įkarštyje iš perpildytų ligoninių Prancūzijoje šios šalys priėmė 161 COVID-19 pacientą.

Antradienį E. Macronas taip pat ketina duoti interviu televizijai, kurio metu, kaip tikimasi, prezidentas išdėstys likusių dvejų prezidentavimo metų planus.

Kol kas didžiausią savo iššūkį 40 metų Franky Zapata (Frankis Zapata) vertino kaip žengimą aviacijos pionierių pėdomis.

Buvęs vandens motociklų sporto čempionas, kuris pats suprojektavo ir pagamino skraidlentę – nedidelę stovėti skirtą platformą su įtaisytais reaktyviniais varikliais, sėkmingai pakilo iš Sangato Prancūzijos Pa de Kalė regione.

Vis dėlto F. Zapata įkrito į jūrą per sudėtingą kuro papildymo ore procedūrą, naujienų agentūrą AFP informavo vienas jo komandos narys.

Pasak išradėjo atstovės Annos Venekas (Anos Venekas), F. Zapata susidūrė su „problema“, ir jo „skrydis buvo atšauktas“. Jos teigimu, vyras „jaučiasi gerai“, bet daugiau detalių ji nenurodė.

Po 20 minučių turėjusio trukti skrydžio virš 36 km pločio sąsiaurio jis ketino nusileisti Doverio srityje Pietryčių Anglijoje.

Trečiadienį žurnalistams išradėjas sakė, kad visos skraidlentės sistemos parengtos, bet pripažino, kad šį užmojį nebus lengva įvykdyti. Jis sakė pasitikintis savo aparatu, bet nenorįs prognozuoti, kaip jam pavyks praskrieti virš Lamanšo.

Tūkstančiai žmonių, tarp jų daug turistų, užplūdo Eliziejaus Laukų bulvarą pasižiūrėti pražygiuojančių 4 290 karių, taip pat 220 ratinių ir vikšrinių mašinų, 250 arklių, 64 lėktuvų ir 30 sraigtasparnių.

Dvi valandas trukusį renginį stebėjo prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir du garbės svečiai: Singapūro premjeras Lee Hsienas Loongas (Li Sienas Lungas) ir Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Kono (Taras Konas).

Šių metų Bastilijos paėmimo dienos tema – „ginklo brolybė“. Be prancūzų ginkluotųjų pajėgų ir kitų tarnybų narių, parade dalyvavo ispanų karo policininkai, Belgijos šarvuotosios mašinos ir Vokietijos karinis transporto laivynas „Airbus A400M“.

Prancūzijos kariuomenės vadas generolas Francois Lecointre'as (Fransua Lekuatras), praeitais metais paskirtas E. Macrono vietoje jo pirmtako, atsistatydinusio kilus aštriam ginčui dėl gynybos išlaidų mažinimo, sakė, kad liepos 14-osios paradas yra „kontroliuojamos jėgos demonstracija“.

E. Macronas jau padidino gynybos biudžetą ir pažadėjo toliau didinti kariuomenės finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, vykdant NATO įsipareigojimus.

„Tokiu būdu... taisysime praeities trūkumus, gerinsime dabartį ir ruošimės savo šalies ateičiai, suteikdami jai priemonių apsiginti“, – penktadienio vakarą sakė prezidentas.

Prancūzija šį savaitgalį visoje šalyje mobilizavo 110 tūkst. policininkų ir saugumo pajėgų narių, ruošiantis užtikrinti tvarką per prognozuojamas linksmybes gatvėse, jeigu nacionalinė rinktinė laimėtų sekmadienį vyksiančias Pasaulio futbolo čempionato finalo rungtynes.

Per kelerius pastaruosius metus šalis ne kartą nukentėjo nuo ekstremistų išpuolių. Naujienų agentūros AFP duomenys rodo, kad nuo 2015 metų sausio Prancūzijoje per įvairias atakas žuvo iš viso 246 žmonės.

„Daroma viskas, kad prancūzai galėtų šias šventes galėtų praleisti ramiai, nors teroristų keliamos grėsmės lygis išlieka aukštas“, – penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Gerard'as Collombas (Žeraras Kolonas).

Eiffelio (Eifelio) bokštas bus laikinai uždarytas, o policija šią savaitę paprašė, kad jis nepriimtų lankytojų ir sekmadienį, kai bokšto papėdėje didžiuliame ekrane bus rodomos Pasaulio čempionato finalo mačas tarp Prancūzijos ir Kroatijos vienuolikių.

Žiūrovai galės stebėti šią transliaciją 90 tūkst. vietų saugioje zonoje – vienoje iš 230, planuojamų įrengti visoje šalyje.

„Liausimės įleidinėti žmones, kai ši riba bus pasiekta“, – perspėjo Paryžiaus policijos vadovas Michelis Delpuechas (Mišelis Delopiuešas). Jis paragino aistruolius „atvykti kiek įmanoma anksčiau – pradedant nuo 13 val. (vietos, 14 val. Lietuvos laiku)“.

Šeši maorių kariai išpaišytais veidais, apsirengę tradiciniais drabužiais, buvo lyg egzotiškas prieskonis Eliziejaus laukų prospektu žygiavusiame parade, kuriame taip pat dalyvavo dešimtys sraigtasparnių ir naikintuvų.

Atvykėliai priklausė 85 karių kontingentui iš Naujosios Zelandijos, kurių dalyvavimas eisenoje su 140 Australijos karių simbolizuoja tų šalių dalyvavimą Pirmojo pasaulinio karo Somos mūšyje.

Prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) į renginį atvyko bestogiu lengvuoju automobiliu, apsuptas raitų Respublikos gvardiečių, ir nuėjo į prezidentinę tribūną, kur jo jau laukė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key (Džonas Ki) ir Australijos generalgubernatorius Peteris Cosgrove'as (Piteris Kosgrouvas).

Virš galvų suriaumojo oro pajėgų „Patrouille de France“ parodomosios komandos naikintuvai, kurie skriejo išsidėstę Eifelio bokšto forma, po savęs palikdami raudonos, baltos ir mėlynos spalvos dūmų juostas.

Po jų Prancūzijos sostinės dangų perskrodė dar daugiau nei 70 naikintuvų ir sraigtasparnių.

Prabangiame ir gana pompastiškame parade daug dėmesio buvo skirta Prancūzijos kariuomenei, šiuo metu dalyvaujančiai operacijose, kurių skaičius yra didžiausias per pastarąjį pusšimtį metų.

Parado išvakarėse F.Hollande'as pareiškė, kad „rudenį“ prancūzų lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ sugrįš į Artimuosius Rytus paremti irakiečių pajėgų jų kovoje su „Islamo valstybės“ grupuotės džihadistais.

F. Hollande'as trečiadienį taip pat pranešė, kad spalį Prancūzija užbaigs savo karinę misiją nesantaikos draskomoje Centrinės Afrikos Respublikoje.

Pasak F. Hollande'o, Prancūzija ruošiasi pateikti pasiūlymą dėl Europos gynybos politikos stiprinimo, Britanijai ruošiantis trauktis iš Europos Sąjungos.

„Noriu pažymėti, kad mūsų vokiečių kolegos taip pat yra pasiruošę dalyvauti. Todėl mes galėsime imtis šios iniciatyvos kartu“, – sakė Prancūzijos vadovas.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) anksčiau sakė, kad ES turėtų pasinaudoti Britanijos rinkėjų sprendimu pasitraukti iš Bendrijos ir suformuotų savo bendrą saugumo politiką.

Paryžiuje, minint Bastilijos paėmimo dieną, įvyko tradicinis paradas, bet šiemet jis buvo kitoks, nei įprasta.

Pasaulis mini šimtąsias Pirmojo pasaulinio karo metines, tad parade žygiavo šiame kare dalyvavusių valstybių kariai – ir tų, kurios buvo sąjungininkės, ir tų, kurios buvo priešės. Iš viso – beveik keturi tūkstančiai karių, pusšimtis lėktuvų, pustrečio šimto žirgų.

Liepos 14-ąją Prancūzija mini 1789-jų įvykius, kai įnirtusios paryžiečių minios šturmavo Bastilijos kalėjimą. Tai įžiebė Prancūzijos revoliuciją, nuvertusią monarchiją.