Dešimt kartų didins baudas

Naujiems Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams dėl žvejybos tramdymo, kuriuos pasiūlė Aplinkos ministerija, jau iš esmės pritarė Vyriausybė. Kada naujos baudos įsigalios, dar neaišku, nes jas turi patvirtinti Seimas. Bet gali būti, kad iki 10 kartų išaugusias kai kurias baudas išvysime jau 2024 m. pirmoje pusėje.

Labiausiai į akis krenta tai, kad negailestingai didinamos verslinės žvejybos baudos. Jomis ir taip silpną Lietuvos verslinę žvejybą tarsi rengiamasi visiškai pribaigti.

Geriausias pavyzdys yra verslinė žvejyba jūrų vandenyse, kas galėtų reikšti ir atvirą Baltijos jūrą, ir, greičiausiai, priekrantę. Bauda už verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarkos pažeidimą (Administracinių nusižengimų kodekso 295 straipsnis) laivų kapitonams ir juridinių asmenų vadovams buvo nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Dabar šią baudą siūloma padidinti nuo 600 iki trijų tūkstančių eurų. Tai reiškia, kad visa sankcija tiek mažiausios, tiek didžiausios ribos išaugs 10 kartų. Neaišku, kuo remiantis taip planuojama didinti sankciją, kai dauguma jūrų verslinės žvejybos žvejų yra ant skurdo ribos, nes Europos Sąjunga dar nuo 2019 m. draudžia gaudyti menkes, kasmet mažinami ir kitų rūšių žuvų sugavimo limitai.

Realybė: uoste nuo krantinių žuvis gaudantiems žvejams jau reikės gerai pasvarstyti, ar ne per daug įrankių pasiėmė į žvejybą. / V. Matučio nuotr.

Konfiskuos net ir laivus

Ryškūs pokyčiai Administracinių nusižengimų kodekse planuojami ir dėl verslinės žvejybos įrankių gamybos ir naudojimo žvejyboje.

Iki šiol žvejybos įrankiai galėjo būti konfiskuojami tuo atveju, jei verslo subjektas žvejodavo su įrankiais neturėdamas leidimo tai daryti. Dabar žvejybos įrankiai galės būti konfiskuoti net ir nežvejojant, o tik juos gaminant ar pardavinėjant. Taip pat įrankiai galės būti konfiskuoti ir turint teisę žvejoti su ja du kartus arba, kaip teigiama Administracinių nusižengimų kodekso 293 straipsnyje, pakartotinai padarius nusižengimą.

Tai yra vietoje buvusio 293 straipsnio 1 punkto – žvejybos be leidimo atsiranda net 3 punktai, kada galės būti konfiskuojami žvejybos įrankiai.

Kol kas vyksta diskusija, ar žvejybos įmonei padarius pakartotinį nusižengimą turėtų būti konfiskuojami tik tinklai ar ir laivas. Teoriškai laivas taip pat yra žvejybos įrankis ir jis turėtų būti konfiskuojamas. Netgi ir, tarkim, tolimojo plaukiojimo žvejybos laivas, kurio vertė gali siekti 20, 50 ir daugiau milijonų eurų.

Žvejus tramdys dešimt kartų išaugusios tūkstantinės baudos ir netgi laivų konfiskavimas.

Iš esmės Administracinių nusižengimų kodekse gali būti įteisinta nuostata, kuri leistų valdžiai formaliai susidoroti su jai neįtikusia žvejybos bendrove, jos savininku ir panašiai.

Administracinių nusižengimų kodekse turėtų būti įtvirtintos protingos lubos, kurios numatytų, iki kokios vertės gali būti konfiskuotas žvejybos įrankis.

Suvaržymų numato ir mėgėjams

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato labiau varžyti verslinę žvejybą. Jie papildomų sankcijų uždės ir žvejams mėgėjams.

Didesnę baudą siūloma įvesti už pakartotą mėgėjišką žvejybą, kai du ir daugiau kartų viršijamas žvejybos įrankių skaičius. Tokiu atveju numatytas netgi žvejybos įrankių konfiskavimas.

Kol kas siūloma susilaikyti nuo didesnės baudos, kai žvejybos įrankių skaičius yra du ir daugiau kartų didesnis nei leidžiama, tačiau nusižengimą žvejys mėgėjas padarė pirmą kartą. Tokia nuostata tarsi auklėtų žveją mėgėją lyg mažą vaiką, kuris, padaręs nusižengimą pirmą kartą, yra tik „sugėdinamas“.

Toks valdžios palankumas žvejams mėgėjams gali būti siejamas ir su tuo, kad mėgėjų armija yra didelė, tarp jų daug įtakingų asmenų, kurių siekiama nepiktinti. Jei koks saviškis papramogaus ir su didesniu kiekiu įrankių, jis labai nenukentės.

Galbūt manoma, kad vienkartiniai prasižengėliai dėl įrankių kiekio nėra piktybiniai. „Brakonieriautojais“ yra tie, kurie nusižengimus daro dažniau, naudoja neleistinus įrankius ir panašiai. Ypač jei tokie žvejai mėgėjai gaudo itin vertingas žuvis, pavyzdžiui, lašišas, šlakius, upėtakius ar kiršlius. Iš tokių numatyta įrankius konfiskuoti, įskaitant ir valtis, pramoginius laivelius.

Be smaigų žvejams rekomenduojama turėti virvę arba bent jau šaliką, kurį nelaimės atveju galima panaudoti kaip virvę. Saugiausia ant užšalusio vandens telkinio vilkėti neskęstantį kostiumą, pataria specialistai.

Pažymima, kad žvejojantys ant plonesnio nei 7 cm ledo ir neturintys smaigų žvejai bus įspėjami arba baudžiami nuo 10 iki 60 eurų dydžio bauda.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

„Kai kuriais atvejais demotyvuoja tiek aplinkosaugininkus, tiek ir motyvuoja brakonierius brakonieriauti“, – pristatydama pataisas Seime teigė A. Gedvilienė.

„Numatytos sankcijos neefektyvios ir duoda neigiamą arba priešingą atgrasymui efektą, nėra užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai. Pavyzdžiui, Lietuvoje intensyviai viešai skelbimuose, spaudoje ir panašiai vykdoma prekyba tinklais, jie įsigyjami ir paštu. O sodybose, kurios yra prie ežerų, neretai randama nelegalių žvejybos tinklų, o bauda aptikus pažeidėją yra iki 60 eurų“, – aiškino komiteto pirmininkė.

Pasak jos, baudos ne tik nekompensuoja išlaidų, kol pažeidimas nustatomas ir įrodomas, bet ir neatgraso pažeidėjų.

„Pavyzdžiui, 18 kartų pagautas žmogus, jo padaryta žala vien per paskutinius dvejus metus – 15 tūkst. 300 eurų. Kitas žmogus pagautas 15 kartų, padaryta žala 15 tūkst. eurų. Dar vienas atvejis – devyni kartai per metus, padaryta žala 13 tūkst. eurų, o baudos yra tikrai mažos“, – pasakojo A. Gedvilienė.

Jeigu Seimas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus priimtų, minimali bauda už žvejams mėgėjams nustatytų taisyklių pažeidimus siektų 30-90 eurų vietoje 10-60 eurų dabar.

Už žvejybą naudojant du ir daugiau kartų viršytą mėgėjų žvejybos įrankių limitą bauda siektų 200-500 eurų, numatomas įrankių konfiskavimas.

Žvejojant naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ir draudžiamu būdu pirmą kartą užtrauktų baudą nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų vietoje dabar skiriamų 100-300 eurų, o pakartotinai – iki 2,5 tūkst. eurų. Už neteisėtų žvejybos įrankių laikymą siūlomos 300-1,12 tūkst. baudos vietoje dabar nustatytų 60-200 eurų.

Mėgėjai žvejai už sugautų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekybą ar įsigijimą būtų baudžiami 180-580 eurų bauda vietoje 90-290 eurų. 500-1 tūkst. eurų bauda siektų už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybą su draudžiamais įrankiais ar draudžiamu būdu, o pakartotinai tai padarius – iki 2,5 tūkst. eurų.

Tikiuosi, kad šitie pakeitimai privers brakonierius mesti šitą amatą.

„Tikiuosi, kad šitie pakeitimai privers brakonierius mesti šitą amatą, o aplinkosaugininkus labiau motyvuos ir jie matys, kad jų dirbamas darbas tikrai atneša dideles baudas, o ne kažkokius 10 ar 20 eurų“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

Už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus baudos siektų 200-700 eurų vietoje 20-70 eurų dabar, o jeigu pažeidimas būtų pripažintas šiurkščiu – nuo 1,7 tūkst. eurų iki 3,5 tūkst. eurų.

Dėl specialiosios žvejybos tvarkos pažeidimų baudos irgi didėtų 10 kartų – 300-1,4 tūkst. eurų vietoje 30-140 eurų. Pažeidus tokios žvejybos leidime nurodytas aplinkybes baudos nuo 90-230 eurų augtų iki 900-2,3 tūkst. eurų.