-
Iš posto verčiama M. Danielė laikosi savo pozicijos dėl narkotikų dekriminalizacijos 14
„Jungtinės Tautos aiškiai ragina nubrėžti brūkšnį tarp žmonių, kurie vartoja narkotikus, ir to, kas yra organizuotas nusikalstamumas, peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, susijusius su narkotikų vartojimu be tikslo juos platinti“, – ketvirtadienį Seime svarstant jos nepasitikėjimo klausimą sakė M. Danielė.
Parlamentarė teigė, kad žmonės narkotikus vartoja gindamiesi nuo patirto skausmo, kai nesugeba kitaip gyventi su trauminėmis patirtimis.
„Žmogus naikina save, nes nesugeba gyventi su traumine patirtimi. Tačiau policijos persekiojimas teismu ir įkalinimų patirtys, smerkiantis aplinkinių požiūris ir daugybė kitų sistemos dalykų nepadeda sveikti, ir šitai puikia supranta Jungtinės Tautos“, – kalbėjo Priklausomybių komisijos vadovė.
Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo M. Daniele pristačiusi „valstietė“ Asta Kubilienė teigė, kad komisijos nariai nepasitikėjimą pareiškė reaguodami į jos pasisakymą televizijos laidoje, kurioje prisipažino vartojusi narkotines medžiagas.
Baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų vartojimą turėtų būti atsisakyta.
„Šis nepasitikėjimas buvo išreikštas dar 2021 metų lapkričio 10 dieną, tačiau niekaip nepasiekė plenarinių posėdžių salės, tą kartą komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą M. Daniele, kad LNK laidoje ji atskleidė savo rinkėjams ir mums, Seimo nariams, iki šio nežinomus faktus, jos santykį su narkotinėmis medžiagomis“, - sakė A. Kubilienė.
Pasak jos, komisijos nariai abejoja jos galimybėmis eiti vadovės pareigas, nes parlamentarė ne tik prisipažino vartojusi draudžiamas medžiagas, bet tą esą daro iki šiol užsienyje.
„Seimo narė televizijos laidoje pasakojo, kad nuo vaikystės vartoja narkotines medžiagas, tai yra draudžiamas medžiagas, dar daugiau, vartoja jas iki šiol, išvykusi į užsienį“, – pažymėjo A. Kubilienė.
M. Danielė atsakydama teigė, kad jos paauglystės eksperimentai nėra susiję su kompetencija vadovauti komisijai, taip pat tvirtino niekada nesirgusi priklausomybėmis.
„Man pareikštas nepasitikėjimas ir to pretekstas buvo mano pasisakymas televizijos laidoje, kad paauglystėje buvo eksperimentų su įvairiomis medžiagomis. Norėčiau pasinaudoti proga ir patikslinti, kad mano pasisakymas „paauglystėje buvo visko“ buvo interpretuotas ir žiniasklaidoje išeskaluotas, kad Morgana prisipažino vartojusi heroiną. Jokio heroino aš asmeniškai nebandžiau ir jokia priklausomybės liga aš niekada nesirgau. Eksperimentai su medžiagomis tikrai buvo, bet jie buvo pavieniai, visą savo vaikystę, paauglystę aš buvau puiki moksleivė ir (vėliau) studentė“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji taip pat ragino nestigmatizuoti žmonių, kurie turėjo priklausomybę, sakydama, kad tokių yra ir Seimo salėje, „ir tikrai ne Laisvės frakcijoje“.
Vėliau ketvirtadienį Seimas per slaptą balsavimą spręs dėl M. Danielės atleidimo iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovės pareigų.
Kaip numato statutas, už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.
Atleisti M. Danielę pasiūlė opozicijos atstovai, nepasitikėjimą komisijos pirmininke pareiškę dar 2021 metų lapkričio 10 dieną. Opozicija neteikė šio siūlymo į posėdį, tačiau prisiminė po valdančiųjų paskelbto nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu.
Seime antradienį per slaptą balsavimą valdantiesiems neužteko balsų iš posto išversti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotą A. Stončaitį, o dėl M. Danielės atleidimo opozicija paprašė pertraukos ir balsavimas perkeltas ketvirtadieniui.
Laisvės frakcijos narė yra siūliusi Seimui panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti.
-
Apklausa: pusė gyventojų mano, kad pakanka esamos tvarkos dėl sutikimo seksui 25
Seime registravus Baudžiamojo kodekso (BK) pataisą, jog norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas, 56,6 proc. apklaustųjų teigė, kad pakanka dabartinės formuluotės dėl privertimo lytiškai santykiauti.
12,5 proc. gyventojų manė, kad toks Baudžiamojo kodekso pakeitimas reikalingas, o 30,9 proc. neturėjo nuomonės.
Pataisai labiau linkusios pritarti moterys, jaunesnio amžiaus ir Vilniaus bei kitų didžiųjų miestų gyventojai, o skeptiškiausi – regionų gyventojai. Tarp neturinčių nuomonės išsiskyrė moksleivių ir studentų grupė – 54,8 procentų.
Kontrolierė: apsauga turėtų būti didinama
Apklausa rodo, kad pataisas labiau reikalingomis mano esant moterys – už jas pasisakė 15,9 proc. moterų, palyginti su 8,9 proc. vyrų.
Tuo tarpu 58,6 proc. vyrų laikėsi nuomonės, kad sutikimui reguliuoti pakanka dabartinio Baudžiamojo kodekso formuluočių. Taip manančių moterų skaičius buvo 54,7 procento.
Pataisas labiau linkę paremti jaunesnio amžiaus gyventojai – jas reikalingomis įvardijo 20,2 proc. respondentų iki 29 metų amžiaus, o kitose amžiaus grupėse šis skaičius svyravo tarp 10–13 procentų.
Analogiškai už dabartinį reguliavimą pasisakė 50,8 proc. respondentų iki 29 metų, o vyresnio amžiaus grupėse tokių buvo apie 60 proc., tik pačios vyriausios amžiaus grupės, 70 metų ir daugiau, 51,5 proc. pasisakė už dabartinę tvarką.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė komentuodama apklausos rezultatus sako, kad nukentėjusių nuo seksualinio smurto apsauga turėtų būti didinama nepriklausomai nuo visuomenės nuomonės.
„Jau trylika Europos Sąjungos valstybių turi panašų į siūlomą reglamentavimą – jose ilgainiui buvo identifikuota, kad esamos apsaugos nepakanka. Esamo reguliavimo keitimas tuo pačiu prisidėtų prie visuomenės požiūrio keitimo, mažesnio aukų kaltinimo“, – BNS sakė B. Sabatauskaitė.
Ji taip pat pastebėjo, kad apklausos rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad pristačius pataisas kai kurie politikai ir kiti vieši asmenys iš jų šaipėsi.
Beveik trečdalis neturi nuomonės
Beveik trečdalis gyventojų klausiami, reikalingi ar nereikalingi siūlomi pokyčiai, apie tai neturėjo nuomonės – 30,9 procento.
Tarp neturinčių nuomonės išsiskyrė moksleivių ir studentų grupė – 54,8 proc., kai tuo tarpu kitose amžiaus, išsimokslinimo, socialinės padėties, pajamų grupėse šis skaičius svyravo tarp 26–35 procentų.
Pasak lygių galimybių kontrolierės, baudžiamąją teisę Lietuvoje išmano palyginus nedidelis skaičius žmonių, todėl neturint specifinių teisinių žinių daugumai atrodė saugu ir paprasta atsakyti, kad esamo reguliavimo pakanka.
„Tai, kad trečdalis Lietuvos gyventojų neturi nuomonės, šią hipotezę tik patvirtina – didžioji dalis visuomenės nėra teisės ekspertai ir tai normalu“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.
Visais kitais atvejais, jei asmuo tokio sutikimo neišreiškė, kai yra tokie dalykai daromi prieš asmens valią, ir dabar yra kriminalizuoti.
Ji taip pat teigė, kad kita priežastis, paaiškinanti, kodėl tokia didelė visuomenės dalis mano, kad pataisos yra nereikalingos, gali būti ir tai, jog apie pokyčius pradėta komunikuoti nepateikus konkretaus projekto.
Tuo tarpu pataisas sukritikavusios Generalinės prokuratūros vienas vadovų Saulius Verseckas teigia, jog prieštaringų vertinimų siūlymas sulaukė dėl to, kad neaiškios sąvokos užprogramuoja problemines situacijas.
„Matyt, ta diskusija ir visuomenėj dėl to kilo, nes esant normaliems santykiams visi žmonės viena skitą supranta ir jiems nekyla kažkokių klausimų, ar jie nori tuo užsiimti, ar nenori, o visais kitais atvejais, jei asmuo tokio sutikimo neišreiškė, kai yra tokie dalykai daromi prieš asmens valią, ir dabar yra kriminalizuoti“, – BNS sakė S. Verseckas.
Į BK būtų įtraukta sutikimo sąvoka
Pataisas dėl sutikimo lytiškai santykiauti registravo Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė su grupe skirtingų frakcijų parlamentarų. Iniciatorė sako jomis siekianti efektyvesnės seksualinių nusikaltimų aukų apsaugos, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, kad joje atsispindėtų sutikimas.
Įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.
Anot parlamentarės, Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pavaduotojas S. Verseckas tvirtina, jog būtent formuluotė dėl aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo taps didžiąja problema, nes nėra aiški.
„Čia mes matome didžiąją grėsmę, kuri sukeltų didžiules diskusijas teisme, įrodinėjant tarp kaltinimo ir gynybos, kada tas aiškiai išreikštas sutikimas turėtų būti. Klausimas tada – o jei sutikimas buvo, bet jis nebuvo aiškiai išreikštas, taip pat bus nusikaltimas?“ – pabrėžė S. Verseckas.
Dabar yra Baudžiamajame kodekse gana aiškiai pasakyta, kad jei yra sutikimas – viskas gerai, jei sutikimo nėra – tokių santykių negali būt.
Tuo tarpu principas, kad lytiniai santykiai galimi tik asmeniui sutinkant, pasak S. Versecko, įtvirtintas dabartiniuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, o lytiniai santykiai prieš asmens valią yra kriminalizuoti.
„Dabar yra Baudžiamajame kodekse gana aiškiai pasakyta, kad jei yra sutikimas – viskas gerai, jei sutikimo nėra – tokių santykių negali būt. Traktavimas to „aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas“ irgi gali būti labai įvairus, vienai pusei gali atrodyti, kad tas aiškiai išreikštas sutikimas matėsi akyse, kitas sakys – aš aiškiai nepasakiau“, – kalbėjo prokuroras.
BK 151 straipsnio pirma dalis už privertimą lytiškai santykiauti numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už tokią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė, jų nuomone, ar reikalinga, ar nereikalinga Baudžiamojo kodekso pataisa, jog būtų baudžiama už lytinį santykiavimą, kai nėra kito žmogaus aiškiai išreikšto sutikimo.
Atsakymai: Taip, reikalinga – 12,5 proc., užtenka Baudžiamajame kodekse jau esančios formuluotės dėl privertimo lytiškai santykiauti – 56,6 proc., neturiu nuomonės – 30,9 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gruodžio 8–15 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.
Jos metu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų 26 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
