„Turime savo žiuri“, – paskelbė teisėjas Juanas Merchanas (Chuanas Merčanas) po dienos, kai prokurorai ir D. Trumpo advokatai nuodugniai išklausinėjo dešimtis kandidatų į prisiekusiuosius.

J. Merchanas išreiškė viltį, kad dar šeši atsarginiai prisiekusieji bus baigti atrinkti penktadienį ir kad bylos šalių atstovų įžanginės kalbos prasidės jau pirmadienį.

77 metų D. Trumpas, lapkritį sieksiantis sugrįžti į Baltuosius rūmus, kaltinamas klastojęs apskaitą, kad nuslėptų mokėjimus už tylą pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels (Stormi Daniels), turėjusiai su juo romaną, ir taip apsaugotų savo 2016-ųjų rinkimų kampaniją nuo paskutinės minutės skandalo.

D. Trumpas yra pirmasis buvęs JAV prezidentas, teisiamas dėl jam pateiktų baudžiamųjų kaltinimų. Savo kaltę jis neigia.

Teismui paskelbus dienos pertrauką, tikėtinas Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus kreipėsi į reporterius ir skundėsi temperatūra Manhatano teismo salėje, taip pat tuo, kad dėl teismo proceso negali dalyvauti rinkimų kampanijoje.

„Turėčiau būti daugybėje įvairių vietų, dalyvauti kampanijos renginiuose, – sakė jis. – O sėdžiu čia ištisas dienas, nuo ryto iki nakties tame lediniame kambaryje.“

Eksprezidentas teismą pavadino labai nesąžiningu ir perskaitė antraščių iš storo iškarpų pluošto – jo žodžiais, teisės ekspertų straipsnių su kritika jo bylai.

Istoriniam procesui iki antradienio buvo atrinkti septyni prisiekusieji, bet ketvirtadienį šis skaičius buvo sumažėjęs iki penkių, nes buvo paleisti du jau prisaikdinti prisiekusieji: viena jų sakė nerimaujanti dėl to, kad buvo atskleista jos tapatybė, o kitas buvo atleistas kilus abejonėms dėl jo atsakymų į gynėjų ir kaltintojų klausimus tikslumo.

Ketvirtadienį po pietų buvo atrinkti septyni prisiekusieji ir vienas atsarginis prisiekusysis. Iškėlę dešines rankas jie prisiekė svarstyti bylą sąžiningai ir nešališkai.

D. Trumpas, kuris buvo su tamsiu kostiumu ir mėlynu kaklaraiščiu, iš už gynybos stalo tyliai stebėjo priesaikas.

Penktadienį reikia išrinkti dar penkis atsarginius prisiekusiuosius.

Kad būtų apsaugotas į prisiekusiuosius pakviestų atsitiktinių niujorkiečių anonimiškumas, J. Merchanas paprašė reporterių nebeskelbti prisiekusiųjų išvaizdos aprašymų ir jų darboviečių.

Kad D. Trumpas būtų nuteistas dėl jam pateiktų kaltinimų, žiuri turi vienbalsiai priimti verdiktą. Esant net vienam nepritariančiam balsui, D. Trumpas būtų išteisintas.

Teismo procesas turėtų trukti nuo šešių iki aštuonių savaičių.

D. Trumpui yra iškeltos dar trys baudžiamosios bylos, susijusios su tuo, kad jis baigęs prezidento kadenciją pasiliko itin įslaptintų dokumentų ir dalyvavo beprecedenčiuose bandymuose panaikinti J. Bidenui pralaimėtų 2020 metų rinkimų rezultatus.

Tos bylos galbūt yra svaresnės kalbant apie turinį, bet D. Trumpui pavyksta jas nuolat atidėlioti ir tai reiškia, kad jos gali nebūti pradėtos nagrinėti iki lapkričio 5-ąją įvyksiančių rinkimų.

Jei bus nuteistas Niujorke iškeltoje mokėjimų už tylą byloje, D. Trumpui galimai grės kalėjimas, tačiau stebėtojai sako, kad labiau tikėtinos baudos.

„Nukentėjusysis yra asmuo, nukentėjęs nuo neteisėtų veiksmų, t. y. nusikaltimo auka arba jos artimieji. Bet koks asmuo, kuris neteko turto, kuris neteko gyvybės – jo artimieji, kuris neteko sveikatos, jo artimieji, turi teisę į gynybą. Kartais dėl nežinojimo ar to, kad yra blogai išaiškinta, šia teise yra naudojamasi arba labai siaurai, arba išvis nesinaudojama, turiu omenyje advokato paslaugas. Tai apima ne tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bet ir samdomus advokatus, nes visą žalą, ir ne tik žalą, bet ir advokatų išlaidas, atlygina kaltieji asmenys. Šis klausimas yra visada išsprendžiamas kartu su nuosprendžiu. Asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, gali samdytis mano kolegą ir patirtos išlaidos jam bus atlygintos. Kiek jis realiai atgaus, yra kitas klausimas“, – pasakojo V. Bužinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet čia baudžiamosiose bylose, ar ne?

– Taip, baudžiamosiose bylose. Aš kalbu apie baudžiamąsias bylas, nes nukentėjusieji iš esmės yra asmenys baudžiamosiose bylose. Nukentėjusiu asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro. Jeigu asmuo mato, kad vengiama arba vilkinama tokį pripažinimą padaryti, jis turi teisę pats prašytis. Toliau teisės yra gana plačios – ir reikšti prašymus, ir reikšti nušalinimus, ir prašyti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, užduoti klausimų, kai jau byla atsiduria teisme, – gyvai dalyvauti procese, užduoti klausimų ir netgi prašyti pareikšti naują kaltinimą.

– Ir į neturtinę žalą?

– Taip. Atgauti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl nusikalstamų veikų.

– Paprasta situacija: žmogus gatvėje buvo apiplėštas, iš jo pagrobė mobilųjį telefoną, vyksta teismas, įtariamasis yra sulaikytas, jis sutinka jam grąžinti pagrobtą telefoną. Na, atrodytų, kaip ir viskas, bet gal žmogus prarado tame telefone buvusius duomenis, gal jis negalėjo juo naudotis. Ar jis turi teisę prašyti kokio nors atlygio už tokią patirtą žalą?

– Aš gal paaiškinsiu truputėlį plačiau. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jam būtų atlyginta pagrobto, sugadinto, sulaužyto ar kaip kitaip pradanginto daikto vertė, bet kiekvienas asmuo dėl nusikalstamų veikų patiria ir kitokią žalą. Nežinau, ar kam nesukelia neigiamų emocijų, sakykime, išvartyti daiktai bute, sulaužyti, sugadinti daiktai, sujauktas butas, ar kam nesukelia neigiamų emocijų, sakykime, sužalotas arba nužudytas artimas žmogus. Visi šie emociniai išgyvenimai ir yra neturtinė žala. Tai gal yra platesnė sąvoka. Jeigu kalbame apie telefoną, nesunkiai galima įvertinti jo vertinę išraišką, paprastai – pinigais, kiek jis kainavo, bet gali būti ir simbolinė reikšmė – galbūt tas telefonas buvo dovanotas, galbūt jis turi kitą simbolinę reikšmę tam žmogui.

Nukentėjusiu asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro.

– Nemateriali vertė. Kiek už tai gali gauti žmogus iš kaltinamojo? Čia juk gali prašyti, kiek nori. Tačiau kokia yra teismų praktika?

– Labai geras klausimas. Turtinę žalą pinigais visada įvertina teismas, kiek beprašytumei. Šiaip visada reikia prašyti realiai, iš to stengtis uždirbti tikrai nereikia, bet visada pinigais įvertina teismas ir čia kažkokių ribų tikrai nėra. Kaip sakėte, prašyti galima, kiek nori. Teismas įvertins vertindamas visą bylos medžiagą.

– Tačiau ar gali neturtinė žala būti didesnė negu turtinė?

– Kartais gali. Ypač kai yra pagrobti daiktai, kurie turi simbolinę reikšmę. Labai sunku nustatyti, pavyzdžiui, kolekcionierių pagrobtas kolekcijas, kur daiktas pats savaime gal ir nėra tiek vertingas, kiek yra vertinga jo, sakykime, istorinė ar kokia nors simbolinė reikšmė. Dėl to aš visada siūlau – jei turite namie kokių nors simbolinių daiktų, juos nusifotografuokite, turėkite atskirai nuotraukas, jeigu turite meno vertybių, taip pat pasistenkite kaip nors jas identifikuoti, niekada neišmeskite buitinės technikos, šiaip vertingų daiktų įsigijimo dokumentų, nes nesant paties daikto, jo neradus, yra problemiška įvertinti, ar tą daiktą iš viso nukentėjusysis turėjo ir kokia to daikto vertė. Toks būtų mano patarimas.

Apie tai, kad baudžiamoji byla O. Šurajevo atžvilgiu perduota teismui, portalui patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.

Pats O. Šurajevas nekomentuoja konkrečių bylos duomenų, aplinkybių. Bylos detalių neatskleidžia ir prokuratūra.

Anot „Delfi“, komikui iškelta baudžiamoji byla gali būti susijusi su 2022 m. istorija, kai O. Šurajevui viename kieme ant stovinčių automobilių su Rusijos simbolika užklijavus Ukrainą palaikančius lipdukus, tokį lipduką radęs Vadimas Butrimas atėjo į komiko namus ir jam trenkė.

Teismas už užpuolimą V. Butrimui skyrė 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį išdirbti 60 valandų viešųjų darbų.

Kaip jau rašyta, tą sausio 14-osios, kuri buvo sekmadienis, vidurdienį – 11.35 val. šio 42-ejų metų Ukrainos piliečio vairuojamas automobilis „Audi A6“ minėtame Kauno prospekte kliudė kelio ženklą, nuvertė medį bei apsivertęs apgadino stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Volvo S80“.

Po šio iškalbingo salto greitosios medikai nuvežė į gydymo įstaigą ir „Audi“ vairuotoją, ir jo 44-erių metų keleivę – taip pat Ukrainos pilietę. Abiem jiems konstatuotas girtumas (vairuotojui – vidutinis (1,73 prom.) ir sužalojimai, kuriuos jie išleisti gydytis ambulatoriškai.

Skaitytojo nuotr.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vairavimo esant girtesniam kaip 1,5 promilės, už ką Lietuvos įstatymai grasina bauda nuo 2500 iki 100 tūkst. eurų arba areštu nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų su vairuoto automobilio, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskavimu bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų, minėtą „Audi“ vairavęs Ukrainos pilietis Oleksandras savo kaltę pripažino.

Šis nuo 2022-ųjų leidimą gyventi Lietuvoje turintis ukrainietis, apsistojęs Vilniuje ir dirbantis suvirintoju, pasakojo, kad buvo atvykęs tą savaitgalį į Kauną pas pažįstamus. Ir įvykio išvakarėse vartojęs alkoholį. Tačiau dievagojosi, kad tą sekmadienį jo neėmė į burną – išgėrė tik kavos. Ir, kadangi nesijautė pagiringas, nusprendė su pažįstama ukrainiete nuvažiuoti į greito maisto restoraną „McDonald’s“.

Nelaimė, anot Oleksadro, įvyko, vos išvažiavus iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, kur jo „Audi“ sumėtė, dėl ko šis kliudė bortelį ir vertėsi ant šono. Laimė, kad ir jis, ir keleivė buvo prisisegę saugos diržais, dėl ko abu vėliau patys išlipo iš apvirtusio automobilio.

Oleksandro keleivė taip pat tikino nemačius, kad jis tądien būtų vartojęs alkoholį.

Gana iškalbingas ir Oleksandro, kaip vairuotojo dosje, gyvenant nuo 2022-ųjų Lietuvoje. Per tą laiką jis vos vieną kartą baustas už mažareikšmį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Tačiau šį kartą jam jau gresia pažintis su lietuviška Temide. Nors Ukrainoje, mūsų teisėsaugininkų duomenimis, kaip ir Rusijoje bei Baltarusijoje, už vairavimą išgėrus numatyta tik administracinė atsakomybė. Tačiau, kaip mėgsta teigti teisininkai, įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės už jų pažeidimą neapsaugo.

Skaitytojo nuotr.

Oleksandro atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo baigtis priklausys ir nuo jo keleivės patirto sužalojimo. Jeigu šis bus nežymus, jos tautietis gali būti teisiamas tik už tai, kad vairavo, būdamas tokio girtumo. O, jeigu sužalojimas bus nesunkus, jis gali stoti prieš teismą ir dėl keleivės sužalojimo, vairuojant automobilį išgėrus. O už tai jau Lietuvoje gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pirmas U. Pranckevičiūtės, dirbančios parduotuvių tinkle, prekiaujančiame buitinėmis prekėmis, prekių priėmėja, kartas prie BMW vairo su kvapu buvo rugsėjo 10-osios vakare, kai sustabdyta policijos Jonavos rajono Šilų seniūnijoje, ji pirmuoju bandymu pripūtė į alkoholio matuoklį 2,42 prom., o antruoju – 2,56. Tačiau, pagal egzistuojančią praktiką, buvo baudžiama už mažesnį promilių kiekį.

Tada U. Pranckevičiūtė teisinosi, kad išvakarėse vartojo daug alkoholio ir visko. O ryte bandė pataisyti sveikatą, išgerdama butelį alaus. Ir važiavusi iš draugo tetos, kur praleido tą savaitgalį, tik vakare – apie 19.30 val., nes tas draugas, su kuriuo taip iškalbingai praleido savaitgalį, prašė parvežti jį į Kauną. Tas BMW buvo ne jo, o kito asmens.

Šis U. Pranckevičiūtės nuotykis baigėsi skaudžiai – Kauno apylinkės teismas spalio 18-ąją priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo atėmė iš šios avantiūristės dvejiems metams teisę vairuoti transporto priemonę ir skyrė 2500 eurų baudą bei turto konfiskavimą, išieškant BMW, su kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, piniginę vertę – 1650 eurų, nes ši transporto priemonė buvo registruota ne nusikaltusiosios vardu.

Tačiau, panašu, kad U. Pranckevičiūtės toks Temidės rūstumas neišgąsdino, nes, nepraėjus nei dviem mėnesiams – lapkričio 8-ąją, ji vėl įkliuvo policijai panašiomis aplinkybėmis. Tik šį kartą – jau Kaune – T. Masiulio gatvėje ir 3.50 val. nakties. Tačiau ir vėl aukodamasi dėl kavalieriaus.

Kaip jau užsiminta, tada įpūtusi į pareigūnų alkoholio matuoklį 2,08 promiles, U. Pranckevičiūtė teisinosi, kad jai paskambino draugas, kuris prašė parvežti namo, nes yra neblaivus ir negali vairuoti. Gelbėdama jį, U. Pranckevičiūtė teigė nuvykusi draugo nurodytu adresu su taksi, o ten sėdusi į jo BMW ir vežusį automobilio savininką namo, bet vėl sutikusi pakeliui policiją.

Kauno apylinkės teismo teisėjos Sigitos Meškauskienės verdiktą dėl antrojo panašaus dublio U. Pranckevičiūtė išgirdo gruodžio 6-ąją. Atsižvelgiant į jau minėtą jos atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą dėl nuotykių Jonavos rajone, šį kartą ji pripažinta kalta jau dėl dviejų nusikaltimų – vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones, t. y., kad vairavo automobilį, neturėdama tokios teisės, bei pakartotinio vairavimo esant girtesnei negu 1,5 promilės alkoholio.

Ir šį kartą U. Pranckevičiūtės atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo pritarta prokurorės siūlomai bausmei ir paskirta jau su ankstesne bauda subendrinta 3200 eurų bauda, galutiniame variante – 5700 eurų. Be to, kaip ir ankstesniu atveju, iš jos bus išieškota vairuoto draugo BMW vertę atitinkanti suma – 3500 eurų. Tačiau šį kartą U. Pranckevičiūtei skirtas beveik maksimalus draudimas vairuoti automobilį – tokios teisės atėmimas šešeriems metams.

A. Navalnas sukėlė didžiulius protestus visoje Rusijoje, kol 2021 metais buvo įkalintas dėl kaltinimų sukčiavimu, grįžęs iš Vokietijos, kur sveiko po nuodų atakos, kurią, jo paties ir nepriklausomų tyrėjų teigimu, įvykdė Rusijos valstybė.

Rugpjūtį jo pradinė devynerių metų bausmė buvo padidinta daugiau nei dvigubai – iki 19 metų už „ekstremizmą“, o teismas taip pat nusprendė pasiųsti jį į griežtesnę „ypatingojo režimo“ įstaigą.

Dabar valdžios institucijos jį apkaltino vandalizmu, o tai prie bausmės gali pridėti dar trejus metus, sakė A. Navalnas, remdamasis laišku, kurį gavo iš Rusijos tyrimų komiteto kalėjime.

Kremlius, pernai vasarį pradėjęs karą Ukrainoje, ėmėsi vis griežtesnių represijų prieš A. Navalną, kuris priešinasi Rusijos puolimui, jo sąjungininkus ir Rusijos opoziciją apskritai.

„Jie realiai kas 3 mėnesius prieš mane pradeda naują baudžiamąją bylą“, – sakė A. Navalnas socialinėje žiniasklaidoje.

„Dar niekada joks kalinys, sėdintis vienutėje daugiau nei metus, neturėjo tokio turtingo socialinio ir politinio gyvenimo“, – šmaikštavo jis sau būdingu sarkastišku tonu.

Kalėjimo pareigūnai dažnai siunčia A. Navalną į vienutę – ten jis praleido mažiausiai 266 dienas.

A. Navalnas, besiskundžiantis įvairiomis sveikatos problemomis ir kalėjime gerokai numetęs svorio, su išoriniu pasauliu bendrauja per savo advokatus.

Trys iš jų buvo suimti spalio mėnesį, taip dar labiau sustiprinant jo komandos persekiojimą, prasidėjusį pernai, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje.

Dauguma žinomų aktyvistų ir opozicijos veikėjų pabėgo iš šalies arba buvo nuteisti ilgiems metams kalėjimo. Tūkstančiai paprastų rusų taip pat buvo sulaikyti, nubausti piniginėmis baudomis arba įkalinti už antikarinius protestus.

Kadangi byla nevieša, rengiami uždari teismo posėdžiai.

BNS žiniomis, per pirmąjį posėdį buvo paskelbtas kaltinamasis aktas.

Į posėdį buvo atvykę nukentėjusieji.

M. Danielius yra laikomas suimtas, į teismo posėdį jį lydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Baudžiamoji byla nagrinėti teismui buvo perduota rugsėjį.

Kaip skelbė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas 2022 metų rugsėjo pabaigoje, gavus pagrįstų duomenų, kad M. Danielius, įtariama, nuo 2022 metų pradžios rinko Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją ir tą informaciją perdavė.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Tyrimo duomenimis, M. Danielius nuo 2022 metų sausio vykdė Baltarusijos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją.

Manoma, kad prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 metų rugpjūčio mėnesį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.

Tyrimo duomenimis, M. Danielius lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Tyrimo duomenimis, su Baltarusijos žvalgyba bendradarbiaujanti ir M. Danielių užverbavusi Baltarusijos pilietė instruktavo jį apie užsienio šalies žvalgybos organizaciją dominančios informacijos rinkimo būdus ir naudotinas technines priemones, taip pat surinktos informacijos perdavimo būdus, tarpusavio bendravimo saugumo reikalavimus. BNS žiniomis, ši Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja Ksenija Lebedeva.

Lietuvos pilietis kaltinamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

Baltarusijos žvalgybą domino Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicijos organizacijos, Lietuvoje politinę veiklą vykdanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

M. Danielius kaltinamas, jog vykdydamas kitos valstybės užduotį, pagrobė, pirko ar kitaip rinko, perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją.

Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

M. Danielius buvo suimtas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį įtariamąjį paleido iš suėmimo ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant įtariamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, ir asmens dokumento paėmimą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras tos pačios dienos nutarimu įtariamajam paskyrė ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su proceso dalyviais ir kitais nutarime nurodytais asmenimis.

Vis dėlto teismas vėliau M. Danieliui vėl skyrė suėmimą, tenkinęs prokuroro prašymą po gautų duomenų, kad įtariamasis ne kartą pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, įskaitant bendravimo su tam tikrais asmenimis draudimus.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

M. Danieliui taip pat buvo pareikšti įtarimai ir dėl poveikio liudytojams. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

M. Danielius anksčiau ne kartą yra teistas už dokumentų klastojimą, sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir kitus nusikaltimus.

Birželį teismas paskelbė devintą nuosprendį teisininko išsilavinimą turinčiam vilniečiui, juo jis buvo nuteistas lygtinai už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą. Ši byla su šnipinėjimo byla nesusijusi, joje buvo nagrinėjami netikrų dokumentų pagaminimo epizodai, susiję su įmonių perleidimu, valdymu.

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė, esą net žadėjo rasti žmoną.

Kaip praneša Kauno policija, rugsėjo 30 d. apie 17.40 val. Kaune, Juozapavičiaus pr., automobilis „Ford Focus“, vairuojamas moters (gim. 1976 m.), kliudė, pirminiais duomenimis, per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį (gim. 1974 m.).

Dėl patirtų sužalojimų pėsčiasis pristatytas į gydymo įstaigą.

Panašiu metu, apie 18 val., tik kitoje miesto vietoje –Žemaičių g. – eismo nelaimę sukėlė neblaivus vairuotojas.

Anot policijos, automobilis „Alfa Romeo“, vairuojamas girto vyro (gim. 2002 m.), kliudė automobilį BMW.

„Alfa Romeo“ vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,80 prom. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 prom.

Dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla. Apie tai pranešė šio regiono žmogaus teisių gynėja Jelena Kartašova pokalbyje su vtomske.ru.

Pasak žmogaus teisių atstovės, ji aptiko tragiškos būklės moterį birželio mėnesį per tradicinį vizitą į socialinės globos namus. J. Kartašova pabrėžė, kad svoris 13 kilogramų įrašytas medicinos dokumentuose, o iš tiesų moteris sveria dar mažiau.

Paaiškėjo, kad moteris į „Rūpestį“ pateko iš vaikų internato, kuriame gyveno visą laiką. Itin mažai sverianti ligonė nebendrauja su žmonėmis ir visą laiką guli.

„Jai diagnozuota daugybė ligų, tarp jų ir sunkus protinis atsilikimas“, –  pasakojo J. Kartašova.

Po jos kreipimosi regioninė prokuratūra pradėjo patikrinimą. Paaiškėjo, kad dar 2021 metais vienos ligoninės gydytojas rekomendavo moterį maitinti specialiu energetiniu mišiniu. Tačiau internatas jo neturėjo, o įsigijo tik šių metų viduryje.

Maža to, 2021-aisiais medikai pripažino, kad jaunai moteriai reikalinga paliatyvioji slauga, tačiau internatas neturi licencijos teikti tokias paslaugas.

Galų gale vietos policija iškėlė baudžiamąją bylą pagal straipsnį „Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus“.

Pasak žmogaus teisių gynėjos, šiuo metu neįgalios moters sveikata stebima.