Per metus bedarbių skaičius padidėjo 16,2 tūkst., pranešė Valstybės duomenų agentūra, remdamasi Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis.

Pernai šalyje buvo 105,5 tūkst. 15–74 metų bedarbių, iš jų 15–24 metų – 13,5 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 35,1 tūkst., arba 33,3 proc. visų bedarbių, – 0,1 tūkst. daugiau nei 2022 metais.

Ilgalaikio nedarbo lygis per metus nepasikeitė ir 2023 metais siekė 2,3 procento.

Per visus praėjusius metus vyrų nedarbo lygis siekė 7,3 proc., moterų – 6,4 proc. (2022 metais – atitinkamai 6,4 ir 5,5 proc.). Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 13,8 proc. ir buvo 2 punktais didesnis.

Vien ketvirtąjį ketvirtį nedarbas buvo 7,4 proc. – palyginti su trečiuoju ketvirčiu, jis padidėjo 1,2 procentinio punkto. 

Ketvirtąjį ketvirtį šalyje buvo 116,7 tūkst. bedarbių – 19,2 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį, o iš viso dirbo 1 mln. 453,5 tūkst. gyventojų – 18,2 tūkst. mažiau nei trečiąjį ketvirtį.

Ilgalaikių bedarbių skaičius per ketvirtį padidėjo 8 tūkst. iki 36,3 tūkst. 15–24 metų bedarbių buvo 18,7 tūkst.

Vyrų nedarbo lygis paskutinį ketvirtį buvo 8,3 proc., moterų – 6,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo atitinkamai 1,3 ir 1,2 punkto. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 18,3 proc. ir per ketvirtį padidėjo 6,4 punkto.

Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, metų pabaigoje fiksuojamas rezultatas yra optimistiškesnis nei tikėtasi.

„Nors ūkio sektoriuose vyravo skirtingos tendencijos, stebėjome banguojančią ir netolygią darbo paklausą, bet darbo rinka išsilaikė pakankamai stabiliai“, – pranešime teigė I. Balnanosienė.

Jos teigimu, darbuotojų poreikis labiausiai mažėjo apdirbamojoje pramonėje, ypač baldų ir medienos įmonėse.  

Bedarbių skaičius nuo metų pradžios sumažėjo 3,7 proc. iki 150,3 tūkst. Registruotas nedarbas traukėsi 0,5 proc. punkto iki 8,4 proc., jis mažėjo 47-iose iš 60 savivaldybių. 

Darbdaviai šiemet paskelbė 179 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 32 proc. mažiau nei pernai.

 

Tarnybos duomenimis, į darbo rinką sugrįžo 191,1 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, arba 0,1 proc. daugiau nei pernai.

Pasak I. Balnanosienės, šiemet šalyje fiksuota 14 grupės darbuotojų atleidimų mažiau nei pernai.

Darbdaviai šiemet paskelbė 179 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 32 proc. mažiau nei pernai. Darbo pasiūlymų sumažėjo visuose sektoriuose, išskyrus viešojo valdymo bei finansų ir draudimo. 

Transporto ir saugojimo srityje laisvų darbo vietų skaičius traukėsi 50,4 proc. iki 20,7 tūkst., statybose – 41 proc. iki 12,6 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – 30,1 proc. iki 12,8 tūkst., administravimo ir aptarnavimo įmonėse – 28,1 proc. iki 11,4 tūkst., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 25 proc. iki 9,8 tūkst.

Aukštos kvalifikacijos darbo pasiūlymų šiemet sumažėjo mažiausiai – 19 proc., o daugiausiai –  36 proc. – mažėjo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams.

Tarnybos teigimu, išlieka didelis aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Daugiau nei pernai ieškota gydytojų, slaugos specialistų, psichologų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, socialinių darbuotojų, duomenų bazių projektuotojų ir administratorių, IT technikų, saityno technikų ir fizioterapeutų.

„Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai: 2020 m. šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc., ir tai vienas mažiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 6,2 proc.). Nepaisant to, per 2020 m. II–III ketvirčius valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. eurų, ir tokio skolos dydžio nesame turėję. Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolės duomenimis, stebint bedarbių skaičiaus augimo priežastis, matyti, kad Lietuvoje vidutinis bedarbių skaičius 2019 m. siekė 91,9 tūkst., 2020 m. jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst. Beje, šių metų sausį šis skaičius sudarė 20,6 tūkst., panašus buvo ir laisvų darbo vietų skaičius – 20,7 tūkst.

Valstybės kontrolė primena, kad praėjusių metų pabaigoje parengė apžvalgą „COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymas“, kurioje pateikė apibendrintą informaciją apie Vyriausybės veiksmus ir priemones vasario–spalio mėnesiais ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 valdymui. Tai, kaip naudojamos COVID-19 pasekmių mažinimo priemonių plano lėšos, ir institucijų veiksmai buvo vertinami ir kituose audituose: „Asmenų su negalia socialinė integracija“, „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“, „Kelių infrastruktūros valdymas“ ir kt.

Duomenis skelbianti Užimtumo tarnyba (UT) primena, kad visoje Kauno apskrityje praėjusį mėnesį darbo neturinčių asmenų padaugėjo 6318.

Daugiausiai bedarbių sąrašuose, prasidedant gegužei, buvo Kauno mieste – 20570. Per balandį įsidarbinti pavyko 957 šio miesto gyventojams. Tuo pačiu Kauno rajone balandis darbo vietos suradimo prasme buvo sėkmingas 250 gyventojų, o mėnesio pabaigoje buvo 6014 Užimtumo tarnyboje registruotų šio rajono gyventojų.

Didžiausias nedarbo rodiklis iš Kauno apskrities savivaldybių fiksuotas Jonavos rajone (14,1 proc.), mažiausias – Birštone (8 proc.).

Šįmet šalyje, pasak darbą susirasti padedančios UT, įdarbintas 54751 žmogus. Karantino pradžioje visoje Lietuvoje bedarbių fiksuota 9,8 proc. nuo darbingų asmenų, praėjusią savaitę – 11,4 proc. Tą savaitę UT registravo 2947 darbdavių siūlomas laisvas darbo vietas.

Šį antradienį UT skelbia, kad darbo ieško net 381760 žmonių, iš jų beveik 200 tūkstančių bedarbių (196115). Tarp darbo ieškančiųjų – nemaža dėl karantino apribojimų sutrikus verslams vos dalį atlyginimo gaunančių ar visai jo negaunančių žmonių, oficialiai laikomų dirbančiaisiais.

ELTA primena, kad nuo kovo 16-osios sustabdžiusi gyvą asmenų aptarnavimą bei pradėjusi teikti paslaugas tik elektroniniu ir nuotoliniu būdu, Lietuvos užimtumo tarnyba tai daro visą parą ir septynias dienas per savaitę. Per balandį į šią tarnybą kreipėsi 32 tūkstančiai darbo neturinčių asmenų.

Naujų bedarbių gausa

Visoje Lietuvoje karantinas dėl koronaviruso pandemijos galioja jau mėnesį. Kai kuriems gyventojams šis laikotarpis tapo tikrai sudėtingas – žmonės neteko darbo.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento duomenimis, nuo kovo 16 d., kai buvo paskelbtas karantinas, iki balandžio 16 d. Klaipėdos mieste į Užimtumo tarnybą kreipėsi 2 395 bedarbiai, o bendras bedarbių skaičius balandžio 16 d. Klaipėdoje siekė 9 012.

Kovą į teritorinę užimtumo tarnybą kreipėsi 1 878 klaipėdiečiai, neturintys darbo, tai 25,3 proc. daugiau nei vasarį.

Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus pareigas laikinai einanti Jurgita Petraitienė sakė, kad nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse.

"Didžiausias – 0,7 proc. punkto augimas yra Klaipėdos mieste, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine", – vardijo J.Petraitienė.

Augo nuo karantino pradžios

Aiškėja, kad nedarbo lygis uostamiestyje didėti ėmė netrukus po to, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas.

Kovo 23 d. Klaipėdos mieste 8,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo, balandžio 1 d. – 8,8 proc., balandžio 13 d. – 9,9 proc., o sausio 1 d. nedarbas Klaipėdoje siekė 7,4 proc.

Panaši tendencija ryškėja ir Klaipėdos rajone. Balandžio 13 d. 5,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo, balandžio 1 d. – 5 proc., kovo 23 d. – 4,7 proc. O štai sausio 1 d. nedarbas Klaipėdos rajone siekė 4,5 proc.

Per pirmąjį karantino mėnesį buvo ir vienas grupės darbuotojų atleidimas – kovo 18 d. viena bendrovė, vykdanti kompiuterių programavimo veiklą, atleido 15 žmonių.

Netenka savo iniciatyva?

Pastebima, kad daugumos žmonių, kurie neteko darbo nuo karantino pradžios, atleidimo priežastis – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Tokių klientų tarnybos uostamiesčio departamente – net 60 proc.

Kai kurie žmonės suskubo kreiptis ir dėl jiems priklausančios paramos.

Anot J.Petraitienės, nuo balandžio 5 d. iki balandžio 16 d. į tarnybos departamentą dėl paramos kreipėsi 8 065 savarankiškai dirbantys asmenys, iš jų 45 proc. sudaro klaipėdiečiai.

Nuo balandžio 6 d. iki balandžio 16 d. Klaipėdos mieste prašymus dėl subsidijų už prastovas pateikė 386 įmonės, o prastovos yra nustatytos 2 021 darbuotojui, Klaipėdos rajone tokios yra 88 įmonės, prastovos nustatytos 459 darbuotojams.

Penktadienį savaitraščio „Veidas“ paskelbtame savivaldybių reitinge pirmauja pajūrio savivaldybės ir sostinė, reitingo apačioje – pasienyje esančios savivaldybės.

Aštuntajame Lietuvos savivaldybių reitinge, įvertinus socialinių pašalpų gavėjų, nusikaltimų, bedarbių skaičių, investicijas, tenkančias savivaldybių gyventojams, vidutinį darbo užmokestį ir gyventojų migraciją, geriausia vieta gyventi Lietuvoje pripažintas Klaipėdos rajonas. Jis nuo pernai pakilo iš penktosios vietos ir iš pirmos pozicijos išstūmė Vilnių, kuriam tenka antroji vieta.

Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atitinkamai pelnė trečią ir ketvirtą vietas. Kaunas iš trečiosios vietos smuko į penktąją. Šeštojoje atsidūrė iš dešimtosios pakilę Elektrėnai, septintojoje – Kauno rajonas.

Šiauliai užima vienuoliktą, Panevėžys – tryliktą vietą. Įspūdingą šuolį iš 22 vietos į 10 padarė Kazlų Rūda.

Sąrašo gale išsirikiavo pasienyje esančios savivaldybės: 56–oje vietoje yra Ignalina, 57–oje – Zarasai, o Lazdijai, Šalčininkai ir Kalvarija užima atitinkamai 58–ąją, 59–ąją ir 60–ąją vietas.