Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 0.24 val. ties Natalino kaimu, tarpstotėje Mockava-Šeštokai 61-ame kilometre, lokomotyvas, valdomas 36 metų vyro, kliudė ir mirtinai traumavo 31 metų vyrą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo suvestinėse apie sausio 24-osios įvykius, į kuriuos teko vykti, informuoja, kad 19.54 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie jaunuolių ant geležinkelio bėgių sukurtą laužą ir iš ten girdimus sprogimus.

Kauno policijos atstovė šią informaciją buvo linkusi papildyti tuo, kad tai buvo pasivaikščioti išėjusio pilietiško vyro pranešimas.

Skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, jis teigė, kad viskas vyksta ant geležinkelio bėgių, nutiestų per tiltą, esantį ties R. Kalantos gatve – Kauno jachtklubo link. Ir, kad jau buvo du sprogimai šioje kažkokių jaunuolių „pramogos“ vietoje.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kalbėta apie geležinkelio atšaką, kuria važiuoja krovininiai traukiniai, tarp jų – ir į Kaliningradą.

Ugniagesiai gelbėtojai praneša buvę nurodytoje vietoje po devynių minučių. Panašu, kad juos išvydę, „pramogautojai“ pabėgo, kas tik įrodo, jog jie suprato savo veiksmų pavojingumą.

Netrukus konstatuota, kad jie buvo sukūrę laužą iš knygų ir purškiamų dažų balionėlių, kurie ir sproginėjo nuo karščio. Ugniagesių gelbėtojų suvestinėse akcentuojama, kad sprogus šiems balionėliams, dažais aptaškyti bėgiai.

Šis laužas likviduotas apie 20.06 val. Ir, kaip teigiama ugniagesių gelbėtojų suvestinėje, apie incidentą informuotas „Lietuvos geležinkelių“ budėtojas.

"Lietuvos geležinkelių“ atstovė portalui kauno.diena.lt patikslino, kad incidentas įvyko tarpstotyje Rokai – Palemonas. "Atlikus vertinimą nustatyta, kad dėl šio incidento „Lietuvos geležinkeliai“ nuostolių nepatyrė", - teigiama jos atsiųstame įvykio aplinkybių patikslinime. 

Apie tai, kad nesulaukė dėl šio įvykio jokių pretenzijų iš „Lietuvos geležinkelių“,  portalui kauno.diena.lt teigė ir Kauno policijos atstovė. Todėl, anot jos, dėl šio įvykio nepradėtas joks tyrimas.

Tačiau "Lietuvos geležinkelių" atstovė, savo ruožtu, priminė, kad geležinkelis yra padidinto pavojaus zona, todėl vaikščioti bėgiais, ant jų būti ar kirsti juos neleistinose vietose yra draudžiama. Pavojinga geležinkelio zona yra laikomi ir 2,5 metrai nuo geležinkelio kelio kraštinio bėgio, todėl vaikščiojimas čia taip pat draudžiamas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė įvyko 9.30 val., tarpstočio Klaipėda–Šiauliai 246-ame kilometre. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Pirmasis traukinys į Kaliningradą jau pravažiavo, antrasis šiandien buvo tikrinamas muitinėje“, – antradienį BNS sakė LTG komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

Muitinės departamento atstovės teigimu, antradienį Kenos pasienio poste baigta ir antrojo traukinio su penkių vagonų cemento krovinio patikra, jam leista vykti į Kaliningradą.

„Jis jau patikrintas ir išvyko“, – antradienį BNS sakė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Po sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą leidusių Europos Komisijos (EK) gairių Rusija krovinių pervežimus tarp savo pagrindinės dalies ir šio su Lietuva besiribojančio eksklavo atnaujino pirmadienį.

„Vakar buvo priimtas pirmasis traukinys vežimui per Lietuvos teritoriją“, – antradienį BNS sakė LTG atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Apie tranzitinių krovinių pervežimą pagal EK gaires LTG klientus informavo praėjusį penktadienį.

Liepos 13-ąją EK išleidus gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais, liepos 19-ąją posėdžiavusi vyriausybinė tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija rekomendavo Susisiekimo ministerijai, Muitinės departamentui ir LTG, kaip turi būti kontroliuojamas šių prekių tranzitas.

LTG praėjusį penktadienį informavo, kad krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius, paraiškos bus atmetamos.

„Visas vidutinis kiekis, apskaičiuotas pagal 2019-2021 metų vidurkį, yra 3,1 mln. tonų. Į sąrašą įtraukta keli šimtai prekių kodų pagal ES reglamentą, kurių kiekiai bus vertinami konkrečiai kai bus gautos paraiškos“, – BNS sakė K. Dzikaraitė.

Pavasarį atskirais sankcijų paketais Europos Sąjunga uždraudė per Bendrijos teritoriją vežti tam tikras rusiškas prekes.

Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis ir kitas prekes.

Šių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Tačiau Europos Komisija išleido naujas gaires po Rusijos pasipiktinimo dėl ribojamo tranzito ir grasinimų atsaku.

Nors premjerė, komentuodama šį siūlymą, ragina nepamiršti, kad yra Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutartis dėl piliečių supaprastintos tranzito tvarkos, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Dainius Žalimas pažymi, kad teisiniuose dokumentuose supaprastinta tvarka apibrėžia tik vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą. Kitaip tariant, jo teigimu, nėra apibrėžta, kad Lietuva negali keisti geležinkelio vėžės, todėl toks žingsnis reglamentuoto europinio lygmens susitarimo nepažeistų. Kita vertus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė-Valužė pažymi, kad bėgių ardymas gali turėti platesnį poveikį, todėl vertėtų įvertinti, ar Lietuva nepažeistų platesnių įsipareigojimų pagal daugiašales sutartis.

D. Žalimas: įsipareigojimai nieko bendro su geležinkelio vėže neturi

D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutartis dėl piliečių supaprastintos tranzito tvarkos nėra susijusi su konkrečia vėže, todėl, anot jo, problemų dėl jos ardymo neturėtų kilti.

„Kiek aš pamenu 2002 metų susitarimus, tai ten dėl supaprastinto geležinkelio tranzito dokumentų asmenims, kurie kerta Lietuvos teritoriją tranzitu. Tai čia yra apie dokumentų išdavimą, supaprastintos vizos, bet visiškai nekeičia Lietuvos suverenios teisės keisti Lietuvos geležinkelio plotį“, – teigė D. Žalimas.

„Niekur nėra kalbama apie konkrečią vėžę, kuria turi būti vežama. Tai nematau jokių problemų. Nėra jokio įsipareigojimo vežti konkrečiai palengvintai, per kiek valandų ir kokiu būdu, tik aišku, kad geležinkeliu, bet iš principo ten yra tik apie supaprastintus dokumentus, kad nebūtų įprasta tvarka įforminamos vizos. Tai nieko bendro su geležinkelio vėže neturi“, – pridūrė jis.

Nors VDU profesorius neatmeta, kad Lietuvos geležinkeliai gali turėti kitų tarpžinybinių susitarimų, kita vertus, pažymi jis, tai nėra tarptautiniai įsipareigojimai.

„Manau, kad Lietuvos geležinkeliai gali turėti kokių nors susitarimų su NVS šalių geležinkeliais, bet tai yra įmonės susitarimai, o ne šalies, ne valstybės“, – teigė jis kartu pridurdamas, kad Lietuva nėra įsipareigojusi turėti platesnę vėžę nei naudojama ES.

„Neprisimenu, kad kur nors Lietuva būtų įsipareigojusi turėti tokio pločio vėžes. Ir šita geležinkelio vėžė tokio pločio yra reikalinga ne mums. Mes iki šiol savo geležinkelio nesame integravę į ES, per 19 metų narystės Lietuvos geležinkeliai yra toliau integruoti į Rusijos transporto sistemą ir Baltarusijos. Tai čia visų pirma yra didžiulė saugumo problema. Aš jau nekalbu apie tai, kad šia prasme mes nesame ES“, – pridūrė VDU profesorius.

I. Isokaitė-Valužė: bėgių ardymas galėtų turėti platesnį nei mes matome poveikį

Tuo tarpu I.Isokaitė-Valužė idėją Lietuvoje išardyti rusiško geležinkelio vėžę vertina kiek skeptiškiau. Jos teigimu, būtina įsivertinti, ar sprendimas atitinka visus tarptautinius įsipareigojimus, susijusius ne tik su Lietuvos ir Rusijos dvišaliais santykiais. 

Todėl prieš ardant bėgius reikėtų įvertinti visus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus plačiau, ne tik dvišalius santykius, bet ir tarptautinių sutarčių kontekste, tai yra ir prekių, ir asmenų vežimas, ir ES kontekste, ir esamo reguliavimo sankcijų kontekste.

„Bėgių ardymas nėra tik vidaus reikalas. Yra tarptautiniai santykiai, tarptautinė teisė ir gali daryti tik tai, ko Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai nepažeidžia. Šiuo atveju įprasta reaguoti į kitos, pažeidžiančios tarptautinę teisę, valstybės veiksmus tam tikromis priemonėmis – mes jas vadiname atsakomosiomis. Ir tiek individualiai valstybė tai gali daryti, tiek tarptautinėje organizacijoje būdama jos nare. Ir kiekviena šalis sprendžia, ar veiksmai atitinka atsakomosioms priemonėms taikomus reikalavimus, pirmiausia, tai atsakyti į tikslą, ko mes siekiame, ar jie yra proporcingi, ar yra būtini“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto docentė.

„Todėl prieš ardant bėgius reikėtų įvertinti visus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus plačiau, ne tik dvišalius santykius, bet ir tarptautinių sutarčių kontekste, tai yra ir prekių, ir asmenų vežimas, ir ES kontekste, ir esamo reguliavimo sankcijų kontekste“, – pridūrė ji.

Anot I.Isokaitės-Valužės, ginkluoti konfliktai savaime tarptautinių sutarčių nenutraukia, todėl, anot jos, negalima imtis priemonių neįvertinus dar galiojančių susitarimų.

„Negaliu pasakyti, kad visos sutartys su Rusija yra nebeaktualios, nenaudojamos, nutrūkusios, nes tarptautiniai ginkluoti konfliktai savaime tarptautinių sutarčių nenutraukia“, – teigė I. Isokaitė-Valužė.

ELTA primena, kad Europos Komisijai pateikus ketvirtojo sankcijų paketo aiškinamąsias gaires, pagal kurias Rusijai leidžiama geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios nenaudojamos kariniams tikslams, Lietuvos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų išardyti rusiškąją geležinkelio vėžę, kuria šie kroviniai Lietuvos teritorija vežami į Rusijos ekslavą.

Ši vežė yra platesnė nei naudojama ES.

Prieš EK pateikiant išaiškinimą, Lietuva nuo birželio 17 d. neleido į Kaliningradą iš Rusijos savo teritorija gabenti plieno bei juodųjų metalų, o nuo liepos 10 d. – cemento, alkoholio ir įvairių prabangos prekių.

Kaip pranešama Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėse apie įvykius, į kuriuos jiems teko vykti tą šventinę parą, 16.37 val. jų pagalbos šaukėsi ir Kauno policija. Užregistruotas prašymas atjungti dujų balionus Chemijos gatvėje.

Adresas, kuriuo užregistruotas šis iškvietimas, buvo „Kauno vandenų“ Gamybos skyriaus Avarinės tarnybos. Tačiau nuvykus paaiškėjo, kad tai – geležinkelis. O minėtas adresas – orientacinis, siejamas su arčiausiai įvykio vietos esančiu pastatu.

Ugniagesių gelbėtojų suvestinėse teigiama, kad atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, jog policijai reikia jų pagalbos nugabenti du dujų balionus į policijos komisariatą. Deja, priešgaisrinės pajėgos tokio pobūdžio darbų neatlieka.

Kauno policijos atstovė patikslino, kad minėti dujų balionai policijoje visgi atsidūrė. Jie siejami su įvykiu geležinkelio atkarpoje ties jau minėtu adresu, apie kurį tądien 13.52 val. pranešė pilietiškas asmuo. Jis teigė, kad mato, kaip yra pjaustomi geležinkelio bėgiai.

Nurodytu adresu išskubėję policijos patruliai, įvykio vietoje aptiko du jaunuolius, gimusius 2003 ir 1995 m., ir minėtus dujų balionus.

Dėl šio įvykio pradėtas jo aplinkybių patikslinimas, po kurio bus sprendžiama, ar pradėti ir ikiteisminį tyrimą.

Ties A. Juozapavičiaus ir Skuodo g. sankryža ant bėgių liko stovėti apdaužytas lengvasis automobilis.

„11.03 val. gavome pranešimą, kad prie prekybos centro į bortelį atsitrenkė ir ant bėgių stovi „Peugeot“ automobilis. Pareigūnai įvykio vietoje, daugiau informacijos neturime“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Pirminiais duomenimis, sužeistų žmonių nėra.

Policijos atstovės turimais duomenimis, Kaune įvykusiose avarijose žmonių nesužalota nei vakar, nei šiandien iki pietų.

Kauno ugniagesiai taip pat buvo iškviesti į įvykio vietą. Atvykę jie rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Vairuotojas buvo išlipęs, nesužeistas. Automobilis iš pažiūros – beveik neapgadintas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Vairuotojas apgadino kelio ženklą ir dėl to laukė policijos pareigūnų. Ugniagesiams jokio darbo atlikti nereikėjo“, – sakė Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė. Ji priminė, kad naudojamos visos Kaune esančios geležinkelio atkarpos. Net ir esančiomis Aleksote linijomis kartkartėmis prarieda transportas.

Ruožas nuo Lenkijos iki Kauno. „Rail Baltica“ buvo projektuojama taip, kad traukiniai čia ateityje galėtų važiuoti labai dideliu greičiu – iki 250 km/val. 

Pirmieji „Rail Balticos“ dokumentai pasirašyti vos įstojus į Europos Sąjungą. Teigta, kad geležinkelis iki Kauno turėtų būti atvestas iki 2010 metų. Bet darbai nė vienoje Baltijos šalyje nevyko. Strigo sklypų išpirkimas. 2009-aisiais Lietuva pranešė, kad imsis lyderystės. Mūsų šalis pirmoji pradėjo kloti „Rail Balticos“ bėgius. Nuspręsta sklypų neišpirkinėti – europinės vėžės bėgius kloti šalia senų sovietinių bėgių. 

2015-aisiais „Rail Baltica“ nuo Lenkijos iki Kauno baigta – išleista per trečdalį milijardo eurų, bet po kelerių metų paaiškėjo, kad nauja vėžė nebeatitinka reikalavimų. Maksimalus traukinių greitis kai kur nesiekia nei 100 km/val. Ypač komplikuotas posūkis Kazlų Rūdoje, kuris, anot mero, – pavyzdys, kaip dėl skubos pridaroma broko. Paaiškėjo, kad būtent šis posūkis yra „Rail Baltica“ projekto brokas, nes posūkis yra per staigus. Traukiniai čia gali važiuoti maksimaliu 80 km/val. greičiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rail Balticos“ projekto koordinatorius nesutinka, kad projekte pridaryta klaidų. „Čia tiesiog nuoseklus, tolimesnis projekto įgyvendinimas netgi teikiant paraišką dėl tos pirmosios linijos, buvo numatyta paraiškoje, kad atliksime studiją“, – kalbėjo „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Esą prieš dešimtmetį buvo kiti reikalavimai. Visų pirma, siekta kuo greičiau nutiesti jungtį su Europa. Tam pritarė ir Briuselis. Didelį greitį esą nuspręsta užtikrinti vėliau. „Nesakyčiau, kad pasikeitė reikalavimai ar neatitinka reikalavimų. Tiesiog tai yra logiškai suplanuotas kitas projekto etapas“, – tikino „Rail Balticos“ koordinavimo vadovas.

2018-aisiais atsirado nauji „Rail Balticos“ reikalavimai ir tapo aišku, kad prie Kazlų Rūdos reikia naujų bėgių. „Taip, ties Kazlų Rūda naujoji trasa bus tiesesnė“, – tarstelėjo A. Jackus.

Netrukus „Lietuvos geležinkeliai“ pristatys, kaip siekiama tiesinti vėžę nuo Kauno iki Lenkijos. Vienas variantų – tiesti maždaug dešimties kilometrų ilgio lanką prie Kazlų Rūdos. „Vienas pasiūlymas yra prie pat miesto iškertant aštuonių kilometrų ilgio miško kooridorių nutiesimas greitosios vėžės“, – pasakojo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Dalis Kazlų Rūdos atsidurtų tarp bėgių. Kitas variantas – tiesti visą naują vėžę nuo Kauno prieigų iki Lenkijos, palei magistralę „Via Baltica“. Toks projektas kainuotų daug daugiau, bet traukinių greitis būtų maksimalus.

„Kad būtų pasiektas 250 km/val greitis, visi kampai turi būti nupjauti ir trasa parengta maksimaliai tiesi ir maksimaliai įmanomam greičiui“, – teigė projekto koordinavimo vadovas.

Anot Kazlų Rūdos mero, dabartinė valdžia taiso ankstesnių valdžių klaidas. Meras sakė, kad ir dabar skubama – svarstoma tiesti naujus bėgius, bet meras pasigenda pervažų ar aplinkkelių, kad Kazlų Rūdos žmonėms nepasunkėtų susisiekimas. „Jeigu mes neišsidėrėsime ir negausime įsipareigojimo tuo pačiu mieste įrengti dar bent vieną požeminę pervažą, manau, kad tai tiesiog bus nelygiavertis pasiūlymas“, – sakė M. Varaška.

Koks variantas bebūtų pasirinktas, meras planuoja inicijuoti gyventojų apklausą. Anot Lietuvos geležinkelių, nutiesus naują vėžę naudojama bus ir senoji. Visų pirma, kroviniams vežti, o ir Kazlų Rūda išloš, kad turi „Rail Baltica“ jungtį, nes turės galimybę iš savo miesto keliauti tiesiai į visą Europą.

Perėja yra labai judri, ja kasdien į stotelę prie Klaipėdos universiteto skuba daugybė žmonių, kiti ja iš Vitės kvartalo eina į parką arba iš Kretingos gatvės pusės pėdina link jūros.

Perėja yra apsaugota nuo nelaimių – užtvarai neleidžia į ją pėstiesiems išbėgti netikėtai, o tarp trijų geležinkelio bėgių šakų nutiestas betoninis takas, todėl dviratininkai, mamos su vežimėliais, neįgalūs ratukais judantys žmonės ją įveikdavo nesunkiai.

Vieną dieną be jokio įspėjimo žmonės susidūrė su kliūtimi. Per vienus geležinkelio bėgius tapo neįmanome pereiti. Kažkas nuardė taką, todėl perėję dvejus bėgius žmonės turi sustoti ir pabandyti susigaudyti, kaip įveikti trečiuosius.

Ypač nemaloni ši naujiena būna neįgaliems žmonėms ir vežimėlius su mažyliais stumiančioms mamytėms.

Viena klaipėdietė bandė padėti ratukuose sėdinčiam žmogui, bet jos jėgos buvo per menkos perkelti vežimėlį su paeiti negalinčiu vyru. Padėjo Stadiono gatve automobiliu važiavę  vyrai. Jie atsitiktinai pamatė moters ir neįgaliojo vargus, sustabdė mašiną ir nuskubėjo pagelbėti.

Galima tik įsivaizduoti, kas būtų atsitikę, jei tuo metu būtų atvažiavęs traukinys.

Neįgalusis tikino nematęs, kad takas nuardytas. Jei prieš užvažiuodamas ant tako, dar visai neseniai leidusio patogiai pasiekti parką, būtų pamatęs netikėtą kliūtį, būtų likęs Stadiono gatvėje. Kai įveikė didesniąją tako dalį, apsisukti buvo nepatogu ir net pavojinga.

Panašiai atsitinka ir jaunoms moterims stumiančioms vaikų vežimėlius. Pernešti per bėgius vežimėlį su kūdikiu – labai pavojinga.

"Kas ir kodėl taip padarė? O svarbiausia, kada bus sutvarkyta ši perėja?" – socialinių tinklų bendruomenės paskyroje klausinėjo Vitės kvartalo gyventojai.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovas Gediminas Petrauskas paaiškino, kad šiuo metu ruože Giruliai–Klaipėda vyksta planiniai geležinkelio remonto darbai.

Siekiant užtikrinti traukinių eismo saugumą, remonto metu keičiama visa kelio konstrukcija, todėl nuo kelio Parko gatvėje nuimtos pėsčiųjų perėjimo plokštės.

"Šias plokštes planuojama atstatyti iki lapkričio 5 dienos. Atsiprašome gyventojų, kurie dėl vykdomų remonto darbų patiria nepatogumų", – teigė G.Petrauskas.

Aplinkinių kvartalų gyventojai nesupranta, kodėl apie netikėtą kliūtį geležinkelininkai negalėjo pranešti palikdami prie perėjos įspėjimą.

Geležinkeliečiai pažado netesėjo. Pirmadienį, lapkričio 8 dieną, perėja vis dar nebuvo sutvarkyta.