„Gynyba ir atgrasymas – mūsų prioritetai. Sąjungininkų vienybė ir ryžtas tiek remiant Ukrainą, tiek stiprinant savo pačių gynybą turi stiprėti. NATO viršūnių susitikime Vilniuje turime priimti sprendimus, kurie dar labiau padidintų mūsų visų saugumą“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas su Belgijos karaliumi aptarė regioninio saugumo klausimus ir paramą Ukrainai. Šalies vadovo teigimu, būtina didinti sąjungininkų pagalbą Ukrainai sunkiąja ginkluote, toliau plėsti sankcijas Rusijai, nedelsiant panaudoti Rusijos įšaldytą turtą Ukrainai atstatyti, siekti atsakomybės už Rusijos įvykdytus nusikaltimus Ukrainoje įsteigiant specialų tribunolą.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste ypač svarbu didinti Europos gynybinius pajėgumus ir stiprinti NATO rytinį flangą.

Prezidentas padėkojo Belgijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą dalyvaujant NATO oro policijos misijose ir priešakinių pajėgų kovos grupėje Lietuvoje.

Lietuvos vadovas susitikime taip pat pabrėžė, kad Belgijos karališkosios poros valstybinis vizitas į Lietuvą pernai spalį tapo geru pagrindu stiprioms Lietuvos ir Belgijos partnerystėms mokslo, kultūros, verslo srityse užsimegzti.

Pasak prezidento, būtina ir toliau puoselėti dvišalius ryšius atveriant naujų galimybių bendradarbiauti. Viena iniciatyvų skatinant dvišalius ryšius – galimybės surengti Lietuvos kultūros metus Belgijoje ir Belgijos kultūros metus Lietuvoje.

G. Nausėda Briuselyje dalyvauja ir Europos Sąjungos lyderių susitikime.

„Artėja laikas, kai kovos baigsis, kai galėsime atstatyti laisvą ir klestinčią Ukrainą. Situacija keičiasi – užpuolikas praranda savo pozicijas. Ir nors kelias dar ilgas, Vakarų parama nesibaigs su paskutiniu šūviu“, – trečiadienį kalbėjo monarchas.

Jis taip pat dėkojo tarptautiniame NATO batalione Lietuvoje tarnaujantiems 140 belgų karių.

„Jūsų, kaip NATO karių, buvimas čia, toli nuo namų, yra tvirtas mūsų aljanso solidarumo ženklas“, – sakė karalius Philippe'as.

Pasak Belgijos karaliaus, karas Ukrainoje – žemės drebėjimas, paveikęs ir Europos Sąjungą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sunkumus šalys įveiks ir tą darys drauge.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Ukraina herojiškai priešinasi užpuolikui, taip gindama europietiškas vertybes.

„Jei norime taikos Europoje, turime Vladimirą Putiną sustabdyti Ukrainoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat dėkojo Belgijos kariams už indėlį į Lietuvos saugumą.

G. Nausėda ir karalius Philippe'as trečiadienį Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje stebėjo vienas didžiausių karinių pratybų šiemet. Jos vyksta nuo spalio vidurio.

Mokymų „Geležinis vilkas 2022-II“ metu persidislokavimo, puolimo ir gynybos operacijas atlikti treniruojasi 3,5 tūkst. karių iš Lietuvos ir devynių kitų NATO ir partnerių šalių.

Pratybose naudojama beveik 700 karinės technikos vienetų, tarp jų – Vokietijos kariuomenės tankai „Leopard“, Jungtinių Valstijų tankai „Abrams“, Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“.

Kariai treniruojasi NATO šalyse taikomu „pajėgos prieš pajėgas“ principu, kuomet vienas batalionas atlieka puolimo veiksmus prieš kitą, o vėliau užduotimis apsikeičiama.

Pratybos „Geležinis Vilkas“ vyksta dukart per metus, jomis siekiama palaikyti Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kovinę parengtį.

Šie mokymai baigsis spalio 28 dieną.

Vienos didžiausių šiais metais tarptautinių karinių pratybų vyksta nuo spalio vidurio.

Mokymų metu persidislokavimo, puolimo ir gynybos operacijas atlikti treniruojasi 3,5 tūkst. karių iš Lietuvos ir devynių kitų NATO ir partnerių šalių.

Pratybose naudojama beveik 700 karinės technikos vienetų, tarp jų – Vokietijos kariuomenės tankai „Leopard“, Jungtinių Valstijų tankai „Abrams“, Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“.

Kariai treniruojasi NATO šalyse taikomu „pajėgos prieš pajėgas“ principu, kuomet vienas batalionas atlieka puolimo veiksmus prieš kitą, o vėliau užduotimis apsikeičiama.

Pratybos „Geležinis Vilkas“ vyksta dukart per metus, jomis siekiama palaikyti Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kovinę parengtį.

Šie mokymai baigsis spalio 28 dieną.

Karalius Philippe'as Pabradėje taip pat aplankys belgų karius, kurie tarnauja Lietuvoje dislokuotame tarptautiniame NATO batalione.

Pasak Riko Van Droogenbroecko (Riko Van Drogenbruko), vienas karaliaus Philippe'o vizito tikslų Lietuvoje – sustiprinti būtent šį bendradarbiavimą.

„Karaliaus vizitas yra savotiškas katalizatorius, kuris, neabejoju, duos didžiulį postūmį akademiniam bendradarbiavimui tarp šalių“, – BNS antradienį sakė ambasadorius.

„Mes jau bendradarbiaujame įvairiose srityse: kultūroje, politikoje, gynyboje, todėl mokslo, studijų, akademiniai ryšiai yra labai svarbi mūsų šalių santykių dedamoji“, – pridūrė jis.

VU rektoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, karaliaus Philppe'o vizitas – labai geras „akademinės diplomatijos pavyzdys“.

„Kuomet Belgijos karališkoji šeima vizituoja šalį ir kartu pasikviečia visų pagrindinių vienuolikos Belgijos universitetų rektorius, tai yra labai geras impulsas ieškoti bendrų temų, bendrų problemų“, – Saulėtekyje žurnalistams antradienį sakė R. Petrauskas.

Pasak jo, pokalbių su kolegomis iš Belgijos paletė yra plati ir apima ne tik pastaruoju metu populiarias mokslo sritis – fiziką ar gyvybės mokslus, bet ir vertybinius dalykus.

„Šiuolaikiniame pasaulyje tarpdalykiškumas yra pasiekęs tokį lygį, kad mes jau kalbame apie bendras problemas, kurias mokslas turi spręsti: pradedant nuo psichologinių, sveikatos problemų, baigiant demokratijos ateitimi Europoje“, – sakė VU vadovas.

R. Petrausko teigimu, Belgijos karališkosios poros vizitas ypatingas dar ir tuo, kad karalienės Mathilde (Matildos) senelė iš motinos pusės yra garsios Lietuvos didžiosios kunigaikštytės (LDK) didikų Sapiegų šeimos tiesioginė palikuonė.

„Karalienė yra kilusi (jos močiutė iš motinos pusės yra Sofija Sapiegaitė) iš kadaise tikrai labai žymios LDK Sapiegų giminės. Tos giminės vienas žymiausių atstovų Kazimieras Leonas Sapiega 17 a. viduryje fundavo Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir padovanojo didžiulę biblioteką, kurios dalis, nepaisant įvairių praradimų, yra išlikusi ir yra VU bibliotekoje“, – sakė rektorius.

„Mes jai šiandien pristatysime tuos originalus, todėl metaforiškai galima sakyti, kad karalienė per šias knygas susitiks su savo protėviais“, – pridūrė VU rektorius.

Penktadienį prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete nurodoma, jog apdovanojimai jiems skiriami už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos ir Belgijos tarpvalstybinius santykius, vystant abiejų šalių politinį, ekonominį ir visuomeninį bendradarbiavimą.

Belgijos karaliui paskirtas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, karalienei bus įteikiamas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.

Belgijos monarchai su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis spalio 24–26 dienomis.

Jis prasidės šalių vadovų susitikimu.

Vėliau karalius Philippe’as ir G. Nausėda Pabradės poligone aplankys Belgijos karius, dalyvaus Lietuvos ir Belgijos verslo forume, bendraus su studentais Vilniaus universitete, aplankys Vilniaus senamiestį.

Taip pat numatytas monarcho vizitas 2022-ųjų Europos kultūros sostinėje Kaune, kur jis apžiūrės art deco architektūros paveldą ir M. K. Čiurlionio muziejaus ekspoziciją.

Tuo tarpu pirmąją vizito dieną, pirmadienį, Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir karalienė Mathilde lankysis Vilniaus Gaono žydų muziejuje, kur susipažins su Lietuvos žydų kūryba ir kultūriniu paveldu.

Trečiadienį D. Nausėdienė ir karalienė lankysis Vilniuje įsikūrusiame Ukrainos centre, susitiks su ukrainiečių karo pabėgėliais. Taip pat numatytas apsilankymas socialiniame restorane „Pirmas blynas“.

Pasak Prezidentūros, šalių vadovai kalbėjo apie COVID-19 viruso plitimo rodiklius Lietuvoje ir Belgijoje, taip pat karantino režimą šventiniu laikotarpiu.

„Prezidentas su Belgijos karaliumi pasidalijo priimtais sprendimais dėl mutavusio COVID-19 viruso užkardymo“, – teigiama pranešime.

G. Nausėda taip pat padėkojo karaliui už Belgijos indėlį į Baltijos šalių regioninį saugumą ir gynybą. Belgijos kariai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Lietuvoje nuo 2004 metų, Belgijos sausumos pajėgų atstovai taip pat yra Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje.

Taip pat aptarta bendradarbiavimo perspektyva tvaraus ekonomikos augimo, prekybos, mokslo ir švietimo srityse.

„Lietuvos mokslo ir verslo atstovai yra pasiruošę bendradarbiauti su Belgijos Karalystės kolegomis gyvybės mokslų, žaliosios ekonomikos, finansinių technologijų sektoriuose“, – sakė Lietuvos vadovas.

Jis pakvietė Karalių Philipe’ą ir Karalienę Mathildą „priklausomai nuo kovos su pandemija situacijos“ atvykti į Lietuvą 2021-ųjų pavasarį. Pastarąjį kartą belgų monarchas Lietuvoje lankėsi 2017-aisiais.

P. Magnettė tada kreipėsi į visas partijas, ragindamas išeiti „iš savo komforto zonos“ ir šalies interesus iškelti virš partijų politinių interesų. Jis priminė, kad Belgija jau beveik metus neturi reguliarios vyriausybės.

2018 metų gruodį iširo tuomečio liberalų premjero Charleso Michelio koalicija su nacionalistų partija N-VA. To priežastis buvo nesutarimai dėl JT migracijos pakto. Gegužę vykę parlamento rinkimai sukūrė sudėtingą balsų santykį. Ch. Michelis pradžioje dar laikinai liko pareigose. Tačiau dabar jis postą perleido liberalei Sophie Wilmes, nes pats sekmadienį pradės eiti Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

P. Magnettė lapkričio 5-ąją sulaukė mandato formuoti vyriausybę. Prieš tai net keliems politikams nepavyko to padaryti.

Karalius Philippe'as (Filipas) priėmė Ch. Michelio vyriausybės atsistatydinimą, pranešė karališkieji rūmai.

„Karalius priėmė vyriausybės atsistatydinimą ir pavedė jai tvarkyti einamuosius reikalus. Jis pareiškė politinę valią garantuoti sėkmingą šalies valdymą iki artimiausių rinkimų“, – sakoma rūmų pranešime.

Ch. Michelis antradienį parlamente paskelbė, kad atsistatydina, jo vyriausybei patiriant didžiulį spaudimą po to, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė didžiausia partija. Flamandų nacionalistų partija pasitraukė dėl premjero paramos Jungtinių Tautų migracijos paktui. 

Visuotiniai rinkimai Belgijoje numatyti ateinančių metų gegužės 26 dieną.

Šis sprendimas yra dalinė menininkės Delphinės Boel pergalė. Ji nuo 2013 metų siekia, kad būtų pripažinta buvusio monarcho vaiku. 50-metė moteris tvirtina, kad jos motina baronienė Sybille de Selys Longchamps ir Albert'as II prieš dešimtmečius turėjo netrumpą meilės romaną.

84-erių buvęs karalius neigia tėvystę. Stoties RTBF duomenimis, jis, priešindamasis DNR tyrimui, gali kreiptis į Aukščiausiąjį teismą.

Anot Apeliacinio teismo, Jacques'as Boelis – Delphinės motinos buvęs vyras – nei biologine nei teisine prasme nėra menininkės tėvas. Dėl atitinkamo tyrimo kreipėsi Delphinė, kad galėtų būti pripažinta „tikro“ tėvo Albert'o dukra.

„Šalies vadovės teigimu, tiek Lietuva, tiek Belgija supranta, jog iš Rytų kyla pagrindinė grėsmė žemyno saugumui. Todėl Europa bus tiek saugi, kiek bus saugios Baltijos valstybės. O tam būtina įgyvendinti realiais kariniais pajėgumais pagrįstas atgrasymo priemones“, – sakoma Prezidentūros pranešime.

Jame pabrėžiama, kad intensyvi ir koncentruota militarizacija rytiniame NATO pasienyje, prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, Karaliaučiuje dislokuotos vidutinio nuotolio raketos, Rusijos mėginimai kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis daryti įtaką rinkimų rezultatams Vakarų Europos valstybėse yra didžiulė grėsmė visos Europos žmonėms.

Šalies vadovė su belgų karaliumi aptarė Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą NATO, kalbėjo, kokios papildomos saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonės yra reikalingos regione. Pasak prezidentės, Belgijos ir kitų šešių NATO valstybių karių buvimas Lietuvoje siunčia stiprią atgrasymo žinią, jog Aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę Baltijos šalių saugumui.

Valstybės vadovės teigimu, Lietuva labai vertina Belgijos solidarumą ir sprendimą į NATO priešakinių pajėgų batalioną atsiųsti savo logistinės paramos kuopą. Belgų kariai buvo pirmieji, kurie atvyko į Lietuvą ir užtikrino sklandų kitų sąjungininkų karių bei sunkiosios karinės technikos perdislokavimą. Prezidentė taip pat priminė, kad Lietuvai įstojus į NATO Belgijos karinių pajėgų naikintuvai pirmieji pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę ir dar po to ne kartą rotavosi Zokniuose ir Amaryje, Estijoje.

Pagrindinis monarcho vizito Lietuvoje tikslas – aplankyti šiuo metu NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Belgijos karius. Rukloje karalius ir Lietuvos prezidentė lankėsi ketvirtadienio popietę.

Apsilankiusi Rukloje prezidentė sakė, kad Belgijos kariai Lietuvoje yra stipriausias ženklas, kokio Lietuva gali tikėtis iš šalies partnerės.

„Tai rodo, kad mūsų partnerė Belgija aukščiausiu lygiu rodo dėmesį ir dalyvauja Lietuvos teritorijos saugumo užtikrinime, tai yra Lietuvos gynyboje. Ir tai yra didžiausias ženklas, kokio mes galime tikėtis, kokio galime laukti iš bet kokios mūsų partnerės“, - žurnalistams Rukloje sakė šalies vadovė.

Jos pasisakymo įrašą žiniasklaidai išplatino prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvoje tarnauja apie šimtas Belgijos karių. Jie priklauso Vokietijos vadovaujamam NATO batalionui. Belgija taip pat kelis kartus yra vykdžiusi Baltijos šalių oro policijos misiją.

Prezidentė sakė, kad Belgijos logistinės paramos kariai dirba „labai rimtą ir sudėtingą“ darbą. Belgų karalius Rukloje buvo supažindintas su NATO bataliono veikla.

„Kadangi jis taip pat konstituciškai yra savo šalies gynybos vadovas, jis pats yra lakūnas - jam be galo įdomu susitikti su savo kariais“, - teigė šalies vadovė.