„Galimybę vadovauti didžiausiai šalies smulkiojo ir vidutinio verslo įmones bei darbdavius vienijančiai organizacijai laikau tiek didele garbe, tiek ir nepaprastai įdomiu iššūkiu. Sieksiu, kad Lietuvos darbdavių konfederacija taptų racionaliu balsu ir profesionaliu partneriu kuriant pažangią, darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sistemą ir tarptautinį konkurencingumą užtikrinančią šalies verslo aplinką“, - pranešime spaudai cituojamas B.Juodka.

2015 metų pradžioje konfederacijos prezidentu buvo išrinktas vienas „Senukų“ akcininkų Augustinas Rakauskas, tačiau pernai jis atsistatydino. Prieš jo išrinkimą konfederacija prezidento neturėjo maždaug dešimtmetį, kai iš šių pareigų pasitraukė ir į politiką pasuko Darbo partijos steigėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Konfederacija yra nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti narių interesams Lietuvoje ir užsienyje, propaguojanti verslo idėjas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.

Dar būdamas Seimo nariu jis registravo kitų metų valstybės biudžeto projekto pataisą, kad VU kiemeliams tvarkyti būtų skirta 8,268 mln. eurų.

VU atstovai teigia, kad pati aukštoji mokykla kasmet tegali skirti lėšų minimaliam jų eksploatavimui.

„Didžioji dalis architektūrinio ansamblio kiemelių apleisti, netenkinamos estetinės ir eksploatacinės būklės, mažai naudojami vešiesiems poreikiams ir neparengti turistiniams maršrutams, vis didėja grėsmė netekti šių reikšmingų kultūros objektų savitumo“, – teigė B.Juodka, argumentuodamas savo siūlymą skirti lėšų VU.

Jis pabrėžė, kad VU architektūrinis ansamblis, siekiantis XVI amžių ir išlikęs beveik nepakitęs iki šių dienų, turi ypač didelę istorinę, urbanistinę ir architektūrinę vertę bei yra svarbi Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu ir įrašyto į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, dalis.

Pasak B.Juodkos, remonto reikia Bibliotekos, M.K.Sarbievijaus, S.Daukanto, Arkadų, A.Mickevičiaus, L.Stuokos-Gucevičiaus, S.Stanevičiaus, K.Sirvydo, Senosios spaustuvės kiemeliams. Būtina sutvarkyti pastatų fasadus, grindų dangą, įrengti apšvietimą, išsaugoti kiemeliuose esančius kultūros paveldo objektus, kiemelių aplinką pritaikyti turistams, studentams, renginiams ir kt.

VU ryšių su visuomene specialistas Ervinas Spūdys, atsakydamas į BNS klausimus, teigė, kad dalyje VU Filologijos fakulteto patalpų, esančių pastatuose minėtuose kiemeliuose, seni pamatai neturi reikiamos hidroizoliacijos, nepakankama arba iš viso nėra oro vėdinimo sistemos, dėl to kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsiniai grybeliai, jie ardo sienų apdailą. Daug metų nekeista elektros instaliacija, todėl patalpose nepakankamas apšvietimas.

„Tokiose patalpose atliekami tik einamieji (kosmetiniai) remontai, siekiant, kad patalpos tenkintų bent minimalius higienos reikalavimus ir nebūtų daroma didelė žala kultūros paminklo statusą turinčioms patalpoms – sienų, lubų, grindų atnaujinimas, langų keitimas – norimo rezultato nesuteiktų. Inžinerinių tinklų atnaujinimas kartu su patalpų remontu ar tvarkybos darbais tampa itin svarbia priemone siekiant išsaugoti kultūros paveldo objektus ir užtikrinti reikiamas higienos sąlygas studijų procese“, – teigė E.Spūdys.

Anot jo, valstybės lėšų šioms reikmėms universitetas siekia nuo 2013 metų, tai yra vienintelė galimybė nuosekliai finansuoti tokios apimties projektą. Universiteto pinigų vos pakanka minimaliam eksploatavimui, kasmet VU bibliotekos tvarkymo darbams skiria apie 0,5 mln. eurų.

VU atstovo teigimu, gavus lėšų iš Valstybės investicijų programos, darbai būtų atlikti per trejus metus. Viso projekto vertė – apie 8,2 mln. eurų.

Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, jis įkurtas 1579 metais.

Universiteto rūmai pradėjo formuotis XVI amžiaus vyskupo jurisdikcijoje, mūriniais namais užstatytame kvartale, kurį rėmina keturios Vilniaus gatvės: Universiteto (buvusi Vyskupų), Šv. Jono, Pilies ir Skapo. Universiteto rūmų ansamblio meninės formos atspindi pagrindinius Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą. Senuosiuose rūmuose šiuo metu įsikūrę Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetai, Užsienio kalbų institutas, Universiteto biblioteka, rektoratas.

Pirmojo šalyje universitetinio neliečiamojo kapitalo fondo veiklą prižiūrės 10 globėjų, tarp kurių – savo idėjomis ir darbais Lietuvai nusipelnę politikai, mokslo ir visuomenės veikėjai.

Prisidėti prie išskirtinio fondo kūrimo ir valdymo panoro įvairių sričių atstovai, nuo ryšius su Lietuva puoselėjančių išeivių iki patirtį gimtojoje šalyje kaupusių specialistų. Fondo globėjais tapo Vilniaus meras Remigijus Šimašius; širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Jonas Sirvydis; LR Seimo narys Andrius Kubilius; biochemikas, VU rektorius, LR Seimo narys, politinis bei visuomenės veikėjas Benediktas Juodka; AB „NASDAQ OMX Vilnius“ Vertybinių popierių biržos valdybos pirmininkė ir prezidentė Arminta Saladžienė; LR Seimo narys, politinis ir visuomenės veikėjas Emanuelis Zingeris; jėzuitas, Telšių vyskupas, Telšių Garbės pilietis Jonas Boruta; „Strategic Staffing Solutions“ prezidentė ir vykdomoji direktorė Cynthia J. Pasky; UAB „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas bei Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas Juozas Budraitis.

„Nuo pat idėjinės fondo pradžios buvome nusprendę, jog patikėsime fondo veiklos plėtojimo ir skaidrumo užtikrinimo klausimus autoritetingiems visuomenės veikėjams, norintiems dalintis sukaupta patirtimi. Tad Globėjų taryba yra ne tik oficialus fondo valdymo organas, bet ir esmines fondo vertybes atspindintis pripažintų autoritetų ratas“, – teigia vienas iš fondo steigėjų verslininkas Alvydas Žabolis.

Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko, visus Globėjų tarybos narius su Vilniaus universitetu sieja glaudūs ryšiai.

„Džiaugiuosi, jog prie šio šiuolaikinio fondo kūrimo nusprendę prisidėti autoritetai yra artimai susiję su universitetu – didžioji dalis yra VU absolventai, buvę ar esami dėstytojai. Tikiu, kad šie žmonės panoro tapti Vilniaus universiteto fondo dalimi ne tik dėl savo emocinio ryšio su universitetu, bet ir suprasdami, jog išsilavinimas yra pati didžiausia tautos vertybė. Neabejoju, kad verslo idėjos ir iniciatyvos bei patyrusių visuomenės veikėjų dalyvavimas bendromis pastangomis virs reikšmingais Vilniaus universitetui bei Lietuvos aukštajam mokslui pokyčiais“, – teigia prof. Artūras Žukauskas.

Remdamiesi sukaupta patirtimi, Globėjų tarybos nariai patars fondo veiklos politikos klausimais, teiks pasiūlymus dėl fondo veiklos gairių ir strategijos bei kitais būdais prisidės prie nuoseklios fondo veiklos. Artimiausiu metu vyks pirmasis fondo globėjų susitikimas, kuriame bus išrinktas Globėjų tarybos pirmininkas.

Apie 

Vilniaus universiteto fondas – paramos fondas, kuriuo siekiama suformuoti neliečiamąjį kapitalą, jį valdyti, o iš investavimo gautomis pajamomis skatinti bei remti Vilniaus universitetą ir su juo susijusius projektus. Vilniaus universiteto fondas buvo įsteigtas 2016 m. balandžio 6 d. ir tapo pirmuoju universitetiniu neliečiamojo kapitalo fondu Lietuvoje. Fondo steigimo sutartį pasirašė trys pirmieji investuotuotojai – UAB „Ekspla“ vardu Rimantas Kraujalis, UAB „Šviesos konversija“ vardu prof. Algis Petras Piskarskas ir verslininkas Alvydas Žabolis.

Naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pirmojo vizito vyks į Estiją, o po to lankysis Berlyne, Londone ir Niujorke.

Lietuvos politikos ekspertai teigia, kad Vilniaus į savo vizitus prezidentas neįtraukė dėl dvišalių santykių problemų, susijusių su tautinėmis mažumomis.

„Lenkijos prezidentas parodo dėmesį Baltijos šalims dabartinių iššūkių kontekste, bet tai rodo, kad Lietuva nėra pirmoji partnerė tarp Baltijos valstybių“, - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.

Pasak jo, šis žingsnis demonstruoja, kad šaltukas santykiuose nepriklauso nuo kurio nors konkretaus asmens, o didžia dalimi yra nulemtas to, jog Lietuvoje „nejuda iš mirties taško“ klausimai dėl lenkiškų pavardžių originalios rašybos.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka BNS pripažino, kad Estijos, o ne Lietuvos pasirinkimas yra „truputį keistas“, bet tai atspindi ne itin gerus santykius.

„Esame kaimynai, ir žiūrint į mūsų bendrą istoriją prašytųsi, kad pasirinkus Baltijos valstybes tarp pirmųjų, tai būtų Lietuva, bet yra kaip yra. Tai yra tam tikras ženklas, kuris rodo, kad prezidentas Duda mato, jog mūsų santykiai galėtų būti geresni“, - teigė politikas.

Pasak B.Juodkos, Lietuva norėtų „grįžti prie strateginės partnerystės su Lenkija“, bet „norai tam turi būti iš abiejų pusių“.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad dvišalius santykius pagerintų šiuo metu parlamente svarstomas įstatymas dėl originalios pavardžių rašybos, kuris leistų asmenvardžius dokumentuose rašyti ir naudojant lenkiškus rašmenis.

„Tie, kas Lietuvos Seime balsuos prieš šį įstatymą, turės prisiimti atsakomybę už Lietuvos ir Lenkijos santykių būklę. Nepaisant to, kokiais argumentais remdamiesi jie balsuos prieš, tai yra jie sąmoningai bus prieš santykių gerinimą“, - BNS sakė G.Kirkilas.

Buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad A.Dudos pasirinkimą lėmė nenoras aštrinti dvišalių klausimų, vykstant parlamento rinkimų kampanijai.

„Manau, kad naujo prezidento vizituose galbūt užkoduota tai, kad jis nenori užaštrinti tų amžinų pastarojo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos santykių problemų, susijusių su tautinėmis mažumomis“, - BNS sakė A.Kubilius.

„Akivaizdu, kad tikėtumėmės, jog santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos įgis galbūt racionalesnį charakterį negu pastaruoju metu tekdavo matyti, bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo laikotarpiu Lenkijoje vyksta ir parlamento rinkimai. Kol kas negaliu įvertinti prezidento Dudos politikos, nes neteko jo detaliau pažinti. Bet akivaizdu, kad jo dabartiniams veiksmams turi daryti įtaką parlamento rinkimai“, - pridūrė jis.

Lenkija pastaruosius kelerius metus ne kartą priekaištavo Lietuvai dėl lenkų tautinės mažumos padėties. Lietuva priekaištus vadina nepagrįstais.

43 metų konservatyvių pažiūrų teisininkas A.Duda gegužės mėnesį prezidento rinkimuose įveikė perrinkimo siekusį Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komorovskį).

A.Dudą prezidento rinkimuose iškėlė partija „Įstatymas ir teisingumas“, ji tikisi rudenį parlamento rinkimuose įveikti nuo 2007 metų valdžioje esančią liberalesnių pažiūrų „Pilietinę platformą“.

Užsienio politikos srityje, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų kaimyninėje Ukrainoje, A.Duda žada stiprinti Lenkijos ryšius su NATO ir nori, kad šalyje būtų dislokuoti nuolatiniai Aljanso karių batalionai.

A.Duda sako nepritariantis šalies narystei euro zonoje, kol „lenkų gyvenimo lygis yra žemesnis negu vokiečių ar olandų“.

Jis taip pat siūlo, kad Lenkija turėtų atsisakyti užsienio investuotojų bankininkystės sektoriuje. Apie trečdalis Lenkijos pelningų ir pakankamai kapitalo turinčių bankų priklauso užsieniečiams.

Lenkijos prezidentas Taline lankysis rugpjūčio 23 dieną, minint Rytų Europą padalijusį nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Rugpjūčio 28 dieną A.Duda vyks į Berlyną, rugsėjo 15-ąją - į Londoną. Rugsėjo pabaigoje numatomas Lenkijos prezidento vizitas Niujorke, o lapkritį - regioniniame NATO susitikime Rumunijoje.

Lietuva iš praėjusią savaitę vykusio Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimo tikėjosi daugiau, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.

„Mūsų valstybės norai buvo šiek tiek didesni, negu atsispindi Rygos viršūnių susitikimų rezultatai“, - pirmadienį žurnalistams Seime sakė parlamentaras.

Jo teigimu, Lietuva šiame susitikime tikėjosi, kad Rytų partnerystės šalims bus suteikta narystės ES perspektyva, garantijos dėl bevizio režimo bus suteiktos Gruzijai ir Ukrainai.

„Mandatuojant ministrą mes paprašėme, kad jis Užsienio reikalų tarybai paminėtų, kad Lietuvos pozicija yra ne europinė perspektyva Rytų partnerių valstybėms, o narystės ES perspektyva“, - sakė URK pirmininkas.

„Mūsų stipresnė pozicija (...) buvo ir dėl vizų liberalizavimo Gruzijai ir Ukrainai. Ypatingai Gruzijai“, - pridūrė B.Juodka.

Tuo metu Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad jau prieš viršūnių susitikimą buvo aišku, jog ES nenusiteikusi priimti konkrečių sprendimų dėl Rytų partnerystės šalių.

„Ne dėl pačių Rytų partnerystės šalių, daugiau dėl pačios Europos sąjungos, kuri nėra šiuo metu nusiteikusi plėstis“, - sakė G.Kirkilas.

Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.

ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį vyko Rygoje.

Jo deklaracijoje susitikimo dalyviai pareiškė, kad „pripažįsta partnerių europines aspiracijas ir europinį pasirinkimą“. Vakarų ir Pietų Europos šalys nepritarė siūlymams numatyti narystės ES perspektyvą.

Vyriausybės teikiamas projektas, kuriuo siūloma reglamentuoti biobankų veiklą, sukėlė parlamentarų diskusiją, kada prasideda žmogaus gyvybė, ar galimi tyrimai su žmogaus embrionais.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė antradienį pateikė naujos redakcijos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektą, numatantį biobankų veiklos sąlygas ir gerokai išplečiantį tyrimų su embrionu ir vaisiumi galimybes.

„Pažymėtina, kad Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kuri iki šiol neturi biobankų teisinio reglamentavimo. Teisės aktų projektų esmė – atsižvelgiant į šiuolaikinius biobankų veiklos modelius bei kreipiant ypatingą dėmesį asmens duomenų saugai, reglamentuoti biobankų veiklos, biomedicininių tyrimų su žmogaus biologiniais ėminiais ir sveikatos informacija atlikimo sąlygas“, - sakė ministrė.

Projekte numatyta, kad biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija.

Taip pat siūloma nustatyti, kad žmogaus embrionas yra besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos.
Galimybė tyrimams naudoti embrionus ir sukėlė kai kurių parlamentarų pasipiktinimą.

„Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencijoje aiškiai yra užfiksuota nuostata, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo pradėjimo. Remiantis JAV, embrionas yra toks pats vaikas, toks pat žmogus, su visomis išplaukiančiomis teisėmis. Dabar jūsų projekte yra siūloma atsisakyti griežtai ribojamo embriono panaudojimo, kuris šiuo metu egzistuoja, įskaitant atitinkamus tyrimus, iš esmės embrioną sunaikinant“, - kalbėjo konservatorius Rimantas Dagys.

Jis pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministrės kalbos tarptautiniame medicinos forume sukeltų juoką dėl neišmanymo.

Kitas konservatorius Arimantas Dumčius nuogąstavo, kad embrionai bus kuriami specialiai tyrimams.

„Tyrimams naudojami pertekliniai embrionai likę po apvaisinimo, be to, pats pacientas apsisprendžia, ar duoti embrionus tyrimams, kitaip sakant, dovanoti, ar sunaikinti. Čia moters teisė apsispręsti, tai mūsų įstatyme parašyta. Nėra taip, kad rengiamasi gaminti embrionus“, - aiškino R.Šalaševičiūtė.

Ji pabrėžė, kad projekte net numatytas draudimas kurti žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų tikslais. Be to, įrašytas draudimas klonuoti žmones, atlikti biomedicininius tyrimus su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi, žuvusiais po nėštumo nutraukimo moters pageidavimu, kai nėra medicininių indikacijų.

Su gyvais žmogaus vaisiumi ir žmogaus embrionu būtų leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių „numatoma nauda tiriamam žmogaus vaisiui ir žmogaus embrionui viršija riziką“.

„Visose universitetinėse klinikose biobankai yra. Mes mėginius imame ir laikome juos, bet jie nėra reglamentuoti“, - tvirtino parlamentarė medikė Vida Marija Čigriejienė ir ragino palaikyti projektą.

„Ką kalba kolega Dagys, kalba nesąmones. Patikėkite manimi. Jeigu mes mąstytume taip, kaip čia kai kurie Seimo nariai, mes būtume viduramžių lygis. Aš pats esu tyrinėjęs genomą iš placentos, iš embriono Vokietijos vėžio tyrimo centre. Jo direktorius gavo Nobelio premiją už gimdos kaklelio vėžio viruso atradimą ir vakcinos prieš jį sukūrimą. Jeigu mes gyventume šia diena, būtume vakar diena“, - teigė buvęs Vilniaus universtiteto rektorius Seimo narys Benediktas Juodka.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, siūlomi įstatymų pakeitimai paskatintų medicinos mokslo vystymąsi, susijusį su embriono ir vaisiaus patologijų tyrinėjimu, pagalbiniu apvaisinimu, Lietuvos mokslo pažangą. Išplėsti tyrimai padėtų tobulinti diagnostikos, gydymo ir prevencijos priemones, reikalingas tobulinti sveikatos priežiūrą, teikiamą embriono ir vaisiaus vystymosi metu.

Su žmogaus embrionais dabar leidžiama atlikti tik klinikinius stebėjimus (neinvazinius tyrimus). Kiti biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionais, taip pat jų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiami. Su vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam vaisiui viršija medicininę riziką.

Projektą kritikuoja Lietuvos vyskupų konferencija, sakydama , jog siūlomas reguliavimas „paliks vietą subjektyvioms interpretacijoms ir menkins embriono apsaugą biomedicininių tyrimų metu“.

Lietuvos Vyriausybės siekis perkrauti santykius su Rusija žlugo, pripažino Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka.

„Mūsų Vyriausybės programoje, tai buvo daugiau kaip prieš dvejus metus, santykiuose su Rusija buvo fiksuojama perkrovos idėja. Žlugo ta perkrovos idėja su kaimyne Rusija. Bet jeigu atkreipsite dėmesį, (JAV prezidento Baracko) Obamos politikoje su Rusija irgi yra perkrovos idėja, žlugo ir Obamos idėja“, - trečiadienį Seime žurnalistams pristatydamas URK patvirtintas Lietuvos užsienio politikos gaires kalbėjo B.Juodka.

„Neprognozuojamą kaimyną turime, todėl prognozuoti į priekį kokius nors politinės perkrovos dalykus yra ganėtinai sunku, bet tai nereiškia, kad neturime bendrauti, ieškoti būdų su kaimynais, bet turime turėti savo stuburą realizuoti savo užsienio politiką“, - tvirtino parlamento komiteto vadovas.

2012 metų gruodį patvirtintoje Vyriausybės programoje buvo rašoma, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Dokumente Vyriausybė bendradarbiavimą su Rusija žadėjo žadėjo grįsti abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis ir kreipti dėmesį ne į praeitį, o į ateitį.

Komiteto trečiadienį patvirtintose gairėse keliamas siekis remtis Rusijos pilietinės visuomenės formavimąsi, puoselėti demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms vertybių sklaidą.

Anot B.Juodkos, minėtose gairėse santykiai su kaimynais yra vienas iš trijų svarbiausių Lietuvos užsienio politikos krypčių.

Pirmuoju politikas nurodė Rytų partnerystės programos įgyvendinimą ir Europos Sąjungos plėtrą, antruoju - Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės užtikrinimą.

Kaip svarbios užsienio politikos kryptys taip pat įvardyta narystė tarptautinėse organizacijose, transatlantinis bendradarbiavimas, ekonominė diplomatija, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių teisių gynimas.

Gairėse taip pat keliamas uždavinys didinti Lietuvos žinomumą pasaulyje, kurti palankią informacinę erdvę, imtis veiksmų prieš Lietuvai priešišką propagandą, didinti Lietuvos draugų skaičių.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriai ragina Lietuvą neabejoti, kad Valstijos prisidės prie mūsų šalies saugumo stiprinimo bei tikino, jog Lietuvos jau priimtus sprendimus teikti karinę paramą Ukrainai turėtų priimti ir JAV.

Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), šią poziciją Vašingtone viešinčiai Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo delegacijai bei ambasadoriui Žygimantui Pavilioniui išsakė abiejų politinių jėgų atstovai JAV Senate ir Atstovų rūmuose.

Būsimasis Senato Gynybos komiteto pirmininkas respublikonas Johnas McCainas (Džonas Makeinas) pokalbyje su Lietuvos politikais įvardijo Lietuvą kaip vieną patikimiausių JAV partnerių Europoje. Jis pasveikino Lietuvos prezidentės išsakytą pasiryžimą teikti karinę paramą Ukrainai ir išreiškė įsitikinimą, kad atitinkamus sprendimus turėtų greitai priimti ir JAV Kongresas.

Senato daugumos vadovo pavaduotojas demokratas Dickas Durbinas informavo Lietuvos atstovus, jog jo vadovaujamas Senato Biudžeto komitetas pritarė vadinamajai Europos patikinimo iniciatyvai, numatančiai papildomų 1 mlrd. JAV dolerių apimties asignavimų skyrimą NATO sąjungininkų Europoje saugumui užtikrinti. Jis taip pat sveikino Lietuvos pastangas prisidėti prie regiono saugumo stiprinimo.

Anot URM, per susitikimą D.Durbinas nurodė, jog reaguodami į Rusijos agresiją Ukrainoje, Lietuvos atstovai, „kalbant bokso kategorijomis“ yra kovotojai, kurie „gerokai pranoksta savo svorio kategorijos ribas“.

Seimo delegacija vizito JAV metu taip pat susitiko su Kongreso Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininku Edu Royce‘u (Edu Roisu), būsimuoju Žvalgybos komiteto pirmininku Devinu Nunesu (Devinu Niunesu), kitais aukštais Kongreso, Baltųjų rūmų, Valstybės departamento, Pentagono pareigūnais bei svarbiausių šios šalies politikos institutų vadovais.

JAV vieši Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas ir Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės vadovas Edmundas Zingeris.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai praėjusią savaitę pritarė, kad JAV kitąmet skirtų 13 mln. dolerių (per 36 mln. litų) paramą Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūrai vystyti. Šiam sprendimui dar turi pritarti JAV Senatas.

Saugumo krizę Europoje sukėlė Rusijos imperinės ambicijos, o nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą Vakarams, tvirtina Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas.

Seimo URK tokią poziciją patvirtino penktadienį, pateikdamas atsakymus į britų parlamento atsiųstą klausimyną dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių.

„Į Seimą kreipėsi Didžiosios Britanijos Lordų rūmai, kurie paruošė klausimyną apie ES ir Rusijos santykius, mes nutarėme atsakyti Lordų rūmams, užpildyti klausimyną“, - BNS sakė komiteto vadovas Benediktas Juodka.

Seimo URK pažymi, kad pagrindinė šiandieninės saugumo krizės Europoje priežastis – Rusijos siekis atkurti savo įtakos zoną, ignoruojant kaimyninių valstybių suverenią teisę vykdyti savarankišką užsienio politiką ir priimti sprendimus dėl savo raidos krypties, ypač kai tai susiję su euroatlantine integracija.

„Kita priežastis – principinės ir vieningos tarptautinės bendruomenės laikysenos Rusijos agresijos akivaizdoje stoka. Kiekvieną kartą, kai Rusija sulaužo taikaus tarptautinio sambūvio taisykles, Vakarų bendruomenė linkusi greitai tai pamiršti, todėl Rusija gali veikti visiško „nebaudžiamumo“ sąlygomis, nerizikuodama susidurti su jai skaudžiomis pasekmėmis“, - rašoma komiteto atsakymuose.

Juose pažymima, kad nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą ir Vakarams, ir pačiai Rusijai. „Jeigu ES nesilaikys principinės ir tvirtos pozicijos Rusijos agresijos atžvilgiu, tuo aukštesnė kaina bus sumokėta. Ir tai ne tik mūsų kaimyninių valstybių, bet ir pačios ES valstybių narių stabilumo ir saugumo kaina. Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip jis besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui“ - rašoma URK pozicijoje.

Pasak komiteto, toms posovietinės erdvės šalims, kurios yra atsidūrusios tarp dviejų integracinių erdvių – ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, turi būti pasiūlyta narystės ES perspektyva, nes kitu atveju Rusija tai įvertins kaip geopolitinį vakuumą, kurį ilgainiui sieks užpildyti. „Tik toks ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis posūkis gali sukurti sąlygas šių šalių reformoms, europietiškų normų sklaidai. Taip būtų siaurinama ir Rusijos primetamų žaidimo taisyklių erdvė“, - teigia komitetas.

Pozicijoje pažymima, kad ES turi du stiprius tarpusavio priklausomybe grįstus svertus Rusijos atžvilgiu: ES vidaus rinką, kurioje Rusija yra suinteresuota dalyvauti, ir tai, kad ES yra svarbiausia Rusijos tiekiamų energetinių išteklių vartotoja. „Deja, bet konstruojant ES-Rusijos santykius šie svertai iki šiol nebuvo efektyviai išnaudojami. Viena iš priežasčių – tai ES viduje konkuruojančios skirtingos santykių su Rusija vizijos. ES valstybės narės skirtingai suvokia Rusiją, jos interesus, geopolitinę logiką, yra skirtinguose ekonominės priklausomybės nuo Rusijos lygiuose, todėl siūlo taikyti skirtingus politikos modelius šios valstybės atžvilgiu, kurių bendrą vardiklį rasti labai sunku. Rusijos režimo stiprioji pusė – Europos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių – ypač dujų. Tačiau iš kitos pusės tai yra ir silpnoji vieta – Rusijai reikia ES rinkos, kurioje tuos išteklius galėtų parduoti“, - sako komitetas.

Taip pat komitetas išsako poziciją, kokiomis sąlygomis galėtų būti atšauktos sankcijos Rusijai: 

• visiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių ir atitraukimas nuo Ukrainos pasienio Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas; 
• jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas; saugaus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų sugrįžimo į namus užtikrinimas; Ukrainos jurisdikcijos Kryme atkūrimas;
• Ukrainos teisės savarankiškai ir be jokio išorinio spaudimo spręsti savo dvišalių santykių su ES darbotvarkės klausimus užtikrinimas.

Atsakęs į Jungtinės Karalystės atsiųstą klausimyną, komitetas taip pat šią savo poziciją perduoda ES ir NATO valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui, ES institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

ES sankcijas Rusijai įvedė dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Jos apima draudimą atvykti ir turto įšaldymą grupei asmenų, taip pat apribojimus finansų, energetikos ir gynybos pramonėje.

Ar Baltijos šalys po NATO susitikimo Velse gyvens saugiau? Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka, šia tema surengęs spaudos konferenciją, teigė, kad daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių pastangų.

Atsargus optimizmas

"Terorizmo grėsmė egzistuoja, islamo pasaulis kuria savo kalifatus, vyksta karai Irake, Afganistane, Libijoje. Taip pat ir Šiaurės Korėjos diktatorius vis pagrasina. Ir, pagaliau, karas Europoje – įvykiai Ukrainoje. Taigi, pasaulis šiandien gyvena neramiai", – kalbėjo B.Juodka. Politiko pastebėjimu, po Šaltojo karo pabaigos atsiradusi ramybė ilgokai buvo užmigdžiusi Aljansą.

Vis dėlto, B.Juodkos nuomone, pastaruoju metu įvyko keli svarbūs įvykiai, įkvepiantys šiek tiek optimizmo. Vienas jų – ratifikuota ES ir Ukrainos asociacijos sutartis. "Tai svarbu, nes įvykiai Ukrainoje susiję su šios sutarties nepasirašymu pernai Vilniuje, – sakė B.Juodka. – Taigi sinchroninis sutarties ratifikavimas puikus pavyzdys, kad Ukraina pasirinko demokratinį ES vertybių vektorių."

B.Juodka išskyrė ir NATO susitikimą. "NATO susitikime priimtas sprendimas dėl naujos sankcijų bangos – labai svarbus. Sankcijos išplėstos fizinių asmenų skaičiaus prasme, taip pat jos palies įvairias naftos bendroves", – komentavo Lietuvos socialdemokratų atstovas.

Tarp svarbesnių pastarojo meto įvykių B.Juodka įvardijo ir JAV prezidento Baracko Obamos vizitą Estijoje bei ten išsakytas mintis. "Jos rodo JAV prezidentų minčių nuoseklumą. Prieš maždaug dešimt metų George‘as Bushas pareiškė, kad tas, kas pajudins pirštą prieš Baltijos valstybes, stos prieš JAV. Beveik tą patį B.Obama pareiškė Taline – kad Lietuva, Latvija ir Estija daugiau niekada nebus okupuotos. Tai nepaprastai svarbu", – pažymėjo B.Juodka.

Lietuva turės pasitempti

Vis dėlto šių raminančių įvykių kontekste Lietuva atsipalaiduoti tikrai neturėtų, įsitikinęs parlamentaras.

"Nebuvo pasakyta, kad bus dislokuotos nuolatinės NATO karinės pajėgos Baltijos valstybėse ar Lenkijoje, nes tai draudžia tam tikri teisiniai sutarčių su NATO dokumentai. Tačiau NATO susitikime priimtas atsako veiksmų planas – tęstinis žemės, oro ir jūrų pajėgų buvimas bei karinis aktyvumas mūsų regione rotaciniu principu – labai svarbus mūsų saugumui. Tam, kad būtų dislokuotos papildomos greitojo reagavimo pajėgos, Lietuva turės būti pasiruošusi: reikalinga tam tikra infrastruktūra, reikės investicijų, – vardijo B.Juodka. – Privalome pasiekti ir tuos nelaimingus 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto gynybai. Manau, viena priežasčių, kodėl B.Obama atvyko į Taliną, o ne į Vilnių, yra ta, kad Estija jau seniai skiria 2 proc. BVP savo gynybai."

Politikas sakė pastaruoju metu Lietuvoje pastebintis daugiau patriotizmo, ypač jaunimo. Jis atkreipė dėmesį, kad daug jaunų išsilavinusių žmonių įstojo į Šaulių sąjungą. Tačiau, anot jo, vien patriotizmo neužtenka – šiuos žmones reikia apmokyti, o tai vėlgi kainuoja. "Į Šaulių sąjungą stoja verslininkai, teisininkai, mokslininkai, politikai. Jie mato grėsmę ir supranta, kad turi būti pasiruošusi visa šalis, o ne vien mūsų kariai. Toji patriotizmo banga dabar labai reikalinga. Bet šiuos jaunus žmones reikia apmokyti, supažindinti su ginklu", – pastebėjo B.Juodka.

Reziumuodamas atsirandančias grėsmes, optimizmo teikiančių įvykių rezultatus ir Lietuvai tenkančius uždavinius, B.Juodka teigė, kad po NATO susitikimo saugumo šiek tiek padaugėjo.

"Galingesnio aljanso šiandien pasaulyje nėra, ir dabartinis jo suaktyvėjimas, naujas misijos supratimas yra saugus skėtis visoms jo narėms, – sakė politikas. – Tačiau Lietuva negali tik laukti sąjungininkų malonės, o turi pati rimtai ruoštis, investuoti į krašto gynybą."

V.Žirinovskis – kitų ruporas

Dienraščio "Kauno diena"paklaustas, kaip Lietuva galėtų ne tik ruoštis karui, bet kartu ir siekti taikos, savo viduje kiek įmanoma sumažindama provokacijų galimybes, B.Juodka sakė pritariantis Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonei – reikia labiau rūpintis kitataučių tankiau gyvenamais regionais.

"Pastaruoju metu provokacijos iš Rusijos pusės yra ryškios. Nemanau, kad atsitiktinai suimtas Estijos saugumo pareigūnas, atsitiktinai Rusijoje pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos piliečio, atsisakiusio tarnauti sovietų armijoje, – pabrėžė B.Juodka. – Dar vienas "sutapimas" – kylanti rusų banga, pasisakanti už rusų kalbos pripažinimą antra valstybine kalba. Taigi, manau, tai yra sąmoningi Rusijos veiksmai, ir mes turime būti jiems pasiruošę."

Politiko manymu, į kontroversiškąjį Vladimirą Žirinovskį galimą žiūrėti kaip į pusprotį, bet, kita vertus, jis yra dalies Rusijos politikų ruporas: jeigu jis sako Baltijos šalims patylėti, nes kitaip jų neva neliks, vadinasi, taip gali manyti dalis Rusijos politikų.

B.Juodka priminė ir atvejį, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vedlys Valdemaras Tomaševskis viešumoje segėjo Georgijaus juostelę. Jo vertinimu, taip bandoma naudotis rusų korta. "Ar reikia Lietuvos politikui Gegužės 9-ąją prisisegti Georgijaus juostelę? Tai politiniai žaidimai. Rusakalbių korta Lietuvoje gali būti naudojama taip pat, kaip naudojama kitur. Mes turime būti pasiruošę", – ragino B.Juodka.

Jo įsitikinimu, šalies politikai turėtų skirti daugiau dėmesio regionams, kuriose gyvena daug kitataučių. Visagine, Šalčininkuose beveik nedaroma jokių investicijų. Tiesa, pasak B.Juodkos, investicijų pritraukimas, ES lėšų panaudojimas yra savivaldybių reikalas, tačiau, jeigu šioms trūksta patirties ar žmogiškųjų išteklių, joms reikėtų labiau padėti. "Manau, tai galėtų sumažinti įtampą. Vis dėlto jaučiu, kad ji kyla daugiau iš politikavimo", – svarstė B.Juodka.

Prašo informuoti visuomenę

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo frakcijos narė, šešėlinės vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė praėjusį pirmadienį kreipėsi į Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų vadovus, siūlydama ministerijoms pradėti sistemingai informuoti bei mokyti piliečius, kaip reikėtų elgtis krizių atvejais, kur kreiptis ir gauti informacijos.

R.Juknevičienės teigimu, į Seimo narius kreipiasi nemažai susirūpinusių piliečių, kurie nerimauja dėl to, kad nežino, kaip turėtų elgtis neramumų ar agresijos iš išorės atvejais. "Todėl prašau informuoti mane, kas yra daroma, ar yra rengiamos konkrečios programos, ar yra analizuojama kitų šalių patirtis, ar institucijos šiuo klausimu bendradarbiauja tarpusavyje", – savo kreipimęsi į ministerijų vadovus rašo R.Juknevičienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė teigia pasigendanti informacijos iš minėtų ministerijų, kokių veiksmų imtasi siekiant parengti visuomenę galimiems krizių atvejams.