Į klausimą, kodėl verta filmuoti Lietuvoje Lietuva Berlynalėje atsakys pagerėjusių kino gamybos sąlygų pristatymu, gerosios praktikos pavyzdžiais ir svarbiausiomis kino naujienomis.

Praėję metai Lietuvos kino industrijai buvo rekordiškai geri – sparčiai augo ne tik kinuose apsilankiusių žiūrovų skaičius ir bendrosios pajamos, bet ir Lietuvoje sukurtų filmų skaičius, o nuo šių metų reikšmingai, iki 30 procentų, išaugo pelno mokesčio lengvata kino gamintojams.

Palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvoje šalies ir užsienio filmų gamintojams sudaranti lengvata galioja jau 5 metus. Iki šių metų ji siekė 20 proc. visų filmo gamybos išlaidų, tačiau nuo 2019 m. lengvata išaugo iki 30 proc. Per pastaruosius kelerius metus lengvatos suteikiamais privalumais jau pasinaudojo 29 užsienio filmų gamintojai (įskaitant tokias kompanijas kaip BBC ar HBO), o vien per 2018-uosius Lietuvoje filmuoti 8 užsienio filmai išleido daugiau nei 45 milijonų eurų kino gamybai. Atvirumas iššūkiams, kuriuos esame pasirengę priimti, – taps Lietuvos stendo akcentu, kviečiant užsienio kino produkciją filmuoti vis geresnes sąlygas suteikiančioje ir naujų kino iššūkių laukiančioje Lietuvoje.

Europos kino mugėje interesantai susipažins su visa industrija, šalyje rengiamais festivaliais, naujausiais lietuviškais filmais. Net 113 naujų lietuviškų kino projektų bus pristatomi Lietuvos kino centro išleistuose trijuose kataloguose: „Lietuviški vaidybiniai filmai 2018-2019“, „Lietuviški dokumentiniai filmai 2018-2019“ ir „Lietuviška animacija ir VR filmai 2015-2019“. Skaitmenines šių leidinių versijas galima rasti ir internete.

Kol Lietuva tarptautinę kino rinką pažindins su perspektyvomis, įdomių pažinčių tikisi ir Lietuvos kino atstovai. Kasmet festivalio metu vykstančiame pradedantiesiems kino kūrėjams skirtame renginyje „Berlinale Talents“ šiemet dalyvaus trys jaunosios lietuvių kino kartos atstovės: kino kūrėja Gerda Paliušytė, režisierė Rūta Kiškytė ir videomenininkė Emilija Skarnulytė. Dalyvavimas šiame renginyje jauniems kūrėjams suteikia ne tik galimybę geriau pažinti tarptautinę kino industrijos rinką, bet ir užmegzti ryšius su kitų šalių kūrėjais, ateityje galinčius išaugti į kūrybinį bendradarbiavimą.

Tarptautinis Berlyno kino festivalis yra vienas reikšmingiausių kino renginių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Jo metu vykstanti Europos filmų mugė, kurioje šalys ir kino industrijos įmonės pristato savo produkciją ir paslaugas, dalyvauja specialiose filmų peržiūrose, dalinasi patirtimi ir susitinka su kolegomis iš viso pasaulio, yra vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių pasaulyje.

Lietuvos kino industrijos prisistatymą renginyje finansuoja ir organizuoja Lietuvos kino centras.

Vien Berlynalės metu, pamatę šią romantinę dramą, jos rodymo teises įsigijo daugiau kaip 20-ties šalių platinimo kompanijos, o kritikai negailėjo liaupsių nei režisieriui, nei prancūzų aktoriams.

„Džiaugiuosi, jog šį filmą pamatys Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Singapūro žiūrovai. Šių šalių filmų platintojai retai kada susidomi prancūzišku kinu. „Svaiginanti Burgundija“ yra apie tai, kas labiausiai pristato Prancūziją: apie vyną, šeimą, šaknis ir labai džiaugiuosi, jog tai žmones domina vis labiau“, – festivalyje sakė filmo atstovai.

„Filme svarbi ne tik sunkiai nupasakojama vynuogyno magija. Man buvo itin įdomu narplioti ir atskleisti žmonių santykius, tradicijas, kaip ekstremalios aplinkybės priverčia vienytis, keistis ir skleistis asmenybę. Galėčiau daug atiduoti, kad ši istorija būtų nutikusi man“, – sako režisierius bei vienas scenarijaus autorių Cedricas Klapischas.

„Svaiginanti Burgundija“ – tai filmas apie 30-metį Žaną (aktorius Pio Marmaï), kuris niekad nesutarė su savo šeima. Pastarąjį dešimtmetį jis bastėsi po pasaulį ir sėkmingai nebendravo su Burgundijoje likusiais savo artimaisiais. Tačiau netikėta žinia apie sunkią tėvo ligą viską pakeičia. Žanas negali užčiaupti savo sąžinės ir, nors pykdamas ant savęs, sugrįžta į namus.

Kartu su seserimi Džiuljeta (akt. Ana Girardot) ir broliu Džeremiu (akt. François Civilis) Žanas rūpinasi nusilpusiu tėvu ir su siaubu galvoja apie tai, ką reikės daryti su šeimos ūkiu – didžiuliu vynuogynu. Stebuklas neįvyksta ir prieš pat vynuogių derliaus nuėmimo pradžią senasis vynininkas miršta. Trys susvetimėję jo vaikai negali ramia sąžine spjauti į šeimos verslą, tad sukandę dantis nutaria kažkaip pakęsti vienas kitą ir imasi darbo, kurio didžiuliame vynuogyne tikrai netrūksta.

Pasakojant apie skirtingus metų laikus ir tiems laikams būdingus vynuogyno darbus, juostoje kartu atskleidžiama ir Žano, Džiuljetos bei Džeremio tarpusavio santykių istorija, brėžiamos paralelės tarp nieko nepaisančios gamtos ir jų norų, svajonių, nusivylimų ir tarpusavio santykių. Žingsnis po žingsnio trys vynininko vaikai vėl atranda tarpusavio ryšį. Nenugalima senojo vynuogyno magija pamažu vėl sujungia juos ir pakužda atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus.