Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kiti ministerijos specialistai komiteto narius detaliau supažindins su siūlymais, ką ir kaip keisti mokesčių sistemoje, atsakys į parlamentarų klausimus. Jokių sprendimų komitetas nepriiminės.  

Šis komitetas yra pagrindinis svarstant reformą, kuri apima septynių įstatymų projektų paketą, jis vertins kiekvieną Vyriausybės inicijuojamą pataisą bei parlamentarų ir verslo siūlymus.

Kol kas valdantieji liberalai ir „laisviečiai“ šiam paketui yra pateikę dešimt siūlymų, opozicija – vieną, dauguma susiję su individualios veiklos apmokestinimu ir kitais savarankiškai dirbančių žmonių pajamų reglamentavimais.   

Opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma,  ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. 

Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas birželio pabaigoje yra sakęs, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.   

Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau nustatytos priemonės, skirtos pinigams ištraukti iš šešėlio, didinamas taršos ir turto apmokestinimas bei keičiamas Vyriausybės suplanuotas individualios veiklos apmokestinimas.

Seime pradedant svarstyti mokesčių reformą, 54 verslo ir profesinės asociacijos antradienį paragino nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus, įspėdamos, kad tai pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui, paskatins šešėlinę ekonomiką. Verslas sako, kad daroma klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.

Tuo metu finansų ministrė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas bus patogesnis.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.    

Mokesčių reformos ekspertinį vertinimą, kurio siekia opozicija, Seimui iki rugpjūčio 18-osios pateiks Lietuvos bankas. 

„Kadangi frakcija delegavo, teks prisiimti šią atsakomybę“, – Seime žurnalistams sakė J. Džiugelis.

„Norėjau šiek tiek veiklos kryptį keisti, bet, kita vertus, man atrodo, svarbu veikti komandoje, tai gerbiu frakcijos sprendimą ir padarysiu viską, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas toliau veiktų sklandžiai“, – pridūrė jis.

Parlamentaras teigė netrykštants euforija dėl naujų pareigų, tačiau suprantantis svarbą veikti komandoje ir vadovaus tam komitetui, į kurį delegavo frakcija.

SRDK narys, socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, jog laikas parodys, ar J. Džiugelio pasirinkimas buvo geras sprendimas.

„Komiteto pirmininko darbas, ypač Socialinių reikalų ir darbo komitete, kaip ir Teisės (Teisės ir teisėtvarkos komitetas – BNS), – tai du komitetai, kurie gauna daugiausia laiškų, paklausimų, daugiausiai įstatymų ir krūvis labai didelis. Čia svarbiausias dalykas, ar Justas sugebės tą visą kiekį medžiagos absorbuoti, nes reikia vadovauti komiteto posėdžiui, žinoti kiekvieną įstatymą, niuansus, pasiūlymus, bet laikas parodys“, – žurnalistams sakė A. Sysas.

„Mano didžiausia baimė, kad nepadidėtų krūvis biuro darbuotojams ir sklandžiai darbas vyktų komitete“, – teigė jis.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis nuogąstavo, kad SRDK vadovauti siūlomas parlamentaras, neturintis aukštojo išsilavinimo.

„Tai valdančiųjų sprendimas, keista tik, kad iki tokio lygio Seimo komiteto pozicija nuleista, kad net išsilavinimo nereikia turėti aukštojo. Tikrai stebina, glumina. Juo labiau, toje pačioje konservatorių frakcijoje yra nemažai narių, kurie turi tinkamas kompetencijas ir išsilavinimą ir galėtų užimti tas pozicijas“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Šiuo metu SRDK vadovaujantį Mindaugą Lingę konservatoriai siūlo į BFK vadovus.

Konservatoriai BFK vadovą deleguoja vietoj Mykolo Majausko, kuris paliko frakciją ir paskelbė atsistatydinantis iš komiteto pirmininkų, kai buvo pašalintas iš partijos už su Vyriausybe nesuderintus siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

J. Džiugelis yra pareiškęs, kad sutiktų perimti vadovavimą BFK, tačiau opozicija kritikavo jo kandidatūrą, nes jis neturi aukštojo išsilavinimo.

Nors pirminėmis Finansų ministerijos parengtomis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis buvo siūloma reikalavimo ribą sumažinti nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos, patobulinimą dėl anoniminių kriptoturto pervedimų praėjusią savaitę inicijavęs BFK pritarė Lietuvos banko pozicijai, kad ministerijos siūloma nuostata praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

Tačiau Seimui svarstymo metu balsavus už tai, kad būtų taikoma nulio eurų riba, premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, konservatorius Matas Maldeikis ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas registravo pasiūlymą, kuriuo raginama palikti 700 eurų ribą.

Iniciatyvos autoriai pažymėjo, kad nulio eurų ribą planuojama numatyti Europos Taryboje rengiamame „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamente, kuris turėtų įsigalioti tik nuo 2025 m.

„Kadangi kriptovaliutų paslaugų teikėjų veikla neapsiriboja vienos valstybės ribomis, o yra tarpvalstybinė, tikslinga, kad ir Lietuvoje, ir visoje ES reikalavimai įsigaliotų vienu metu, taip nemažinant Lietuvos valstybės konkurencingumo“, – rašoma dokumente.

Taip pat pasiūlymo autoriai išsakė abejones dėl kriptoįmonių priežiūrą vykdančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pasirengimo apdoroti dėl reguliavimo sugriežtinimo išaugsiančius informacijos ir pranešimų srautus.

„Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų duomenimis, įprastai per metus bendrovės sulaukia vos kelių paklausimų iš FNTT pateikti duomenis, nors atliekama tūkstančiai operacijų. Nėra aiškių argumentų, kodėl priežiūrai yra reikalinga tokia didelė gausa duomenų, kurie galimai nebus tikrinami išsamiai ar jais pasinaudojama pradėtų tyrimų tikslais (nors rinkos subjektams būtų sukuriama reikšminga administracinė našta prisitaikant prie naujų reikalavimų)“, – pabrėžiama dokumente.

Vienas iš pasiūlymo iniciatorių V. Mitalas įsitikinęs, kad kitos Finansų ministerijos siūlomų pataisų nuostatos jau yra pakankamos, jog iki sulaukiant MICA reguliavimo kriptoįmonių veikla Lietuvoje būtų sureguliuota tinkamai. Tuo metu Lietuvos banko siūlymas, jo vertinimu, pernelyg sugriežtintų situaciją šalyje, o tai pablogintų investicinį klimatą.

„Su šio įstatymo bazine versija yra pakankamai sugriežtinamos sąlygos, kaip Lietuvoje reguliuojama šių įmonių veikla. Man atrodo, kad tos sąlygos yra pakankamos tam, kad mes protingai sulauktume 2025 metų, kai visoje Europoje įsigalios bendras reguliavimas ir nuo to rinkos žaidėjams taisyklės taps dar aiškesnės ir nuoseklesnės“, – trečiadienį komiteto posėdyje kalbėjo V. Mitalas.

Tuo metu ministerijos siūlomą 700 eurų ribą raginęs palikti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys M. Maldeikis atkreipė dėmesį, kad pirminis projektas buvo parengtas po diskusijų ir kompromiso paieškų su visomis suinteresuotomis šalimis.

„Finansų ministerija turėjo ilgus debatus, ir tai, kas atėjo į Seimą, buvo sutarimas su visomis pusėmis“, – akcentavo jis.

Todėl, konservatoriaus vertinimu, nuoseklus ministerijoje pasiekto susitarimo laikymasis yra ir „valstybės prestižo“ klausimas.

„Manau, toms verslo institucijoms, kurios turi reikalų su valstybe, tai gali sukelti tam tikrą įsivaizdavimą, kad koks skirtumas, kam pusę metų sėdėti derybose, jeigu tu gali ateiti ir Biudžeto ir finansų ar kitame komitete viską „užmušti“, – svarstė M. Maldeikis.

Tačiau 0 eurų ribos nustatymą palaikęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė negalįs rasti atsakymo, kodėl Nyderlanduose šiuo metu veikia 54 kriptokeityklos, Austrijoje 38, Prancūzijoje taip pat 38, Italijoje 32, o Lietuvoje – net 407.

„Kodėl Lietuva tapo tokia patraukti tokiam valiutų keityklų skaičiaus išaugimui? Manau, kad dar yra tam tikrų dalykų, kurių mes tikriausiai dar nežinome ir iki galo nesame išanalizavę“, – sakė jis.

„Geriau tam tikroms nežinomoms blogybėms užbėgti į priekį, negu po to teisintis ir aiškintis, kodėl laiku nebuvo sureaguota“, – tikino A. Butkevičius.

Komiteto vadovas Mykolas Majauskas taip pat ragino laikytis jau anksčiau priimtos pozicijos, kad visi kriptoįmonių klientai turėtų būti identifikuoti nuo pirmojo euro.

„Komitetas jau buvo priėmęs sprendimą šiuo klausimu ir griežtai pasisakė, kad neturėtų likti jokių išimčių, nepalikti jokių anoniminių kriptovaliutų keitimo sandorių Lietuvos teritorijoje“, – pabrėžė M. Majauskas.

Galiausiai 3 BFK nariams balsavus už pasiūlymą į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas įtraukti nuostatą dėl 700 eurų ribos, 8 komiteto nariams balsavus prieš, priimtas sprendimas šiai iniciatyvai nepritarti.

Dėl šio pasiūlymo galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, plenarinio posėdžio metu kriptoįmonių veiklą griežtinančioms pataisoms pasiekus priėmimo stadiją.

ELTA primena, kad įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė G. Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.

Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.

Komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tikisi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą.

„Nėra blogo laiko teisingiems sprendimams. Turime užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, kurti paskatas kaupti ir investuoti“, – BNS teigė komiteto vadovas po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitydamas metinį pranešimą sukritikavo Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą. 

„Tikiuosi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą“, – pridūrė jis.

Tuo metu tame pačiame komitete dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad mokesčių reformos vilkinimas – esminis Vyriausybės darbo trūkumas. Be kita ko, jis mano, kad sėkmingai reformai per šią kadenciją gali sutrukdyti infliacija, išaugusios kainos, karas Ukrainoje.

„Vyriausybė vėluoja, neįvykdo savo rinkiminių pažadų ir paverčia visą valstybę savo neveiklumo įkaite“, – BNS teigė jis.

Pasak BFK nario, pastarieji mėnesiai rodo, kad ekonominiai iššūkiai bus dar ateityje, infliacija niekur neatsitraukė, energijos kainos aukštumoje ir, V. Gapšio teigimu, labai tikėtina, kad visa šalies ekonomika gali įžengti į recesijos periodą.

„Tai iššūkiai kurie gali sutrukdyti sėkmingai reformai per šią kadenciją, o to pasekmes jausime dar ilgai. Todėl tikrai norisi priminti Finansų ministerijai, kad pavienių mokesčių pertvarkymas nėra išeitis, turime matyti visumą, jei Vyriausybė iš viso yra pajėgi pateikti reformos projektą“, – tvirtino V. Gapšys. 

Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo teigimu, aiškumas visiems padėtų, bet suprantamas ir Vyriausybės elgesys.

„Dabartinėje padėtyje, kada mes nelabai galime prognozuoti ekonominės padėties už pusės metų ar už metų, yra itin sudėtinga daryti pakeitimus, kurie susiję su dešimtmečiais į priekį“, – BNS teigė V. Mitalas.  

Parlamentaras įsitikinęs, kad bent kelias mokestines naujoves Seimui pateikti reikėtų.

„Prezidentas savo kalboje paminėjo investicijų skatinimo mokesčius. Pasaulio banko analizė rodo, kad Lietuvoje tikrai labai daug įmonių užsistovi vidutinio dydžio įmonės statuse ir nepereina į didelės įmonės statusą dėl ydingos mūsų mokesčių sistemos ar subsidijų tvarkos“, – tvirtino jis.

„Turėti liekną pelno mokesčio sistemą, kuri skatintų investicijas, Lietuvai būtų reikalinga nepriklausomai nuo to, kaip pasaulio ekonomika toliau suksis, bet kai kurie mokesčiai, kurie dabar viešai aptariami, su jais nėra tikrai reikalo judėti į priekį, pavyzdžiui, su nekilnojamojo turto mokesčio pertvarka“, – pridūrė V. Mitalas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius mano, kad prezidento priekaištai dėl mokesčių reformos yra teisingi. Jis pabrėžė, kad Europos Komisija dėl ir toliau išsilaikysiančių didelių dujų ir elektros kainų  „pradeda rekomenduoti“ nedidinti ir neįvedinėti mokesčių.

„Galėtų pateikti (įstatymų projektus – BNS) ir pasakyti, kad įsigaliojimas būtų 2024 metais“, – BNS teigė A. Butkevičius. 

Balandį finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad ministerija neatsisako ankstesnių planų peržiūrėti mokesčius, tačiau tai bus padaryta, kai situacija stabilizuosis.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad netgi jei Vyriausybė pavasario sesijos metu vis dėlto apsispręstų teikti mokestinius pokyčius, gali būti kartu pasiūlyta gerokai vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galimos mokesčių reformos turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2023 metų sausio.  

Komitetas išnagrinėjo ir pritarė kelių parlamentinių komitetų išvadoms dėl 2021 metų valstybės biudžeto projekto.

Pavyzdžiui, Kaimo reikalų komitetas siūlo papildomai biudžete ir Ateities ekonomikos DNR plane numatyti beveik 140 mln. eurų, Vidaus reikalų ministerijai trūksta 65 mln. eurų, kitos institucijos prašo mažiau, tačiau daugiausia – darbo užmokesčiui, patalpų remontui. 

Komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo teigimu, kol kas Vyriausybei siūloma įvertinti 40 mln. eurų poreikį biudžete. Kitų prašomų lėšų siūloma ieškoti DNR plane.  

Jis pabrėžė, kad pagal prašymus papildomai skirti lėšų matyti, kokiose srityje tinkamai planuojamos išlaidos ir pajamos, o kokiose – bandoma gudrauti.

„Vienos sritys gyvena gana gerai: algoms, kitoms reikmėms užtenka, o kitoms, pavyzdžiui, ugniagesiams, net bazinei algai neužtenka pinigų. Kai kyla minimali alga, jiems ir koeficientas kyla, bet atlyginimų pakėlimui pinigų nėra. Rajonų ugniagesiams blogiausia“, – posėdyje kalbėjo V. Ąžuolas.

„Vienos įstaigos bando įtilpti į rėmus – kiek gauna, už tiek stengiasi išgyventi: atleidžia, nepriima darbuotojų, du dirba už keturis, o kitos, pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas – pernai, šiemet –  prokurorai gudrauja – pasididina algas daugiau nei turi pinigų, o paskui sako: duokite pinigų“, – pridūrė jis. 

Pasak BFK nario konservatoriaus Mykolo Majausko, komiteto pritarimas papildomam lėšų poreikiui nieko nereiškia: „Ką keis tas pritarimas ar nepritarimas. Projektas vis tiek bus atiduotas Vyriausybei. Jau naujai Vyriausybei“.

M. Majausko teigimu, kur kas svarbesnės būtų komiteto diskusijos vertinant Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas dėl kitų metų biudžeto.

„Yra keli dalykai pakankamai svarbūs. Nenumatyta amortizuoti koronoviruso krizės ekonomikai  padarytą žalą – nei verslui, nei darbdaviams, nei darbuotojams: prastovas, ligos išmokas ir kitus  dalykus. Visos iki šiol taikytos priemonės baigiasi gruodį“, – kalbėjo Seimo narys. 

V. Ažuolas kad, kad lėšos remti darbuotojus ir verlsą bus imamos iš valstybės pasiskolintų lėšų koronoviruso krizei įveikti. 

M. Majauskas taip pat pasigenda pakankamai lėšų valstybės įsipareigojimams vykdyti.

„Nėra vykdomi įstatymuose numatyti įsipareigojimai darbo užmokesčiui ir šiandien komitete matėme – daugelis įstaigų prašo lėšų papildomai savo darbo užmokesčio fondams“, – teigė jis. 

M. Majauskui taip pat abejojo, ar numatytos 2021 metų biudžeto įplaukos iš atidėtų mokesčių yra per didelės.  

„Įstatymai numato, kad atidėtus mokesčius galima sumokėti ir 2022 metais be jokių procentų. tai kodėl verslui mokėti mokesčius kitais metais, jeigu jis tai galės padaryti 2022-aisiais. Ar tai realu, kad verslas mokės kitais metais turėdamas galimybę mokėti vėliau“, – BNS teigė parlamentaras.

„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė praėjusią savaitę pranešė, kad įmonės, kurioms dėl koronaviruso krizės atidėtas mokesčių mokėjimas, juos pradės grąžinti 2022 metais. Jau yra sudaryta 130 mln. eurų atidėtų mokesčių grąžinimo sutarčių.

Penki komiteto nariai balsavo už, o trys susilaikė.

Prezidentas siūlo skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais – ji siektų 120 eurų už vaiką, o nepasiturinčioms šeimoms ir vaikams su negalia – 200 eurų.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad lėšos turi būti išmokėtos ne vėliau nei liepos mėnesį.

„Liepa jau vėliausias terminas“, – pirmadienį komiteto teigė jis. S. Krėpšta abejoja, kad gavusios lėšas šeimos jas iškart išleis.

Konservatorius Mykolas Majauskas priekaištavo, kad paramą gaus ir tos šeimos, kurioms dėl jų geros finansinės padėties šios lėšos nebūtinos.

Dauguma politikų remia papildomus vaiko pinigus, nors kai kurie kritikai teigia, kad jie nebūtinai sugrįš į ekonomiką per vartojimą, be to, papildomus pinigus gaus ir dideles pajamas turintys žmonės, kuriems tokio poreikio nėra.

„Iš tikrųjų sprendimas buvo daryti pertrauką šiuo klausimu. Mes darėme darbo grupę, tai ir pirmadienį, ir antradienį darėme, ir labai daug pasiūlymų, labai daug pastabų sulaukėme. Tiek nuo mažųjų verslininkų, tiek didesnių, visi išsakė, prašė neskubėti. Nes tai praktiškai prilygsta kaip mokesčių reformai, kurią darėme 2018 metais, kur truko praktiškai metus laiko visos diskusijos. (...) Šiuo metu yra pertrauka paimta, vėl bus organizuojamos darbo grupės, klausimai, susitikimai ir ieškoma geriausio varianto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

V. Ąžuolo teigimu, tam tikroms sritims, kur biudžete planuojamos papildomos išlaidos, jau rasti finansiniai šaltiniai.

„Ką svarstė biudžeto komitetas, kam pritarė, tai toks bendras padidėjimas nuo Vyriausybės projekto būtų apie 59 mln. eurų. Apie 25 mln. eurų yra rasta šaltinių, tai, pavyzdžiui, kultūros pasas, neformalus švietimas iš ES lėšų, dar vienas šaltinis iš žemės pardavimų iki 3 hektarų. Tai tokių mažiau padengtų yra gal iki 15-20 mln. eurų, sakykime, aukštąjį mokslą uždengiame iš loterijų mokesčio padidėjimo, tai tam tikri sprendimai jau yra rasti“, – teigė BFK pirmininkas.

Visgi, pasak jo, nerimauti dėl to, kad svarstymas dėl ateinančių metų valstybės biudžeto užsitęs, neverta.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, jog Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimas daryti pertrauką dėl jo teikiamų mokestinių pasiūlymų rodo, kad valstybės politika yra aukojama dėl asmeninių pajamų.

BFK trečiadienį, svarstydamas prezidentūros siūlymus labiau apmokestinti kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas, balsavo už pertrauką, kad kartu su Vyriausybe būtų ieškoma sprendimų.

Prezidentūra siūlo kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas iš turto pardavimo, nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.

Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, pasak prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.

Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo metu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.

„Mes turime žinoti, kokia yra perspektyva, ar to susitarimo bus laikomasi, ar bus naujas susitarimas. Be to, yra tarptautinis aspektas, mes visa tai ištransliavome visoms tarptautinėms organizacijoms, NATO, savo partneriams. Tai yra mūsų valstybės nacionalinio prestižo klausimas, ar mes vykdome savo susitarimus, ar mes vykdome tai, ką pasirašėme patys“, – „Žinių radijo“ laidoje nuogąstavimais dalinosi V. Žukas.

Pasak V. Žuko, partijoms priėmus susitarimą ir įsipareigojus iki 2030 metų 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai, Krašto apsaugos ministerijoje buvo pradėtas vykdyti planavimas, apimantis Lietuvos kariuomenės vystymo perspektyvą, ginkluotės įsigijimą, infrastruktūros plėtrą ir t. t.

„Atsižvelgiant į susitarimą, tas planavimas ir buvo daromas. Nėra taip paprasta dabar viso to atsisakyti arba keisti, kadangi tai nėra tiesiog nuėjimas į parduotuvę ir nusipirkimas arba nenusipirkimas kažkokių prekių. Yra tarptautiniai kontraktai, yra tarpvalstybiniai įsipareigojimai, kuriuos mes pradedame atsižvelgdami į tas sąlygas ir į tas sumas pinigų, kurios yra numatytos skirti krašto apsaugai. Bet koks koregavimas šitų skaičių yra ženklas, kad kažko reikės atsisakyti“, – kalbėjo V. Žukas.

Pasak G. Nausėdos patarėjo, prezidentas tvirtai laikosi pozicijos, kad pasirašytų susitarimų yra būtina laikytis.

„Prezidento pozicija yra labai aiški ir tvirta šituo klausimu, kad reikia laikytis susitarimų, kurie yra pasirašomi šalies viduje“, – patvirtino V. Žukas, vildamasis, kad ir premjeras pareikš savo poziciją gynybos finansavimo klausimu.

ELTA primena, kad Seimo BFK trečiadienį nutarė, jog Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vis dėlto pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.

„Vėl BFK bus blogiausi, kodėl jie nepritarė, kai prezidentas puikias iniciatyvas atnešė, mes nenorime didesnių pensijų... Mūsų pensijų be to verslo ir mokesčių mokėtojų nebus išvis. Dabar mokančiųjų mokesčius, dirbančiųjų net mažėja. Verslų dar labiau mažėja. Turime ekonomikos lėtėjimą, dar labai optimistiškai, kad jis taip mažai lėtės. Šiandien priimti sprendimą per dvi dienas... neįsivaizduoju. Suprasčiau, kad galėtume sudaryti darbo grupę, po Naujų metų išsinarplioti smulkiai“, – posėdyje sakė V. Ąžuolas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad pakėlus mokesčius bus žlugdomas verslas.

„Kokia yra žinia siunčiama visuomenei? Tie pinigai, kuriuos ketinama čia surinkti, yra maži. Milijardas PVM nesurenkama, čia reikia ieškoti pinigų, o ne apmokestinti žmones. Surinksite keliasdešimt milijonų, bet bus didelė žala padaryta. Kokia žinia bus tada jaunimui, žmonėms, kurie kuria verslą? Kuo daugiau kursite, tuo daugiau atimsime“, – teigė V. Sutkus.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pritarė, kad būtų galima koreguoti daugiausiai diskusijų BFK posėdyje sukėlusią įstatymo projekto dalį dėl autorinių sutarčių apmokestinimo.

„Yra puikios galimybės šios dalies, kurios liečia autorius, neliesti. Dėl dividendų akivaizdu, kad verslas prieštarauja, bet yra bendra logika ir ten galima ieškoti būdų“, – sakė S. Krėpšta.

Darome blogą dalyką, gąsdiname žmones, kažkas puls dividendų išsimokėti, kažkas puls jau parduoti turtą, nes po to padidės.

Anot V. Ąžuolo, žmonių gąsdinimas daro didesnę žalą nei pačių mokesčių įvedimas.

„Darome blogą dalyką, gąsdiname žmones, kažkas puls dividendų išsimokėti, kažkas puls jau parduoti turtą, nes po to padidės. Mūsų gąsdinimas padaro dar didesnę žalą nei pačio mokesčio pakėlimas. Praeita reforma buvo visai kitaip sutikta, nes nebuvo gąsdinimų, buvo ieškoma kompromisų“, – sakė V. Ąžuolas.

V. Sutkaus teigimu, praeitos mokesčių reformos metu diskusijoms buvo skirta pusė metų.

„Praeita mokesčių reforma (...), jai buvo skirta pusė metų diskusijoms. Buvo ramu, visi sutarėme, kad bus mokestinė reforma, išdiskutuota ir padaryta. Dabar turime politinių įgeidžių, dabar greitai padarome. O kur skuba? Paskaičiuokime dar kartą, pažiūrėkime kitus skaičius, pavasario sesijoje pritars (Seimas. – ELTA)“, – sakė V. Sutkus.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, anot Prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.

Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.

Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.

Nesiūloma keisti ir galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes, kaip teigiama aiškinamajame rašte, suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Prezidentūra mano, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis.

Tuo tarpu parlamentaras Mykolas Majauskas įregistravo siūlymą palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, pagal kurį metinė pajamų, gaunamų kaip honorarai ar pagal autorines sutartis iš darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, neviršijanti 120 vidutinių darbo užmokesčių, būtų apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o viršijanti – 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Kaip teigia Prezidentūra, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).

Visas surinktas lėšas planuojama skirti senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti.

Kultūrininkams, mokinių krepšeliui ir žemdirbiams kitais metais papildomos lėšos bus skiriamos iš pajamų, kurios į biudžetą įplauks pagerinus akcizų surinkimą, o taip pat sumažinus Finansų ministerijos asignavimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nutarė, kad Finansų ministerijai numatytos lėšos projektų koofinansavimui ir skolos aptarnavimui mažinamos 40 mln. litų, o pagerinus akcizų surinkimą būtų gauta papildomai 49,3 mln. litų. Dėl to, kad didinamos pajamos iš akcizų, didinamos ir bendrosios kitų metų valstybės pajamos ir išlaidos beveik 50 mln. litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad kitais metais skolos aptarnavimas mažinamas 15 mln. litų, o biudžeto pakoregavimas neturės įtakos fiskaliniam deficitui.

„Koofinasavimas persikelia į kitus metus, čia nėra tragedija“, - BNS teigė premjeras. Anot jo, lėšos projektų koofinansavimui gali būti perkeliamos ir iš kitų ministerijų.

Paklaustas, ar po pakartotinų korekcijų kitų metų biudžetas bus dara kartą tikslinamas 2015 metų vasarą, A.Butkevičius sakė abejojąs ar tai reikės daryti. „Tikiuosi, kad ne“, - teitgė jis.

Seimas ketvirtadienį, nutaręs iš naujo balsuoti dėl 2015 metų valstybės biudžeto, BFK įpareigojo pakoreguoti biudžeto projektą - nurodyti šaltinius, iš kur bus paimta papildomai maždaug 90 mln. litų kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams.