Namų užimtumas

Neblaiviems asmenims nakvynę suteikiantys namai 2016-aisiais įkurti Petrašiūnuose, R.Kalantos g. 57 veikiančiuose Nakvynės namuose. Pritaikius dalį patalpų, Saugios nakvynės namams skirta apie 100 kv. m ploto. Čia atvežami neblaivūs asmenys, kuriuos reikia laikinai apnakvindinti. Iš pradžių apskaičiuota, kad vienu metu nakvynės paslauga gali pasinaudoti šešiolika neblaivių asmenų, tačiau socialinių paslaugų specialistai tikina, kad tokių žmonių per parą sulaukia mažiau.

"Paslaugų gavėjų skaičius kinta. Paros vidurkis 7–9 asmenys. Užimtumas priklauso nuo paros laiko, daugiausia būna naktimis. Taip pat suintensyvėja savaitgaliais ir švenčių dienomis. Daug kas priklauso ir nuo oro. Jei lyja ar būna šalta, taip pat sulaukiame daugiau laikinų gyventojų. Čia atvykstančių žmonių amžiaus vidurkis 43–45 m.", – "Kauno dienai" pasakojo Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė Diana Šatienė.

Į Nakvynės namus neblaivius asmenis veža tiek policija, tiek medikai. Būna, kad žmonės visai nebesiorientuoja, nežino, kur gyvena.

Panemunės policijos komisariato viršininkas Giedrius Klimavičius pastebėjo tendencijas, kad neblaivių asmenų į Nakvynės namus pristatoma daugiau. Praėjusiais metais vien policija atvežė 571 asmenį, o šiemet iki rugpjūčio 28-osios pareigūnai saugiai pernakvoti atvežė 503 neblaivius žmones. Jis paantrino, kad girtų žmonių daugiau pasitaiko būtent šaltuoju metų laiku ir šventinėmis dienomis.

"Į Nakvynės namus neblaivius asmenis veža tiek policija, tiek medikai. Būna, kad žmonės visai nebesiorientuoja, nežino, kur gyvena. Sausį atvežėme 60 žmonių, kitais mėnesiais būna apie 50. Šiemet išskirtinis buvo liepos mėnuo, kai pristatėme net 88 neblaivius asmenis. Saugios nakvynės projektas tikrai pasiteisino, nes seniau reikėjo sukti galvas, kur dėti neblaivius asmenis, o dabar galime vežti čia. Tačiau liūdna, kad tokių atvejų daugėja", – sakė G.Klimavičius.

Į Saugios nakvynės paslaugų sudėtį įeina nakvynė, asmens higienos priežiūros paslauga ir, jei reikalinga, dezinfekcija. Jei drabužiai neatitinka higienos reikalavimų, žmogus čia juos gali pasikeisti. Jei žmonėms reikia medikų pagalbos, jie vežami į ligoninę. Kitaip tariant, į Saugios nakvynės namus patenka tie, kuriems reikia tiesiog išsiblaivyti, tačiau nereikalinga kitokia medikų priežiūra.

Būna ir konfliktų

D.Šatienė pasakojo, kad asmenų neblaivumą nustato medikai ir policija. Saugios nakvynės paslaugos reikalingumą nustato greitosios medicinos darbuotojai ir policija dar prieš atveždami asmenį į Nakvynės paslaugų skyrių. Specialistė patikino, kad negali prognozuoti, kaip elgsis išgėrę asmenys, todėl kartais kyla ir konfliktinių situacijų.

"Kiekvienas atvejis būna individualus, t.y. vieni elgiasi ramiai, kiti konfliktiškai, treti agresyviai. Kai kyla konfliktų, Nakvynės paslaugų skyriaus darbuotojai ieško sprendimo būdų nuraminti asmenį. Jeigu asmuo tampa agresyvus, pavojingas sau ir kitiems, yra kviečiama policija", – apie tvarką kalbėjo Socialinių paslaugų centro direktorė.

Panemunės policijos komisariato viršininkas tikino, kad pačius agresyviausius neblaivius asmeninis policija vežasi pas save. Į Nakvynės namų padalinį patenka tie, kuriuos jau apžiūrėjo medikai ir nusprendė, kad jiems reikia tik išsimiegoti. Jei konfliktų kyla pačiuose namuose ir nepavyksta nuraminti įsiaudrinusių piliečių, tada pareigūnai imasi priemonių.

Anot Socialinių paslaugų centro direktorės, yra buvę atvejų, kai neblaivūs asmenys apgadino Nakvynės namų skyriaus turtą. Tačiau, anot jos, girti žmonės dar nebuvo įsisiautėję taip, kad kas nors rimtai nukentėtų.

"Būna nežymiai sugadina inventorių, pavyzdžiui, sulaužo durų spynas, langų rankenas, nuo sienos nuplėšia radiatorių, apspardo sienas ir duris, apgadina minkštus baldus. Materialinė žala daugiausia būna iki 50 eurų, todėl policija priima nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Šiuo metu remontas nereikalingas. Periodiškai tenka atlikti smulkius remonto darbus", – sakė D.Šatienė.

Saugios nakvynės paslauga kainuoja beveik 20 eurų už vieną apsilankymą.

Situacija gerėja

Atidarant Saugios nakvynės namus buvo kalbama, kad tai sumažins naštą medikams, nes neblaivūs asmenys dažniausiai atvykdavo į ligonines tik išsiblaivyti, nors rimtos pagalbos jiems nereikėdavo. "Kauno diena" pasiteiravo, ar situacija pasikeitė, ir medikams tenka mažesnis krūvis tvarkantis su neblaiviais naktiniais gyventojais.

"Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, kad Saugios nakvynės namų projektas išties pasiteisino. Priėmimo skyriuje dirbantis personalas daug rečiau susiduria su neblaiviais asmenimis. Asocialių asmenų skaičius Priėmimo skyriuje sumažėjo maždaug 50 proc. ir tai, pasak medikų, išties daug.

Manome, kad atidarius dar vienus Saugios nakvynės namus, situacija dar pagerėtų. Kita vertus, tarp asocialių asmenų yra tokių, kurie vis tiek nori kuo ilgiau užsibūti ligoninėje, nes jiems Saugios nakvynės namai nepriimtini. Medikai vis tiek asmenis privalo patikrinti, ar jie nėra susižaloję, ar neserga įvairiomis ligomis", – komentavo Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas.

Portalas 15min.lt skelbia, kad nuvykę pareigūnai darbo vietoje rado du išgėrusius darbuotojus – apsaugininką ir bendrosios praktikos medicinos seserį.

Patikrinus alkotesteriu apsaugos darbuotojo kraujyje rasta 1,85 promilės alkoholio. Medicinos sesers kraujyje – 0,96 promilės.

Nuo 8 val. ryto nakvynės namuose-blaivykloje dirbanti moteris teisinosi, jog alkoholio jos kraujyje gali būti dėl to, jog vakar šventė vyro gimtadienį, per kurį vartojo alkoholio. Ji užtikrino, jog nematė kartu budinčio apsaugininko geriančio. Tikino, esą jie dirba skirtingose patalpose, o kartu alkoholio nevartojo.

Saugios nakvynės namai, skirti nuo alkoholio ir kitų medžiagų apsvaigusiems asmenims, Kaune atidaryti spalio pabaigoje.

Iškels į Dubysos gatvę

Uostamiestyje svarstoma, kur toliau nuo gyvenamųjų namų teikti vienos nakvynės paslaugas. Dabar šia galimybe galima pasinaudoti Šilutės plente veikiančiuose nakvynės namuose.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas neslėpė, kad ši įstaiga yra įsikūrusi socialiai jautrioje miesto vietoje, kur įvairių įtampų ir taip nestinga. Anot jo, šiomis paslaugomis besinaudojantys asmenys įtampą tik dar labiau padidina.

„Be to, tos patalpos rūsyje, kur jie įsikūrę, yra prastos būklės, drėgnos, – pridūrė vicemeras.

A.Šulco teigimu, numatoma, kad minėtos paslaugos vargetoms galėtų būti perkeltos į Dubysos gatvę, netoli statomo naujo prekybos centro, buvusios slėptuvės teritorijoje.

„Ne pačioje slėptuvėje, o šalia jos būtų galima sukonstruoti pastatėlį iš modulinių konstrukcijų“, – paaiškino uostamiesčio mero pavaduotojas.

Priims ir neblaivius

Į naująjį pastatą būtų perkelti vienos dienos nakvynės namai, būtų įtraukta dar keletas papildomų funkcijų.

Dienas gatvėse leidžiantys ir savo namų neturintys asmenys čia galėtų nusiprausti, išsiskalbti drabužius, pernakvoti ir vėl patraukti savo keliais.

„Norime, kad tie žmonės, kurie pasirinko gatvės gyvenimą arba gyvenimas pats juos ten išstūmė, nekeltų nepatogumų kitiems, būtų švarūs, kvepėtų, nenešiotų užkratų“, – dėstė A.Šulcas.

Naujajame statinyje būtų teikiamos ir būtiniausios paslaugos norintiesiems išsiblaivyti. Todėl planuojamas nedidelis minėtų socialinių paslaugų centras kiek sumažintų asocialių asmenų naštą ligoninių priimamiesiems ir policijos areštinėms.

„Tai nebūtų įstaiga, kur žmonės vežami išsiblaivyti prievarta, bet tam žmogui, kuris to nori, ši galimybė būtų. Be to, jeigu tarnybos matytų, kad asmuo jau nepajėgia pasiekti namų, vežtų jį ne į ligoninę, o būtent čia, kad atsigautų“, – pabrėžė vicemeras.

Iškils po metų ar dvejų

Ateityje atsirasiantis pastatas nebus nauja įstaiga. Į jį tiesiog būtų perkelta viena nakvynės namų paslaugų ir prijungtos kitos.

Kada Dubysos gatvėje galėtų atsirasti naujas statinys, kol kas sudėtinga pasakyti. Tai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks parengti techninį projektą, įgyvendinti konkursines procedūras.

Jei procesai vyks sklandžiai, centras turėtų išdygti per maždaug metus arba dvejus.

A.Šulco teigimu, lengvų konstrukcijų pastatas neturėtų būti itin brangus projektas.

Tarsi į maro teritoriją

Garbaus amžiaus klaipėdietei teko lūkuriuoti vienos uostamiesčio ligoninės Priėmimo skyriuje.

Moteris teigė, kad to, ką išvydo, niekada gyvenime dar nebuvo regėjusi.

"Vienoje Priėmimo skyriaus patalpoje ant grindų gulėjo žmogus. Tik nelabai panašus į žmogų, nes visiškai girtas. Ir labiau priminė iš konteinerio ištrauktą skudurų gniužulą. Iš to gniužulo sklido dejonės. Kadangi teko ilgai laukti, buvau priversta stebėti tą šiurpų spektaklį, kai medikai ėmėsi nelaimėlio apžiūros", – pasakojo moteris.

"Vargšė slaugytoja",– tiek pasakė klaipėdietė, nuoširdžiai užjautusi ligoninės darbuotoją, kuriai teko sutvarkyti tą nevalyvą tipą.

Pasak liudininkės, medikė apsirengė tarsi ruoštųsi dirbti maro apimtoje zonoje: ji įsisupo į specialų chalatą, užsimovė gumines pirštines, įsispyrė į guminius batus, veidą prisidengė kauke ir pradėjo savo darbą.

"Kai ji nukrapštė to benamio apavą, paaiškėjo, kad jam amputuoti abiejų pėdų pirštai ir jų vietoje žioji žaizdos, o jose knibžda kirmėlės. Pasklido toks baisus gendančios mėsos tvaikas, kad ten laukę pacientai, net atsivėrę lauko duris, griebėsi už nosių", – matytą vaizdą nupasakojo klaipėdietė.

Srautus lemia oro sąlygos

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos (GMP) tarnybos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigė, kad greitosios medikams į ligonines kasdien tenka vežti nuo kelių iki keliolikos benamių, priklausomai nuo oro sąlygų ir nuo metų laiko.

"Žiemos metu tą patį žmogų į ligoninę per dieną tenka vežti po kelis kartus ir jis kažkokiu mistiniu būdu vėl atsiranda prie artimiausio prekybos centro. Vasarą tokių pacientų būna mažiau. Tačiau po kiekvieno benamio nuvežimo į ligoninę mes privalome visiškai dezinfekuoti automobilį, pakeisti paklotus. Nes tie žmonės būna utėlėti, apsišlapinę, nešvarūs", – teigė N.Dambrauskienė.

Maža to, kad kai kurie tokie pacientai gali būti įvairių mirtinų ligų nešiotojai – nuo ŽIV iki tuberkuliozės ar hepatito C, jie dar ir grasina medikams.

Tada jau tenka kviesti policiją.

Tačiau esą dar nėra buvę atvejų, kurie būtų pasibaigę medicinos darbuotojų sužalojimais.

N.Dambrauskienės teigimu, beveik visi į ligoninę vežami benamiai būna neblaivūs, todėl, GMP atstovės teigimu, derėtų pagalvoti apie kokią nors globos įstaigą, kuri tokius asmenis laikinai priglaustų.

Klaipėdoje yra tokia vieta, bet ten benamiai priimami tik nakčiai ir tik blaivūs. Todėl daugumos asocialų ji netenkina.

"Manau, kad šitą problemą spręsti turėtų kokia labdaringa organizacija. Tačiau jos, kaip ir dauguma, nori švarių žmonių, o apie tuos, kuriuos mums tenka vežti į ligoninių priimamuosius, to nepasakyčiau", – dėstė N.Dambrauskienė.

Tolerancija užribio žmonėms

Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje per metus priimama iki 600 ligotų benamių.

Taigi beveik po du kasdien.

Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis aprodė specialią priimamojo patalpą.

Neišsisklaidęs slogus nepraustų kūnų tvaikas liudijo, kad dar visai neseniai čia buvo pacientas iš visuomenės užribio.

"Buvome priversti įrengti tokį izoliatorių kitų pacientų ir savo pačių labui. Matote, išėmėme langų rankenas, nes jie vis stengiasi pabėgti nelaukdami pagalbos. Paskui juos vėl kur nors randa nugriuvusius ir vėl veža pas mus", – pasakojo G.Virketis.

Pasak gydytojo, benamiai – ir visuomenės, ir ligoninės problema. Bet medikų pareiga esą yra juos apžiūrėti ir jiems padėti.

G.Virketis teigė negalintis pamiršti atvejo, kai iš vieno tokio atšilusio benamio kūno, nuėmus tvarsčius, ėmė kristi kirmėlės.

"Negalėjome patikėti tuo, ką matome. Žmogų be gyvenamosios vietos atvežė žiemą sušalusį. Ir kaip mes nustebome, kai ryte atėjus jį perrišti, iš žaizdų pabiro parazitai. Visa tai, žinoma, kėlė šleikštulį, bet tokie žmonės gyvena šalia mūsų, mes negalime jiems neteikti pagalbos. Tolerancija jiems turi būti. Būna tarp jų ir agresyvių, kurie kabinėjasi prie kitų pacientų, bet mūsų ligoninėje yra apsauga, susitvarkome su šia problema", – tikino medikas.

Mieste reikia blaivyklos

Pasak G.Virkečio, daugumai tokių benamių, kurie atvežami į ligoninę, neretai pagalbos ir nereikia, jiems pakanka sušilti, atsigerti vandens ir jie eina toliau savo keliais.

"Jų skleidžiamos smarvės ligoninėse galima būtų išvengti, jei mieste kur nors atsirastų namai, kuriuose jie galėtų prisiglausti", – dėstė gydytojas.

Šią idėją išsakė ir klaipėdietė, tapusi pūvančio benamio apžiūros liudininke ligoninės priimamajame.

Moters įsitikinimu, tokių žmonių vieta – blaivykloje, kurios Klaipėdoje jau keliasdešimt metų nebėra.

"Dabar blaivyklomis tapo ligoninės. Ar išblaivinti tokius atmatas gydytojų darbas, juk jie tada nespėja suteikti pagalbos tiems, kuriems išties jos labai reikia? Jau nekalbu apie įstaigos švarą ir sterilumą po tokių "ligonių" apsilankymo. Pamenu, anksčiau mieste būdavo blaivyklos, kur ir veždavo visokius tokius. Ten budėdavo medicinos personalas, kuris teikdavo reikiamą pagalbą. O išsiblaivę valkatos turėdavo atlikti viešuosius darbus pareigūnų prižiūrimi. Viso to šiandien labai trūksta", – pastebėjo klaipėdietė.

Girtuoklių vieta – nuovadoje?

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis mano, kad blaivykla benamių problemos neišspręs.

"Benamius veža į ligoninės priimamąjį dažniausiai todėl, kad įtaria kokią nors patologiją, o ne todėl, kad jie yra neblaivūs. Vadinasi, nieko bendra šis procesas su blaivyklos paslaugomis neturi. Blaivyklos atsiradimas tos problemos neišspręstų. Gatvėje gulinčius neblaivius asmenis į nuovadą turėtų vežti policininkai, nes girtuoklystė viešoje vietoje – viešosios tvarkos pažeidimas", – mano A.Slatvickis.

Pasak pašnekovo, mieste steigti dar vieną įstaigą, skirtą tik ligotiems benamiams, būtų prabanga.

Esą nė viena šalis neturi ligoninių išimtinai asocialiems asmenims.

"Mano supratimu, jei ligoninėje neblaiviam benamiui nenustatyta jokia patologija, tuo žmogumi turi pasirūpinti policija. Nes jei žmogus nėra ligonis, bet jis – neblaivus, tai yra pažeidinėja viešąją tvarką, tai jo vieta – nuovadoje. Kalbame ne apie socialinės pagalbos suteikimą, o viešosios tvarkos pažeidimą. Niekas neprašo policijos atvykti ir pamaitinti benamį šaukšteliu. Žmogus yra neblaivus viešoje vietoje. Situacija gana aiški", – teigė A.Slatvickis.

Gydytojas tikino, kad neblaivaus žmogaus priglobimas saugioje vietoje yra gerai, tačiau jis nepalankiai žiūri į blaivyklų atsiradimą mieste, nes esą puikiai pamena, kokios jos būdavo sovietmečiu.

"Tai buvo ne pati geriausia vieta mieste. Tikiu, kad dabar viskas būtų kitaip. Tik klausimas, kas tokią įstaigą steigs ir kas ją išlaikys? Labai abejoju, ar valstybė tam skirs pinigų. Savivaldybė vėl turėtų pasikliauti tik savo ištekliais. Tik labai abejoju, ar tarybos nariai ryžtųsi skirti milijonus blaivyklai. Juk atsisakyta jos ir buvo dėl finansinių dalykų", – sakė A.Slatvickis, palikdamas neblaivių benamių problemą, šiandien slegiančią ligonių darbuotojų pečius, atvirą.

Vyksta remontas

Jau senokai diskutuojama, kad reikia Kaunui grąžinti blaivyklą. Šiuo metu išblaivinti apsvaigusius piliečius tenka medikams. Ligoninių atstovai pripažįsta, kad tai gerokai apsunkina jų darbą.

Miesto valdžia turi gerų žinių – blaivykla beveik po 20 metų petraukos sugrįš į Kauną. Tiesa, politikai nelinkę įstaigos vadinti blaivykla. Jie tikina, kad tai bus laikinojo apgyvendinimo paslauga, skirta asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų toksinių medžiagų. Kitaip ją galima vadinti saugios nakvynės paslauga.

Išblaivinimo paslauga bus teikiama Petrašiūnuose įsikūrusiuose Nakvynės namuose. R.Kalantos g. 57-ajame name jau vyksta remonto darbai. Šiuo metu atliekami elementarus remontas: keičiami langai, durys, tvarkoma būsimoji įvaža ir įeiga. Įrengiama vėdinimo sistema.

"Yra dvi priežastys, kodėl pasirinkome būtent šią vietą. Tai nereikalauja didelių investicijų ir atitinkanti įstaigos veiklos pobūdį. Taip pat iš esmės ši paslauga labiausiai bus skirta neblaiviems socialinės rizikos asmenims (benamiams), o šia tiksline grupe rūpinasi būtent Nakvynės namai", – aiškino Kauno miesto tarybos narė Rasa Šnapštienė.

Teks susimokėti

Planuojama, kad Nakvynės namuose išblaivinimo paslauga bus teikiama nuo spalio arba lapkričio. Vienu metu bus galima priimti iki penkiolikos neblaivių žmonių. Iš viso į pastatą miesto valdžia nusiteikusi investuoti apie 54 tūkst. eurų.

R.Šnapštienė pastebėjo, kad išblaivinimo paslauga bus mokama. Tikslios kainos ji įvardyti negalėjo, nes dar nėra nustatyta, kaip bus skaičiuojamas mokestis. Visą metodiką turės patvirtinti Kauno miesto taryba.

Asmenimis, pakliuvusiais į vadinamąją blaivyklą, rūpinsis specialus personalas. R.Šnapštienė užsiminė, kad preliminariai numatoma, jog išblaivinimo paslaugą teiks socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, medicinos personalas, kurį sudarys slaugytojai ir jų padėjėjai. Panuojama, kad Nakvynės namuose darbuosis ir saugos specialistai.

Uždarė prieš 18 metų

Kaune veikusi blaivykla buvo uždaryta 1998 m. Nuo 2000-ųjų visoje Lietuvoje neliko nė vienos specializuotos tokio pobūdžio įstaigos.

Apie tai, kad Kaunui reikia tokios įstaigos, diskutuota ne kartą. Įvairios partijos prieš rinkimus žadėdavo ir net savo programoje įrašydavo siekį įkurti specializuotą įstaigą, kurioje būtų blaivinami nuo alkoholio ir narkotikų apsvaigę asmenys.

Iki šiol šie planai tikrove netapo.

Miesto vadovai vėl suka galvas, kur Kaune galėtų įsikurti nakvynės namai, nes seniau planuotoje vietoje Giedraičių gatvėje alkoholio padauginusiems kauniečiams per naktį pailsėti jau nebus galima.

Vakar pripažintas netekusiu galios 2014 m. lapkritį miesto tarybos priimtas sprendimas, kuriuo buvo nutarta iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Giedraičių g. 8 perimti savivaldybei priklausančias patalpas ir jose įkurti nakvynės namus.

Dabar reikės iš naujo ieškoti vietos, kur trumpai galėtų pailsėti alkoholio padauginę ir iki savo lovos nusigauti nebepajėgiantys kauniečiai.

Kai kuriems tarybos nariams toks ankstesnio sprendimo naikinimas sukėlė abejonių. Kalbama, kad jau buvo rengiamas ir techninis projektas, pagal kurį dalyje patalpų Giedraičių g. 8 įsikurtų nakvynės namai, o už projektą  sumokėta apie 5 tūkst. eurų. Juolab kad apie būtinybę steigti nakvynės namus neblaiviems asmenims kalbėta dar nuo tada, kai buvo uždaryta vadinamoji blaivykla.

Savivaldybei nusprendus nakvynės namus įkurdinti tame pačiame pastate Giedraičių gatvėje, kur veikia Priklausomybės ligų centras, ši įstaiga savivaldybės užmojams nepritarė ir atiduoti patalpų neskubėjo, tad santykių aiškinimasis persikėlė į teismą. Dabar situacija pasikeitė dar ir todėl, kad Kauno apskrities priklausomybės ligų centras anksčiau buvo pavaldus savivaldybei, o dabar tapo valstybės įstaiga. Tarybai atsisakius ketinimų perimti dalį patalpų iš Priklausomybės ligų centro, turėtų baigtis ir teisminiai ginčai.

"Kodėl atsisakome savivaldybės patalpų ir atiduodame jas įstaigai, kuri pati nenorėjo išsikraustyti iš patalpų?" – piktinosi tarybos narė Loreta Kudarienė.

"Ieškome kitų patalpų. Surasime ir nakvynės namus įkursime kitoje vietoje", – trumpai paaiškino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, patvirtinęs, kad savivaldybė, atsisakydama pretenzijų į patalpas Giedraičių gatvėje, neatsisako planų įkurti nakvynės namus Kaune.

"Jeigu yra sprendimas ieškoti kitos vietos, tą reikėtų daryti kuo sparčiau, nes ateina šaltasis sezonas ir problema dar labiau paaštrėja. Pasikalbėkite su medikais, kas darosi ligoninėse, kur atvežami neblaivūs asmenys. Reikia padaryti taip, kad medikai galėtų rūpintis tikraisiais ligoniais", – pastebėjo tarybos narė Edita Gudišauskienė.

"Per metus į gydymo įstaigas atvežama apie 3 tūkst. neblaivių klientų. Pirmiausia dėl to kenčia policija ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, paskui – ligoninių medikai ir pacientai dėl kvapo ir triukšmo priimamajame, kur kartu su neblaiviais asmenimis turi laukti, kada jiems suteiks pagalbą", – dėstė miesto tarybos narys Andrius Kupčinskas.

"Aš manau, kad dviejų tokių įstaigų kaip Priklausomybės ligų centras ir nakvynės namai koncentracija vienoje vietoje Žaliakalnyje buvo netinkamas sprendimas", – oponavo tarybos narys Rimantas Mikaitis.

Kol kas lieka neaišku, kur Kaune vis dėlto bus kuriami nakvynės namai ir kada jie atvers duris.

Uostamiesčio savivaldybei niekaip nepavyksta rasti įmonės, kuri teiktų vienos nakties apgyvendinimo paslaugą gatvėje gulintiems neblaiviems asmenims. Jie toliau vežami į gydymo įstaigas, kur neretai kelia problemų medikams.

Kas teiks šią paslaugą, ieškota keturis kartus, tačiau konkursuose nedalyvavo nė vienas dalyvis.

"Niekas nenori apsiimti. Matyt, verslui neapsimoka teikti tokios paslaugos. Be to, reikia įvertinti, kad pastaroji nėra tik socialinė. Gatvėje neblaivūs gali gulėti ne tik benamiai. Tokių žmonių nakvynės negalėsime apmokėti. Taip pat ir pats žmogus gali nesutikti atverti piniginės. Tad prasidės teismai. Verslininkai veikiausiai tai įvertina", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Pasak vadovės, kol kas neaišku, kaip spręsti šią problemą. Paklausta, ar savivaldybė pati nesiims steigti vadinamosios blaivyklos, ji atsakė: "Tai būtų labai brangu. Sprendimo dar ieškome".

A.Daujotienė pabrėžė, kad blaivyklų problema didžiuosiuose miestuose turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu.

"Prieš ketverius metus Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė. Joje dalyvavo policijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai. Jie turėjo svarstyti ir spręsti šią problemą. Tačiau niekas nepasikeitė", – komentavo direktorė.

A.Daujotienė atkreipė dėmesį, kad gatvėje gulinčių neblaivių benamių skaičius yra mažuma. Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie nėra socialiai remtini, turi savo namus.

"Dėl to šią problemą turi spręsti visi", – pabrėžė vadovė.

Naujoji Vilniaus valdžia suka galvą, kur iškeldinti apsvaigusiųjų nuo alkoholio ir narkotikų laikino prieglobsčio namus. Buvusią blaivyklą perimti ruošiasi naujas pastato šeimininkas. Merija puoselėja idėją pasiūlyti nakvynę neblaiviems asmenims konteineriniuose nameliuose, rašo „Lietuvos žinios“.

Parduotose ir savivaldybei nebepriklausančiose Vilniaus nakvynės namų filialo „Sala“ patalpose, esančiose T. Kosciuškos gatvėje, apsvaigusieji nuo alkoholio, narkotikų bei kitų psichotropinių medžiagų apnakvindinami iki šiol. Jau antri metai savivaldybė neranda kur iškeldinti nakvynės namų, tačiau geroje vietoje esančios buvusios blaivyklos valdose jau pageidauja šeimininkauti naujas savininkas.

Sostinės vicemeras Gintautas Paluckas teigė, kad numatytos dvi alternatyvios vietos. Viena jų - sostinės Savanorių prospekte, netoli nakvynės namų Vilkpėdės filialo, savivaldybei priklausantys sandėliai. Juos esą būtų galima rekonstruoti ir pritaikyti nakvynės namams. Kitas siūlymas - dabartinių nakvynės namų Vilkpėdės gatvės kieme pastatyti konteinerinius namelius.

„Ši alternatyva yra patraukliausia ir priimtiniausia, nes išsprendžia problemą greitai ir pigiai, palyginti su kapitalinėmis investicijomis ir statybomis“, - teigė G.Paluckas.

Pasak jo, 30 vietų reikėtų 4-6 konteinerių, o tai kainuotų 200-230 tūkst. eurų.

Kitais metais uostamiestyje gali atsirasti blaivykla, į kurią bus gabenami gatvėje gulintys nuo alkoholio apsvaigę asmenys. Klaipėdos savivaldybė planuoja šios paslaugos pirkimui rasti pinigų.

Uostamiestyje jau ne vienus metus kalbama apie blaivyklos atgaivinimą. Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė tvirtino, kad šios minties nėra atsisakyta.

Tačiau, anot vadovės, neatsitiks taip, kad savivaldybė pati įkurs blaivyklą, – ketinama pirkti apnakvyndinimo paslaugą. Į įstaigą, kuri ją teiktų, būtų vežami žmonės, kuriems reikia pagalbos.

Dabar neblaiviems asmenims dažniausiai klaipėdiečiai padėti iškviečia greitosios pagalbos medikus.

"Tai nebūtų išblaivinimo įstaiga. Paprasčiausiai būtų teikiama nakvynės paslauga žmonėms, kuriems to reikia. Pavyzdžiui, jei žmogus guli neblaivus gatvėje, jis būtų nuvežtas į įstaigą, kur galėtų pernakvoti, kad nieko nenutiktų: nesušaltų, nebūtų sužalotas", – patikslino direktorė.

Pasak A.Daujotienės, socialines garantijas turintiems asmenims ši paslauga galėtų būti teikiama nemokamai. Jų neturintys žmonės turėtų už nakvynę susimokėti.

"Norėtume kitais metais pradėti teikti šią paslaugą. Siūlysime numatyti tam pinigų biudžete, bet, kaip bus, neaišku", – tvirtino direktorė.

Prieš kelerius metus savivaldybė bandė ieškoti, kas galėtų teikti blaivyklos paslaugą, tačiau nesėkmingai. Jei biudžete atsiras tam lėšų, konkursas bus skelbiamas iš naujo.

Skaičiuojama, kad įstaigos, kurioje būtų 6–8 vietos, paslauga per metus savivaldybei atsieitų apie 200 tūkst. litų.

Pasak A.Daujotienės, blaivyklos idėja nėra nauja. Visais laikais egzistavo tokios įstaigos.

"Medikai nuolat skundžiasi, kad neturintys kur prisiglausti neblaivūs žmonės užuovėjos ieško pas juos. Į ligonines vežami ir asmenys, kurie randami gulintys gatvėje. Tačiau tokiems žmonėms gydymo nereikia. Jiems tereikia kur nors praleisti laiką, kol išblaivės", – dėstė direktorė.

Medikai teigia, kad dažniausiai gatvėje neblaivūs guli asocialūs asmenys. Apsvaigusieji nuo alkoholio nėra priimami ir į nakvynės namus. A.Daujotienė pabrėžė, kad šių paskirtis yra visai kitokia.

"Nakvynės namai yra skirti benamiams. Tačiau tokia nelaimė gali ištikti ir didelį verslą turintį žmogų. Pavyzdžiui, jis neblaivus atsidūrė gatvėje ir nuvirto. Negi tokį asmenį veši į nakvynės namus?" – retoriškai klausė vadovė.