Plinta labai greitai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai atkreipia dėmesį, kad blusas į namų rūsius, pirmuosius namo aukštus ant savo kailio atneša benamės katės, žiurkės, pelės. Susiradusios prieglobstį blusos veisiasi ir nuolat puola žmones. Nušokę nuo šuns ar katės kailio, gyviai įsitaiso ant jų poilsio kilimėlių, grindų plyšiuose, dulkėse. Jos taip pat mėgsta veistis šunų būdose, pelių, žiurkių urvuose, paukščių lizduose. Tinkamos sąlygos veistis ir nenušienauti, apleisti, nedirbami žemės plotai, kur visuomet yra graužikų.

Blusos greitai dauginasi. Per parą jos padeda apie penkiolika kiaušinėlių, o per visą gyvenimą – apie 450–500, dėl šios priežasties nenaikinamos greitai išplinta. Šiltakraujo gyvūno kraujas blusoms yra gyvybiškai būtinas, tik pasimaitinusi patelė gali subrandinti kiaušinius, taip užtikrindama būsimą generaciją.

Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą.

Nors blusos mažos, tačiau jų įkandimai gali būti pavojingi dėl užkrečiamųjų ligų. Žmogus gali užsikrėsti žiurkių ir kitų graužikų, kačių, šunų platinamomis užkrečiamomis ligomis. Blusos yra maro, tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės, kačių įdrėskimo ligos (Bartonella henselae) platintojai.

Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą. Įkandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingas, labai niežtintis, 1 cm skersmens paraudimas, kuris išsilaiko 3–4 d., kartais išsivysto stiprios alerginės reakcijos. Dažniausiai sukandžiojamos lengvai prieinamos vietos – kojos, rankos, labai retai – galva.

Kaip apsisaugoti?

Norintiems sunaikinti blusas, ULAC medikai pataria atkreipti dėmesį ne tik į naikinimo procesą, tačiau ir į aplinką. Šių parazitų paplitimas rodo, kad aplinka netvarkinga, o teritorijoje gausu blusų maitintojų: žiurkių, pelių, valkataujančių kačių. Norint išvengti blusų, būtina reguliuoti maitintojų populiaciją. Nors blusos gali ilgai badauti, bet nesant maitintojų veisimasis sutrinka.

Blusoms įsiveisus rūsiuose patartina kreiptis į namo bendriją, kuri turėtų organizuoti licencijuotų įmonių atliekamą blusų naikinimą (dezinfekciją). Apsisaugoti taip pat padeda landų į namų rūsius, garažus užsandarinimas.

Siekiant išvengti blusų dauginimosi, naminius gyvūnus rekomenduojama išmaudyti naudojant specialų šampūną nuo blusų.

Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, prieinamiausias būdas – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, minkštus baldus. Patartina naudoti vienkartinius dulkių siurbimo maišelius, nes blusų kiaušinėliai, lervos ir kokonai, likę dulkių siurblyje, gali vystytis toliau, o suaugusios blusos tiesiog paspruks į aplinką. Išsiurbus, maišelius reikia nedelsiant išimti iš siurblio, įdėti į sandarų plastikinį maišelį ir išmesti arba, esant galimybei, užkasti, sudeginti. Po siurbimo rekomenduojama grindis išplauti drėgna šluoste, naudojant plovimo priemones, ir gerai jas nusausinti, nes blusų lervos, pasislėpusios grindų plyšiuose, netoleruoja nei drėgmės pertekliaus, nei sausros, todėl žūva.

Siekiant išvengti blusų dauginimosi, naminius gyvūnus rekomenduojama išmaudyti naudojant specialų šampūną nuo blusų. Naminių gyvūnų augintojai turėtų nepamiršti reguliariai išsiurbti ir išplauti gyvūnų kilimėlius. Patiesalus, ant kurių guli gyvūnas, rekomenduojama išplauti 1–2 kartus per savaitę karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis.

Nuo blusų galima mėginti apsisaugoti ir liaudiškomis priemonėmis – kambario ar kitų patalpų kampuose išdėlioti pelynų kuokštelius, blusų migruojančias vietas ištepti žibalu ir kt.

Tinkamomis sąlygomis plinta labai greitai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad blusas į namų rūsius (ypač blusas vilioja šiluminiai įrenginiai), pirmuosius namo aukštus ant savo kailio atneša benamės katės, žiurkės, pelės. Susiradusios prieglobstį, blusos veisiasi ir nuolat puola žmones. Palankiausios sąlygos šiems parazitiniams gyviams daugintis yra netvarkingi namai, butai, kuriuose laikomi ir netinkamai prižiūrimi gyvūnai.

Nušokusios nuo šuns ar katės kailio, blusos įsitaiso ant jų poilsio kilimėlio, grindų plyšiuose, dulkėse. Jos taip pat mėgsta veistis šunų būdose, pelių, žiurkių urvuose, paukščių lizduose. Tinkamos sąlygos veistis joms taip pat nenušienauti, apleisti, nedirbami žemės plotai, kur visuomet yra graužikų.

Blusos greitai dauginasi. Per parą jos padeda apie 15 kiaušinėlių, o per visą gyvenimą – apie 450–500, dėl šios priežasties nenaikinamos greitai išplinta. Šiltakraujo gyvūno kraujas blusoms yra gyvybiškai būtinas, tik pasimaitinusi patelė gali subrandinti kiaušinius, sudėti juos taip užtikrindama būsimą generaciją.

Nors blusos mažos, tačiau jų įkandimai gali būti pavojingi užkrečiamųjų ligų atžvilgiu. Žmogus gali užsikrėsti žiurkių ir kitų graužikų, kačių, šunų platinamos užkrečiamosiomis ligomis. Blusos yra maro, tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės, kačių įdrėskimo ligos (Bartonella henselae) platintojai.

Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą. Įkandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingas, labai niežtintis, 1 cm diametro paraudimas, kuris išsilaiko 3–4 dienas, kartais išsivysto stiprios alerginės reakcijos. Paprastai sukandžiojamos lengvai prieinamos vietos (kojos, rankos), labai retai – galva.

Kaip apsisaugoti nuo blusų?

Norintiems sunaikinti blusas, ULAC medikai pataria atkreipti dėmesį ne tik į naikinimo procesą, tačiau taip pat į aplinką. Šių parazitų paplitimas rodo, kad aplinka netvarkinga, o teritorijoje gausu blusų maitintojų: žiurkių, pelių, valkataujančių kačių. Naikinant blusas būtina reguliuoti maitintojų populiaciją. Nors blusos gali ilgai badauti, bet nesant maitintojų (graužikų, valkataujančių kačių rūsiuose), veisimasis sutrinka.

Blusoms įsiveisus rūsiuose patartina kreiptis į namo bendriją, kuri turėtų organizuoti licencijuotų įmonių atliekamą blusų naikinimą (dezinfekciją). Apsisaugoti taip pat padeda landų į namų rūsius, garažus užsandarinimas.

Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, pats prieinamiausias būdas – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, minkštus baldus. Patartina naudoti vienkartinius dulkių siurbimo maišelius, nes blusų kiaušinėliai, lervos ir kokonai, likę dulkių siurblyje, gali vystytis toliau, o suaugusios blusos tiesiog paspruks į aplinką. Išsiurbus, maišelius reikia nedelsiant išimti iš siurblio, įdėti į sandarų plastikinį maišelį ir išmesti arba, esant galimybei, užkasti, sudeginti. Po siurbimo rekomenduojama grindis išplauti su drėgna šluoste, naudojant plovimo priemones, ir gerai jas nusausinti, nes blusų lervos, pasislėpusios grindų plyšiuose, nepakelia nei drėgmės pertekliaus, nei sausros, todėl tokioms sąlygoms – žūva.

Siekiant išvengti blusų dauginimosi, naminius gyvūnus (šunis, kates) rekomenduojama išmaudyti naudojant specialų šampūną nuo blusų. Naminių gyvūnų augintojai turėtų nepamiršti reguliariai išsiurbti ir išplauti gyvūnų kilimėlius. Taip pat patiesalus, ant kurių guli, miega gyvūnas rekomenduojama išplauti 1–2 kartus per savaitę karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis.

Nuo blusų apsisaugoti galima ir liaudiškomis priemonėmis – kambario ar kitų patalpų kampuose išdėlioti pelynų kuokštelius, blusų migruojančias vietas ištepti žibalu ir kt. Tačiau ULAC medikai pabrėžia, kad geriausias blusų naikinimo priemonė – insekticidai – cheminės medžiagos, naikinančios ne tik blusas, bet ir kitus kenkėjus.

"Aš tų blusų nemačiau. Administratoriai nebežino, kaip žmones už nieką apmokestinti, tad jau ir blusos eina į apyvartą", – pyko daugiabučio gyventojas Romualdas.

Abejoja būtinybe

Į "Kauno dieną" kreipėsi Kovo 11-osios g. 31-ajame name gyvenantis Romualdas suabejojęs, kad jų daugiabučio rūsiuose tikrai yra blusų. Romualdas tikino pats einantis į rūsį, ten laiko stiklainius ir kitus mažai reikalingus namų apyvokos daiktus, tačiau blusų rūsyje neregėjęs.

"Paskutinį kartą blusą mačiau paveiksliuke mokyklos laikais, net negalėčiau pasakyti, kaip tiksliai ji atrodo", – aiškino Romualdas.

Vyrą papiktino daugiabučio administratoriaus "Būsto valda" pranešimas dėl blusų naikinimo. "Tą lapą su informacija apie tai, kada ir už kokią kainą bus naikinamos blusos, laiptinėje priklijavo likus parai iki numatytų darbų. Pagal civilinį kodeksą, informuoti privalo prieš penkias dienas, atsiklausti, ar neprieštaraujame, paaiškinti, iš kokių pinigų bus apmokami darbai. Jie mūsų apie tai laiku neinformavo. Tai jau žmonių ignoravimas", – tokį administratoriaus elgesį gyventojas vadino pasityčiojimu.

Pasak Romualdo, jis pateikė "Būsto valdai" dvylikos gyventojų pasirašytą kreipimąsį, kad jie nesutinka mokėti už darbus, kurių neprašė atlikti. Tačiau atskriejo vadybininko atsakymas, esą yra daugiau nei 50 proc. gyventojų sutikimas. Tiesa, to sutikimo, Romualdas tikino, neregėjęs.

Galiausiai gyventoją pasiekė aiškinimas, kad blusas naikinti paprašė šiluminį mazgą rūsyje prižiūrintis žmogus. "Jie patys paskyrė šiluminio mazgo prižiūrėtoją ir jo prašymu naikinamos blusos. Daugybę metų nebuvo jokių blusų. Negaliu teigti, bet gal jie draugai ir nori paimti papildomų pinigų iš gyventojų", – svarstė Romualdas.

Kaunietis suskaičiavo, kad už šilumos mazgo, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą namo gyventojai kas mėnesį sumoka beveik 251 eurų – daugiau nei 3 tūkst. eurų per metus. "Tegul geriau prižiūri jiems patikėtą turtą ir nereikės blusų ieškoti, kur jų niekada nebuvo", – nenusileido Romualdas.

Paaiškėjo kaltininkai

Kaip paaiškėjo vėliau, blusos minėtame Kovo 11-osios daugiabutyje naikinamos ne pirmą kartą. Kaip įvardijo "Būsto valda" mokesčių lapeliuose gyventojams "kiti valymo darbai", blusos buvo naikinamos dar šių metų liepą. Tiesa, suma buvo daug kuklesnė – apie 270 eurų. Romualdas neabejoja, kad daugiabučio gyventojams padalijus šią sumą, išėjo vos po kelis eurus, tad žmonės taip jautriai nereagavo.

Pabandė 270 eurų paimti. Pavyko. Po kelis eurus žmonės sumokėjo, tad kodėl nepaimti daugiau.

"Pabandė 270 eurų paimti. Pavyko. Po kelis eurus žmonės sumokėjo, tad kodėl nepaimti daugiau, – tęsė Romualdas. – Mes kaip bankomatai. Reikiamą sumą surašė ir mes sumokame. Niekas mūsų neklausia, ar reikia, ar ne."

Kiek kitaip blusų naikinimo operaciją aiškina "Būsto valdos" atstovė spaudai Jolanta Venskutė. Aiškėja, kad konflikto kaltininkės – katės. "Prie 31-ojo daugiabučio gyventojai itin dažnai šeria kates, todėl blusų problema jau buvo įsisenėjusi. Iš pradžių dezinfekciją atlikome tik šilumos punkte dar liepos pradžioje, bet tai efekto nedavė", – dėstė J.Venskutė.

Pasak "Būsto valdos atstovės, kenkėjų naikinimo darbus atliekanti specializuota įmonė "Dezinfa" galiausiai rekomendavo išpurkšti visų šešių namo laiptinių rūsio patalpas. Minėtame daugiabutyje yra šešios laiptinės. Esą penkių laiptinių rūsius pavyko sklandžiai dezinfekuoti su pačių savininkų pagalba, o viena laiptinė jau dezinfekcijos dieną atnešė prašymą jų laiptinėje to nedaryti.

Kritikuotina globa

"Dezinfekciją vykdome dėl pačių gyventojų – juk jie čia gyvena. Mes tik administruojame jų daugiabutį ir kai sulaukiame kreipimosi, reaguojame. Bendrose patalpose privalo būti užtikrintos higienos normos, delsti tikrai nereikėtų. Kitu atveju savininkai rizikuoja blusomis ilgainiui užveisti ir savo butus", – grėsmes aiškino J.Venskutė.

Atstovė atkreipė dėmesį, kad blusos įsiveisė dėl bešeimininkių kačių, kurias globoja dalis gyventojų. Esą tai ne tik aprašomo namo problema. Toje pačioje gatvėje esančio kito daugiabučio gyventojai patys kreipėsi pagalbos dėl blusų. Dažnai pasitaiko, kad bešeimininkių kačių globa tampa konfliktu tarp gyventojų – vieni prieštarauja kilniai kaimynų misijai, kiti stoja piestu už gyvūnų teisę gyventi.

Tačiau bešeimininkės katės neretai apsigyvena rūsiuose, į kuriuos patenka pro nesandarius langus arba jų angas, nes langų kartais visai nebūna. Pasak "Būsto valdos" atstovės, kartu su gyvūnais blusos patenka į rūsius, o ten joms palankiausia veistis šilumos punktuose.

Atstovė neslėpė, kad daugeliu atveju į būsto administratorių dėl blusų kreipiasi šilumos ir karšto vandens ūkį prižiūrinti įmonė, esą specialistai nebegali tinkamai atlikti savo darbo dėl punkte knibždančių blusų.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad apie nelauktus svečius įspėja simptomai, kuriuos dažnai painiojame su alergijomis, o dažniausiai nuo parazitų nukenčia vaikai.

„Bene dažniausiai į vaistinę ateina tėvai radę utėlių vaikų plaukuose, ant pakaušio. Kartais pasitaiko ir naminių parazitų įkandimų atvejų, bet žmonės ne visada supranta, kad juos užpuolė parazitai. Pagal vizualiai matomus požymius ant odos – paraudimus, pūslytes – įkandimai gali būti supainioti su alergijomis ar vėjaraupiais“ , – sako vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak vaistininkės, jei ant odos pastebėjote pakeitimų, bet per kelias dienas neatsiranda nei vieno alergijoms ar infekcinėms ligoms būdingo simptomo, pavyzdžiui, čiaudulio, ašarojimo ar karščiavimo, o bėrimai kasdien kartojasi ir atsiranda vis naujų, tikėtina, kad jus užpuolė parazitai. Reaguoti reikėtų ir tada, kai iš visos šeimos beriamas yra tik vienas asmuo.

Alina organizmą

„Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad, blakių, utėlių ir blusų įkandimai ir galimos organizmo reakcijos skiriasi, tad, norint suprasti, kas užpuolė, reikėtų stebėti savo kūną.

Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas.

„Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas“, – nurodo R. Molotkova ir primena, kad utėlės veisiasi plaukuotose kūno vietose, jų įkandimai sukelia stiprų niežulį, o nusikasius odą gresia išorinės infekcijos, odos ligos ar alergija.

Net jeigu nepasireiškia jokie šalutiniai požymiai, parazitų įkandimai alina žmogaus organizmą, todėl svarbu greitai reaguoti ir pagelbėti savo odai naudojant tepalus, malšinančius įkandimo sukeltus simptomus, o taip pat priemones, kurios padėtų kenkėjus panaikinti iš gyvenamojo būsto.

Tyko patalynėje ir net daželiuose

Pasak specialistės, dauguma naminių parazitų gali tykoti patalynėje, todėl reikia ją reguliariai keisti, o ypač atsargiems būti miegant nepažįstamoje aplinkoje – išvykose, kelionėse.

„Patalynėje gali gyventi utėlės, blakės, naminės erkutės. Šie parazitai mėgsta drėgmę, o kad nesusidarytų palankios sąlygos jiems plisti, reikėtų patalus kuo dažniau keisti ir vėdinti. Niežais bei utėlėmis galima užsikrėsti, kai patalyne naudojasi daugiau nei vienas žmogus, tad svečiuose ar kelionėse geriausia turėti švarią savo patalynę“, – pataria vaistininkė.

Utėlėmis šiandien dažniausiai užsikrečia vaikai darželiuose, todėl naudinga ne tik rūpintis atžalų higiena, bet ir pamokyti mažuosius, jog negalima naudotis kitų vaikų asmeniniais daiktais – šukuotis plaukų svetimomis šukomis ar matuotis galvos apdangalų.

Uodai

Ar jus uodai puola labiau nei jūsų draugą? Pasirodo, tai  lemia žmogaus kraujo grupė. Tyrimai parodė, kad nulinę kraujo grupę turinčius žmones uodai gelia dvigubai dažniau nei turinčius A kraujo grupę. Be to, kuo daugiau anglies dioksido iškvėpsite, tuo labiau kibs uodai.

Įdomu, ką uodai veikia žiemos metu? Įkyrūs vabzdžiai šaltuoju metų laiku pasineria į žiemos miegą, o  žiemoja jie įvairiose  stadijose: lervos – vandens telkiniuose, suaugėliai labai dažnai vėsiose žmogaus būsto patalpose: rūsiuose, sandėliuose ir pan. Užėjus žiemą į vėsų sandėliuką galima pastebėti ant lubų aukštyn kojomis kybančius „miegančius“ uodus. Kai oras atšyla, uodai atgyja, o jeigu rūsiuose randa, kad ir mažą vandens balutę, kai kurios rūšys gali sudėti ir pirmuosius kiaušinėlius. Tokie rūsiuose peržiemoję uodai yra pirmieji, kurie puola žmones, rašoma pranešime spaudai.

Vorai

Pasaulyje egzistuoja apie 35 tūkst. vorų rūšių. Pasak kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, manoma, kad vorai nepavojingi, nors arachnofobija – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Visgi, pasak specialisto, visi vorai yra nuodingi, tik ne visos rūšys gali perkasti žmogaus odą. Lietuvoje vos keletas rūšių, kurios galėtų  įveikti suaugusio žmogaus odą, tačiau tai nėra mirtini įkandimai, prilygsta širšės įgėlimui.

Vorų poravimosi metu, kai kurių rūšių patinėliai  prieš apvaisinimą „šoka“ šokį gerokai didesnei patelei, kad nukreiptų jos dėmesį. Tačiau net šokis ne visada išgelbsti jaunikį nuo žūties – patelės labai dažnai patinus suėda.

Tarakonai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių.

Žvyninukai

Cukrinis žvyninukas arba sidabrinė avižėlė –  pailgos formos vabzdys, apsigyvenantis tokiose vietose, kuriose oras drėgnesnis: mūsų voniose, dušų kabinose, virtuvėje. Drėgmė šiems labai primityviems ir  vieniems pirmųjų Žemėje atsiradusiems vabzdžiams gyvybiškai svarbi. Žvyninukų protėviai atsirado daugiau nei prieš 400 mln. metų. Nors šis vabzdys yra vienas iš taikiausių ir žalos nedaro, jo buvimas sukelia estetinį diskomfortą. Įdomu tai, kad cukriniai žvyninukai turi dvi sudėtines akis ir gerai mato naktį.

Tarakonai

Tarakonai – vieni iš dažniausiai pasitaikančių kenkėjų. Rodos, puikiai juos pažįstame, tačiau ar kada susimąstėte, kiek laiko tarakonas gali nekvėpuoti? Skamba netikėtai, tačiau nustatyta, kad šie kenkėjai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių!

Išvysti skrendantį tarakoną – misija beveik neįmanoma. Nors tarakonai turi sparnus, skraidymas nėra jų stiprioji pusė. Žinoma, kai kurios tarakonų rūšys gali įveikti nedidelius atstumus (Lietuvos miškuose gyvenantys miškiniai prūsokai gali perskristi keletą metrų), bet dažniausiai jie tik ropoja.

Blusos

Kaip teigia L. Grigaliūnas, blusa gali pašokti netgi 15 cm į aukštį. Jos šuolis gali siekti net 32 cm į ilgį. Taip šuoliuodamos blusos be vargo susiranda maisto, tad jei rūsyje, sandėliuke ar smėlio dėžėje pasirodys blusuota katė, šuo arba graužikas, padidėja rizika kenkėją parsinešti į namus. Blusai ant žmogaus užšokti vienas juokas – šis kenkėjas šuoliuoja net didesne jėga nei žiogas! Taip šokinėti šis kenkėjas gali dėl resilino – blusų užpakalinėse kojose esančios cheminės medžiagos. Resilinas – už bet kokią gumą elastingesnė medžiaga.

Patalinės blakės

Jei blusas galime vadinti šuolininkėmis, tai patalines blakes galime tituluoti slapukėmis. Anot L. Grigaliūno, patalinės blakės yra sunkiai pastebimos dienos metu ir iš savo slaptaviečių išlenda naktį. Patalinės blakės paprastai laikosi arčiau savo aukų, tačiau išskirtiniais atvejais gali nuropoti net iki 30 metrų, kad pasimaitintų. Savo evoliucijos pradžioje šie parazitai gyveno urvuose ir parazitavo ten gyvenančius šikšnosparnius. Vėliau urvuose atsirado  šiuolaikinio žmogaus protėviai ir tuomet įvyko žmogaus ir šio parazito pažintis. Žmonės iš urvų išsikėlė jau kartu su šiais kraujasiurbiais.

LRT RADIJO klausytojas susidūrė su problema, kuri, vyro įsitikinimu, kamuoja ne jį vieną. „Gyvenu kaime ir mane užpuolė blusos. Nors šneka, kad šunų ir kačių blusos žmonių nepuola, iš tikrųjų jos puola kaip velniai. Naudoju ir tuos prieinamus insekticidus, niekas nepadeda, ir taip – ne su manimi vienu, visas kaimas apėjęs tomis blusomis“, – skundžiasi klausytojas.

Bendrovės „Dezinfa“ kenkėju kontrolės ekspertas L. Grigaliūnas sako, kad pirmiausiai kyla klausimas: ar tai – sena kaimo troba ar naujesnės statybos pastatas. Specialistas tikina, kad kažkas blusas užnešė – dažniausiai į namus kenkėjai patenka šunų, kačių ar stambesnių graužikų pagalba.

„Nešiotojai savo aplinkoje paleidžia blusas, per laiką jų aplinkoje pasidaro žymiai daugiau negu nešiotojų kailyje. Žmogus teisingai pastebėjo, kad katinės ar šuninės blusos puola ir žmones, jos nesirenka“, – kalba ekspertas.

Jo teigimu, katininė blusa šiuo metu yra labiausiai Lietuvoje paplitusi blusų rūšis. „Visų pirma, jei yra nešiotojų, juos reikėtų veterinariškai išgydyti, naudoti tam tikrus veterinarinius tepalus, lašiukus ar dar kažką, žmogus turėtų užsiimti tais augintiniais, kurie yra potencialūs blusų nešiotojai“, – pastebi pašnekovas.

Pasak L. Grigaliūno, jei blusų aplinkoje nemažai, jų patalpose būna daugiau nei tik tos, kurios šoka ant žmogaus ir, palindusios po rūbais, kanda.

„Yra ir kiaušinėlių, kurie padedami dažniausiai į grindų plyšiukus, tokių kaimo troboje manau, kad yra daug. Yra ir daug kitų vietų, kur blusos deda kiaušinėlius, kur gyvena vadinamosios lervutės, kurios nekanda žmogaus, bet maitinasi visokiomis atliekomis. Po kurio laiko iš lervutės išsivysto suaugusi blusa. Taip visa populiacija sukasi ir tų blusų nemažėja“, – paaiškina vyras.

Specialistas spėja, kad didžiausia LRT RADIJO klausytojo problema slypi grindyse, tad jas siūlo plauti muilinu vandeniu, siurbti. Jei yra kilimų ar kitų audinių, dengiančių grindis, juos reikia gerai išsiurbti arba išmesti pasenusius.

„Jei namuose yra blusų židinys, paprastose parduotuvėse prieinami insekticidai nepadės. Atlikus higieninį tvarkymąsi pačiam, reikėt išsikviesti specialistą, kuris chemiškai apdorotų tas patalpas nuo blusų“, – pataria L. Grigaliūnas.

Be to, pašnekovas pastebi, kad jei augintinis laisvai gali išeiti į lauką ir kontaktuoti su kitais gyvūnais, taip užsikrečia ir atsineša blusų, tad reiktų apriboti jo lankymąsi lauke ar ieškoti priemonių, kurios apsaugotų augintinį nuo blusų.

Netrukus į Lietuvą iš šiltųjų kraštų grįš paukščiai. Vienus jie džiugina – kitiems sukelia nemenkų problemų: apteršti pastatų langai, pastogės, įėjimai, grindiniai, korozija ir kt. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ perspėja, kad visos laukinių paukščių rūšys yra saugomos – ardyti lizdų, statyti spąstų, šaudyti ar kitaip kenkti paukščiams draudžiama.

„Paveldo pastatai, bažnyčios, muziejai, gyventojai ir kt. patiria nemenkų nuostolių dėl paukščių. Daugiabučio pastogėse lizdus susisukusios kregždės, ant pastatų atbrailų tupintys balandžiai, šiukšlėse besikapstančios varnos teršia aplinką – paukščių išmatose esančios rūgštinės medžiagos sukelia koroziją, plunksnomis, lizdų liekanomis užkemšami lietaus nutekamieji vamzdžiai. Kovojantys su paukščiais turėtų prisiminti, kad veiksmai ar priemonės, kurių imamasi paukščių kontrolei, neturėtų  jų žaloti “, – sako UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Tam, kad paukščiai nepatektų į uždaras patalpas, netūptų ant stogų, palangių, atbrailų, dažniausiai naudojami specialūs tinklai, tepami repelentai, tvirtinami spygliai, spyruoklinės vielos.

Ekspertas pabrėžia, kad taip pat labai svarbu, nesudaryti tinkamų sąlygų veistis ar būriuotis paukščiams žmonių kaimynystėje, ypač tai svarbu maisto gamybos įmonių teritorijoje ar kitose taršai jautriose vietose.

Nelesinkite paukščių gyventojų pamėgtose vietose, ypač vaikų žaidimų aikštelėse ar netoli jų – paukščiai greitai pripranta prie jiems patrauklios vietos ir tada nuolatos joje lankosi. Taip pat rekomenduotina  neleisti balandžiams krautis lizdus atviruose daugiabučių balkonuose. Čia ima kauptis paukščių išmatos, plunksnos, pūkai ir lizdo statybinės šiukšlės.

Paukščiai ne tik teršia aplinką, bet ir platina ligas: ornitozę, paukščių tuberkuliozę, salmoneliozę ir kt. Paukščių lizduose  dažnai veisiasi  įvairūs kenkėjai, kurie neretai iš lizdų atkeliauja ir apsigyvena gyventojų būstuose.  Žmonės, kurių balkonuose, pastogėse paukščiai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, kandžių, musių siurbikių, blusų, blakių ar net paukštinių erkučių.

Į pabaigą artėjant rudens sezonui, daugiabučius namus pradėjo pulti graužikai ir kiti kenkėjai. Pastatų administratoriai sulaukia gyventojų prašymų naikinti dažnam nemalonius gyvius. Daugiausia rūpesčių kelia žiurkės, pelės ir blusos.

Nerado nuodų kenkėjams

Vadinamajame Žvejybos uosto rajone gyvenanti klaipėdietė pasibjaurėjo, pamačiusi bute ant grindų ropojantį tarakoną. Moteris atviravo, kad šių gyvių ji labai bijo.

"Suprantu, kad tarakonai negelia, nekanda, tačiau yra labai šlykštūs. Nei mūsų bute, nei name jų anksčiau nesu mačiusi. Matyt, atsivežė neseniai atsikraustę kaimynai", – svarstė moteris.

Klaipėdietė nieko nelaukusi puolė į artimiausią prekybos centrą ieškoti priemonių, kurios apsaugotų nuo ūsuotųjų. Tačiau jai teko nusivilti.

"Žinau, kad tarakonus reikia naikinti kuo greičiau, nes jie veisiasi sparčiai. Tą minutę būčiau nupirkusi krūvą visokių priemonių. Tačiau artimiausiame prekybos centre jų apskritai neradau. Visos buvo iššluotos", – pasakojo klaipėdietė.

Panaši situacija buvo ir kitoje parduotuvėje, esančioje tolėliau nuo moters namo.

"Nežinau, ar tai sutapimas, ar žmonės tikrai išpirko priemones nuo parazitų. Gal ne aš viena dabar kenčiu. Teko važiuoti į dar didesnį prekybos centrą ir ten įsigyti priemonių. Išpurškiau namus, pieštuku pažymėjau visas landas, pro kurias tarakonai gali patekti į mano butą. Tikiuosi, kad juos pavyks išnaikinti, nors abejoju, ar tai bus paprasta. Juk su kenkėjais turi kovoti ir kaimynai", – tvirtino moteris.

Pranešimai – bangomis

Pasak daugiabučius namus administruojančių įmonių "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda" direktorės Reginos Uznienės, rudenį gyventojų ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų skundų dėl įvairių kenkėjų sulaukiama daugiau. Dažniausiai problemų sukelia pelės, žiurkės ir blusos.

"Būna tokių pranešimų bangos. Rudenį jų kasmet padaugėja. Graužikai juk lenda ne tik į daugiabučius namus, bet ir privačius", – komentavo vadovė.

R.Uznienė pasakojo, kad blusos daugiabučiuose namuose užsiveisia ne be kai kurių gyventojų "pagalbos". Bėda ta, kad šie įsileidžia laukines kates į rūsius.

"Tos katės neprižiūrėtos, turi daug blusų. Nuo kačių ir šių kenkėjų atsiranda rūsiuose. Kai įspėji žmones, kad neleistų kačių į rūsius, šie dar pasipiktina, kad to daryti negalima", – pasakojo vadovė.

Graužikai rudenį į namus atbėga iš lauko. Pasak R.Uznienės, pelės problemų sukelia mažiau nei žiurkės.

"Graužikai nudrasko laidus, izoliacijas. Žiurkės išvis yra didelė problema. Sienos jų nesulaiko. Prie kai kurių namų gali matyti išgraužtas didžiausias landas. Pasitaiko, kad pirmame aukšte gyvenantys žmonės piktinasi, jog graužikai patenka ir į jų butus. Tikrai bjauru", – teigė vadovė.

Gali parsinešti patys

Anot R.Uznienės, tarakonai daugiabučius namus apninka gana retai. Dažniausiai nuo jų kenčia tie pastatai, kuriuose įrengtos šiukšlių šachtos.

Taip pat ten, kur gyvena ar atsikrausto nevalyvi žmonės. Tarakonai atsivežami iš vieno buto į kitą.

"Yra ir tokių atvejų, kai name gyvena žmogus, kuris savo butą paverčia sąvartynu. Tempia į patalpą viską iš konteinerių. Tai kaimynams labai didelė problema. Gyventojai kenčia ne tik smarvę, tarakonus, bet ir gali užsikrėsti nežinia kuo", – pasakojo direktorė.

Daugiau nei tarakonai pastaruoju metu rūpesčių kelia skruzdės. R.Uznienė tvirtino, kad jų galima parsinešti su kiaušiniais, kurie pirkti tiesiai iš paukštyno. Ten jos mėgsta veistis.

"Jei tik sužinome, kad daugiabučiame name užsiveisė graužikų, blusų ar tarakonų, iš karto turime naikinti. Tačiau ne visada tai pavyksta padaryti sėkmingai. Pavyzdžiui, tarakonai turi būti naikinami visame name. Neužtenka, kad tai būtų daroma rūsyje ar viename bute", – pabrėžė direktorė.

Atvėsus orams vis daugiau daugiabučių ir nuosavų namų gyventojų susiduria su netikėtais ir nelauktais svečiais – blusomis. Su benamiais ir graužikais į patalpas patekę kenkėjai sparčiai dauginasi, sukeldami problemas gyvūnų ir žmonių sveikatai.

„Anksčiau niekada neteko susidurti su blusomis, tačiau prieš keletą dienų laiptinėje pastebėjau benamę katę, kurią įleido kieme žaidę vaikai. Ant gyvūno kailio pamačiau daugybę šokinėjančių ir ropojančių blusų. Gyvūną paprasčiausiai išvijau iš laiptinės. Grįžusi iš darbo, rankinėje ieškodama buto raktų, pakėliau akis ir pamačiau durimis šokinėjančią blusą. Auginame šunį, todėl suskubau jį išmaudyti šampūnu nuo blusų ir tikėjausi, jog esame apsaugoti, tačiau netrukus teko sunerimti – ant savo ir vaikų rankų pastebėjau raudonus taškelius. Paieškojusi informacijos supratau, jog tai – blusų, kurių turėjo katė, įkandimai“, – pasakoja su blusomis susidūrusi vilnietė.

Moteris tikina išskubėjusi į vaistinę, išvaliusi nuolat tvarkingai prižiūrimus namus ir įspėjusi kaimynus, tačiau nėra tikra, ar pavyko laimėti kovą su blusomis.

Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertas, bendrovės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas, šie vikriai šokinėjantys kenkėjai įsikuria mažuose patalpų grindų ar sienų  plyšeliuose, žmonių augintinių guoliuose, kuriuose greitai dauginasi ir kasdien turėdami maisto – misdami žmonių ar naminio gyvūno krauju, gali sukelti daugybę ligų.

Gyvūnų į patalpas atneštos blusos jaučia žmogaus skleidžiamą kūno šilumą – vos tik jam priartėjus, gali nušokti ilgesnį nei 30 cm atstumą ir parkeliauti į namus, kuriuose besimaitindamos žmonių krauju pridės kiaušinėlių, iš kurių per 20 – 25 dienas išsivysto suaugusi blusa, galinti dėti naujus kiaušinėlius.

„Klaidinga manyti, jog gyvūnų pernešamos blusos pavojingos tik jiems. Jos minta ir žmonių krauju. Gavę pakankamai maisto blusos ima daugintis. To pakanka, kad patelių sudėti kiaušinėliai, patenkantys ant kilimų, baldų, grindų ir netgi žmogaus odos, būtų išplatinami ne tik po namus, bet ir pakliūtų pas draugus, kaimynus, būtų išnešami į darbą ar kitas patalpas. Kraujasiurbių blusų įkandimų sukeliama alergija, nervų sistemos susilpnėjimas ypač pavojingi mažiems vaikams, kurie kasosi įkandimus rizikuodami sukelti antrinę infekciją“, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Blusos sukelia net tik alergiją. Jos yra viena iš tuliaremijos, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės priežasčių.

Blusas į daugiaaukštį, kurio gyventojai kreipėsi į kenkėjų naikinimo ekspertus, atnešė benamė katė. Pasak, bendrovės „Dezinfa“ vadovės Margaritos Kutkaitės, būtent benamiai gyvūnai, atvėsus orams ieškantys šilto prieglobsčio, yra dažniausia blusų atsiradimo priežastis.

„Ne paslaptis, jog benamių gyvūnų ir graužikų – pelių, žiurkių – kailiuose knibžda blusos. Rudenį vėstant orams tokie gyvūnai ieškosi prieglobsčio, kuriame galėtų sušilti ir peržiemoti. Dažnai tokiomis vietomis tampa laiptinės, kurių durys laikomos atidarytos, nesandarūs rūsiai, ramesnės darbo patalpų vietos, garažai. Žmonės dažnai net nepastebi, kaip atidarius duris su jais į patalpą patenka ir nedidelė pelė ar katinas, dar kiti geranoriškai maitina benamius gyvūnus, net nesusimąstydami, kad palinkus pašerti gyvūną blusa gali užšokti ant drabužių ir tapti nauja namų gyventoja. Geraširdiškumo ir gailesčio vedini žmonės turėtų pasirūpinti savo ir gyvūno sveikata nupirkdami antkaklį, apsaugantį nuo blusų“, – sako M. Kutkaitė. 

Kenkėjų kontrolės ekspertai tvirtina, jog norint išvengti blusų labai svarbu tinkamomis priežiūros priemonėmis prižiūrėti naminių gyvūnų kailį – naudoti antkaklius ir šampūnus nuo blusų. Namuose atsiradusios blusos labiausiai bijo švaros – dažno grindų valymo, siurbimo, naudojant vienkartinius dulkių maišelius, ir plovimo. Išsiurbtas grindis reikėtų išplauti ir nusausinti, nes patyrusios drėgmę ir sausrą blusų lervos žūsta.

„Žmonės dažnai patys naikina blusas, tačiau jiems ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Net ir keliolika kartų per dieną tvarkydami namus negalite būti tikri, jog iš minkštų paviršių ir mažų tarpelių pašalinote visus blusių kiaušinėlius. Tam reikalingos specialios naikinimo priemonės bei žinios“, – sakė M. Kutkaitė.

Susidūrus su krauju mintančiais kenkėjais reikia kreiptis į patalpas administruojančią įmonę ar kenkėjų kontrolės ekspertus, kurie pasirūpins, jog būtų įvykdytas blusų naikinimas. Tokiu būdu pavyks visą namą apsaugoti nuo blusų antplūdžio.