„Užfiksuotas kelių Tu-95MS pakilimas iš Olenjos aerodromo (Murmansko sritis, Rusijos Federacija)“, – teigiama Ukrainos karinių oro pajėgų socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame pranešime.

Kiek vėliau oro pajėgos nurodė, kad Kyjivo link skrenda raketos.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ pranešė, kad mieste girdimi sprogimai ir veikia oro gynybos sistema.

Nuo metų pradžios Ukraina ne kartą informavo apie sovietmečiu sukurtų rusų strateginių bombonešių pakilimą.

Praėjusių metų pabaigoje Rusijai tokius lėktuvus panaudojus smūgiams prieš Ukrainos miestus, įskaitant sostinę, žuvo 39 žmonės.

Šie mokymai vyks tvyrant didelei įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą.

Iš bazės Šiaurės Dakotoje lėktuvai, pagalbinė technika ir kariai atskrido į Karališkųjų oro pajėgų bazę už 150 km į vakarus nuo Londono esančiame Ferforde, sakoma JAV Karinių oro pajėgų pranešime.

Kariškiai nenurodė, kiek JAV lėktuvų dalyvaus pratybose.

Pranešime sakoma, kad „seniai suplanuoti“ bombonešių manevrai turi pagerinti „bendradarbiavimą ir operatyvinius pajėgumus, gebėjimus bei sąveiką“ tarp sąjungininkų.

Bombonešių rotacija stiprina JAV įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir koalicijos partneriams palaikyti mūsų kolektyvinį saugumą ir suverenitetą.

„Bombonešių rotacija stiprina JAV įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir koalicijos partneriams palaikyti mūsų kolektyvinį saugumą ir suverenitetą“, – pridūrė kariškiai.

Vakarų šalys nuogąstauja, kad Rusija planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę Ukrainą, prie kurios sienų Maskva sutelkė per 100 tūkst. karių.

JAV Karinės jūrų pajėgos savo ruožtu ketvirtadienį pranešė, kad keturi jų eskadriniai minininkai praeitą mėnesį atvyko dalyvauti pratybose akvatorijoje, patenkančioje į 6-osios flotilės atsakomybės zoną, įskaitant Viduržemio jūrą.

Rusija ketvirtadienį informavo, kad keturi jos karo laivai atplaukė į Juodąją jūrą dalyvauti pratybose prie Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Šia misija siekiama pabrėžti artimus gynybinius ryšius tarp dviejų sąjungininkių, augant įtampai su Vakarais.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad du strateginiai bombonešiai „Tu-22M3“ praktikavosi „atlikti bendras užduotis su Baltarusijos aviacija ir oro gynybos pajėgomis“. Bombonešius lydėjo du naikintuvai „Su-30“.

Keturias valandas trukęs patruliavimas buvo jau trečioji nuo praėjusio mėnesio Rusijos misija Baltarusijoje ir buvo atliktas Vakarams nerimaujant dėl Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienos.

Maskva neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą ir spaudžia Jungtines Valstijas dėl saugumo garantijų, į kurias nebūtų įtraukta NATO plėtra į Ukrainą ar ginkluotės dislokavimas šioje šalyje. Beveik neabejojama, kad JAV ir jų sąjungininkai Maskvos reikalavimus atmes.

Kai kurie Ukrainos pareigūnai yra išreiškę nuogąstavimų, kad Rusija gali pasinaudoti Baltarusija kaip baze užpulti šalį iš šiaurės. O Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka dėl įtampos savo santykiuose su Europos Sąjunga praėjusį mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs leisti šalyje dislokuoti Rusijos branduolinę ginkluotę.

Europos Sąjunga autoritarinį Baltarusijos lyderį kaltina skatinant migrantus ir pabėgėlius naudotis savo šalimi nelegaliai patekti į kaimynines ES priklausantis šalis – Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Dėl represijų prieš opoziciją po ginčytinų 2020 metų prezidento rinkimų šalyje ES įvedė sankcijas A. Lukašenkos režimui.

Baltarusijos vadovas nedetalizavo, kokio tipo Rusijos ginkluotė galėtų būti dislokuota Baltarusijoje, tačiau pažymėjo, kad Baltarusijoje išsaugota dar Sovietų Sąjungos laikų būtina karinė infrastruktūra.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas A. Lukašenkos pasiūlymą yra pavadinęs „rimtu perspėjimu, kurį paskatino neatsakinga Vakarų politika“.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus paantrino A. Lukašenkai šeštadienį paskelbtame interviu, kuriame jis sakė, kad Baltarusija gali sutikti, jog šalyje būtų dislokuoti branduoliniai ginklai kaip atsakas į galimą NATO veiklą Lenkijoje.

Atkartodamas Rusijos nuogąstavimą dėl gilėjančių Ukrainos ir NATO ryšių, V. Makėjus sakė, kad Vakarų karinis aljansas Ukrainą verčia „placdarmu prieš Rusiją“.

Šie lėktuvai anksčiau pakilo iš Whitemano (Vaitmano) karinių oro pajėgų bazės Misūrio valstijoje ir per Atlanto vandenyną išskrido į Jungtinę Karalystę.

JAV karinės oro pajėgos pranešimų apie šį perdislokavimą kol kas oficialiai nepatvirtinoо.

Ferfordo bazėje neretai dislokuojami JAV strateginiai bombonešiai. Šių metų kovą Jungtinės Valstijos ten pasiuntė šešis bombonešius B-52H, irgi pajėgius nešti branduolinius ginklus. Vėliau jie dalyvavo NATO mokymuose Baltijos jūros regione, įskaitant Baltijos šalis.

Skraidančio sparno principu pagrįstas bombonešis „B-2 Spirit“ yra brangiausias kada nors sukonstruotas lėktuvas per aviacijos istoriją – kiekvieno iš jų kaina siekia apie 2 mlrd. JAV dolerių. Jungtinių Valstijų kariuomenė yra gavusi iš viso 21 šio tipo lėktuvą, tačiau vienas jų buvo prarastas per katastrofą Guame.

Tarp rusų lėktuvų buvo du strateginiai bombonešiai Tu-95. Juos pirmadienį perėmė du naikintuvai F-22, informavo kariškiai.

Antra grupė, sudaryta iš dviejų Tu-95 ir dviejų naikintuvų Su-35, taip pat buvo perimta poros F-22, sakoma NORAD pranešime.

Orlaivių veiksmai buvo stebimi naudojant oro žvalgybos lėktuvą AWACS. Rusijos lėktuvai per visą šį incidentą buvo tarptautinėje oro erdvėje.

Jie buvo perimti, kai įskrido į Aliaskos oro erdvės gynybos atpažinimo zoną. Ši zona yra už nacionalinės oro erdvės ribų, bet visi skrydžiai joje atidžiai stebimi, siekiant sumažinti reagavimo laiką priešiškų veiksmų grėsmės atveju.

„Mūsų gebėjimas atgrasyti ir įveikti grėsmes mūsų piliečiams ir gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai prasideda nuo orlaivių aptikimo mūsų oro erdvėje, sekimo ir teigiamo atpažinimo“, – sakė NORAD vadas generolas Terrence'as O'Shaughnessy (Terensas O'Šonesis).

„Budime 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus“, – pabrėžė jis.

JAV turi keturias oro erdvės gynybos atpažinimo zonas. Aliaskos zona tęsiasi maždaug 320 km nuo valstijos pakrantės.

Šeštadienį iš oro pajėgų bazės Barksdeile Luizianos valstijoje į Angliją atskrido du bombonešiai „B-52H Stratofortress“.

Per ankstesnes dvi paras Ferfordo oro pajėgų bazėje nutūpė keturi tokie bombonešiai. Pagal turimus duomenis, artimiausiomis dienomis jų skaičius gali padidėti iki aštuonių.

Toks gausus JAV karinių oro pajėgų strateginių bombonešių perkėlimas į Ferfordą nebuvo fiksuojamas nuo 2003 metų, kai oro bazėje buvo dislokuota iki 20 orlaivių B-52H, skirtų Jungtinių Valstijų karinei operacijai Irake.

Ketvirtadienį ir penktadienį, iš karto po skrydžio iš žemyninės Jungtinių Valstijų dalies per vandenyną, bombonešiai B-52H prieš atvykdami į Ferfordo oro pajėgų bazę atliko skrydžius iki Kaliningrado srities.

Kaip anksčiau pranešė Rusijos Federacijos gynybos ministerija, kovo 15 dieną kariniam budėjimui Kaliningrado srityje buvo dislokuota naujų zenitinių raketų kompleksų S-400.

Venesuelos gynybos ministras generolas Vladimiras Padrino Lopezas (Vladimiras Padrinas Lopesas) pasveikino apie 100 rusų lakūnų ir kitų kariškių, bombonešiams Tu-160 ir dviem kitiems lėktuvams atskridus į Karakasą aptarnaujantį tarptautinį oro uostą.

V. Padrino Lopezas sakė, kad šis vizitas rodo, kad „taip pat ruošiamės prireikus ginti Venesuelą iki paskutinės pėdos“.

„Darysime tai su savo draugais, nes pasaulyje turime draugų, ginančių pagarbius, subalansuotus santykius“, – pabrėžė ministras.

Rusijos karinių oro pajėgų tolimojo veikimo aviacijos vadas generolas Sergejus Kobulashas (Sergejus Kobulašas) savo ruožtu sakė, kad šios pratybas abiem šalims suteiks „puikų apsikeitimą patirtimi tarp pilotų ir techninių darbuotojų“.

Vizitas Kremliuje

Šios pratybos rengiamos po praeitą savaitę įvykusio Venesuelos prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) vizito Maskvoje. Jį priėmęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė palaikymą į keblią padėtį patekusiai Karakaso socialistų vyriausybei.

N. Maduro dažnai kaltina JAV rezgant sąmokslus prieš jo vyriausybę, kuriai vadovaujant buvusi turtinga naftą eksportuojanti valstybė nugrimzdo į gilią ekonomikos krizę.

Be minėtų bombonešių į Venesuelą atskrido rusų karinis transporto lėktuvas „An-124 Ruslan“ ir keleivinis lėktuvas Il-62, sakoma Rusijos kariuomenės pranešime.

Vakarų šalių aviacijos stebėsenos šaltiniai pranešė, kad Rusijos lėktuvai atsargas pakeliui papildė nusileidę Žaliajam Kyšuliui priklausančioje Druskos saloje.

V. Padrino Lopezas atkreipė dėmesį, kad iki 2013 metų Rusijos lėktuvai jau yra lankęsi šalyje, bet pridūrė, kad dabartinis vizitas yra dalis „naujos patirties“.

Pasak jo, šios pratybos rengiamos siekiant „padidinti (abiejų šalių) aerokosminių gynybos sistemų sąveiką“.

Kol kas neaišku, kiek laiko Rusijos orlaiviai viešės Venesueloje, o V. Padrino Lopezas daugiau detalių apie planuojamas pratybas neatskleidė.

Pastaraisiais metais Venesuela įsigijo iš Rusijos karinės įrangos už milijonus dolerių, sakė gynybos ministras.

2016 metais Venesuela gavo 24 naikintuvus Su-30 ir pasirašė sutartį dėl 53 atakos sraigtasparnių Mi-24 bei 100 tūkst. Kalašnikovo automatų pirkimo.

„Rusijos bombonešiai, zonduojantys Didžiosios Britanijos oro erdvę, yra dar vienas priminimas apie labai rimtą karinį iššūkį, kurį šiandien mums meta Rusija“, – pareiškė G. Williamsonas.

„Nedvejodami nuolat ginsime savo dangų nuo agresijos aktų. Ir vėl sparti mūsų Karališkųjų oro pajėgų reakcija parodė, kokios svarbios yra mūsų ginkluotosios pajėgos ginant Didžiąją Britaniją“, – pridūrė sekretorius.

Kaip ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, du strateginiai bombonešiai Tu-160 tą dieną vykdė eilinį skrydį virš neutralių Barenco, Norvegijos ir Šiaurės jūrų vandenų.

„Lėktuvus lydėjo naikintuvų MiG-31 įgulos. Skrydžio trukmė viršijo 14 valandų. Skrydžio metu strateginių raketnešių Tu-160 įgulos ore prisipylė papildomo kuro“, – sakoma ministerijos išplatintame pareiškime.

Kai kuriuose maršruto ruožuose Rusijos orlaivius lydėjo britų naikintuvai „Eurofighter“ ir F-16.

Strateginiai bombonešiai B-52H, kurių nuolatinė bazė yra Barksdale‘o (Barksdeilo) oro pajėgų bazė Luizianos valstijoje, dalyvaus virtinėje pratybų, įskaitant „Arctic Challenge 2017“, „Saber Strike“ ir „Baltops“ Europos šiaurėje.

Planuojama, kad per pratybas šie amerikiečių strateginiai bombonešiai skraidys virš Baltijos ir Šiaurės Norvegijos.

Kaip nurodoma karinės aviacijos judėjimą stebinčiose Vakarų interneto svetainėse, ketvirtadienį į Britaniją turėjo atskristi ne mažiau kaip trys B-52H. Amerikiečių vadovybė neskelbė pratybose dalyvausiančių bombonešių skaičiaus.

„Šioje (nacionalinio saugumo) srityje strateginių branduolinių jėgų plėtra mums išlieka neabejotinas prioritetas. Faktas, kad Rusija turi branduolinių ginklų, garantuotai užkerta kelią bet kurios užsienio valstybės agresijai“, – sakė S.Šoigu.

„Ilgainiui branduolinės ginkluotės vaidmuo atgrasant potencialius agresorius mažės, visų pirma dėl itin taiklių ginkluotės sistemų, – aiškino ministras. – Tarp jų – iš laivų paleidžiamos sparnuotosios raketos „Kalibr“, sėkmingai naudojamos prieš teroristus Sirijoje, sausumos pajėgų (taktinių balistinių raketų) kompleksai „Iskander“, šiuolaikinės raketos strateginės aviacijos lėktuvams.“

S.Šoigu sakė, kad šiuo metu Rusijos strateginės raketinės pajėgos apginkluojamos naujais šiuolaikiniais raketų kompleksais, karinės jūrų pajėgos gaus naujų atominių povandeninių laivų, apginkluotų balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis, taip pat modernizuojami strateginiai bombonešiai Tu-160 ir Tu-95MS.

„Tai leis iki 2020 metų padidinti visų strateginių branduolinių pajėgų aprūpinimą šiuolaikine ginkluote iki 90 proc., o strateginių raketinių pajėgų – iki 62 procentų. Esu tikras, kad atgrasys bet kurį potencialų agresorių nuo kėsinimosi į mūsų šalies saugumą“, – pareiškė ministras.