Visiems staiga užkliuvo socialdemokratas B.Bradauskas. Sunku suprasti, ką jis jau čia tokio blogo padarė. Žmogus paprašė nerodyti kažkokio filmo į renginį atėjusiems svečiams, tačiau opozicijos veikėjai iš to išpūtė tokį burbulą, jog atrodo, kad Lietuvoje nebėra nei korupcijos, nei pinigai nedingsta, nei Seimo nariai nebeleidžia valdiškų pinigų vėjais, nei valstybė nebepraskolinta.

Atstokite jūs nuo to B. Bradausko. Nieko blogo jis nepadarė.

Tačiau pas mus yra daugybė neaiškių veikėjų, kurie žūtbūt nori, kad Lietuvai būtų kuo blogiau ir politiškai, ir ekonomiškai, todėl mus norima mirtinai supjudyti su rusais. Ir tenka pripažinti, kad tiems veikėjams labai sekasi.

Apie tai byloja ir tarsi iš niekur atsiradęs vadinamasis pieno karas. Jo tikrai nebūtų buvę, jei mūsų valdžia su Rusija būtų kalbėjusi ne kaip su prieše. Reikia kalbėtis, bendrauti, būti gudriems, tačiau mes elgiamės kaip paskutiniai kvailiai.

Kalbėdami ultimatumais nieko nepasieksime. Tik sulauksime kitų "karų" – mėsos, majonezo, miltų ar dar kokio nors. Ir greitai susipyksime su visu pasauliu. Kinija jau su mumis taip pat nebenori bendrauti.

Kas mums darosi, iš kur atsirado tas kvailas lietuviškas pasipūtimas, galų gale atsisukantis prieš mus pačius? Laikas susimąstyti ir būti gudresniems. Kai tapsime gudrūs, tada patys suvoksime, kur, kam ir kokį filmą reikia parodyti.