Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pranešime spaudai teigia, kad per savaitę Utenos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai pagal rinktą informaciją apie pažeidėjus aptiko pastatytus tinklus. Iš viso neteisėtai tinklais buvo pagautos 22 lydekos, 3 lynai ir 4,5 kg ešerių.   

Už žvejybą tinklais pažeidėjams bus skiriamos maksimalios administracinės baudos, taip pat turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Iš jų paimtos neteisėtai pagautos žuvys, 12 statomųjų tinklų, grąžtas ledui gręžti ir savadarbis kablys (skirtas tinklų paieškai po ledu).  

Panašus brakonieriavimo atvejis buvo išaiškintas praėjusią savaitę Utenos aplinkosaugininkų. Ignalinos rajono Dysnų ežere nakties metu du asmenys, anksčiau aplinkosaugininkų bausti už neteisėtą žvejybą, keturiais statomaisiais tinklais sugavo 7 sterkus ir 11 lydekų ir padarė 4320 eurų žalą žuvų ištekliams. 

Aplinkos apsaugos departamento nuotr. 

Asmenims taip pat bus skiriamos maksimalios administracinės baudos. Taip pat jiems gresia netekti sniego rogių, ledo kirtiklio (peikenos) ir keturių tinklų. Minėti įrankiai ir žuvys paimtos.  

Akcijos „Saugom lydeką“ reidai vykdomi ir toliau, jų tikslas užtikrinti šių žuvų apsaugą per nerštą. Draudimas gaudyti lydekas ir akcija  trunka nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.  

Iki balandžio pabaigos draudžiama lydekas žvejoti visuose šalies vandens telkiniuose tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams. Svarbiausią informaciją apie žvejybos teisės aktų reikalavimus rasite departamento parengtose žvejybos atmintinėse.     

Už draudžiamu metu sugautą lydeką taikomos administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.    

Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams.     

Lydeką sugavus gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.  

Kilpa pagautas tauriojo elnio jauniklis 

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai iš medžiotojų gavę informacijos apie Elektrėnų savivaldybėje kilpoje rastą negyvą tauriojo elnio jauniklį, atliko patikrinimą. Vietoje, kur buvo pastatytos kilpos, rastas sugautas laukinis gyvūnas. Aplinkosaugininkai sniege pastebėję žmogaus pėdsakus netrukus susekė pažeidėją ir rado dar šešias pastatytas kilpas. 

Už neteisėtą medžioklę kilpomis asmeniui gresia iki 1,7 tūkst. eurų bauda ir reikės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą – 4 tūkst. 937 eurus.

Kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti neteisėtas ir itin brutalus medžioklės įrankis, nes pasmerkia gyvūną ilgoms kančioms. Pakliuvęs į kilpą žvėrelis, norėdamas pasprukti, ilgai blaškosi, kol uždūsta.

Draudžiamu metu sumedžiotas stirnos patinas

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai reide Kretingoje sustabdė visureigiu važiavusį medžiotoją. Per patikrinimą medžiotojas pateikė aplinkosaugininkams medžioklės lapą, kuriame buvo reikiami įrašai apie medžioklėje sumedžiotą stirną. 

Apžiūrėjus automobilį aplinkosaugininkams kilo įtarimas, kad rasta išdoroto gyvūno mėsa gali būti ne tik stirnos. Įtarimai pasitvirtino – be stirnos buvo sumedžiotas ir suaugęs, ragus numetęs, stirnos patinas. 

Paaiškėjo ir daugiau tyrimo detalių: gyvūnas sumedžiotas draudžiamu laikotarpiu Plungės rajone.

Be to, nustatyta, kad medžiotojas su kitu medžioklės būrelio nariu gyvūną išdorojo vieno iš jų namuose ir dorojimo atliekas išvežė bei išmetė į griovį netoliese. 

Asmenims už šiuos pažeidimus gresia iki 1,8 tūkst. eurų baudos. Nušovęs ir gabenęs stirniną asmuo neteko visureigio „Toyota Land Cruiser“, graižtvinio šautuvo ir turės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą – 2 tūkst. 345 eurus. Medžiotojams gresia netekti teisės medžioti iki 5 metų.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

„Kai kuriais atvejais demotyvuoja tiek aplinkosaugininkus, tiek ir motyvuoja brakonierius brakonieriauti“, – pristatydama pataisas Seime teigė A. Gedvilienė.

„Numatytos sankcijos neefektyvios ir duoda neigiamą arba priešingą atgrasymui efektą, nėra užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai. Pavyzdžiui, Lietuvoje intensyviai viešai skelbimuose, spaudoje ir panašiai vykdoma prekyba tinklais, jie įsigyjami ir paštu. O sodybose, kurios yra prie ežerų, neretai randama nelegalių žvejybos tinklų, o bauda aptikus pažeidėją yra iki 60 eurų“, – aiškino komiteto pirmininkė.

Pasak jos, baudos ne tik nekompensuoja išlaidų, kol pažeidimas nustatomas ir įrodomas, bet ir neatgraso pažeidėjų.

„Pavyzdžiui, 18 kartų pagautas žmogus, jo padaryta žala vien per paskutinius dvejus metus – 15 tūkst. 300 eurų. Kitas žmogus pagautas 15 kartų, padaryta žala 15 tūkst. eurų. Dar vienas atvejis – devyni kartai per metus, padaryta žala 13 tūkst. eurų, o baudos yra tikrai mažos“, – pasakojo A. Gedvilienė.

Jeigu Seimas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus priimtų, minimali bauda už žvejams mėgėjams nustatytų taisyklių pažeidimus siektų 30-90 eurų vietoje 10-60 eurų dabar.

Už žvejybą naudojant du ir daugiau kartų viršytą mėgėjų žvejybos įrankių limitą bauda siektų 200-500 eurų, numatomas įrankių konfiskavimas.

Žvejojant naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ir draudžiamu būdu pirmą kartą užtrauktų baudą nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų vietoje dabar skiriamų 100-300 eurų, o pakartotinai – iki 2,5 tūkst. eurų. Už neteisėtų žvejybos įrankių laikymą siūlomos 300-1,12 tūkst. baudos vietoje dabar nustatytų 60-200 eurų.

Mėgėjai žvejai už sugautų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekybą ar įsigijimą būtų baudžiami 180-580 eurų bauda vietoje 90-290 eurų. 500-1 tūkst. eurų bauda siektų už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybą su draudžiamais įrankiais ar draudžiamu būdu, o pakartotinai tai padarius – iki 2,5 tūkst. eurų.

Tikiuosi, kad šitie pakeitimai privers brakonierius mesti šitą amatą.

„Tikiuosi, kad šitie pakeitimai privers brakonierius mesti šitą amatą, o aplinkosaugininkus labiau motyvuos ir jie matys, kad jų dirbamas darbas tikrai atneša dideles baudas, o ne kažkokius 10 ar 20 eurų“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

Už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus baudos siektų 200-700 eurų vietoje 20-70 eurų dabar, o jeigu pažeidimas būtų pripažintas šiurkščiu – nuo 1,7 tūkst. eurų iki 3,5 tūkst. eurų.

Dėl specialiosios žvejybos tvarkos pažeidimų baudos irgi didėtų 10 kartų – 300-1,4 tūkst. eurų vietoje 30-140 eurų. Pažeidus tokios žvejybos leidime nurodytas aplinkybes baudos nuo 90-230 eurų augtų iki 900-2,3 tūkst. eurų.  

Šiomis pataisomis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas nusitaikė į draudžiamais įrankiais ar būdais žvejojančius brakonierius bei tuos, kurie nelegaliai žvejoja lašišas, šlakius, marguosius upėtakius,  kiršlius, nes tokio brakonieriavimo metu dažnai padaroma itin didelė žala gamtai.

„Brakonieriavimas, deja, niekur nedingo. Vis dar sugaunami ir „elektrikai“, ir neleistinus žuvų kiekius ar draudžiamu laikotarpiu žuvis gaudantys asmenys. Tokio brakonieriaus padaryta vidutinė maža žala siekia 307 eurus, o vidutinė didelė žala siekia net 5 tūkst. 951 eurą. Tai reiškia, kad brakonierius buvo sugautas su 25 lydekomis, 59 karšiais arba 6 lašišomis. 2022 metais buvo išaiškinti 35 stambaus brakonieriavimo atvejai, kai žala, padaryta žuvų ištekliams, viršija 2 tūkst. 450 eurus. Šiais metais užfiksuota 10 tokių atvejų“, – sako L. Jonauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys teigia, kad dažnai sulaikomi itin didelę žalą gamtai padarę brakonieriai, kurie jau yra ne kartą bausti.

Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys.

„Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys. Pavyzdžiui, vieno konkretaus pažeidimo metu padaryta žala gamtai siekia daugiau nei 28 tūkst. eurų. Šio pažeidimo metu sulaikyti asmenys yra ne kartą bausti. Vienas baustas – 7 kartus, iš jų 4 kartus šiais metais, kitas baustas –10 kartų, iš jų taip pat 4 kartus šiais metais. Šie pažeidėjai 2022 metais sulaikyti su 9 lašišomis, šiais metais – su 4. Didžiausio per pastaruosius kelis metus užfiksuoto brakonieriaus padaryta žala gamtai siekė net 42 tūkst. 150 eurų. Tai rodo, kad baudos kai kurių asmenų nuo brakonieriavimo neatgraso, reikia ir kitų priemonių“, – teigia L. Jonauskas.

Parlamentaro nuomone, transporto priemonės konfiskavimas už padarytą didelę žalą aplinkai, galėtų reikšmingai sumažinti pažeidimų skaičių ir atgrasytų brakonierius nuo pakartotinių nusižengimų.

„Už medžioklės bei atliekų tvarkymo pažeidimus gali grėsti transporto priemonės konfiskavimas. Brakonieriai dažnai prie vandens telkinių atvyksta transporto priemonėmis, kuriomis išsiveža nelegaliai sužvejotą laimikį. Už stambius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kai padaryta žala gamtai viršija 2 tūkst. 450 eurų, turi būti privalomai skiriama transporto priemonių, kurios buvo panaudotos neteisėtų žvejybos įrankių ir/ar žuvies gabenimui, konfiskavimas. Be transporto priemonės brakonieriams būtų sunkiau vykdyti pažeidimus, o dažnas gal ir susimąstytų, ar verta už kelias nelegaliai sugautas lašišas prarasti automobilį“, – sako L. Jonauskas.

Siūloma, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų liepos 1 d.

Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, per pasalą išaiškinti trys asmenys.

Pareigūnai asmenis sulaikė po jų nesėkmingo bandymo išsisukti.

Nepaklusę pareigūnų reikalavimams sustoti, jie automobiliu padidinę greitį ir pavojingai manevruodami bėgo iš įvykio vietos. Aplinkosaugininkų persekiojami asmenys nuvažiavo beveik kilometrą ir nesuvaldę automobilio buvo sulaikyti su įkalčiais.

Už automobilyje rastas žuvis – 11 šlakių, 14 upėtakių ir kiršlį – pažeidėjai turės atlyginti daugiau nei 11 tūkst. eurų žalą.

Asmenims pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl žvejybos elektra, jiems gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Be to, pažeidėjams surašyti protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Už nepaklusimą pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę asmenims gresia nuo 850 iki 1200 eurų bauda.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žvejojant elektros prietaisais padaroma didelė žala vandens telkinio ekosistemai. Žūsta visa vandens gyvūnija – žuvys, vėžiagyviai, sraigės, planktonas.

Kaip skelbiama, šio pažeidimo tyrimas buvo atliekamas kruopščiai renkant, tikslinant informaciją ir rengiant pasalas su „Lašišos dienoraščio“ nariais.

Veidus fiksavo

Aistros verda dėl Klaipėdos rajone Karaliaus Vilhelmo kanalo pakrantėse vykusių įvykių.

Asociacija „Lašišos dienoraštis“ policijai pateikė skundą dėl sudaužytos vaizdo kameros, kuria visuomenininkai ne kartą jau buvo nufilmavę ir taip padėję aplinkosaugininkams sučiupti brakonierius.

Paaiškėjo, kad sausio 13 d. vidurdienį visuomenininkų kamera užfiksavo sugadinimą.

„Į paštą mums išsiunčiama nuotrauka. Taip, mes viską turime. Mūsų kamera užfiksavo asmenis ir mes pranešėme aplinkosaugininkams“, – pasakojo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Povilas Bekeris.

Vyras prisiminė, kad naktį ta pati kamera taip pat buvo suveikusi.

„Sulaikyti vyrai paskui aplinkosaugininkams prisipažino, kad jie iš keršto sudaužė kamerą“, – sakė P. Bekeris.

Krante – egzekucija

Tačiau įkliuvę vietos gyventojai policijai pateikė dar skandalingesnį pareiškimą.

Policijai jie teigė, kad praėjusio ketvirtadienio naktį, 2 val., Lankupių kaime trys kaukėti vyrai sumušė 28-erių ir 23-ejų vyrus.

Vienas įtariamasis – 28-erių vyriškis apklaustas.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

„Čia jie turės įrodyti, ne aš, kad taip buvo. Vyksta ikiteisminis tyrimas, viskas bus išsiaiškinta“, – kalbėjo P. Bekeris.

Sučiupo su įkalčiais

Būtent dėl nėgių ir vyksta brakonierių ir aplinkosaugininkų karai.

Esą tie patys veikėjai, kurie pasiskundė smurtu sausio 12-osios naktį, buvo įkliuvę sausio 2-ąją.

Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariai nufilmavo ir pranešė aplinkosaugininkams apie du brakonieriavusius asmenis.

Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad draudžiamais įrankiais buvo sugautos 44 upinės nėgės. Už neleistiną žvejybą asmeniui teks atlyginti žalą gamtai – 660 eurų.

„Aplinkosaugininkai patvirtintų, kad tai ne pirmą kartą pagauti asmenys. Jie ir anksčiau bausti“, – patikino P. Bekeris.

Visą įvykių chronologiją ir mestų kaltinimų tikrumą policija vis dar aiškinasi.

Dėl abiejų pusių pareiškimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Klausimas dėl įgaliojimų

Socialiniame tinkle pasirodžius informacijai apie Lankupiuose vykusius įvykius, kai kuriems žvejams kilo klausimų, ar gali visuomeninės organizacijos nariai imtis kokių nors veiksmų vandens telkinių pakrantėse.

„Ar gali iš viso jie ko nors reikalauti – asmens dokumento ar žvejo bilieto? Ar gali jie atiminėti įrankius, net jei jie ir būtų skirti brakonieriavimui?“ – klausė internautas.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas patikino, kad jokiai visuomeninei organizacijai tokie įgaliojimai nesuteikti.

„Jie neturi neetatinio inspektoriaus pažymėjimo. Norint jį gauti, reikia išklausyti kursą, išlaikyti egzaminus. Inspektoriui suteikiamos tam tikros teisės ir pareigos, jis jau turėtų elgtis kaip pareigūnas. Mes su visuomenininkais bendradarbiaujame, gauname informacijos. Tačiau jie nėra neetatiniai inspektoriai. Jie – tik visuomenininkai. Jų pareigos ir teisės tokios pat kaip ir kitų piliečių“, – paaiškino V. Marozas.

P. Bekeris pripažino, kad neetatinio inspektoriaus pažymėjimo jis neturi, ir tikino, kad asmenų sulaikymu ar žuvų ir įrankių konfiskavimu užsiima tik aplinkosaugininkai.

Kaip ketvirtadienį pranešė departamentas, pažeidėjus vykdant akciją „Lašiša 2022“ nustatė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir departamento Šiaulių valdybos pareigūnai, kartu su nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ atstovais.

Pareigūnai nustatė ir dar tris asmenis, laikiusius neleistinus žvejybos įrankius.

Kretingos rajone inspektoriai ir nevyriausybininkai pastebėjo pažeidėjus, žeberklu nudūrusius tris šlakius, ir bandė juos sulaikyti, tačiau asmenys spėjo pabėgti.

Inspektoriai perdavė informaciją kolegoms aplinkosaugininkams, buvo nustatytos brakonierių asmenybės, už žvejybą draudžiamu būdu jiems surašyti du administracinio nusižengimo protokolai.

Žeberklininkams už neteisėtą žvejybą gresia baudos iki 300 eurų, taip pat teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 2910 eurų.

Pareigūnai, patikrinę gautą informaciją, trijose sodybose Plungės rajone rado du žeberklus ir statomąjį tinklą. Sodybų šeimininkams už draudžiamų įrankių laikymą surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai ir gresia baudos iki 200 eurų. Taip pat paimti du žeberklai ir statomasis tinklas.

Vienas asmuo laikęs žeberklą buvo medžiotojas – atliekant apžiūrą, jo automobilyje buvo rasta šovinių, apie ginklų kontrolės įstatymo pažeidimą informuota policija.

Nudūrė žeberklu

Vienas sučiuptų pažeidėjų Veiviržo upės ichtiologiniame draustinyje žeberklu nudūrė keturis šlakius, kitas draudžiamu metu pagavo 24 marguosius upėtakius, dar vienas ūkinėse patalpose laikė tinklą.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys pasakojo, kad žinių apie Veiviržo apylinkėse draudžiamu metu brakonieriaujančius asmenis aplinkosaugininkai turėjo anksčiau.

"Dirbome pagal turimą informaciją. Vieną pilietį sulaikėme namuose, jis jau buvo spėjęs parduoti du šlakius. O iš viso žeberklu buvo nudūręs keturis", – pasakojo M.Salys.

Paaiškėjo, kad brakonierius dvi žuvis už 58 eurus pardavė netoliese gyvenusiam asmeniui.

Už neteisėtą žvejybą žeberklu vyrui gresia iki 300 eurų bauda, taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą – 11 640 eurų.

Jis sakė, kad išgeria ir jį kojos neša prie upės. Sunku suvokti.

Neturėjo čekio

Administracinė atsakomybė laukia ir kaimyno, kuris nusipirko šlakius, jam gresia bauda iki 290 eurų.

"Šiuo metu draudžiama žvejoti šias žuvis. Jei neturi prekybos centro čekio, vadinasi, žuvis įsigijai nelegaliai", – paaiškino M.Salys.

Aplinkosaugininkų ausis pasiekė žinia, kad kažkas Veiviržėnų apylinkėse prekiauja žuvimis, kurias šiuo metu draudžiama žvejoti.

"Kilo įtarimas, ar tik ne ilgametis mūsų pažįstamas tai daro? Ne kartą baustas, daugybę baudų gavęs žmogus niekaip negali sustoti", – stebėjosi M.Salys.

Dirbančiam vyriškiui antstoliai šiuo metu kone 400 eurų atskaito iš atlyginimo už priteistas baudas.

"Jis sakė, kad išgeria ir jį kojos neša prie upės. Sunku suvokti. Dabar gaus 11,6 tūkst. eurų baudą", – teigė M.Salys.

Mindaugas Salys. Aplinkosaugininkų nuotr.

Laukia didelės problemos

Kitas pilietis taip pat valstybės biudžetą papildys solidžia suma.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajone ichtiologiniame draustinyje draudžiamoje žvejoti vietoje gyventojas meškere pagavo 24 marguosius upėtakius, kuriuos šiuo metu draudžiama žvejoti.

Vyrui gresia bauda iki 300 eurų ir teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 17 280 eurų. Be to, paimta meškerė ir žuvys.

"Bauda rimta. Nežinau, kaip teks sumokėti, nebent namus parduotum. Vis dėlto akcentuojame, kad mūsų tikslas – ne protokolų ar baudų skaičius. Tam, kad lašišinių žuvų ištekliai atsinaujintų, ypač svarbu jas apsaugoti neršto laikotarpiu. Todėl, pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, prekybą nudurtomis lašišomis ar šlakiais, gyventojų prašome iš karto pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112", – akcentavo M.Salys.

„Aplinkosauginių reidų tikslas – ne protokolų skaičius ar baudos, svarbiausia, kad augtų žvejybos kultūra Lietuvoje ir tokiu būdu mažėtų brakonierių. Tam, kad lašišų ištekliai atsinaujintų, ypač svarbu jas apsaugoti neršto laikotarpiu, todėl pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, prekybą nudurtomis lašišomis ar šlakiais, gyventojų prašome iš karto pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys.

Per reidą aplinkosaugos pareigūnai vykdydami išaiškino asmenį, ichtiologiniame draustinyje, žeberklu nudūrusį keturis šlakius.

Paaiškėjo, kad pažeidėjas už 58 eurus pardavė du šlakius netoliese gyvenusiam asmeniui. Už neteisėtą žvejybą žeberklu asmeniui gresia iki 300 eurų bauda, taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą – 11640 eurų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir asmuo, nusipirkęs šiuo metu saugomas žuvis (šlakius), jam gresia bauda iki 290 eurų.

Tą pačią dieną Klaipėdos rajone ichtiologiniame draustinyje draudžiamoje žvejoti vietoje nustatytas asmuo, meškere pagavęs 24 marguosius upėtakius, kurių gaudymui šiuo metu galioja draudimas. Pažeidėjui gresia bauda iki 300 eurų ir teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 17280 eurų. Taip pat paimta meškerė ir žuvys.

„Atlikę asmens ūkinių patalpų apžiūrą, šaldytuve radome žeberklu nudurtą lašiša. Asmuo teigė, kad lašišą pirko iš nepažįstamo asmens, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už saugomos žuvies įsigijimą. Dėl to jam gali tekti susimokėti iki 290 eurų baudą“, – pažymėjo M. Salys.

Tęsdami akcijos patikrinimus Klaipėdos rajone aplinkosaugininkai nustatė dar vieną pažeidėją, ūkinėse patalpose laikiusį traukiamą tinklą. Asmeniui gresia bauda iki 200 eurų, paimtas tinklas.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, laikomos laimikiu.

Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybos reikalavimus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala.

„Ne visi žino – jei aplinkosaugininkai paleido iš pažeidėjo paimtą neteisėtai sugautą žuvį atgal į vandens telkinį, žala žuvų ištekliams vis tiek yra skaičiuojama ir pažeidėjo laukia tokia pati atsakomybė“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Jei neteisėtai pagautos žuvys nebegyvybingos, jos laikomos greitai gendančiu mažaverčiu turtu ir teisės aktuose numatyta tvarka pripažįstamos atliekomis bei atiduodamos gyvūninės kilmės atliekų tvarkytojams, su kuriais Aplinkos apsaugos departamentas yra sudaręs sutartį.

Pasak aplinkosaugininkų iš pažeidėjų paimtos negyvybingos žuvys yra užfiksuojamos administracinio nusižengimo protokole ir visos konfiskuotos žuvys nustatyta tvarka perduodamos atliekų tvarkytojams, kaip ir nekokybiški ar uždrausti naudoti daiktai (tinkliniai įrankiai, bučiai, kilpos, spąstai, nekokybiškos valtys ir kt.).

Be to, departamentas teikia siūlymus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl konfiskuotų pažeidimo įrankių ir priemonių, kurias dar galima realizuoti. Tokį konfiskuotą turtą, kaip pvz., gerą valtį, perima, įvertina ir realizuoja VMI, o gautos pajamos eina į valstybės biudžetą.

Tie įrankiai ir daiktai, kurių VMI neperima, o departamentas pripažįsta nerealizuotinais, laikomi atliekomis. Aplinkosaugininkai vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimais, atliekas perduoda atliekų tvarkytojams galutiniam jų sutvarkymui.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas iš pažeidėjo paimtas ir teisėtas, ir neteisėtas įrankis saugomas taip, kad nebūtų prieinamas pašaliniams.