Kaip nurodė Šiaulių apskrities policija, 51-erių įtariamasis aplinkosaugininkams ir policijos pareigūnams perduotas vasario 16 dieną, vyrą sulaikė medžiotojai, taip pat radę arbaletą su optiniu taikikliu ir dviem strėlėmis.

Pareigūnai nustatė, kad arbaletas priklauso sulaikytajam, kuris leidimo jam laikyti neturi. Apžiūrėjus aplink esančią teritoriją, nušautų gyvūnų nerasta.

Vyro gyvenamojoje vietoje atlikus kratą, rastas nelegaliai laikomas savadarbis šaunamasis ginklas su optiniu taikikliu, šeši įvairaus kalibro šoviniai, 75 mažo kalibro graižtvinio šautuvo šoviniai ir 58 pneumatinio šautuvo šoviniai, automobilyje – 18 strėlių.

Vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Asmeniui taip pat pradėta administracinė teisena. Gamtosaugininkai joniškiečiui surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad neturėdamas medžioklės lapo medžiojo draudžiamu ginklu – arbaletu su naktiniu taikikliu.

Šiomis pataisomis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas nusitaikė į draudžiamais įrankiais ar būdais žvejojančius brakonierius bei tuos, kurie nelegaliai žvejoja lašišas, šlakius, marguosius upėtakius,  kiršlius, nes tokio brakonieriavimo metu dažnai padaroma itin didelė žala gamtai.

„Brakonieriavimas, deja, niekur nedingo. Vis dar sugaunami ir „elektrikai“, ir neleistinus žuvų kiekius ar draudžiamu laikotarpiu žuvis gaudantys asmenys. Tokio brakonieriaus padaryta vidutinė maža žala siekia 307 eurus, o vidutinė didelė žala siekia net 5 tūkst. 951 eurą. Tai reiškia, kad brakonierius buvo sugautas su 25 lydekomis, 59 karšiais arba 6 lašišomis. 2022 metais buvo išaiškinti 35 stambaus brakonieriavimo atvejai, kai žala, padaryta žuvų ištekliams, viršija 2 tūkst. 450 eurus. Šiais metais užfiksuota 10 tokių atvejų“, – sako L. Jonauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys teigia, kad dažnai sulaikomi itin didelę žalą gamtai padarę brakonieriai, kurie jau yra ne kartą bausti.

Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys.

„Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys. Pavyzdžiui, vieno konkretaus pažeidimo metu padaryta žala gamtai siekia daugiau nei 28 tūkst. eurų. Šio pažeidimo metu sulaikyti asmenys yra ne kartą bausti. Vienas baustas – 7 kartus, iš jų 4 kartus šiais metais, kitas baustas –10 kartų, iš jų taip pat 4 kartus šiais metais. Šie pažeidėjai 2022 metais sulaikyti su 9 lašišomis, šiais metais – su 4. Didžiausio per pastaruosius kelis metus užfiksuoto brakonieriaus padaryta žala gamtai siekė net 42 tūkst. 150 eurų. Tai rodo, kad baudos kai kurių asmenų nuo brakonieriavimo neatgraso, reikia ir kitų priemonių“, – teigia L. Jonauskas.

Parlamentaro nuomone, transporto priemonės konfiskavimas už padarytą didelę žalą aplinkai, galėtų reikšmingai sumažinti pažeidimų skaičių ir atgrasytų brakonierius nuo pakartotinių nusižengimų.

„Už medžioklės bei atliekų tvarkymo pažeidimus gali grėsti transporto priemonės konfiskavimas. Brakonieriai dažnai prie vandens telkinių atvyksta transporto priemonėmis, kuriomis išsiveža nelegaliai sužvejotą laimikį. Už stambius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kai padaryta žala gamtai viršija 2 tūkst. 450 eurų, turi būti privalomai skiriama transporto priemonių, kurios buvo panaudotos neteisėtų žvejybos įrankių ir/ar žuvies gabenimui, konfiskavimas. Be transporto priemonės brakonieriams būtų sunkiau vykdyti pažeidimus, o dažnas gal ir susimąstytų, ar verta už kelias nelegaliai sugautas lašišas prarasti automobilį“, – sako L. Jonauskas.

Siūloma, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų liepos 1 d.

Upėje paspęsti galūniniai spąstai  

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, rugpjūčio 25 d. Vilkaviškio rajone, aplinkosaugininkai, bendradarbiaudami su Marijampolės kriminalinės policijos pareigūnais, išaiškino asmenį, upelyje medžiojusį draudžiamais naudoti medžioklėje įrankiais – spąstais, skirtais gyvūnus sugauti už galūnių. 

Per tyrimą nustatyta, kad dvejais spąstais asmuo bandė sumedžioti bebrus prie upelyje pastatytos bebrų užtvankos.  

„Spąstai, kurie yra skirti gyvūnus gaudyti už galūnių – vienas brutaliausių draudžiamų medžioklės įrankių, nes jais gaudant laukinius gyvūnus neužtikrinama staigi gyvūno žūtis ir dažniausiai gyvūnas ilgai kankinasi. Džiaugiamės, kad spąstus aptikome tą pačią dieną, kai jie buvo paspęsti ir asmuo pagauti bebrų nespėjo“, – sakė Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Aplinkosaugininkams kilus įtarimui, kad pažeidėjas gali turėti daugiau neleistinų medžioklės įrankių, atliko jo sodybos apžiūrą. Rasti trys spąstai, skirti gyvūnus gaudyti už galūnių, taip pat aptikti du neteisėti laikomi du statomieji žvejybos tinklai. 

Už medžiojimą draudžiamais medžioklės įrankiais asmeniui gresia nuo 600 iki 1700 eurų bauda. Kadangi asmuo turėjo medžioklės bilietą, jam bus atimta teisė medžioti nuo 3 iki 5 metų.  

Už neteisėtą nemėgėjų žvejybos įrankių laikymą asmeniui teks susimokėti baudą nuo 60 iki 200 eurų.  

Be to, paimti visi neteisėtai naudoti ar laikomi įrankiai: penki galūniniai spąstai ir du statomieji tinklai.  

Neteisėtai sumedžiotas stirninas 

Tą pačią dieną Vilkaviškio rajone aplinkosaugininkai nustatė asmenį, kuris rugpjūčio 24 d. neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną. 

Atliekant tyrimą nustatyta, kad asmuo, taip pat medžiotojas, savo sodyboje įsirengtoje žvėrių dorojimo patalpoje neteisėtai išdorojo sumedžiotą stirniną.  

Asmuo turėjo savo vardu išduotą medžioklės lapą, tačiau jame vykusios medžioklės neregistravo ir sumedžiojęs gyvūną, prieš pradėdamas doroti, jo neįrašė į medžioklės lapą, todėl gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai.  

Už neteisėtą medžioklę asmeniui teks sumokėti baudą nuo 800 iki 1800 eurų ir gresia teisės medžioti atėmimas nuo 3 iki 5 metų. Žala gyvūnijos ištekliams siekia 2355 eurus, taip pat iš pažeidėjo paimtas medžioklėje naudotas lygiavamzdis šautuvas. 

Aplinkos apsaugos departamentas BNS patvirtino, kad Kuršių mariose praėjusį ketvirtadienį fiksuotas pažeidimas dėl Šilutėje registruotos įmonės „Riepa“ vykdytos žvejybos – pas žvejus rasta daugiau įrankių nei išduotas leidimas, tačiau detalesnės informacijos bei dalyvavusių asmenų tapatybių departamento atstovai teigė šiuo metu negalintys atskleisti.

Vėliau antradienį departamentas pranešė, jog įmonė naudojo 18 tinklų, nors leidimas išduotas žvejoti 15 tinklų.

Pasak aplinkosaugininkų, dar renkama tyrimui reikalinga medžiaga, kitą savaitę bus surašomas protokolas.

Pirminiais duomenimis, padaryta žala gamtai gali siekti per 50 tūkst. eurų.

„Nustatyta, kad verslinės žvejybos įmonė „Riepa“ vykdė žvejybą Kuršių mariose viršydama leidime turimų įrankių kiekį. Pradėta administracinė teisena, dėl verslinės žvejybos taisyklių pažeidimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 295 straipsnio 2 dalį. Gamtai padaryta žala skaičiuojama“, – BNS sakė departamento atstovė komunikacijai Renata Surovec.

Gamtai padaryta žala skaičiuojama.

Už šį verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos šiurkštų pažeidimą taip pat gali būti skirta 170-350 eurų bauda.

A. Komskis yra buvusio Pagėgių mero, eksparlamentaro Kęsto Komskio bei buvusio Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis.

Verslininkas į teisėsaugos akiratį buvo papuolęs 2017 metais, kai medžioklės metu nušovė pasieniečių šunį.

Seime registruotas įstatymo projektas, kad verslinė žvejyba Kuršių mariose būtų išvis draudžiama.

Pasak vieno iš šios pataisos iniciatorių socialdemokrato Lino Jonausko, pereikvotos Kuršių marios turi atsigauti, o verslinė žvejyba tik dar labiau sekina žuvų išteklius.

„Gamtininkai jau dešimtmetį perspėja dėl prastos Kuršių marių žuvų išteklių būklės. Verslinė žvejyba, kurią dar sunku ir kontroliuoti, smarkiai prisideda prie tolesnio ir taip kritinėje būklėje esančių žuvų išteklių mažėjimo. Prie to prisideda ir sunkiai pažabojamas brakonieriavimas. Šiandien tam reikia principingo valdančiųjų žingsnio – baigti pataikauti verslininkams ir galutinai apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose“, – teigė jis.

Seimo narys, buvęs aplinkos viceministras teigė, kad šalia verslininkų tinklų statomi ir brakonierių tinklai, todėl tik kai mariose neliks tinklų, aplinkosauginė kontrolė taps įmanoma. Pasak jo, šiuo metu dėl aplinkosaugininkų trūkumo verslinės žvejybos pareigūnai negali kontroliuoti taip, kaip reikėtų.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasiūlęs Seimui už didelę žalą aplinkai taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Šeštadienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai vykdė tarnybą prie Ignalinos rajono Pakalniškių kaimo.

Sniege prie netoliese esančio miškelio pasieniečiai pastebėjo šviežiai įspaustas pėdas. Ši vieta yra maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija. Į vieną pusę vedantys pėdsakai VSAT pareigūnams sukėlė įtarimų, todėl buvo nuspręsta jais pasekti.

Įėjęs į miškelį maždaug už 100 metrų vienas pasieniečių pastebėjo prie medžio pririštą plieninio troso kilpą. Toliau sekdamas pėdsakais netoliese aptiko dar vieną tokią pat. Netrukus ten pat buvo sulaikytas ir vyras, kurio pėdsakai išdavė esant brakonierių.

VSAT nuotr.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo aplinkosaugininkams gerai žinomas 51-erių Ignalinos rajono gyventojas, „etatinis“ brakonierius. Sulaikymo metu VSAT pareigūnams jis nesipriešino ir neneigė, kad statė plienines kilpas.

Ignalinos rajono gyventoją Tverečiaus pasieniečiai perdavė į įvykio vietą iškviestiems Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams. Pastarieji vėliau pasieniečiams patvirtino, jog dėl šio atvejo inspekcijoje pradėta administracinė teisena.

Šviežienos tokiu žiauriu būdu prasimanyti užsimaniusiam vyrui dėl medžiojimo draudžiamais įrankiais ir draudžiamais medžioklės būdais gresia bauda nuo 600 iki 1 700 eurų.

Kaip pasakojo Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas, kartą įkliuvę ir nubausti už neteisėtą, brakonierišką žvejybą asmenys aplinkosaugininkų nepaliekami ramybėje.

Inspektoriai turi teisę apžiūrėti negyvenamąsias tokiems asmenims priklausančias patalpas, tikrindami, ar šie neturi neleistinų žvejybos įrenginių.

Taip trečiadienį, vykdydami patikrą Jurbarko gatvėje gyvenančio vyro sandėliuke, aplinkosaugininkai aptiko ne tik tinklus, kurių 52 metų vyras neturėjo teisės laikyti, bet ir tris pneumatinius šautuvus.

Apie tai inspektoriai pranešė policijai.

Policininkai išsivežė paimtus ginklus ir ėmėsi rinkti medžiagą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Ikiteisminis tyrimas kol kas nepradėtas.

Aplinkosaugininkų patikra tądien buvo vaisinga. Per trečiadienį jie aptiko tinklų ir žvejams mėgėjams neleistinų turėti žvejybos įrankių pas tris brakonierius.

Tarp šių pažeidimų ir per pasalą išaiškinti du pažeidėjai, gaudę žuvis tinklu ir keturiais skrituliais.

Per reidą patikrinus du žvejus aplinkosaugininkams kilo įtarimas dėl neteisėtos žvejybos.

„Bendraudami su žvejais pastebėjome vandenyje keturis skritulius. Paklausus žvejų, ar tai jų žvejybos įrankiai, sulaukėme atsakymo, kad juos greičiausiai paliko prieš tai žvejoję asmenys. Be to, praėję vandens telkinio pakrantę, įlankoje pastebėjome pastatytą žvejybinį tinklą. Tad norėdami įsitikinti, kaip buvo iš tiesų, nusprendėme surengti pasalą ir išsiaiškinti kam priklauso keturi skirtuliai ir tinklas“, – sakė Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Cinkutis.

Aplinkosaugininkams išbuvus pasaloje visą naktį, pirmadienio ankstyvų rytą minėti asmenys išplaukė žvejoti valtimi, paėmė du pastatytus skritulius ir perkėlė juos į kitą kranto pusę.

Įdienojus asmenys į krantą grįžo jau susirinkę visus pastatytus skritulius, vieną žvejybinį tinklą ir neteisėtai sugautą laimikį.

Bandantys sprukti asmenys buvo sustabdyti aplinkosaugos pareigūnų ir patikrinus automobilį rastas pažeidėjų laimikis – trys lydekos, vienas lynas, dvylika karšių ir 5,4 kg raudžių.

„Sulaikyti asmenys prisipažino, kad žvejojo su neteisėtu žvejybiniu tinklu, keturiais skrituliais ir viena palaidine. Už neteisėtai pagautas žuvis pažeidėjai privalės atlyginti žalą žuvų ištekliams, siekiančią daugiau nei 2 tūkst. eurų ir jiems gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų“, – teigė G. Cinkutis.

Iš pažeidėjų paimta guminė valtis, tinklas, keturi skrituliai, palaidinė ir žuvys.

Taip pat reido metu nustatyti dar du šiurkštūs žvejybos taisyklių pažeidimai, kai žvejai gaudė žuvis draudžiamoje vietoje, t. y. arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinio vandens nuleistuvo (užtvankos). Už tai pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų ir bus konfiskuoti žvejybos įrankiai.

Aplinkosaugininkai primena, kad vis dar galioja lydekų gaudymo draudimas ir pastebėjus žvejybos taisyklių pažeidimus prašom kreiptis telefonu 112.

Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad akcijos metu iš viso surengta 316 reidų, patikrinti 1929 žvejai. Pareigūnų teigimu, lyginant su pernai metais, situacija gerėja.

Nustatyti 135 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (88 – šiurkštūs), šeši verslinės žvejybos ir 41 kito pobūdžio pažeidimas, taip pat pareigūnai paėmė 182 įrankius: 69 mėgėjų žvejybos, 107 ne mėgėjų žvejybos ir šešis kitus įrankius.

Paimti žeberklai, elektros įranga

Tarp paimtų įrankių – meškerės, samteliai, tinklai, žeberklai, elektros įranga.

Jonavos rajone, Ruklelės upelyje, buvo sulaikytas asmuo, savadarbiu tinkliniu įrankiu iš kaprono per plotį užtvėręs visą upelį.

Kaišiadorių rajone, Medinių Strėvininkų kaime, ūkiniame pastate asmuo laikė statomąjį tinklą. Tame pačiame rajone, Kauno marių įlankoje, buvo sulaikyti du asmenys, rankomis sugavę 20 kg kuojų. Dar vienas pažeidėjas Kaišiadorių rajone, Neries upėje, žvejojo tinkliniu savadarbiu įrankiu – tinkliniu ekranu, taip pat Kaišiadorių ir Jurbarko rajonuose nustatyti du asmenys, užkabinamuoju būdu sugavę karšį.

Draudžiamais įrankiai – tinklais – žvejojama rečiau arba vienu metu pažeidėjai jų naudoja mažiau. Pernai per vieną žvejybą paimdavome ir 500, ir 800 metrų, šiemet daugiausia buvo 350 metrų.

Pasak Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Dariaus Jurevičiaus, šių metų rezultatai rodo, kad situacija gerėja.

„Draudžiamais įrankiai – tinklais – žvejojama rečiau arba vienu metu pažeidėjai jų naudoja mažiau. Pernai per vieną žvejybą paimdavome ir 500, ir 800 metrų, šiemet daugiausia buvo 350 metrų. Galime palyginti: šiemet, baigę akciją „Lašiša“, sunaikinome tik 2,5 km tinklų, o pernai – apie 10 km“, – pranešime teigė aplinkosaugininkas.

Gaudė tinklais, tinkliniu ekranu

Klaipėdos aplinkosaugininkai nustatė asmenį, Kuršių mariose statomuoju tinklu sugavusį tris karšius ir karpį. Be to, šio asmens ūkiniuose pastatuose buvo rasta dar 18 statomųjų tinklų.

Per reidą ties Veiviržo upe pareigūnai pastebėjo per upę pertemptą siūlą ir rado naudoti paruoštą statomąjį tinklą. Asmenį pavyko nustatyti, o jo ūkiniuose pastatuose buvo rasti dar penki statomieji tinklai.

Spalį aplinkosaugininkai nustatė du asmenis, sodyboje prie Minijos turėjusius tinklinį samtį ir meškerę, paruoštą kabliauti. Dar vienas pažeidėjas Minijoje žuvis gaudė tinkliniu ekranu, kas yra draudžiama.

Vitinių kaime, padedant Klaipėdos apskrities policijos pareigūnams, nustatytas asmuo, sodyboje laikęs keturis žeberklus ir elektros žūklės įrangą. Dėl neteisėtos elektros žvejybos įrangos laikymo jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Per apklausą asmuo prisipažino, kad žeberklu sugavo penkias lašišas. Apskaičiuota žala žuvų ištekliams – 4,85 tūkst. eurų.

Žūklės draustinyje žala – 42 tūkst. eurų

Spalio pabaigoje Šilutės aplinkosaugininkai gavo pranešimą, kad Tauragėje policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriame du asmenys vežėsi keturias lašišas, devynis šlakius ir šešis marguosius upėtakius.

Turint pagrindo manyti, kad žuvys buvo sugautos Jūros ichtiologiniame draustinyje, apskaičiuota žala žuvų ištekliams – 42,15 tūkst. eurų. Tiriant įvykio aplinkybes įtarta, kad žuvys buvo sugautos naudojant elektros žūklės aparatą. Asmenų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taip pat akcijos laikotarpiu buvo nustatytas ne vienas žeberklininkas. Veiviržo upės intake asmuo žeberklu pagavo dvi lašišas. Žeberklais bandyta pasinaudoti ir Luobos bei Želsvos upėse.

Trys asmenys, gyvenantys Klaipėdos rajone, savo sodybose laikė po žeberklą, du žeberklus turėjo Skuodo rajono gyventojas.

Pas vieną asmenį – 37 tinklai

Net 42 ne mėgėjų žvejybos įrankius (37 tinklus, keturis bučius ir vieną bradinį) laikė asmuo Vištytyje. Taip pat Marijampolės aplinkosaugininkai kartu su Kalvarijos policijos pareigūnais aštuonis statomuosius tinklus rado sodyboje Pakruopškių kaime ir 17 statomųjų tinklų Jurgežeriuose.

Lapkričio viduryje Šiaulių aplinkosaugininkai nustatė du asmenis, Masčio ežere Telšiuose žvejojusius keturiais tinklais. Tinkluose buvo rasti 36 karosai (per 29 kg). Žala žuvų ištekliams – 440 eurų.

Zarasų rajone, Luodžio ežere, sulaikytas pilietis, statomuoju tinklu sugavęs vieną karšį, 2 kg ešerių ir 1,5 kg kuojų. Žala žuvų ištekliams – 152 eurai. Kertuojų ežere asmuo, žvejodamas vienu statomuoju tinklu, dviem bučiais ir keturiais plūdurėliais, sugavo karšį ir ešerį.

Lapkričio pradžioje, vykdant tikslinį reidą neršiančių lašišų apsaugai, sulaikyti du asmenys, Šventosios upės ruože nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos iš guminės valties su elektriniu varikliu neteisėtai žvejoję dviem spiningais su dirbtiniais masalais ir sugavę dvi lydekas. Žala žuvų ištekliams – 480 eurų.

Spalio viduryje Vilniaus aplinkosaugininkai Sudervės upėje sulaikė kabliautoją. Įvykio vietoje iš pažeidėjo buvo paimta meškerė su dviem trišakiais kabliais ir švininiu svarmeniu. Žuvų asmuo nebuvo suspėjęs pagauti. Tą pačią dieną kitas asmuo Sudervės upelyje užkabinamuoju būdu sugavo keturis karosus (1,1 kg).

Sulaikyti spiningautojai

Spalio pabaigoje Vilniaus aplinkosaugininkai, gavę informacijos iš visuomeninių organizacijų atstovų, sulaikė keturis asmenis, draudžiamoje vietoje spininginėmis meškerėmis žvejojančius Neryje. Vienas jų buvo sugavęs lydeką.

Lapkričio pradžioje Šalčininkų rajone, Kernavo ežere, sulaikytas tinklininkas. Jis buvo pagavęs dvi lydekas, vieną karpį, vieną karosą ir 16 ešerių. Žala žuvų ištekliams – 789 eurai.

Tradicinė aplinkosauginė akcija „Lašiša“ vyko nuo rugsėjo pradžios. Akcijos metu siekiama užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Aplinkosaugininkai primena, kad bauda už neteisėtai pagautą lašišą ar šlakį siekia 970 eurų.

Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai antradienį Kretingos rajone surengė pasalą ir nustatė žeberklininką. Neteisėtos žvejybos procesą stebėjo ir pažeidėjo vaikas.

„Netoleruotina, kad naudotis tokiais drastiškais ir brutaliais įrankiais mokomi net vaikai. Telieka viltis, kad panašūs atvejai nepasikartos. Kartu dar kartą pabrėžiu – mes nuoširdžiai dėkojame žmonėms, suvokiantiems, kokią žalą daro brakonieriai ir jų naudojami įrankiai“, – teigia Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Netoleruotina, kad naudotis tokiais drastiškais ir brutaliais įrankiais mokomi net vaikai.

Aplinkosaugininkai, surinkę informaciją, kelias dienas žeberklininko tykojo prie vandens telkinio Kretingos rajone. Taip pat neteisėti veiksmai buvo fiksuojami vaizdo kameromis.

Išanalizavę filmuotą medžiagą, pareigūnai nustatė, kad asmuo, besinaudojantis žeberklu, su savo mažamečiu vaiku upelyje užfiksuotas tris kartus.

Vieną kartą asmuo nudūrė šlakį, kiti du kartai buvo nesėkmingi.

Aplinkosaugininkai taip pat apieškojo asmens sodybą ir ūkinėse patalpose rado du žeberklus.

Pažeidėjui už neteisėtą žvejybą surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai, taip pat gresia administracinė nuobauda iki 900 eurų.

Už draudžiamus žvejybos įrankius, kuriuos Klaipėdos aplinkosaugininkai iškart paėmė, gresia bauda iki 200 eurų, be to, reikės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 970 eurų.

Joniškyje, Žemaitės gatvėje sustabdytas „VW Transporter“ vairuotojas drąsiai pūtė į alkoholio matuoklį. Jis parodė nulius. Tačiau kai policijos pareigūnai paklausė, ką jis vežasi ant automobilio grindų padėtame plastmasiniame maišelyje, 53 metų Joniškio rajono gyventojas sunerimo, o jo atsakymas pareigūnus pribloškė. Jie išgirdo, kad maišelyje – galva.

Apžiūrėję maišelio turinį pareigūnai pamatė, kad tai – jauno stirnino galva, o pakėlę ant galinės sėdynės esantį užklotą, rado šautuvą su optiniu taikikliu ir prožektoriumi bei garso slopintuvu. Iš automobilio daiktadėžės jie ištraukė 12 mažo kalibro šovinių. Tikrinant, ar ginklo lizde nėra šovinio, atitraukus spyną, iš vamzdžio lizdo iškrito šovinio tūta su pažeista kapsule. Vyras pripažino, kad ginklas bei šoviniai priklauso jam, nors leidimo jiems laikyti jis ir neturi, ir kad viename Joniškio rajono kaime išvakarėse jis smaginosi, šaudydamas į varnas, o stirnino galvą jam už paslaugą padovanojo medžiotojas.

Tačiau ir automobilyje, ir ant jo esantys kraujo pėdsakai pareigūnus vertė manyti, kad ne į varnas buvo šaudyta. Joniškietis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl neteisėto disponavimo disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Apžiūrėję maišelio turinį pareigūnai pamatė, kad tai – jauno stirnino galva.

Po areštinėje praleistos nakties vyras prisipažino, kad stirniną nušovė jis. Pamatęs palaukėje besiganančių stirnų būrį, neatsilaikė pagundai įsigyti stirnino ragus ir paleido į būrį šūvį. Iš sumedžioto laimikio jis pasiėmė tik jo galvą, o kūną palikęs laukuose.

Apie neteisėtą medžioklę buvo informuoti Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Šie pradėjo administracinę teiseną dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, už kurį numatoma bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir transporto priemonės, kuri buvo panaudota sumedžiotam gyvūnui gabenti, konfiskavimas. Taip pat teks teks atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą, kuri siekia per tūkstantį eurų.

O už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.