Audrius Kamėnas, Ignalinos atominės elektrinės gen. direktorius sutiko su LNK pasikalbėti šia svarbia tema.

– Audriau, paaiškinkite kuo svarbus šis žingsnis, kuris įvyks šiandien?

– Tai – vienas svarbiausių etapų kiekvienos branduolinės jėgainės nutraukime. Tai yra branduolinių medžiagų išgabenimas į saugias saugojimo vietas. Tai reiškia, kad mes nebeturėsime branduolinių skiliųjų medžiagų pas save – jos bus saugiai patalpintos saugykloje ir  mums beliks tik susitvarkyti su radiacija užterštomis medžiagomis.

Tokie etapai kiekvienos elektrinės uždaryme – būtini. Tai tikrai labai svarbus tarpinis žingsnis, jis užtruko ganėtinai ilgai  nuo elektrinės uždarymo, tačiau vakar mes baigėme iškrauti visą panaudotą branduolinį kurą.

– Kuo pavojingas šis procesas? Kodėl jis toks sudėtingas ir ilgas?

– Paties konteinerio išgabenimas nėra jau toks sudėtingas ir pavojingas procesas. Tikriausiai didžiausią pavojų kelia pats panaudotas branduolinis kuras, kadangi jis iš visų turimų radioaktyvių atliekų – pats aktyviausias. Štai kodėl jis privalo būti sutvarkyta pirmiausiai.

Tikriausiai didžiausią pavojų kelia pats panaudotas branduolinis kuras, kadangi jis iš visų turimų radioaktyvių atliekų – pats aktyviausias.

Pats išvežimo procesas tik užbaigė visus sudėtingus darbus, kuriuos atlikome iki jo. Paskutiniame konteineryje yra pažeisto branduolinio kuro rinklės bei nuobiros, susidariusios per elektrinės eksploatavimo laikotarpį.

– Kokių dar yra pavojingų dalykų reaktoriuose, kuriuos jūs turėsite išardyti, išmontuoti?

– Na taip, reaktoriai yra labiausiai užteršta dalis, kuri lieka mūsų teritorijoje. Be abejo, tikriausiai sudėtingiausia ir pavojingiausia iš jų – radioaktyvus grafitas. Jo turime net 6000 tonų. Jo tvarkymo darbai, ko gero, bus sudėtingiausi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O kur jūs dėsite tas pavojingas medžiagas?

– Kaip tik šiuo metu baigiame konkursą koncepcijos pabaigimo darbams atlikti. Išrinkti rangovai turės parengti koncepciją, kaip minėtąjį grafitą ištraukti iš reaktoriaus, o vėliau – kaip jį tvarkingai sudėti į saugojimo terpes. Taip pat dar mąstoma, kur bus šių konteinerių laikinoji saugojimo vieta.

– Kai jūs kalbate apie laikiną saugojimą ardant branduolinius reaktorius, tai skamba reliatyviai, nes „laikinas saugojimas“ yra maždaug penki dešimtmečiai, tiesa?

– Na taip, dabartinis terminas yra penkios dešimtys metų. Taigi mes pagal dabar suprantamą koncepciją turime turėti jau nuolatinio saugojimo vietą. Tiesą pasakius, iki šiol nieko nėra geriau sugalvota nei „palaidoti“ panaudotą branduolinį kurą giliai po žeme.

– Ar jūs turite kažkokias apibendrintas sumas, kiek dar tam reikės pinigų?

– Vertiname, kad preliminari suma – apie 2,5 milijardo eurų. 

IAE vadovas Audrius Kamienas sako, kad tokio techniškai sudėtingo projekto užbaigimas yra svarbus įvykis Ignalinos AE  istorijoje.

„Siekiame tapti saugaus ir efektyvaus branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ekspertais. Įsipareigojome saugiai įgyvendinti pasaulyje precedento neturintį projektą – atominės elektrinės, kurioje veikė du RBMK tipo reaktoriai, veiklos nutraukimą“, – pranešime sakė jis.

A. Kamienas LRT žurnalistui teigė, kad saugykla yra maksimaliai saugi, ji atlaikytų didelio lėktuvo, jei jis nukristų, smūgį. 

„Pastato saugos pagrindimas buvo suderintas, patvirtintas VATESI, padarytas pagal visus reikalavimus tokiems pastatams, jis maksimaliai saugus. Taip, jo kritiškumas buvo skaičiuotas ir keleivinio, didelio lėktuvo kritimui“, – sakė A. Kamienas.

„Žinau, kad pradinėje stadijoje buvo įvairių kliuvinių šitam projektui, buvo keliamos abejonės dėl konteinerių saugumo ar dėl proceso saugos, bet tuo metu, kai aš atėjau dirbti į AE, tie klausimai buvo išspręsti ir procesas ėjo sparčiai, mes pabaigėme ir sparčiau nei buvo suplanuotas laikas“, – kalbėjo jis.

Pasak IAE vadovo, baigus vežti branduolinį kurą į laikinąją saugyklą, IAE bus atleista apie 170 darbuotojų.

„Vykdome organizacinės struktūros pertvarkymą, nes su kuro išrovimu nelieka tam tikrų palaikomųjų operacijų, kurias turėjom vykdyti iki to. Šiuo metu su darbuotojais po truputį ruošiamės nutraukti darbo sutartis, įteikinėjame jiems lapelius, bet šitas procesas buvo planuotas, mes apie tai žinojom. Daug darbuotojų, kurie dirbo su branduoliniu kuru, dirbo nuo eksploatavimo laikų ir natūraliai daugeliui darbuotojų sueina pensijinis amžius“, – teigė A. Kamienas.

Išvežus visą kurą iš blokų IAE galės gauti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) licenciją ir atlikti sudėtingus su reaktorių sistemų išmontavimu susijusius darbus. Tikimasi, kad licencijos sąlygos leis sumažinti sąnaudas bei efektyviau atlikti darbus.

Konteineriai saugykloje bus saugomi 50 metų, vėliau panaudotą branduolinį kurą kartu su kitomis ilgaamžėmis radioaktyviomis atliekomis numatoma padėti į giluminį atliekyną.

„Šitas procesas yra parengiamojoje stadijoje, atliekamos įvairios studijos, kur tos vietos Lietuvoje galėtų būti, priklauso nuo daugelio dalykų. Nuo socialinių, ekonominių veiksnių, bendrųjų saugos reikalavimų, nuo geologinių veiksnių, šiuo metu ir atliekamos šitų veiksnių analizės“, – LRT sakė A. Kamienas.

Konteineriai pagaminti iš metalo ir betono, jų aukštis siekia 4,5 metro, skersmuo – 2,6 metro, o vieno konteinerio svoris kartu su kuru – 118 tonų. Konteineris talpina 91 kuro rinklę.

Pasak A. Kamieno, vieno konteinerio kaina siekė 500 tūkst. eurų, o visas projektas kainavo apie 200 mln. eurų.

Per visą Ignalinos AE darbo laiką buvo sunaudota 21,6 tūkst. šilumą išskiriančių branduolinio kuro rinklių: 6 tūkst. jų   saugoma senojoje, 15,6 tūkst. – naujojoje saugykloje.

„2021 metų gruodžio 27-ąją baigti branduolinio kuro pakrovimo į antrojo bloko reaktoriaus aktyviąją zoną darbai. Įkrautos 163 nenaudoto branduolinio kuro rinklės“, – teigiama pranešime.

Branduolinis kuras į Astravo AE antrąjį reaktorių pradėtas krauti gruodžio 22-ąją.

Ministerija skelbia, jog toliau įgyvendinant antrojo energijos bloko fizinio paleidimo programą, reaktorius bus surinktas ir sandarinamas, atliekant reikiamus hidraulinius bandymus, įjungtas, jo galia pasieks minimalų kontroliuojamą lygį.

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“)  prieš savaitę pranešė apie sprendimą išduoti licenciją Astravo AE antrojo energijos bloko fiziniam  įjungimą.

Rusijos valstybinės energetikos korporacijos „Rosatom“ statomos Astravo AE pirmasis reaktorius buvo fiziškai įjungtas 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninių bandymų etapas pradėtas pernai gruodį ir truko beveik pusmetį, o pramoninis (komercinis) naudojimas pradėtas birželio 10 dieną. Per pastarąjį pusmetį įvyko keli pirmojo energijos bloko atjungimai nuo šalies energetikos sistemos, iš jų du – dėl automatinės apsaugos sistemos suveikimo.

Anksčiau skelbta, jog antrojo reaktoriaus fizinis įjungimas planuojamas iki šių metų pabaigos, o pramoninio naudojimo pradžia numatyta 2022-ųjų pirmąjį pusmetį.

Netoli Lietuvos valstybinės statoma pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė turės du vienodos galios rusiško VVER projekto reaktorius – po beveik 1,2 gigavato. AE statyba finansuojama Rusijos valstybine paskola.

Lietuva teigia, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.

Pažeisto kuro tvarkymo darbai pirmame bloke prasidėjo 2020 m. rugsėjį, o 2021 m. balandžio viduryje paskutinės 16 pažeisto kuro rinklių buvo sutvarkytos ir pagal numatytą technologiją patalpintos į specialų konteinerį. Tai įvykis, žymintis pasiektą svarbų etapą vykdant panaudoto branduolinio kuro tvarkymo darbus IAE, – išvežus šį konteinerį IAE pirmame bloke nebeliko branduolinio kuro.

Pažeistas kuras – tai panaudoto kuro rinklės, kurios veikdamos reaktoriuje buvo deformuotos arba įgavo apvalkalo defektų (plyšių, įtrūkimų ir kt.), dėl kurių buvo galimas tiesioginis kuro granulių kontaktas su vandeniu. Šie defektai atsirado transportuojant ir atliekant technologines operacijas su kuro rinklėmis (ištraukiant iš reaktoriaus, perkeliant iš reaktoriaus salės į baseinų išlaikymo salę ir kt.) arba kuro rinklių saugojimo išlaikymo baseinuose metu. Iš viso pažeistas kuras užims 22 konteinerius iš 190 saugomų laikinojoje saugykloje.

„Pažeisto kuro tvarkymas yra pirmą kartą atliekamas, technologiškai sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau laiko bei resursų procesas, todėl ypač džiugina, kad mūsų personalo profesionaliai ir sklandžiai atliekamas darbas leido sėkmingai užbaigti kuro pervežimą iš pirmojo bloko ir dviem savaitėmis anksčiau pradėti pažeisto kuro tvarkymą antrame bloke. Tai yra neįkainojama patirtis ir svarbus etapas visame IAE radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo procese“, – sakė IAE generalinis direktorius Audrius Kamienas.

Gegužės 5 d. pervežus specialią pažeisto kuro tvarkymo sistemos įrangą iš pirmojo bloko į antrąjį, buvo sutvarkytos pirmos 2 (iš 189) pažeisto kuro rinklės. Visus pažeisto kuro tvarkymo darbus planuojama užbaigti 2022 m. spalio.

Pažeisto kuro tvarkymo proceso sauga tiek branduolinės, tiek radiacinės saugos, poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai atžvilgiu yra užtikrinama tinkamomis priemonėmis.

Iš pirmojo energijos bloko visas nepažeistas panaudotas branduolinis kuras buvo išvežtas pernai rugpjūtį.

Kaip praneša IAE, išvežus nepažeistą kurą, abiejuose IAE energijos blokuose liko sutvarkyti ir į laikinąją saugyklą išvežti pažeistą panaudotą branduolinį kurą.

Pažeisto kuro tvarkymo darbai prasidėjo pirmajame energijos bloke praėjusių metų rugsėjį. Šiuo metu iš bloko jau yra išvežti 7 ir laikinojoje saugykloje pastatyti 6 konteineriai su pažeistu kuru.

Pažeistas kuras iš viso užims 22 konteinerius iš 190 ir į laikinąją saugyklą bus išvežtas iki 2022 metų pabaigos. Taip bus užbaigtas IAE panaudoto branduolinio kuro tvarkymo procesas B1 projekto (Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla) apimtyje.

Pažymėtina, kad pažeisto kuro tvarkymo proceso sauga tiek branduolinės, tiek radiacinės saugos, poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai atžvilgiu yra užtikrinama tinkamomis priemonėmis.

„Įkrautos 163 nenaudoto branduolinio kuro rinklės. Tačiau tuo pat metu vis dar yra tam tikrų sutankinimo procedūrų, jos įvykdomos ne per valandą ar dieną“, – sakė „Gosatomnadzor“ branduolinės saugos reguliavimo skyriaus vadovas Vigenas Maruchianas.

„Antrasis etapas (fizinis paleidimas – red.) bus pradėtas atsižvelgiant į eksploatavimo organizacijos – Baltarusijos AE – atsiųstą pranešimą, kad ji yra pasirengusi jo pradžiai“, – pridūrė jis.

Astravo AE statanti Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, rugpjūčio 7-ąją oficialiai pranešusi apie branduolinio kuro įkrovimo į pirmąjį reaktorių pradžią, skelbė, jog po to reaktorius bus įjungtas ir pasiektas minimalus kontroliuojamas lygis – 1 proc. galios.

Baltarusijos energetikos ministerija šį mėnesį pranešė, jog Astravo AE pirmąjį reaktorių prie šalies energetikos sistemos numatyta prijungti šių metų ketvirtą ketvirtį, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021-ųjų vasarį.

Pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 km nuo Lietuvos sienos. Projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola.

Dabartiniais planais, antrasis reaktorius bus įjungtas 2022 metų gegužę.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.

Apie pradėtą branduolinio kuro krovimą į reaktorių pranešė ir Rusijos atominės energetikos korporacija „Rosatom“, kurios antrinė bendrovė yra pagrindinė Astravo AE rangovė.

Penktadienio rytą į aktyviąją reaktoriaus zoną pradėtos krauti branduolinio kuro kasetės. Iš viso bus pakrautos 163 kasetės ir atlikti reikalingi bandymai.

Kaip skelbia „BelTA“, kiekvieną kasetę sudaro 312 branduolinio kuro elementų, kurių skersmuo – 9 mm, o aukštis – 4 m. Vieną kasetę sudaro 571 kg branduolinio kuro.

Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.

Baltarusija 2 400 megavatų (MW) galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 megavatų galios blokai.

„Rugpjūčio 6 dieną VATESI gavo pranešimą iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kad į Baltarusijos atominės elektrinės pirmąjį energijos bloką pradėtos vežti nenaudoto branduolinio kuro rinklės, kurias planuojama pradėti krauti į reaktorių“, – rašoma pranešime.

Anot inspekcijos, apie tai ją informavo ir Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija, su kuria yra pasirašytas tarpinstitucinis susitarimas dėl keitimosi informacija.

„Branduolinis kuras bus pradėtas krauti į reaktorių, vadovaujantis Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos branduolinės ir radiacinės saugos departamento išduotu leidimu ir suderinta darbų programa. Tokio leidimo išdavimą numatė Baltarusijos teisės aktų pakeitimai, atlikti liepos 30 dieną“, – teigia VATESI.

Inspekcija pranešė, kad ši informacija perduota Lietuvos institucijoms.

Branduolinio kuro rinklių įkrovimas į reaktorių, VATESI teigimu, yra svarbus AE pirmojo bloko paleidimo etapas. Įkrovus rinkles prasidės tolesni veiksmai – fizikinis, energetinis bei bandomasis pramoninis reaktoriaus naudojimas.

Pasak VATESI, Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos Astravo AE ir toliau lieka neatsakyti, taip pat neįgyvendintos streso testų metu tarptautinių ekspertų pateiktos bei  TATENA misijų rekomendacijos, ypač susijusios su ekstremaliais seisminiais įvykiais, avarijų prevencija bei valdymu, ir tai yra netoleruotina.

„2020 metų rugpjūčio 7 dieną bus pradėtas krauti branduolinis kuras į pirmojo reaktoriaus aktyviąją zoną. Tai yra vienas iš reaktoriaus įvedimo į eksploatavimą proceso etapų“, – teigiama ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Iš viso per rugpjūčio mėnesį į reaktorių bus pakrautos 163 branduolinio kuro kasetės, patikslino ministerija.

Anksčiau Minskas skelbė, jog Astravo AE pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas“ planuojamas rugpjūtį, o projektinį gamybos pajėgumą jis turėtų pasiekti 2021 metų vasarį.

Pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 km nuo Lietuvos sienos.

Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.

„Mes manome, kad rugpjūtį pradėsime krauti kurą į pirmąjį reaktorių. Po to reaktorius bus fiziškai įjungtas, o vėliau įvyks jo energetinis įjungimas“, – Baltarusijos valstybei naujienų agentūrai „Belta“ sakė Vladimiras Semaška.

„Užduotis – pirmasis reaktorius visa galia turėtų pradėti veikti 2021-aisiais, bent jau pirmąjį metų ketvirtį“, – pridūrė jis.

Kaip jau buvo skelbta, branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui iš Rusijos į Astravą buvo atgabentas gegužės pradžioje.

Branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola. Jėgainė turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.