Signalas iš Briuselio

Populistu laikomo premjero Roberto Fico vadovaujama koalicija nori sušvelninti bausmes už korupciją, ekonominius nusikaltimus ir atsisakyti policijos informatorių apsaugos. Šios reformos, kurias sukritikavo ES ir šalies opozicija, apima sprendimą panaikinti specializuotą prokuroro biurą, skirtą aukšto lygio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo byloms nagrinėti.

„ES įstatymai nurodo, kad valstybė, kuri negarantuoja apsaugos nuo korupcijos, negali gauti finansavimo“, – komentuodama Bratislavos planus agentūrai AFP teigė už vertybes ir skaidrumą atsakinga komisarė Vera Jourova.

Ji taip pat perspėjo, kad, panaikinus specializuotą prokuroro biurą, rizikuojama nuošalyje palikti kai kurias bylas. V. Jourova paragino R. Fico Vyriausybę prieš priimant reformas surengti išsamias konsultacijas.

„Prokurorai turi būti nepriklausomi nuo politikos, nes jiems gali tekti tvarkytis su bylomis, kuriose figūruoja aukšto rango politikai“, – nurodė V. Jourova ir pridūrė, kad baudžiamojo persekiojimo sistema turi būti visiškai apolitiška.

Reakcija: R. Fico pasivijo nauja protestų banga. Po 2018 m. masinių demonstracijų jam teko palikti premjero postą. / T. Benedikoviciaus / AFP / „Scanpix“ nuotr.

Visuomenė nesutinka

Pastarosiomis savaitėmis prieš šias reformas, kurias R. Fico administracija nori priimti pagreitinta tvarka, protestuoja tūkstančiai žmonių. Opozicijos lyderis Michalas Simecka sako, kad jų tikslas yra apsaugoti R. Fico nuo baudžiamojo persekiojimo.

Tripartinei Vyriausybei vadovaujantis teisininkas R. Fico gruodį pareiškė, kad specialiojo prokuroro biuras yra nebepataisomas.

„Slovakijos teismų sistemoje nėra vietos šiai žmogaus teises pažeidinėjančiai institucijai“, – tvirtino R. Fico ir pridūrė, kad jos įgaliojimus turėtų perimti vyriausiojo prokuroro biuras.

Praėjusią savaitę politikas taip pat pareiškė parlamentui, kad jo Vyriausybė darys viską, kad šios prieštaringai vertinamos reformos būtų priimtos.

R. Fico partija „Smer-SD“ pernai rugsėjį laimėjo visuotinius rinkimus. Pergalė suteikė R. Fico ketvirtą kadenciją premjero poste. Jo ankstesnė kadencija baigėsi pirma laiko 2018 m., kai visoje šalyje vyko protestai po su politikais susijusių verslininkų nusikaltimus tyrusio žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kusnirovos nužudymo.

ES įstatymai nurodo, kad valstybė, kuri negarantuoja apsaugos nuo korupcijos, negali gauti finansavimo.

Skaidrumas ir atvirumas

Šios teismų reformos praėjusią savaitę buvo sukritikuotos Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. „Šie pokyčiai kelia grėsmę teisminių procesų vientisumui ir kenkia ES kovai su sukčiavimu“, – sakoma dokumente.

Slovakija gali prisijungti prie kaimyninių šalių Vengrijos ir Lenkijos ir prarasti ES finansavimą dėl nuogąstavimų, susijusių su teisinės valstybės principais.

„Kyla problemų, kai rinkimų laimėtojas stengiasi daryti kuo didesnę įtaką reikalams, kurių neturėtų paveikti Vyriausybės politika, kaip numato teisinės valstybės principai“, – sakė V. Jourova.

EP savo rezoliucijoje taip pat sukritikavo R. Fico planus restruktūrizuoti visuomeninę televiziją ir radijo įmonę RTVS, taip pat jo sprendimą ignoruoti keturias žiniasklaidos priemones, kurios kritikuoja jo veiksmus.

ES įstatymų leidėjai pareikalavo „nutraukti žodines atakas prieš žiniasklaidos atstovus, kurios praeityje prisidėjo prie aplinkos, kurioje buvo įvykdyti smurtiniai nusikaltimai, kaip J. Kuciako ir M. Kusnirovos nužudymai“.

V. Jourova pažymėjo, kad R. Fico sprendimas nuošalyje palikti kai kurias žiniasklaidos priemones yra „žiniasklaidos pliuralizmo pažeidimas“.

„Tai taip pat yra tam tikras signalas apie politinės arenos skaidrumą ir atvirumą ir jos pasiryžimą diskutuoti ir pateikti argumentų“, – pridūrė ji.

32 metų vyras neteko gyvybės, o dar keturi žmonės dėl sužalojimų išvežti į ligonines, pranešė Bratislavos gelbėjimo tarnyba. Incidentas įvyko ketvirtadienį po vidurnakčio Dubravkos rajone, pranešė policija.

Policijos atstovas spaudai Michalas Szeiffas (Michalas Šeifas) vietos naujienų agentūrai TASR sakė, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko gavę skambučių iš žmonių, kurie pranešė apie šūvius ir sprogimą.

Policija paleido šūvių į vieną asmenį, sakė atstovas.

Naujienų portalo „Aktuality“ duomenimis, vienas vyras ėmė šaudyti iš vieno daugiabučio balkono, o tada puolė policininkus peiliu ir galiausiai buvo nušautas policijos.

Policija nepateikė daugiau detalių apie incidentą, tačiau sakė, kad atlieka tyrimą.

Prezidentai susitikimo Bratislavoje (Slovakija) metu taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione ir atsaką į Rusijos karą Ukrainoje, pranešė Prezidentūra.

G. Nausėda pabrėžė, kad priešakinės gynybos principų įgyvendinimas, Aljansui priklausančių valstybių gynybos biudžetų didinimas ir pagalba Ukrainai transatlantinės integracijos srityje – svarbiausi liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo prioritetai.

Prezidentas pasveikino Čekijos Senato sprendimą priimti rezoliuciją, kviečiančią nustatyti aiškų kelią Ukrainai į NATO.

„Tikiuosi, Vilniuje mums pavyks sutarti žingsnius, kuriuos turės padaryti ir Ukraina, ir NATO, kad pasibaigus karui Ukraina galėtų tapti NATO nare“, – sakė Lietuvos vadovas.

G. Nausėda Bratislavoje dalyvauja Bukarešto devyneto lyderių susitikime.

Visos keturios Višegrado grupės šalys – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – pastaraisiais metais ne kartą buvo įsitraukusios į ginčus su Briuseliu dėl Europos Sąjungos migracijos politikos.

Tačiau kalbėdama per spaudos konferenciją po susitikimo Slovakijos sostinėje Bratislavoje A. Merkel pabrėžė, kad Višegrado šalys „laiko labai svarbiu dalyku, kad mūsų (ES) pinigai būtų veiksmingai naudojami ir būtų užtikrinamas mūsų ekonominis vystymasis“.

Prieš imigrantus pasisakantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas dažnai kritikuodavo A. Merkel, ypač jos sprendimą 2015 metais plačiai atverti Vokietijos duris pabėgėliams.

Tačiau po ketvirtadienio susitikimo A. Merkel pati pabrėžė, jog svarbu apsaugoti ES išorines sienas, kad būtų galima išlaikyti laisvą judėjimą Šengeno zonoje.

„Mums reikia teisėtos migracijos, kad valstybės spręstų, kas gali atvykti, o ne neteisėtos migracijos“, – sakė kanclerė.

A. Merkel pridūrė, kad pasiūlius Slovakijos premjerui Peteriui Pelligrini (Peteriui Pelegriniui) visi penki lyderiai nutarė įkurti „plėtros projektą su Marokui“, turintį papildyti pastangas šalinti migracijos priežastis. Vokietijos vyriausybės vadovė pridūrė, kad artimiausiu metu bus paskelbta daugiau detalių.

Kanclerė priminė, kad šiemet bus minimos Berlyno sienos griūties 30-osios metinės ir kad Vokietija „niekada neužmirš (rytinių kaimynių) suteikto įkvėpimo, pagalbos ir palaikymo“, kad būtų užbaigtas komunistų valdymas ir atvertas kelias pakartotiniam Vokietijos suvienijimui.

Kalbėdamas toje pačioje spaudos konferencijoje V. Orbanas neslėpė fakto, kad nesutarimų išlieka.

„Neabejotina tiesa, kad pasaulį vertiname skirtingai. Tai akivaizdžiausia migracijos klausimu... bet, kitaip negu daugelis, manau, jog tai yra veikiau gerai, o ne blogai“, – sakė Vengrijos lyderis. Jis taip pat pabrėžė, kad nuomonių įvairovė Europos Sąjungoje yra labai svarbi.

Kita vertus, V. Orbanas pakartojo norįs, kad po gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų ES pakeistų kryptį.

„Jeigu ignoruosime Europos žmonių valią, tuomet kuriame Europos imperiją, o ne Sąjungą, – aiškino jis. – Būtent prieš tai mes sukilome prieš 30 metų.“

R. Meilutytė plauks keturiose, o A. Šeleikaitė ir B. Kanapienytė – trijose rungtyse.

2012 metų olimpinės čempionė Bratislavoje varžysis 50, 100 ir 200 metrų krūtine varžybose bei 50 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje.

A. Šeleikaitė plauks 50, 100 ir 200 metrų krūtine, o B. Kanapienytė 50, 100 ir 200 metrų peteliške varžybose.

Atrankos plaukimai kasdien vyks nuo 9 val. Lietuvos laiku (10 val. vietos laiku), o finalinių plaukimų sesijos – nuo 16 val. Lietuvos laiku (17 val. vietos laiku).

Startų tvarkaraštis:

Rūta Meilutytė

26 d. 100 m krūtine;

27 d. 50 m laisvu stiliumi;

27 d. 200 m krūtine;

28 d. 50 m. krūtine.

Agnė Šeleikaitė

26 d. 100 m krūtine;

27 d. 200 m krūtine;

28 d. 50 m. krūtine.

Beatričė Kanapienytė

26 d. 50 m peteliške; 

27 d. 200 m peteliške; 

28 d. 100 m. peteliške.

Kelių moksleivių suorganizuoto protesto dalyviai nešėsi plakatus su užrašais „Norime geresnės šalies“ ir „Fico gina vagis“, paminėdami kairiųjų pažiūrų premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą).

„Korupcija yra viena didžiausių Slovakijos problemų. Mūsų pinigai dingsta oligarchų kišenėse“, – sakė viena iš protesto organizatorių moksleivė Karolina Farska.

„Privalome veikti nedelsdami“, – pridūrė ji.

Protestui palaikymą pareiškė ir šalies prezidentas Andrejus Kiska, nevengiantis viešai kritikuoti vyriausybės. Vietos dienraščiui „Dennik N“ jis neseniai pareiškė: „Jei visi tylėsime, niekas čia nepasikeis“.

Protesto organizatoriai ragino atstatydinti vidaus reikalų ministrą Robertą Kalinaką, policijos vadą Tiborą Gašparą ir korupcijos bylų prokurorą Dušaną Kovačiką.

„Korupcija yra visur. Jei norite ką nors padaryti Slovakijoje, turite po ranka turėti storą vokelį“, – naujienų agentūrai AFP sakė 23 metų studentas Tomas Reichmannas (Tomas Reichmanas).

Su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“ neseniai paskelbė, kad ši euro zonos šalis, turinti 5,4 mln. gyventojų, yra septinta labiausiai korumpuota Europos Sąjungos valstybė.

Sumažinto slėgio vamzdynu kapsulėse ant elektromagnetinės pagalvės 1200 km/h greičiu keleivius gabenantis tinklas turėtų sujungti Bratislavą su kaimynine Austrijos Viena bei Vengrijos Budapeštu. Kelionės laikas visu maršrutu nuo dabartinių 8 val. automobiliu sutrumpėtų iki 40 min.

HTT sumanymas Slovakijoje sutiktas ovacijomis ir skambia retorika apie būsimą Europos inovacijų lopšį. Žinoma, net įgyvendinimo data – 2020 m. Ar tai realu, priklausys nuo politikos, biurokratijos ir išteklių – vien pirmajam projekto etapui neva prireiks 300 mln. dolerių.

Po ilgos pertraukos – biudžeto perteklius

Čekija po ilgametės pertraukos vėl sulaukė biudžeto pertekliaus – rugsėjo pabaigoje jis viršijo 82 mlrd. kronų, t. y. per 3 mlrd. eurų. Tai geriausias rodiklis nuo savarankiškos Čekijos respublikos pradžios 1993 m. Pernai tokiu pat metu šalies biudžetas jau smuko į 111 mln. eurų deficitą. Metų pabaigos sulaukti planuojama su subalansuotu biudžetu.

Nepaisant šio fakto, Čekijos finansų ministras milijardierius verslininkas Andrejus Babišas, kuriam pranašaujama būsimo šalies premjero ateitis, nes jo partija – kol kas valdančiosios koalicijos su socialdemokratais ir krikščionimis demokratais narė – pirmauja apklausose ir prieš pusę mėnesio vykusiuose vietos rinkimuose, kitų metų biudžetui planuoja daugiau nei 2 mlrd. eurų deficitą.

Dešinė opozicija pasigenda investicijų, struktūrinio deficito mažinimo priemonių dabartinio Čekijos ūkio bumo sąlygomis ir piktinasi dideliu numatomu valstybės tarnautojų samdymu bei pašalpų ir algų švaistymu. Finansų ministras atkerta, jog Čekijai itin gerai sekasi rinkti mokesčius, o tas rodiklis dar šoktelsiąs kitąmet, nes nuo sausio 1 d. čia įsigalios elektroninė mokesčių surinkimo sistema, panaši kaip Kroatijoje, fiksuosianti kiekvieno kasos aparato duomenis.

Finansų ministras pabrėžia, kad jo tikslas – pasiekti, jog Čekija atsidurtų tarp penkių geriausiai mokesčius surenkančių valstybių Europos Sąjungoje. Anot jo, Čekijai smarkiai stinga mokytojų, kareivių bei policininkų, todėl valstybės tarnautojų skaičius išaugsiąs beveik 8 tūkst.

Opozicija prikaišioja, kad ir taip biurokratija apaugusioje Čekijoje keliais šimtais padaugės valstybės samdomų biurokratų, o bendras valstybės tarnautojų skaičius dešimtmilijoninėje valstybėje kitąmet sieks 450 tūkst. Finansų ministerija ateinantiems metams planuoja 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą – apie 2 proc. mažesnį už šių metų rekordą – 1,2 proc. infliaciją ir 4 proc. nedarbo lygį.

Labiausiai Čekijoje reikalingi vairuotojai

Dalies žinovų nuomone, nedarbo lygis Čekijoje beveik pasiekė kritiškai pavojingą dugną, kuomet darbo jėgos stygius gali tapti pagrindiniu ūkio augimo stabdžiu, iškraipyti algų politiką ir neigiamai paveikti infliaciją. ES nedarbo vidurkis artėja prie 9 proc., o Čekija su 4 proc. pirmauja. Šalyje žmonių be darbo skaičius smuko iki 380 tūkst., o laisvų darbo vietų kiekis išaugo iki 140 tūkst.

Pasak analitikų, skaičiai liudija čekų ilgalaikį nenorą dėl darbo keisti gyvenamosios vietos, tačiau užvis labiau tai pradeda atspindėti struktūrinę darbo rinkos ydą – nepakankamą konkrečių profesijų parengimą profesinėse ir aukštosiose mokyklose.

Labiausiai į pramonę ir eksportą orientuotoje Čekijoje stinga techninių profesijų darbo jėgos. Šis stygius sudaro per 40 proc. visų egzistuojančių laisvų darbo vietų. Didžiausia paklausa – autobusų ir krovininių automobilių vairuotojų.  Ji sudaro 5 proc. ieškomų darbuotojų.

Po vairuotojų – technikai, sandėlininkai, pagalbiniai darbininkai, staklių operatoriai, montuotojai, šaltkalviai. Čekijos pramonės ir susisiekimo sąjunga paskelbė darbo jėgos paieškas užsienyje, tradiciškai – Ukrainoje, garantuodama lengvatines ir pagreitintas įdarbinimo sąlygas ir tikėdamasi užlopyti spragą rinkoje. Iniciatyvos kritikai būgštauja, kad darbo jėga iš skurdesnių Rytų valstybių ilgainiui lems algų stagnaciją, o tai pakenks ūkio augimui.

Minimalia alga slovakai pralenks čekus

Padidinti minimalią algą nuo kitų metų nusprendė centro kairės Slovakijos vyriausybė. Alga sieks 435 eurus ir pirmą kartą nuo Čekoslovakijos Federacijos išsiskyrimo 1993 m. pralenks minimalią algą Čekijoje, kuri kitąmet bus beveik 20 eurų mažesnė ir sieks 407 eurus.

Dalis apžvalgininkų pabrėžia, kad tai neatspindi realios ūkio padėties. Veikiau, anot jų, šis Slovakijos premjero Roberto Fico žingsnis esąs politinis gestas ir tam tikru mastu pastanga susigrąžinti bent dalį Čekijoje uždarbiaujančių slovakų.

„Škoda“ gamina naują automobilio modelį

Sparčiausiai pasaulyje auganti automobilių pramonės šaka – vadinamieji SUV automobiliai – susilaukė ir čekiško prieaugio. Tarptautiniu mastu pristatytas sportiškai-darbinis sukryžmintas modelis „Škoda Kodiaq“.

Modelio gamyba pradėta vienoje iš Čekijos gamyklų Kvasiny mieste, po kurios stogu surenkami du kiti „Škodos“ modeliai – „Superb“ bei „Yeti“, o taip pat ispaniško „Seat“ SUV modelis „Ateca“.

„Kodiaq“ į rinką ateina po milijardinės apimties gamyklos plėtros ir 2 tūkst. naujų darbuotojų samdymo – iš viso 8 tūkst. jų ten dirbs trimis pamainomis.

„Škodos“ gamyklos dirba Čekijoje, Kinijoje, Rusijoje, Indijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir samdo dešimtis tūkstančių žmonių.

„ES pasinaudos šia galimybe, kad galėtų visuomenei parodyti: „Paklausykit, žmonės, dabar jūs pamatysite, kodėl svarbu yra likti ES. Tokia bus (ES) pozicija“, – interviu „Financial Times“ sakė R. Fico, kurio šalis dabar pirmininkauja Bendrijai.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Teresa Mei) ne kartą yra sakiusi, kad Britanija sėkmingai išstos iš Europos Sąjungos, bet dar turi apsispręsti, ar ji darys spaudimą siekdama išsaugoti prieigą prie ES bendrosios rinkos, ar sugriežtinti imigracijos kontrolę.

„Jie blefuoja, – sakė R. Fico, kalbėdamas apie Londono pasitikėjimą savimi. – Net jeigu jie yra penkta pagal dydį ekonomika pasaulyje – aš suprantu jų finansinę svarbą – (išstojimas) bus labai skausmingas Jungtinei Karalystei“.

Penktadienį vykusiame ES viršūnių susitikime Britanijos atstovai nedalyvavo. Šis susitikimas buvo jau antras po birželį įvykusio referendumo Didžiojoje Britanijoje, per kurį šalies gyventojai pasisakė už pasitraukimą iš ES.

Slovakijos sostinėje Bratislavoje ES lyderiai susitarė per pusę metų sukurti naują „viziją“, kuri padėtų atkurti pasitikėjimą Bendrija ir jos vienybę.

„Daugiau atsakomybės mums visiems europinių valstybių lyderiams. Daugiau atsakomybės, daugiau drąsos priimti sprendimus, kurių reikia mūsų žmonėms, ir jokios krizės nebus“, – pareiškė prezidentė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį atvykusi į ES viršūnių įspėjo, kad Europos Sąjunga yra „kritinėje padėtyje“. Pasak A.Merkel, blokas turi pagerinti padėtį „saugumo – vidaus ir išorinio – kovos su terorizmu, gynybos bendradarbiavimo srityse“.

Tuo metu D.Grybauskaitė teigia, kad krizę vadintų ne Europos, o labiau Europos politinio sektoriaus, kuris „savo sprendimų nepriėmimą ar dalykinį neįgalumą mėgina permesti į kažkokią, taip vadinamą Europą, ar Briuselį“.

„Aš visada apie Europą galvoju pozityviai ir optimistiškai“, – sakė D.Grybauskaitė.

Europos Sąjungos lyderiai, susirinkę penktadienį be Britanijos atstovų, susitarė iki ateinančio kovo parengti bloko sėkmės viziją po netikėto Jungtinės Karalystės apsisprendimo pasitraukti iš Bendrijos, sakoma jų deklaracijoje.

27 šalių lyderiai, susitikę Slovakijos sostinėje, nubrėžė gaires, kaip bus stengiamasi pagerinti ES atsaką į migracijos, saugumo ir ekonomikos iššūkius. Šis planas bus patvirtintas 2017-ųjų kovą Romoje, minint ES įkūrimo sutarties 60-ąsias metines.

„Bratislavoje įsipareigojame per ateinančius mėnesius pateikti savo piliečiams patrauklios ES, kuria jie galėtų pasitikėti ir kurią jie galėtų palaikyti, viziją. Esame įsitikinę, kad turėsime valios ir pajėgumų tai pasiekti“, – sakoma vadinamojoje Bratislavos deklaracijoje.

„ES nėra tobula, bet ji yra geriausias mūsų turimas įrankis spręsti naujiems iššūkiams, su kuriais susiduriame. Mums reikia, kad ES ne tik garantuotų taiką ir demokratiją, bet ir mūsų žmonių saugumą“, – nurodoma dokumente.

Lyderiai pabrėžė esantys pasiryžę žengti į priekį, nors Britanija, viena didžiausių bloko narių, per birželio 23 dieną vykusį referendumą nubalsavo išstoti iš ES.

„Nors viena šalis nusprendė išeiti, ES lieka nepamainoma visiems kitiems iš mūsų“, – sakoma deklaracijoje, taip pat pažymima, kad Bendrija užtikrino taiką „po karų ir gilaus susipriešinimo mūsų žemyne“.

„Esame pasiryžę kurti ES sėkmę su 27 šalimis narėmis, remdamiesi šia bendra istorija“, – nurodoma dokumente.

Daugiausiai dėmesio šiame neformaliame viršūnių susitikime bus skirta bendradarbiavimui gynybos srityje bei sienų apsaugai, blokui stengiantis įveikti gilius nesutarimus, ypač migracijos klausimu.

27-ių valstybių lyderiai susitiks Bratislavos pilyje prie Dunojaus parengti vadinamojo kelio gairių plano, kuris turėtų būti patvirtintas ateinančių metų kovą Romoje, kai bus minimos 60-osios ES steigiamosios sutarties metinės.

Europai dar neatsigavus po ją užklupusios sunkiausios migrantų krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat kruvinų teroro atakų ir 2008 metų finansų sistemos griūties padarinių, lyderiai nori pademonstruoti, kad jie gali pasimokyti iš visą Senąjį žemyną sukrėtusio britų referendumo, per kurį šalis nubalsavo už pasitraukimą iš ES.

Tačiau jie vis dar nesutaria dėl atsakymų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas viršūnių susitikimo išvakarėse sakė, kad lyderiai turi „blaiviai ir absoliučiai sąžiningai vertinti situaciją“.

Pasak D.Tusko, jis pristatys „kelio gaires“, ir viliasi, jog tai bus pirmas žingsnis, siekiant parodyti ES piliečiams, kad „išmokome „Brexit“ pamokas ir galime atkurti stabilumą“.

Migracijos politika neabejotinai bus vienas sunkiausių darbotvarkės klausimų. Ši tema tebekursto didžiulę įtampą Bendrijoje – tai atspindi ir šią savaitę Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno (Žano Aselborno) išsakytas raginimas įšaldyti Vengrijos narystę bloke, nes ši šalis, anot jo, su pabėgėliais elgiasi kaip su „galvijais“.

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) mano, kad ES ateičiai „pavojaus nėra“. Tai jis pareiškė trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre pristatęs virtinę ekonomikos ir saugumo priemonių.

Jo siūlymas steigti Europos karinę vadavietę aiškiai rodo, kad bendradarbiavimas gynybos srityje yra tai, kas gali sutelkti 27 bloko lyderius tokiu metu, kai jokiais kitais klausimais jie negali rasti bendros nuomonės.

Prancūzija ir Vokietija, dvi didžiosios bloko valstybės, parengė planus dėl „aktyvesnės gynybos politikos“, kuria būtų siekiama atkurti teroro išpuolių, migrantų krizės ir globalizacijos susilpnintą pasitikėjimą.

Viršūnių susitikimo išvakarėse Paryžiuje susitikę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as (Fransua Holandas) paragino parengti „kelio gairių planą“, kuris užtikrintų ES sienų saugumą ir leistų Europai išlikti „vilties žemynu“.

„Brexit“ atveria kelią pradėti įgyvendinti tokius planus, nes anksčiau Jungtinė Karalystė griežtai pasisakydavo prieš bet kokius žingsnius kurti bendrą ES kariuomenę. Londonas nuogąstavo, kad susitelkti į tokių ginkluotųjų pajėgų kūrimą reikštų susilpninti NATO vaidmenį.

ES lyderiai Bratislavoje oficialiai nesvarstys „Brexit“ derybų klausimo. Europa nekantriai laukia, kad Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Teresa Mei) inicijuotų dvejus metus truksiantį išstojimo procesą ir išdėstys Londono reikalavimus dėl būsimų ryšių.

Skeldėjanti vienybė

Aukšto rango ES pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo pavardės, sakė, kad buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas, pastarosiomis savaitėmis keliavęs po Europos šalių sostines, kad išklausytų lyderių nuomonių, nori, kad Bratislavos susitikimas „atkurtų pasitikėjimą ES parodant, kad mes įsisąmoninome „Brexit“ žinią“.

„Negalime apeiti šios diskusijos Bratislavoje, net jei ji ne visada bus maloni. Visgi viliuosi, kad jis bus mandagi! – sakė pareigūnas.

Tuo pat metu D.Tuskas aiškiai pasakė, kad didesnių galių suteikimas Briuseliui „nėra pageidaujamas receptas“, nes dėl to išaugo parama „Brexit“.

Bendrija, turinti 500 mln. gyventojų, jaučia didžiulį spaudimą nuo 2008 metų pasaulinės finansų krizės, dėl kurios milijonai žmonių neteko darbo. Šios krizės paskatinta griežto taupymo politika privertė suabejoti Briuselio tvirtinimu, kad tik ES garantuoja geresnę ekonominę ateitį.

Tuo tarpu Rusijos intervencija Ukrainoje, migrantų krizė ir kruvini džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) išpuoliai Prancūzijoje ir Belgijoje ­– pačioje Europos širdyje – savo ruožtu pakirto tikėjimą, kad ES gali apsaugoti savo piliečius.

Visur Bendrijoje matyti ženklų, kad bloko vienybė skeldėja.

Triskart finansiškai gelbėta Graikija praėjusią savaitę sukvietė į Atėnus daugiausia centro ir centro kairiosios pakraipos pietinių ES šalių lyderius, kurie drauge paragino kolegas iš šiaurinių bloko valstybių prisiimti daugiau naštos sprendžiant migrantų krizę ir sušvelninti poziciją dėl taupymo.

Savo ruožtu rytinės Europos šalys – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija – atsisako priimti daugiau migrantų ir laikosi nuomonės, kad ES ateitis yra nacionalinės valstybės, o ne centralizuota supervalstybė.

Tuo tarpu Britanija palikta už borto ir, kaip rašo laikraštis „The Times“, su ja elgiamasi kaip su parijo statusą turinčia šalimi, nors Londonas turėtų dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie svarbūs šaliai, kol ji tebėra bloko narė.