JAV žaliavinės naftos WTI rūšies sandorių kaina sumažėjo 6,1 proc. ir siekė 67,42 JAV dolerio už barelį.

„Brent“ rūšies naftos sandorių kaina nukrito 5,4 proc. iki 69,61 JAV dolerio.

Naftą išgaunančios valstybės (OPEC) ir jų sąjungininkai sekmadienį susitarė nuo rugpjūčio išgauti papildomus 400 tūkst. barelių naftos per dieną, kad patenkintų augančią paklausą ekonomikai atsigaunant.

Tuo pat metu rinkos vis labiau nervinasi dėl to, kad plintanti koronaviruso delta atmaina gali pakenkti ekonomikos atsigavimui.

„Oanda“ prekybos grupės analitikas Edwardas Moya teigė, kad investuotojai visame pasaulyje parduoda akcijas, žaliavas ir kriptovaliutas ir vietoj to perka JAV iždo trumpalaikius ar ilgalaikius vertybinius popierius, kurie laikomi saugesne investicija.

„Rizikos vengimas įsitvirtina, nes delta atmainos sklaida skatina ieškoti saugumo, o  pasaulinės ekonominės problemos stiprėja“, – sakė jis.

Vasario mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina apie 14 val. 45 min. Grinvičo laiku buvo padidėjusi 2,4 proc. ir siekė 50,05 JAV dolerio.

Tuo metu sausio mėnesio ateities sandorių JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina pasiekė didžiausią lygį nuo kovo 5 d. ir siekė 46,71 JAV dolerio.

Naftos perdirbimo bendrovės "Orlen Lietuvos" didmeninė dyzelino kaina nuo praėjusios savaitės padidėjo 5 centais. "Lietuvos rytas" rašo, kad ketvirtadienį litras dyzelino kainavo 84 centus, penktadienį - 86 centai, o pirmadienį - 89 centai.

"Orlen Lietuva" generalinis direktorius Ireneuszas Fafara neseniai tvirtino, kad "degalų kainos tiesiogiai neatspindi naftos kainų ir nekinta tučtuojau, kai tik pasikeičia naftos kaina". Tačiau padidėjus ateities sandorių naftos kainai, pradėjo augti ir dyzelino kaina.

WTI rūšies naftos kainos spalio sandoriams pakilo 52 centais -iki 43,08 JAV dolerio už barelį. "Brent" kainos spalio sandoriams sustiprėjo 23 centais - iki 47,79 JAV dolerio už barelį. Ketvirtadienį abiejų rūšių naftos kainos pakilo 10,3 proc, o prieš tai buvo smukusios labiausiai per šešerius su puse metų.

Pagrindinių pasaulio ekonomikų plėtra lieka pasyvi ir be aiškios tolimesnės krypties, o pastaruoju metu stipriau dominuoja ekonomikų augimą galintys stabdyti rizikos veiksniai, teigia SEB grupės ekonomistai.

Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ pabrėžiama, kad Kinijos ūkio augimas lėtės palaipsniui ir bus sukontroliuotas, o JAV centrinis bankas jau rugsėjį gali ryžtis bazinių palūkanų normų didinimui.

„JAV ekonomika vis dar nėra pagavusi tikrojo plėtros pagreičio nepaisant sparčiai mažėjančio nedarbo lygio šalyje. Euro zonos ekonomikų augimas lieka kuklus, bet kartu atsparus skolų problemoms Graikijoje. Kinijos akcijų kainų pastarosiomis dienomis kritimas kartu su juanio devalvacija kelia daug klausimų dėl šalies ekonominio stabilumo“, - teigiama SEB pranešime spaudai.

Anot SEB ekonomistų, kitų besivystančių valstybių ekonomikų plėtros lūkesčiai yra gana pesimistiški žvelgiant į kritusias žaliavų kainas bei galimą kapitalo pasitraukimą JAV centriniam bankui pradedant kelti bazines palūkanų normas.

SEB grupės analitikai sumažino šių metų JAV ūkio plėtros prognozę nuo 2,7 proc. iki 2,4 procento. Tikimasi, kad ir JAV ūkio augimo pagrindu ir toliau liks namų ūkių vartojimas, kuris šiais metais bus didžiausias nuo 2005 metais, tuo tarpu gamybos sektoriuje, kuriam dėl stipresnio JAV dolerio kurso bus sunkiau konkuruoti eksporto rinkose, vyraus prastesnės nuotaikos vyraus.

„Pakankamai didelė tikimybė, kad rugsėjį FED ryšis pirmajam po ilgo laikotarpio bazinių palūkanų normų kėlimui, jeigu rugpjūčio mėnesio darbo rinkos rodikliai neparodys netikėtumų. Tam neturėtų sutrukdyti ir žema kainų bei darbo užmokesčio infliacija. Kartu labai tikėtina, kad antrasis bazinių palūkanų normų kėlimas bus vykdomas taip pat labai atsargiai ir anksčiausiai tikėtinas 2016-ųjų kovo mėnesį“, - teigiama apžvalgoje.

SEB ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomikos augimas šiemet sieks 1,6 proc. - 0,8 procentinio punkto didesnis nei praėjusiais metais. Kritusios naftos kainos, susilpnėjęs euras bei Europos centrinio banko (ECB) vykdomos ekonomikos skatinimo priemonės leidžia tikėtis augimo paspartėjimo nepaisant liekančio Graikijos skolų problemos galvosūkio.

„Be to, nerimo suteikia ir Kinijos, kuri yra viena pagrindinių eksporto partnerių, ekonomikos būklė. ECB, esant žemai infliacijai, lėtam ekonomikos atsigavimui bei Graikijos problemoms, turėtų tęsti skatinamąją pinigų politiką tiek ilgai, kiek to reikės ir, matyt, ilgiau nei dabar nustatytas periodas“, - rašoma apžvalgoje.

Rusijos ekonomikos augimo galimybės toliau prastėja mažėjant žaliavinės naftos kainai, todėl SEB grupės ekonomistai paliko nepakeistą ankstesnę 4 proc. BVP šiais metais smukimo prognozę. Kitais metais Rusijos ekonomikos smukimas veikiausiai tęsis ir sudarys 1 procentą. Didžiausią nuosmukį Europoje išgyvena Ukraina, kurios ekonomika 2015 metais gali kristi 12 proc., bet šalis turėtų išvengti nemokumo Tarptautiniam Valiutos Fondui tęsiant piniginę paramą šiai valstybei.

SEB analitikai taip pat sumažino vidutinės „Brent“ naftos kainos 2015 m. prognozę nuo 60 iki 54 JAV dolerių už barelį, o 2016 metais laukiama 55 JAV dolerių už barelį vidutinės kainos. Pastaruoju metu naftos gavyba viršija vartojimą 2 mln. barelių per dieną ir bent kol kas mažai tikėtina, kad OPEC narės imtųsi mažinti gavybos apimtis.

Rusijos koncernas "Gazprom" pareiškė, kad į Europą eksportuojamos dujos šiemet gali atpigti 30 proc. - prognozuojama vidutinė jų kaina gali siekti 242 JAV dolerius už tūkstantį kubų.

"Tokia kaina paskaičiuota, remiantis prielaida, jog "Brent" naftos barelis šiemet kainuos vidutiniškai 55 dolerius. Atsižvelgus į dabartinę rinkos konjunktūrą bei jos kitimo tendencijas, dujų kaina gali būti didesnė", - pareiškė "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.

Jo žodžiais, Europai tiekiamų dujų vidutinė kaina paskutinį 2014 metų ketvirtį buvo 330,88 dolerio, o pirmąjį šių metų ketvirtį - 289 doleriai.

Rusija tikisi šiemet į Europą eksportuoti 152-153 mlrd. kubų dujų. Pernai jų eksportuota 147 mlrd. kubų.

Šveicarijos banko UBS analitikai 15–25 proc. sumažino „Brent“ ir WTI rūšių naftos kainų 2015–2016 metais prognozes.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybėms narėms vengiant įsikišimo, pasaulio rinka pusiausvyrą stengsis atkurti pati ir šio tikslo sieks tradiciniu būdu – didindama paklausą ir lėtindama pasiūlos augimą, mano ekspertai.

Jų skaičiavimais, naftos perteklius pasaulyje šiuo metu sudaro apie 1,3 mln. barelių per dieną.

Banko analitikai mano, kad OPEC visgi galėtų sumažinti gavybą, jeigu pamatytų, kad pasaulio rinka dėl kartelio neveikimo tampa nestabili.

UBS vertinimais, šiemet WTI rūšies naftos kaina sieks vidutiniškai 49 JAV dolerius už barelį, o ne 64,75 JAV dolerio už barelį, kaip prognozuota anksčiau. 2016 metų prognozė sumažinta nuo 75 iki 62,5 JAV dolerio už barelį.

„Brent“ rūšies nafta šiemet, spėjama, kainuos vidutiniškai 52,5 JAV dolerio už barelį, o ne 69,75 JAV dolerio už barelį, kaip prognozuota anksčiau. 2016 metų prognozė sumažinta nuo 80 iki 67,5 JAV dolerio už barelį.

Elektros kaina pirmąjį 2014 m. pusmetį „Nord Pool Spot“ biržoje Suomijoje buvo 15 proc. žemesnė nei praėjusių metų tą patį laikotarpį ir siekė 34,9 eurų/MWh.

Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje kaina išliko tokia pati – 24 proc. didesnė nei Suomijoje – 46,3 eurų/MWh. Kainai kristi Lietuvoje neleido sumažėjęs vandens lygis Dauguvos upėje ir esamų jungčių pralaidumų trūkumai.

„Lyginant šiuos ir praėjusius metus, elektros kaina Šiaurės šalyse kito. Pokyčiams įtakos turėjo 3 proc. mažesnis elektros suvartojimas ir 10 proc. anglies kainos kritimas. Svarbu ir tai, kad vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose pasiekė praėjusių metų, o taip pat ir vidutinį ilgametį lygį. Visgi Latvijoje vandens lygis Dauguvos upėje buvo žemesnis nei įprastai, taigi gamyba hidroelektrinėse sumažėjo, o tai iš dalies lėmė itin neryškius elektros kainos pokyčius Lietuvoje ir kaimyninėje šalyje“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasak G. Junghans, 2014 m. pradžioje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ jungtis didino perdavimo pajėgumus tarp Estijos ir Suomijos nuo 650 MW iki 1000 MW. Dėl išaugusių importo pajėgumų elektros kainos minėtose šalyse 93 proc. laiko buvo vienodos, lyginant su 64 proc. 2013 m. pirmąjį pusmetį, o elektros kaina Estijoje nukrito 19 proc., iki 35,3 eurų/MWh. Elektros importas pirmąjį metų pusmetį iš Šiaurės į Baltijos šalis išaugo beveik keturis kartus ir siekė 2,035 GWh.

Visgi Lietuvoje ir Latvijoje dėl vis dar nepakankamų pralaidumų elektros kainos yra didesnės – pirmąjį šių metų pusmetį kaina buvo maždaug 33 proc. didesnė nei Šiaurės šalyse. Taip pat kainos tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos dėl perkrovų Estijos-Latvijos pasienyje buvo 11 eurų/MWh didesnės, kai tuo tarpu 2013 m. pirmąjį pusmetį šis skirtumas tesiekė 2,5 eurų/MWh.

Elektros kainoms įtakos turėjo ir CO2 kvotų kaina, kuri šį pusmetį buvo vidutiniškai 28 proc. didesnė – 6 eurų/t. Visgi tai – beveik penkis kartus mažiau nei istoriškai aukščiausias kainų lygis 2008 m. Taigi gana žemos CO2 ir anglies kainos sumažino gamybos kaštus anglimi kūrenamose elektrinėse, tad ir elektros kaina Šiaurės šalyse mažėjo.

G. Junghans pastebi, kad gamtinių dujų kaina Latvijoje bei Lietuvoje priklauso ir nuo naftos produktų kainos. Pirmąjį metų pusmetį vidutinė gamtinių dujų kaina, suvartojantiems daugiau nei 100 000 nm3, buvo 35,3 eurų/MWh – 7 proc. mažesnė nei praėjusiais metais, kuomet ji siekė 38 eurų/MWh. Tuo tarpu „Brent“ naftos kaina šiemet buvo 108.9 JAV dol,/bbl ir, lyginant su praėjusiais metais, žymiai nekito (107.5 JAV dol./bbl). Taigi didelių gamtinių dujų kainos pokyčių artimiausiais mėnesiais nesitikima. Tačiau „Elektrum“ atstovas pabrėžia, kad aukštos gamtinių dujų ir žemos elektros kainos mažina kogeneracinių elektrinių konkurencingumą ir skatina gaminamą vietinę elektrą pakeisti importuojama.

Naftos perdirbimo įmonė "Orlen Lietuva", pritaikyta perdirbti rusišką "Urals" tipo naftą, kuri atgabenama iš Primorsko uosto, galėtų perdirbti ir Šiaurės jūroje išgaunamą "Brent" tipo naftą, tvirtina "Klaipėdos naftos" komercijos direktorius Sigitas Zakalskis.

"Negaudama naftos įprastomis komercinėmis sąlygomis iš Rusijos tiekėjų, "Orlen Lietuva" turi galimybių ja apsirūpinti iš kitų tiekėjų, galinčių tiekti naftą iš Šiaurės jūros arba kitų telkinių. Taip pat turime galimybę importuoti degalus iš Vakarų Europos naftos perdirbėjų jūrų transportu per jau egzistuojančią infrastruktūrą - "Klaipėdos naftą", - Energetikos ministerijoje vykusiame pasitarime sakė S.Zakalskis.

"Orlen Lietuvos" technologai teigė, kad gamykla gali perdirbti bet kokio tipo naftą. Tiesa, dabar naudojamoje "Urals" naftoje yra nemažai sieros, tad jos atitikmenų reikėtų ieškoti Saudo Arabijoje ar kitose to regiono šalyse.

"Žinoma, "Urals" nafta yra šiek tiek pigesnė, nors tas skirtumas nedidelis, keli doleriai už barelį. Todėl atsigabenti naftos iš kitur tikrai nebūtų rūpesčių", -sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas.

Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ ekspertai sumažino „Brent“ rūšies naftos kainų 2014 ir 2015 metais prognozes.

Prognozuojamos „Brent“ kainos sumažintos maždaug 20 JAV dolerių už barelį. Banko ekspertų vertinimais, 2014 metais šios rūšies nafta vidutiniškai kainuos 110 JAV dolerių už barelį, o 2015 metais – 115 JAV dolerių už barelį.

Analitikai mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje vidutinė „Brent“ kaina ir toliau viršys 100 JAV dolerių už barelį kartelę.