„Turiu problemą, lengvą bronchitą“, – per priėmimą Vatikane užkimusiu balsu pasakė popiežius.

Sveikatos problemos vis labiau kamuoja 87 metų Pranciškų, nuo 2013 m. vadovaujantį Katalikų bažnyčiai. Gruodžio pradžioje Pranciškus dėl ūmaus bronchito turėjo atšaukti dalyvavimą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Dubajuje ir kelis kitus pasirodymus. Ne kartą kiti aukšto rango dvasininkai vietoj jo sakė kalbas. Pernai pontifikas du kartus buvo paguldytas į Romos ligoninę, jam buvo atlikta pilvo operacija.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pranešė, kad antradienį, 18.45 val., Vaidaugų gatvėje gyvenantis nepilnametis mirė savo namuose.

Yra žinoma, kad paauglys sirgo, turėjo temperatūros ir kosėjo. Dėl ligos jis kreipėsi į šeimos gydytoją. Medikė konsultavo vaikiną ir pirmadienį, paskyrė jam gydymą, tačiau būklė ne gerėjo, o blogėjo.

Jam buvo diagnozuotas ūmus bronchitas.

Antradienį pablogėjus jaunuolio būklei į namus buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Jie reanimavo vaikiną apie valandą, tačiau padėti jam nepavyko, medikai konstatavo paauglio mirtį.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pasakojo, kad medikams atvykus vaikinas jau buvo ištiktas klinikinės mirties.

Pasak medikės, mama kviesdama greitąją minėjo, kad sūnus karščiavo kelias dienas, kad buvo nualpęs.

„Manyčiau, kad mama nuo ryto turbūt matė blogėjančią sūnaus būklę, bet o greitoji buvo iškviesta beveik 18 val. pati mama teigė, kad sūnaus būklė blogėjo. Požymių, kad vaikinas sirgo meningokokine infekcija nebuvo. Patalogoanatomai išsiaiškins mirties priežastį, – kalbėjo N.Dambrauskienė. – Pagrindinis patarimas – pastebėjus kitokius simptomus, kurie kelia nerimą, reikia nedelsti. Geriau bereikalingai išsikviesti greitąją pagalbą ir nuvykti į Priėmimo skyrių specialisto konsultacijai nei laukti ir stebėti blogėjančią būklę. Jeigu būklė leidžia, o gydymo įstaiga yra netoli, galima vykti ir patiems. Būna tokių klastingų susirgimų, kad sunku nuspėti jų eigą ir teisingai pasielgti. Nepamenu kito tokios skaudaus atvejo, neseniai įvykusio mūsų mieste. Kas geriau pažįsta savo sergantį artimąjį, jei ne artimieji. Jeigu pastebima, kad būklė ne gerėja, o blogėja, visais atvejais reikia skambinti į greitąją. Delsti ar tikėtis, kad pagerės, nereikia. Derėtų sunerimti ir ieškoti kvalifikuotos pagalbos.“

Tyrimo ėmęsi policininkai ketina pirmiausiai sulaukti teismo medicinos ekspertų išvadų ir bendrauti su velionio artimaisiais bei jį gydžiusia šeimos gydytoja.

Ponia Bush į Metodistų ligoninę Hjustone atvyko trečiadienį, kiek vėliau už savo vyrą, buvusį prezidentą George'ą H.W. Bushą (Džordžą H.V.Bušą), kuriam buvo nustatytas plaučių uždegimas. Ji yra 91-erių, jis – 92-ejų metų amžiaus.

Barbarai Bush dar sekmadienį buvo pasakyta, kad gali vykti namo, bet šeimos atstovas Jimas McGrathas (Džimas Makgratas) sakė, jog ji nusprendusi dar vieną naktį praleisti ligoninėje, kad visiškai atsigautų ir pabūtų greta savo vyro.

Gydytoja Amy Mynderse (Eimi Mainders) pirmadienį pranešė, kad ponia Bush išrašyta.

Tuo tarpu 41-asis JAV prezidentas vis dar gydomas, bet jau perkeltas iš intensyvios terapijos skyriaus.

Gydytojai sako, kad prezidentas G.H.W. Bushas sėdi, juokiasi, juokauja, klausia, kada jam bus leista važiuoti namo iš ligoninės, kurioje gydosi jau 10 dienų.

Gydytojas Clintas Doerras (Klintas Doeras) per spaudos konferenciją pirmadienį dar sakė, kad buvęs prezidentas stebi televiziją, prašo troškintų austrių, sako norįs važiuoti namo.

Bušai yra kartu daugiau kaip 70 metų, – jie yra ilgiausiai gyvenant prezidentinė pora per visą Amerikos istoriją.

Išlindusi pavasario saulė išginė visus į lauką – popietėmis ir savaitgaliais žaliose miesto erdvėse „įsikuria“ šeimos su klegančiais vaikais. Bėgiojantys mažyliai prasegtomis striukėmis, perpūsti vis dar stipraus vėjo, nejučia pradeda kosėti, kiek vėliau – sloguoti ir karščiuoti. Išsiilgę šilumos tėvai pernelyg dažnai įtiki, kad žiemos, atitinkamai ir ligų, sezonas pasibaigė, tačiau medikai perspėja – pavasarį sergamumas kvėpavimo takų ligomis neišnyksta. Kaip atpažinti, kada tai tik lengvas šalto oro paveiktas kosulys, o kada – rimtą ligą išduodantis simptomas?

Kaip iš kosulio atpažinti ligą?

Gydytoja vaikų pulmonologė Jovita Mažeikienė teigia, kad kosulys – natūralus organizmo apsauginis refleksas: „Tai yra staigus oro išstūmimas iš plaučių, dėl to savaime kosulys – naudingas dalykas. Jis padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ir svetimkūnių, tačiau užsitęsęs kosulys gali reikšti sveikatos sutrikimą. Dažniausiai kosulį sukelia virusinė infekcija, vadinama peršalimu, vėliau gali prasidėti ir bakteriniai susirgimai, todėl norint teisingai ir sėkmingai gydytis, labai svarbu suprasti jo prigimtį.“

Anot specialistės, egzistuoja dvi kosulio rūšys – sausas ir drėgnas, jis taip pat gali būti priepuolinis arba spazminis. Sausas kosulys, kai žmogus negali atsikosėti, atsiranda įkvėpus šalto oro ar infekcijai patekus į kvėpavimo takus, todėl dažniausiai pasireiškia susirgimo pradžioje. Drėgno kosulio metu atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai, todėl atsiranda vėlesnėje ligos stadijoje. Šio kosulio slopinti nereikia, nes taip organizmas valosi. Intensyvus kosulys, toks kaip spazminis, pasireiškia, kai kosint ima trūkti oro, sunku įkvėpti ir iškvėpti, tuo tarpu priepuolinis dažniausiai yra sausas, itin varginantis, staiga užeinantis, kai žmogus negali nustoti kosėti. Kaip teigia gydytoja J. Mažeikienė, kosulys gali signalizuoti skirtingas ligas. Pavyzdžiui, sergant bronchitu, kosėjama intensyviai, tiek sausu, tiek drėgnu, skreplingu kosuliu. Sergant kokliušu, kosulys tampa priepuoliniu ir gali būti toks intensyvus, kad sukelia vėmimą. Sergant virusiniu laringitu, balsas prikimsta, atsiranda sausas, lojimą primenantis kosulys. Serganąiųjų astma, kosulys būna spazminis, keliantis dusulį, o kvėpavimas – su apsunkintu iškvėpimu. Viršutinių kvėpavimo infekcijų metu dažniausiai nuo pat pirmos dienos vargina sausas erzinantis kosulys.

Kaip teisingai šį susirgimą gydyti?

Itin svarbu iškart identifikuoti susirgimą ir neleisti ligai „įsisenėti“, todėl itin rekomenduojamas „smūginis“ gydymas, kai, pajutus pirmus susirgimo simptomus, vartojamas medus ir citrina, gausiai geriama karštos arbatos. Jeigu vis dar jaučiamas kosulio sukeltas diskomfortas, vaistinėse galima įsigyti sirupo nuo kosulio, kuris ne tik suvilgys sudirgintą gerklę, pagerins kvėpavimo takų funkcijas, bet ir gali sutrumpinti susirgimo laiką. Pavyzdžiui, Afrikinės pelargonijos ekstraktas turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi antimikrobiniu veikimu sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegiminėmis ligomis. Augalo šaknyje esančios medžiagos neleidžia virusams ir bakterijoms prisitvirtinti prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių, o ligų sukėlėjams – ten daugintis, be to, biologiškai aktyvios medžiagos padeda suskystinti gleives ir mobilizuoja organizmo imunines ląsteles kovoti su ligos sukėlėjais.

Afrikinė pelargonija Europoje pradėta vartoti apie 1900 m., pastebėjus, kad ji gali įveikti tuberkuliozės sukėlėjus, dabar šio augalo ekstraktas naudojamas sirupams, padedantiems atkurti kvėpavimo takų funkcijas ir sustiprinti imunitetą. Tyrimais patvirtinta, kad šiame augale esančios medžiagos netiesiogiai stabdo gripo viruso H1N1 dauginimąsi bei sumažina tonzilito simptomus ir 2 dienomis sutrumpina šios ligos trukmę, mobilizuodamos organizmo imunines ląsteles kovai su ligos sukėlėjais.

Pasak vaikų pulmonologės, mūsų organizmą kasdien atakuoja šimtai cheminių medžiagų, gaunamų su maistu, gėrimais ar pasisavinamų iš aplinkos, tad chemijos vartojimą sergant derėtų sumažinti iki minimumo. Tai ypač galioja kalbant apie vaikų gydymą, mat jų imunitetas tik formuojasi, todėl neturėtų būti alinamas, kad galėtų savarankiškai kovoti su ligų sukėlėjais. Kai peršalus ar pradėjus kosėti sirupas ir kitos natūralios priemonės nebepadeda, derėtų kreiptis į medikus, kad šie, nustatę kosulio priežastį, paskirtų tinkamą gydymą medikamentais.

Keletas patarimų

Saugokitės vėjo. Būdami lauke, ryšėkite šalikėlį, drabužiai, nors ir plonesni, turėtų pilnai dengti kūną, nes pavasarinis vėjas – apgaulingas, ir galite peršalti.

Pavasarį bakterinių susirgimų sumažėja, tačiau pasigauti virusą tikimybė išlieka – nepamirškite įprastų higienos, apsaugos priemonių.

Neskubėkite vartoti cheminių vaistų, iš pradžių rinkitės natūralius preparatus – sirupus, čiulpiamas pastiles, gaminamas iš natūralių augalinių medžiagų.

Nepamirškite, kad pavasaris – žydėjimo metas. Slogos ar kosulio priežastis gali būti ir alerginė reakcija – tokiu atveju kreipkitės į dermatologą.

Bronchitas – neretai pasitaikanti liga, tačiau dažnai žmonių taikomas gydymosi metodas – kvėpavimas karštų bulvių garais – yra visiškai neveiksmingas. Taip teigia gydytojas Alvydas Unikauskas.

„Bronchitas skirstomas į du tipus: ūmų ir lėtinį. Ūmų bronchitą sukelia bakterija ir virusas. Lėtinio bronchito galimos priežastys – rūkymas, dulkės, oro tarša, dažni peršalimai. Pagrindinis šios ligos požymis – kosulys“, – pasakoja A. Unikauskas.

Mediko teigimu, dažnai bronchitui gydyti taikomas metodas – kvėpavimas karštų bulvių garais – ligoniui pasveikti nepadeda.

„Kai įkvepiame karštų garų, į karštį sureaguoja gerklų raumenys ir įvyksta spazmas, pradeda burkti gleivinė. Karšti garai patenka tik į gerklę, o ne į plaučius ir juose esančius bronchus. Tad kvėpavimas karštais garais praranda prasmę“, – sako gydytojas.