„Ši vieta ypatinga, nes tvyro laisvė – net riešutų lukštus galima mesti tiesiai ant žemės, tam ir pakloti šiaudai. Be to, sienos nukabinėtos lapeliais – visi lankytojai gali palikti raštelius kitiems“, – kalbėjo užeigos šeimininkas Gaboras Kesztehelyi.

Rašteliuose dažniausiai įrašai apie gerus laikus, rekomendacijos, ką valgyti, ar iš kur svečiai atvyko, net ir politinės žinutės. O iš pradžių vietoj raštelių, čia kabėjo svečių vizitinės kortelės, netgi įvairių šalių banknotai. Tiesa, daug kas vidun užeina vien įsiamžinti ar paspoksoti.

„Visi čia plūsta su telefonais ir fotoaparatais. Kai kurie užsuka tik nufilmuoti interjerą, net nenori pasėdėti, tik nufilmuoti ir palikti užrašą, nieko net nevalgę“, – šnekėjo užeigos šeimininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Didžiąją dalį klientų sudaro turistai, ieškantys vietinio skonio: valgiaraštyje dominuoja vengrų patiekalai, bet turistai patys pripažįsta, kad ateina čia labiausiai ne dėl maisto, o keistos atmosferos.

Visi čia plūsta su telefonais ir fotoaparatais.

„Šaunu, kad ant sienų visur aplinkui apstu užrašų, mažų popierėlių. Neteko matyti niekur kitur, juolab Italijoje, iš kur atvykau“, – teigė italė turistė Ginerva de Santis.

Užeiga neišleidžia nė cento reklamai. Pasikliauja geriausia reklama – iš lūpų į lūpas, kurią skleidžia čia pabuvę lankytojai.

„Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V. Zelenskis apie savo pokalbius su V. Orbanu.

„Laukiu atsakymo“, – sakė jis žurnalistams Osle, kur susitiko su penkių Šiaurės šalių vadovais.

Nuo ketvirtadienio ES vadovai Briuselyje aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat – 50 mlrd. eurų makroekonominių priemonių paketą bei pažadą pradėti oficialias derybas dėl narystės.

V. Orbanas pagrasino vetuoti abi priemones. Tai reikštų didelę viršūnių susitikimo nesėkmę, o Ukraina ir jos kaimynė Moldova, kuri taip pat tikisi derybų dėl narystės, liktų nuošalyje praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Vengrija tvirtina, kad principingai prieštarauja Ukrainos siekiui tapti ES nare, argumentuodama, kad V. Zelenskio karo laikų administracija nepakankamai kovoja su korupcija.

V. Orbanas trečiadienį pakartojo savo nepritarimą derybų su Ukraina dėl narystės ES pradžiai ir pavadino tai „baisia klaida“.

Tuo tarpu V. Zelenskis sakė, kad tikisi „labai konstruktyvaus susitikimo“ su V. Orbanu, „nes turime bendrą sieną“.

Ieties metimo kvalifikacijoje pasirodęs Lietuvos rekordininkas įrankį nusviedė 82.35 m ir su penktu rezultatu tarp 36 dalyvių pateko į pirmą čempionato finalą.

Birželio pradžioje į varžybas po priverstinos 22 mėnesių pertraukos grįžęs lengvaatletis tęsia nuostabų sugrįžimo sezoną. Prieš beveik 3 mėnesius nedrąsiai apie patekimą į Budapeštą svarstęs E. Matusevičius ne tik pasiekė šį tikslą, bet patekęs tarp dvylikos geriausių pasaulyje viršijo visų lūkesčius.

Edžio kelias į pasaulio čempionatą buvo nenuspėjamas ir iššūkių nestokojantis. Sugrįžimo varžybose, LLAF taurėje, vos 71.42 m ietį numetęs sportininkas netrukus pateikė sensaciją. Nepraėjus net trims savaitėms, E. Matusevičius startavo Europos komandiniame čempionate, kur nusviedė ietį 84.22 m ir ne tik laimėjo antrą divizioną, bet ir iškovojo Europos žaidynių sidabrą.

Liepos pradžioje lietuvio laukė dvejos varžybos Estijoje (81.80 m) bei Suomijoje (80.80 m), kuriose pavyko iškovoti pirmas vietas, o viską vainikavo liepos paskutinėmis dienomis vykęs Lietuvos čempionatas, kuris buvo penktasis, patekimui į reitingus, reikalingas startas. Palangoje pirmu bandymu 80.23 m rezultatą užfiksavęs Edis tapo čempionu, o saugodamas kūną daugiau bandymų nebeatliko. Šių penkių rezultatų užteko patekimui į Budapeštą.

Pasaulio čempionato kvalifikacijoje pirmu mėginimu 78.44 m numetęs ietį E. Matusevičius tuo metu užėmė keturioliktą vietą, kurios finalui nepakako. Visgi, jau po antro metimo situacija lentelėje drastiškai pasikeitė, kadangi lengvaatletis aukštyn pakilo net devyniomis pozicijomis.

„Geras metimas, nejaučiau, kad nuskris 82 metrus. Kaip ir visą sezoną nejaučiu, kad nulėks toliau nei lekia. Dar yra, ką pataisyti, nes techniškai toli gražu iki normalaus, gero metimo. Gal tie metai pertraukos davė tą nejautimą“, – svarstė sportininkas, kuris neslėpė džiaugsmo pirmą kartą įveikus kvalifikacijos barjerą.

Norėdamas pasaugoti save, trečio metimo ietininkas nusprendė neatlikti: „Buvo jauduliukas, kad gali apmesti. Iš kitos pusės, sunkiai tikėtina, kad 7–8 žmonės numestų toliau. Šiaip achilą dar skauda, tai pasitaupiau, rizikavau. Sektoriuje adrenalinas padaro savo ir tuos skausmus nuima. Mane varžybose matote 100 proc., nes atiduodu viską, ką turiu.“

Rugpjūčio pradžioje Kinijoje vykusioje universiadoje jau antrą kartą aukso medalį laimėjęs Edis lygino Azijos karštį su Europos: „Reikės į ledo vonią įlisti, gerai atsigaivinti, nes tikrai sektoriuje nežmoniškas karštis. Dabar Kinijoje dalyvavau pasaulio universitetų žaidynėse, ten irgi buvo karšta ir drėgmė didelė, bet čia atrodo dvigubai karščiau.“

„Budapešto stadione sektorius geras, danga labai gera ir gan kieta. Sakyčiau, kad greitiems metikams ji tinka. Prieš finalą reikės gerai atsigauti, pasidaryti mankštelę, pagalvoti, ką pataisyti. Tas penktas rezultatas nieko nesako, nes finalas bus naujos varžybos, nauji 3 bandymai, poto dar 3 jei papuoli į aštuntuką. Jokio spaudimo, dabar tiesiog mėgausiuosi savimi, kovosiu, atiduosiu viską, ką galiu, ir ką turiu“, – teigė kovingai nusiteikęs E. Matusevičius. Pasak jo, sezono tikslas buvo permesti 80 m žymą ir galbūt patekti į pasaulio čempionatą, o patekimas į jo finalą – puikus bonusas.

Vyrų ieties metimo finalas vyks sekmadienį 21:15 val., o jį tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

M. Alekna nusileido auksą pelniusiam švedui Danieliui Stahliui (66,25 m) ir sidabrą užsitikrinusiam slovėnui Kristjanui Čehui (70,02 m).

A. Gudžius, finale numetęs diską 66,16 metro, liko šeštoje pozicijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino disko metiką Mykolą Alekną, Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Budapešte pirmadienį iškovojusį bronzos medalį.

„Ši svarbi pergalė liudija ne tik jūsų profesionalumą, puikią sportinę formą, bet ir  rodo didelį ryžtą siekti aukštesnių rezultatų. Tai garsina Lietuvos vardą ir visą mūsų šalies sportą. Nuoširdžiai sveikinu tapus nugalėtoju šiose reikšmingose visame pasaulyje varžybose, linkiu sėkmingų startų ir pergalingų finišų ateityje“, – sakoma Ingridos Šimonytės sveikinime.

Užsidarius kvalifikacijos sistemai paaiškėjo, jog į čempionatą Lietuvos lengvosios atletikos federacija deleguoja net 16 teisę dalyvauti iškovojusių lengvaatlečių.

Paskutinis pasaulio čempionatas vyko dar pernai Oregone (JAV), kadangi buvo perkeltas iš 2021 metų dėl COVID-19 pandemijos. Jame teisę startuoti turėjo 9 Lietuvos sportininkai, diskininkai Mykolas Alekna (sidabras) ir Andrius Gudžius (bronza) iškovojo medalius, o ieties metikė Liveta Jasiūnaitė finale užėmė dešimtą vietą.

Šiais metais į čempionatą įvykdę normatyvus pateko 3 disko metikai – Mykolas Alekna (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 71.00 m), Andrius Gudžius (asmeninis rekordas – 69.59 m, geriausias sezono rezultatas – 67.66 m) ir Martynas Alekna (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 67.23 m).

13 likusių sportininkų į čempionatą prasibrovė per reitingavimo sistemą – disko metikė Ieva Zarankaitė (asmeninis rekordas – 62.08 m, geriausias sezono rezultatas – 60.63 m), ieties metikai Liveta Jasiūnaitė (asmeninis rekordas – 63.98 m, geriausias sezono rezultatas – 61.57 m) ir Edis Matusevičius (asmeninis rekordas – 89.17 m, geriausias sezono rezultatas – 84.22 m), trišuolininkės Aina Grikšaitė (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 14.05 m) bei Dovilė Kilty (asmeninis rekordas – 14.28 m, geriausias sezono rezultatas – 14.02 m), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (asmeninis rekordas – 1.98 m, geriausias sezono rezultatas – 1.91 m), sprinteriai Gediminas Truskauskas (200 m, asmeninis rekordas – 20,48 sek., geriausias sezono rezultatas – 20,60 sek.) ir Modesta Justė Morauskaitė (400 m, asmeninis rekordas – 50,49 sek., geriausias sezono rezultatas – 51,19 sek.), vidutinių nuotolių bėgikė Gabija Galvydytė (800 m, asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 2 min. 00,29 sek.), 3000 m kliūtinio bėgimo atstovė Greta Karinauskaitė (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 9 min. 26,88 sek.), Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas, asmeninis rekordas – 1 val. 20 min. 31 sek., geriausias sezono rezultatas – 1 val. 22 min. 37 sek.) bei Austėja Kavaliauskaitė (35 km sportinis ėjimas, asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 2 val. 58 min. 25 sek.), ilgų nuotolių bėgikė Loreta Kančytė (maratonas, asmeninis rekordas – 2 val. 30 min. 48 sek., geriausias sezono rezultatas – 2 val. 33 min. 23 sek.).

Šiame pasaulio čempionate debiutuos Martynas Alekna, A. Grikšaitė, G. Truskauskas, G. Galvydytė, G. Karinauskaitė, A. Kavaliauskaitė, L. Kančytė. Antrą kartą karjeroje čempionate startuos Mykolas Alekna, I. Zarankaitė, M. Morauskaitė, trečią – E. Matusevičius. Ketvirtas pasaulio čempionatas laukia L. Jasiūnaitės ir D. Kilty, o A. Palšytei, M. Žiūkui ir A. Gudžiui tai bus jau penktasis čempionatas. Primename, kad 2017 metais Londone vykusiame pasaulio čempionate Andrius iškovojo aukso medalį ir tapo čempionu, kai finale diską numetė 69.21 m.

Pasaulio čempionatą Budapešte transliuos LRT, o pirmasis iš lietuvių startuos M. Žiūkas, kurio 20 km sportinio ėjimo rungties startas numatytas šeštadienį (rugpjūčio 19 d.) 9:50 val. Lietuvos laiku.

Susitiks Budapešte

1999-aisiais Sevilijoje (Ispanijoje) surengtame pasaulio lengvosios atletikos čempionate jėgas išmėgino Virgilijus Alekna, Vaclovas Kidykas ir Romas Ubartas.

1997-ųjų planetos vicečempionas V. Alekna buvo ketvirtas (67,53 m), V. Kidykas – penktas (65,05 m), 1992 m. olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 27 vietą (58,49 m).

Medalius išsidalijo amerikietis Anthony Washingtonas (69,08 m) ir legendiniai vokiečiai – Juergenas Schultas (68,18 m) ir Larsas Riedelis (68,09 m).

Šiemet rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija) numatyto pasaulio čempionato kvalifikacinis normatyvas – 67 m. Jį jau yra viršiję Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Martynas Alekna.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje triumfavo Kauno lengvaatlečiai, antroje – šiauliečiai.

 

Tikisi gerų rezultatų

Palangoje įvykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate triumfavo Mykolas Alekna, numetęs diską 69,30 m.

Sidabro medalis įteiktas Martynui Aleknai (63,26 m), bronzos – A. Gudžiui (62,75 m).

„Labai smagu numesti 69 m, jau seniai tiek buvo pavykę. Oro sąlygos mums, disko metikams, truputį sudėtingos, bet viskas susiklostė neblogai, – po varžybų kalbėjo Mykolas Alekna. – Pasaulio čempionatui ruošiuosi Vilniuje. Džiugu, kad Budapešte startuosime trise – kaip senais gerais laikais. Vienas kitą palaikysime. Tikiuosi, bus gerų rezultatų.“

Šį sezoną Mykolas yra numetęs diską 71 m, Andrius – 69,35 m, o Martynas – 67,23 m.

Karjera: ieties metikė kaunietė L. Jasiūnaitė šalies čempione tapo devintą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Iš Palangos – į Kiniją

Iš viso dešimt kartų Lietuvos čempionę, pernai ir užpernai aukso medalius iškovojusią Airinę Palšytę šuolių į aukštį sektoriuje nukarūnavo Urtė Baikštytė.

Abi sportininkės įveikė 1,83 m aukštį, tačiau Urtei prireikė mažiau bandymų. Trečią vietą užėmė Gintarė Tirevičiūtė – 1,75 m.

„Šiemet visi mano rezultatai panašūs, todėl daugiau nesitikėjau“, – sakė U. Baikštytė.

Šią savaitę jos laukia startas Kinijoje, pasaulio universitetų žaidynėse, kuriose iš viso dalyvaus devyni mūsų šalies lengvaatlečiai, tarp jų – Palangoje aukso medalius iškovoję Edis Matusevičius (ieties metimas) ir Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas), Lietuvos vicečempionė Eglė Zarankaitė (disko metimas), bronzos medalį pelniusi Diana Zagainova (trišuolis).

Rutulio stūmikas klaipėdietis Š. Banevičius šalies čempionu tapo dešimtą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Gerino rekordus

Dešimtu Lietuvos čempiono titulu džiaugėsi Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,54 m), devintu – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas – 55,26 m), aštuntu – Osvaldas Gedrimas (šuoliai su kartimi – 4,33 m) ir Simas Bertašius (1 500 m – 3 min. 43,66 sek.).

Šalies čempionatų rekordus pagerino Modesta Justė Morauskaitė (400 m – 51,83 sek.) ir Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 42,48 sek.), asmeninius rekordus – daugiau nei 20 lengvaatlečių.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje Kauno sportininkai (54 381 taškas) aplenkė vilniečius (52 291 tšk.). Antros grupės lyderiai – šiauliečiai (29 456 tšk.), nuo jų atsiliko klaipėdiečiai (27 676 tšk.) ir panevėžiečiai (7 980 tšk.).

Rajonų grupėje sėkmingiausiai pasirodė raseiniškiai (7 529 tšk.), antroje vietoje – Švenčionių atstovai (7 208 tšk.), trečioje – marijampoliečiai (5 546 tšk.).

Rezoliucijoje keliamas klausimas, kaip Vengrija galės patikimai atlikti šią užduotį 2024 metais, jei ji neatitinka ES teisės ir vertybių.

Joje valstybių narių prašoma kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą, kad Vengrijai netektų šešis mėnesius pirmininkauti, kaip numatyta kitų metų antrąjį pusmetį.

Birželio 1 dieną EP nariai balsuos dėl penkių frakcijų – centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D), centristų frakcijos „Renew“, žaliųjų ir GUE/NGL (kraštutinių kairiųjų) frakcijų – pasiūlytos rezoliucijos.

Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga šį žingsnį pavadino prieš Vengriją nukreipta iniciatyva.

„Aiškiai pasakykime, kad pirmininkavimas ES Tarybai yra ne teisė, o pareiga, – teigė ji savo „Facebook“ žinutėje. – Tai, ką pažadėjome, atliksime sąžiningai, ir niekas negali to iš mūsų atimti.“

Anksčiau ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) teigė, kad ES neturi jokios teisinės galimybės neleisti Vengrijai pirmininkauti blokui.

„Jei Europos Parlamentas priima tokį sprendimą, jis yra toks pat privalomas, kaip ir Azerbaidžano parlamento sprendimas“, – Budapešte žurnalistams sakė G. Gulyasas.

Tačiau Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas), griežtas V. Orbano kritikas, sakė: „Nemanau, kad V. Orbanas nusipelno šios scenos.“

Jis taip pat pavadino Vengrijos vadovą autokratu.

„Jis negerbia mūsų vertybių, negerbia mūsų demokratijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė D. Freundas ir pridūrė, kad Europos Parlamentas gali atsisakyti taikstytis su planuojamu Vengrijos pirmininkavimu.

„Jei V. Orbanui bus suteiktas pirmininko postas vykstant karui Ukrainoje, iš esmės bus suteiktas pirmininko postas geriausiam [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino draugui, ir, manau, kad kils pavojus ES saugumui“, – sakė jis.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą V. Orbanas atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui, nepritarė Briuselio į Rusiją nukreiptoms sankcijoms ir išlaikė ryšius su Kremliumi.

Nuo pat atėjimo į valdžią 59-erių nacionalistas nuolat konfliktuoja su ES vadovybe dėl įvairių klausimų – nuo žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės iki migracijos ir LGBTIQ teisių.

ES įšaldė Budapeštui skirtą milijardų eurų finansavimą dėl abejonių, susijusių su teisinės valstybės principais ir korupcija.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį susirinko į centrinę Budapešto aikštę, kur popiežius Pranciškus trečią ir paskutinę savo vizito Vengrijoje dieną aukojo mišias po atviru dangumi ir ragino visus, taip pat ir „turinčius politinę ir socialinę atsakomybę“, būti atviresniems.

„Padrąsinkime vieni kitus būti vis atviresnėmis durimis“, – sakė 86-erių pontifikas iš Argentinos, pridurdamas, kad „liūdna ir skaudu... matyti uždarytas duris“.

„Uždarytos mūsų egoizmo durys kitų atžvilgiu... durys, kurias uždarome tiems, kurie yra svetimi ar nepanašūs į mus, migrantams ar vargšams“, – sakė jis.

Liūdna ir skaudu... matyti uždarytas duris.

Per visą savo vizitą Budapešte – antrąjį po trumpo sustojimo 2021 metais – Pranciškus pabrėžė palankų požiūrį į tuos, kurie bėga nuo skurdo ar konfliktų zonų.

Toks požiūris labai skiriasi nuo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, kuris nuo 2010 metų, kai atėjo į valdžią, nuolat vartoja prieš migraciją nukreiptą retoriką, gindamas tai, ką vadina krikščioniškąja Europa.

Pasak vietos pareigūnų, sekmadienį popiežiaus mišių griežtai saugomoje Lajoso Kossutho (Lajošo Košuto) aikštėje, esančioje už parlamento ant Dunojaus kranto, pasiklausyti susirinko apie 50 000 žmonių.

„Jaučiuosi emocionaliai. Jis yra labai svarbus žmogus mano gyvenime“, – naujienų agentūrai AFP teigė 43 metų stebėtojas Ferencas Tothas (Ferencas Totas) po to, kai popiežius pro jį pravažiavo papamobiliu.

„Krikščioniška misija“

„Matyti popiežių iš taip arti yra kažkas nepakartojamo“, – sakė universiteto studentas Levente Kiss (Leventė Kis).

„Buvo gera matyti, kad popiežius išreiškė poziciją, kuri iš tiesų kviečia mus vykdyti mūsų krikščioniškąją misiją – remti žmones, išgyvenančius migracijos krizes, ypač karą Ukrainoje“, – pridūrė 21 metų jaunuolis.

Šeštadienį Pranciškus Budapešto bažnyčioje sakė kalbą pabėgėliams (daugiausia iš kaimyninės Ukrainos) ir vargšams.

V. Orbano vyriausybė priėmė žmones, bėgančius nuo Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje.

Tačiau aktyvistai sako, kad paramos sistema nepakankama, o Viktoro Orbano nuostata palaikyti ryšius su Maskva atbaido ukrainiečius.

41-oji tarptautinė Pranciškaus kelionė nuo 2013 metų, kai jis buvo išrinktas popiežiumi, vyksta tik Budapešte, Europos Sąjugos narės sostinėje, kur 39 proc. iš 9,7 mln. gyventojų yra katalikai.

Praėjusį mėnesį susirgęs bronchitu popiežius tris naktis praleido ligoninėje, todėl visas dėmesys buvo sutelktas į pontifiko sveikatą.

Nors dėl kelio skausmų turi naudotis neįgaliojo vežimėliu, Pranciškus kelionės Vengrijoje metu atrodo geros sveikatos.

Šeštadienį Pranciškus susitiko su Budapešto meru Gergely Karacsony (Gergeju Karačoniu) – aršiu V. Orbano oponentu.

Jis taip pat susitiko su vyskupu Hilarionu, kurį iš Rusijos Ortodoksų Bažnyčios išorės ryšių departamento vadovo pareigų nušalino Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas, ištikimas Kremliaus rėmėjas.

Paskutinę savo kelionės kalbą Pranciškus pasakys 16 val. (17 val. Lietuvos laiku) privačiame katalikų universitete Budapešte.

Į Romą jis grįš anksti vakare ir lėktuve surengs tradicinę spaudos konferenciją jį lydintiems žurnalistams.

Pranciškus yra antras popiežius, apsilankęs Vengrijoje po Jono Pauliaus II vizitų 1991 ir 1996 metais.

Vėlai ketvirtadienį policija sulaukė pranešimo, kad Budapešto 11-ajame rajone vienas vyras išlaužė kaimyninio buto duris ir bando į tą butą patekti. Atvykę pareigūnai bandė sulaikyti įtariamąjį, bet jis tada užpuolė juos.

Subadęs tris policininkus įtariamasis išbėgo į gatvę. Vienas pareigūnų paleido įspėjamąjį šūvį, o tada šovė sprukusiam įtariamajam į koją, sakoma miesto policijos pranešime.

Užpuolikas buvo sulaikytas ir drauge su sužeistais pareigūnais nuvežtas į ligoninę.

Vienas iš policininkų, Budapešto 11-ojo rajono policijos 29 metų viršila, ligoninėje dėl patirtų sužeidimų mirė, nurodė policija.

„Šiek tiek amoralu iš Vengrijos pusės blokuoti paramą Ukrainai ir susieti tai su klausimais, kurie yra tiesiog kito lygmens“, – naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį teigė G. Skaistė, dalyvaujanti Briuselyje vykstančiame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje.

Antradienį Bendrijos finansų ministrai siekia susitarti dėl 18 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai lengvatinėmis paskolomis, taip pat diskutuoja dėl RRF plano lėšų Vengrijai.

„Viena problema yra RRF plano ir pinigų reformoms tvirtinimas, bet visiškai kito lygmens problema yra padėti kenčiančiai, kariaujančiai Ukrainai, kurios žmonės žūsta dėl šalies laisvės. Viską sudėlioti į vieną lygmenį yra tiesiog amoralu“, – Finansų ministerijos paskyroje feisbuke cituojama ministrė.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas priešinasi bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams tuo metu, kai Briuselis artėja prie sprendimo dėl milijardinių lėšų, numatytų Vengrijai iš 2021–2027 metų bloko biudžeto ir atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo.

Briuselis dėl susirūpinimo korupcija dar nepasirašė Budapešto lėšų panaudojimo plano.