Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, radinys aptiktas apie 17.08 val. Betygalos seniūnijoje, Darbutų kaime.

Gautas pranešimas, kad kasdami bulves žmonės rado penkias dėžes, pilnas šovinių. Buvo įvestas planas „Skydas“.

Ugniagesiai įvykio vietoje budėjo, kol atvyko išminuotojai ir, kaip paaiškėjo, šešias dėžes su maždaug 2,4 tūkst. vienetų karabino šovinių išsivežė.

Kaip skelbia policija, 44 metų Šeduvos gyventojas praeitą savaitę dėl savo neatsakingo elgesio ne tik pats buvo atsidūręs pavojuje, bet grėsmingą situaciją sukūrė savo šeimai ir kaimynams.

Penktadienio pavakarę vyras su kasamąja Radviliškio rajone, Puipių kaimo laukuose, kasė bulves. Darbą sutrikdė daiktas, įstrigęs kasamosios transporteryje. Vyras iš jo ištraukė ne akmenį, kaip tikėjosi, o granatą.

Kadangi žemdirbiui žemės ūkio darbai buvo svarbūs, jis nutarė jų nestabdyti ir apie radinį specialiosioms tarnyboms nepranešė. Baigęs šeduvis jis, grįždamas namo, sprogmenį parsigabeno su savimi. Ir tik tada jis apie granatos keliamą pavojų ir jis apie radinį pranešė Skubiosios pagalbos tarnyboms.

Sulaukus pranešimo apie namuose padėtą granatą, tuoj pat saugumo tikslu buvo pradėta policinė priemonė „Skydas“, evakuoti visi keturių butų namo, kuriame vyras gyveno, gyventojai. Į įvykio vietą iškviesti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus pareigūnai, apžiūrėję radinį, konstatavo, kad tai yra granatos korpusas be žiedo, su transportavimo kamščiu ir išvežė ją ekspertizei.

„Radę bet kokį sprogmenį, žmonės turėtų jo neliesti, o apie tai pranešti Bendruoju pagalbos telefonu 112. Tik taip elgdamasis žmogus užtikrins saugumą aplinkiniams bei sau. Tolesni veiksmai – jau policijos pareigūnų prerogatyva. Tik jie gali įvertinti situaciją, užtikrinti saugumą ir priimti sprendimus, kaip su tuo sprogmeniu elgtis, kad nekiltų pavojus aplinkiniams. Imdamas sprogmenį į rankas, žmogus rizikuoja nuo tos akimirkos, kai jį paima iki tos, kai kažkur padeda“, – sako policija.

Jokiu būdu nereikėtų sprogmens atsikratyti, numetant jį į kaimyno daržą ar nukišant į „saugią“ vietą kur nors pamiškėje ar po krūmu.

„Nešioti ir mėtyti daiktą, įtarus, jog tai – sprogmuo, yra labai neatsakinga ir nusikalstama. Jei nesprogo tavo rankose, gali sprogti nuo kito žmogaus, net nepastebėjusio to besimėtančio sprogmens, netyčinio prisilietimo“, – įspėja pareigūnai.

2014 metais Kelmės rajone rastas ir likimo valiai paliktas sprogmuo nusinešė vyro gyvybę ir traumavo jo dukrą. Sprogo nuo Antrojo pasaulinio karo likęs sprogmuo, kurį, radę laukuose, į pamiškę nutempė ir prie beržo paliko vietos gyventojai. Apie tai, kad aptiktas mirtinai pavojingas sprogmuo, niekam nebuvo pranešta. Kitas kaimo gyventojas, nieko nežinodamas apie prie beržo tūnančią mirtį, atėjo įsileisti sulos, užkliudė čia buvusį sprogmenį ir buvo mirtinai traumuotas.

Nedaug trūko, kad Kelmės rajono istorija po kelių savaičių būtų pasikartojusi Šiaulių rajone.

Policijos budėtojus pasiekė telefono skambutis iš Tyrelkų kaimo apie rastas šešias minosvaidžio minas. Jos buvo rastos vieno ūkio teritorijoje. Pasak ūkininko, minas jis rado ardamas laukus.

Keturios jų kyšojo netoli miško esančiame lauke, o dvi jau buvo pargabentos į sodybos kiemą ir padėtos netoli ūkinio pastato. Minų sprogdikliai buvo pažeisti ir aplinkai grėsė realus pavojus.

Tad niekada nedarykite tokios klaidos. Yra tik viena taisyklė – radai sprogmenį, nejudink jo, o tuoj pat kviesk pareigūnus.

„Tik likimui gali dėkoti sodybos šeimininkai už laimingą šios istorijos pabaigą“,– sako policininkai.

Jie stebisi, kodėl minas radę žmonės nekvietė policijos iš karto, o, rizikuodami savo gyvybe, jas nešiojo po sodybos teritoriją. Tokiais atvejais kyla ne tik grėsmė žmonių gyvybei, bet ir atsiranda teisinių problemų tai padariusiems žmonėms.

Vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiais teisės aktais, pareigūnai priversti pradėti ikiteisminį tyrimą, kad išsiaiškintų, ar prie namų gulėjusios minos – tikrai rastos laukuose, ar jos nėra iš kitur atgabentos, o gal jos čia jau nežinia kiek laiko ir kokiu tikslu buvo laikomos.

„Tad niekada nedarykite tokios klaidos. Yra tik viena taisyklė – radai sprogmenį, nejudink jo, o tuoj pat kviesk pareigūnus“,– sako policininkai.

Policininkai sako, kad nereikia rasto sprogmens ir patiems gabenti į policijos komisariatą. 2007 metais, gegužės 9-osios vakarą, atėjįę į komisriatą vaikinai ant stalo padėjo iš kišenės išsitrauktą granatą. Tai buvo F1 tipo kovinė granata. Laimei, be sprogdiklio. Vaikinai teigė ją radę prie šaudyklos, į kurią buvo nuėję pašaudyti.

Šiauliečiai, pasiėmę granatą ir įsidėję ją į kišenę, visuomeniniu transportu važinėjosi po miestą: iš šaudyklos grįžo į namus ir tik tada nusprendė sprogmenį nunešti į policiją. Taip elgdamiesi, jie ne tik patys rizikavo, bet ir aplinkiniams kėlė pavojų.

Klaipėdos rajono gyventojai sako, kad bulvių šiemet užderėjo mažiau nei pernai ir keikia vasarinę sausrą.

„Yra ir stambių, ir mažų bulvikių, ir sėklinių yra, bet ne per daug. Tas gamtos klimatas nenorėjo per daug gero derliaus duoti“, – pasakojo bulvių kasėjas Vaidas Pakalniškis.

Bulvių kasėjui antrino ir ūkininkas Kęstutis Paulauskas iš Baukštininkų kaimo: „Išdegė viskas“.

Jis sakė, kad šiemet kilogramas bulvių kainuos apie eurą. Tai – dvigubai daugiau nei pernai.

„Praeitais metais pusės nenukasiau net, nes po 7–8 centus. Buvo pasijuokimas iš žmogaus. Tiek darbo įdėta, viskas yra rankų darbas. Nukasti, perrinkti, viską sunešioti – čia yra baisu, o niekas to darbo neįvertina“, – kalbėjo K. Paulauskas.

Nors bulvių mažiau, esą jos užaugo didesnės, tad juokauja, kad bus patogiau cepelinams skusti, mat po bulviakasio esą yra tradicija valgyti cepelinus.

Klaipėdietis kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas sakė, kad po bulviakasio ir turėtų būti švenčiama Cepelinų diena, o ne žiemą, kaip dabar, kai pasiduota Detroite gyvenančio Amerikos lietuvio užmojui ir vasario 2 d. paskelbta Cepelinų diena. V. Sakas Cepelinų dieną ragino minėti rugsėjo 30 d.

„Visos maitinimo įstaigos tą 30 dieną turėtų veltui maitinti žmones cepelinais, nes cepelinai yra virtę mūsų tautiniu patiekalu“, – teigė jis.

Kulinarijos ekspertas juokavo, kad turbūt per bulviakasį daugiausia cepelinų ir suvalgoma. O jie gali būti ne tik su varške ar mėsa. Įdarui tinka ir daržovės, ir grybai, ir esą viskas, ko širdis geidžia. Skaniausi cepelinai esą iš šviežių bulvių, mat jų apvalkas būna itin purus ir minkštas. Tik pagaminti reikia mokėti.

„Gaminant iš šviežių bulvių, reikia žinoti, kiek reikia dėti virtų bulvių, kad jas būtų galima surišti, nes krakmolas suriša. Jeigu žinai šitas proporcijas, jeigu žinai, ką reikia dėti, kad bulvės būtų baltos, visus įdarus... Nėra skanesnių cepelinų kaip iš šviežių bulvių, ką tik nukastų ir ką tik padarytų“, – kalbėjo V. Sakas.

O pagardinti skaniausia su grietine ir spirgais. Kulinarijos ekspertas pataria tik nepainioti didžkukulių su cepelinais.

„Didžkukuliai yra daromi iš virtų bulvių su varškės ir lašinukų įdaru. Jūs pamėginkit bet kokiam aukštaičiui pasakyti, kad tu valgai cepelinus – jis tau ausis nudraskys“, – sakė V. Sakas.

Kulinarijos ekspertas tvirtino, kad lietuviškos bulvės itin vertingos: jos mažina cholesterolio kiekį, rekomenduojamos sergantiems gastritu, ateroskleroze, podagra, inkstų ligomis, širdies nepakankamumu. O žalios bulvės padeda gydyti skorbutą.

1962 metais gimusiam vyrui priklausančio savadarbio traktoriaus bulvių kasimo mašinos velenas įtraukė pro šalį ėjusios 1992 metais gimusios dukros drabužį ir ją sužalojo.

Moteris dėl patirtų sužalojimų išvežta į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, būnant neatsargiam.

Kaip praneša LNK, dėl pavasario šalnų ir tebesitęsiančios sausros bulvių, spėjama, bus mažiau, tad jos greičiausiai bus brangesnės.

„Bus brangiau gal, nes mums apsnigo pirmąsias pasodintas bulves“, – sako ūkininkė Aurelija.

Prekeiviai kol kas išparduoda ispaniškas ar lenkiškas bulves. 

Šių daržovių kilogramo kaina siekia 1,30 - 1,40 euro. 

Lietuviškų prekeiviai esą turės po maždaug pusantros savaitės. 

44 merų vyras bulvių kasimo mašinos pasigedo sekmadienį, Mažųjų Rūšupių kaime.

Ši mašina dingo iš dirbtuvių, pranešė policija.

Savininkui padaryta 200 eurų žala.

Neblaivus vairuotojas buvo sulaikytas antradienį, 17.05 val. Jovaišiškės kaime, pranešė policija.

Pareigūnai sustabdė traktorių T25 su bulvių kasimo aparatu.

Transporto priemonę vairavo 65 metų vyras.

Jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,32 promilių girtumo laipsnis.

Prekybos centre Priestočio gatvėje apsilankiusi klaipėdietė nustebo, kad negalėjo įsigyti ne tik praėjusių metų derliaus bulvių, bet ir šviežių.

"Apėjau visą parduotuvę, ogi nė vienos bulvės. Nustebau. Jei jau senų nėra, bent brangesnių, šviežių bulvių būčiau pirkusi. Prie prekybos centro kartais vaisiais ir daržovėmis prekiauja ūkininkai. Tačiau ir ten neradau, kad kas prekiautų bulvėmis", – stebėjosi moteris.

Užklausus vienos iš pardavėjų, kas gi nutiko, kad nebeliko prekyboje bulvių, šioji atsakė, kad kalti prasti orai.

"Laukus merkia lietus. Ūkininkai tokiu oru kasdami bulves, jas atveža labai šlapias. Sandėliuojamos jos imą pūti. Stengiamės užsakinėti nedideliais kiekiais, nėra tiek žmonių, kad sandėliuose bulves perrinkinėtų. O kai nedidelis kiekis, jį greičiau ir išperka. Vakarais bulvių jau nėra, gal tik iš ryto buvo", – tikino prekybininkė.

Prekybos tinklo "Norfa" atstovas spaudai Darius Ryliškis patikino, kad tokia situacija tikrai buvo susidariusi.

"Iš tiesų taip ir yra. Dėl lietingų orų iš tiesų pasitaikydavo, kad į prekybos tinklus bulvės buvo atvežamos šlapios. Tekdavo užsakyti nedideliais kiekiais. Šviežios bulvės nepigus produktas, nesinori, kad jis sugestų. Praėjusių metų derliaus bulvės jau yra prastos. Tokių mes negalime siūlyti savo pirkėjams. Tačiau jau pagerinome šią situaciją", – tikino D.Ryliškis.

Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus pastebėjo, kad su tokia problema galėjo susidurti didesnius kiekius pristatantys bulvių augintojai.

"Juk pirmosios bulvės yra vandeningos. Jos pačios yra šlapios, nesvarbu, kokioje dirvoje augo, todėl labai greitai pūva ir pelija. Šviežių bulvių niekas neperka dideliais kiekiais, tik tiek, kiek suvalgys. Jos netinka laikymui. Vėliau, kai bulvės subręsta, jos tampa sausesnės ir gali ilgai būti", – aiškino V.Mickus.

Pasak V.Mickaus, turguje ūkininkai ryte pardavinėja iš vakaro nukastas bulves.

"Tik tiek nukasa, kiek reikia. Net kai lietus lyja, pas mus bulvių visuomet yra", – tikino turgavietės direktoriaus pavaduotojas.

Vieni parduoda vasaras, kiti – rudens savaitgalius. Visoje Lietuvoje jau įsibėgėjęs bulviakasis anūkus suskirsto į dvi grupes: geruosius, kurie padeda, ir bloguosius, kurie į bulviakasį neatvažiuoja. Bulvių, beje, dažniausiai gauna ir vieni, ir kiti. Vis dėlto šiandien bulvės Lietuvoje auginamos ne tik šeimai – stambieji ūkininkai savo derlių parduoda ir įmonėms, kurios bulves naudoja savo produkcijai gaminti.

Užaugintos bulvės tikrinamos per padidinamąjį stiklą

Pasak bulves auginančio Petro Vasiliausko ūkio komercijos vadovės Rugilės Malinauskienės, pagrindinis sutarties su didelėmis bendrovėmis privalumas – pajamų stabilumas. „Esame užtikrinti savo finansine padėtimi, todėl iš anksto galime planuoti, kur investuoti pelną. Daugeliu atvejų – produkcijos kokybei gerinti. Investuojame į techniką, technologijas – didžiųjų bendrovių superkamoms bulvėms taikomi aukšti kokybės standartai, negalime atsilikti“, –  sako R. Malinauskienė.

Tikrinamos ne tik pačios bulvės, bet ir dirvožemis, kuriame jos auga. „Prieš kiekvieną partiją atitinkamos valstybės institucijos tiria dirvožemio mėginius. Prieš tiekiant bulvių partijas iš laukų, imami bulvių mėginiai – matuojamas pesticidų kiekis, negalintis viršyti normos. O pristatytoms bulvėms taikomi dar aukštesni standartai: tikrinamas jų dydis, mechaniniai pažeidimai, bulvės pjaustomos skersai ir išilgai – tiriama apie dvidešimt jų kokybės požymių“, – pasakoja R. Malinauskienė.

Lietuviškos bulvės – Europinio lygio

Lietuviškas bulves savo produkcijai naudojančios UAB „Estrella Baltics“ tiekimo skyriaus vadovas Domantas Grigonis patvirtina, kad superkamai žaliavai taikomi reikalavimai itin griežti. „Tačiau Lietuvos bulvių augintojai savo produkcijos kokybe ir technologijoms nenusileidžia kitoms Europos šalims. Žinoma, Vokietijoje ar Lenkijoje bulvės galbūt pigesnės (derlingesnės Vokietijos ar Lenkijos žemės bei švelnesnės auginimo sąlygos leidžia gauti didesnį derlių), tačiau kai reikia įvertinti transporto, sandėliavimo ir šviežumo aspektus – Lietuvoje vienareikšmiškai geriau. Todėl iš kitų šalių bulves importuojame tik retkarčiais ir labai nedideliais kiekiais – kai pas mus jos dar neužaugę“, – teigia D. Grigonis.

Jis pabrėžia, kad kokybės rodiklis nusveria vienadienius „išpardavimus“ bulvių rinkoje. „Bendradarbiaujant su ūkininkais taikome motyvacinę sistemą – kuo kokybiškesnę žaliavą gauname, tuo palankesnes sutarties sąlygas įgyja ūkininkas. Taip  užtikrinama ne tik nuolat gerėjanti kokybė, bet ir glaudi partnerystė“, – sako „Estrella Baltics“ atstovas. Jis priduria, kad bendradarbiavimas su vietos ūkininkais yra ir įmonės garbės reikalas. „Su lietuvių ūkininkais bendradarbiaujame jau 17 metų, jie užaugina tikrai kokybišką produkciją – kodėl turėtume dairytis vienadienių pelnų ir ją importuoti?“

Kodėl bulvių traškučiai nevienodo dydžio?

Į kokybės standartus superkamoms bulvėms įeina ir jų dydis. „Dažnai sulaukiame pastabų dėl nevienodo bulvių traškučių dydžio – tačiau kitaip nė negalėtų būti, juk juos gaminame iš bulvių, o ne iš miltelių masės, kurią piltume į kokią nors formą“, – juokiasi D. Grigonis.

Tinkamu bulvių dydžiu rūpinasi ir ūkininkai. Pasak R. Malinauskienės, tam didelės įtakos turi ir orai. „Kiekvienas sezonas vis kitoks – pavyzdžiui, šie metai pasižymėjo sausromis. Negaudamos pakankamai drėgmės bulvės auga netolygiai, todėl daugumą pasėlių laistome patys – mūsų auginamų veislių bulvės turi gauti tam tikrą drėgmės kiekį. Gamta netobula, jai nerūpi verslo tikslai, todėl norint itin kokybiško derliaus, mūsų darbuotojams tenka sukurti tinkamas sąlygas bulvėms augti“, – šypsosi P. Vasiliausko ūkio atstovė.

Pavasarį neparduotas bulves naikinę Lietuvos ūkininkai šiemet sulaukė trečdaliu mažesnio nei 2014 metais, tačiau gerokai brangesnio derliaus - jau dabar už kilogramą bulvių pirkėjai siūlo 13-15 centų, o pernai per bulviakasį jas supirkinėjo po 6-7 centus už kilogramą, rašo "Verslo žinios".

"Perteklių iššluos lenkai. Jų šalyje buvo stipri sausra ir ūkininkai net negali įvykdyti įsipareigojimų prekybos tinklams", - apie tai, kad dėl eksporto nebus bėdų, dienraščiui aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Pasak jos, šiemet laimėjo tie bulvių augintojai, kurie buvo investavę į laistymo sistemas - jie sulaukė gausaus derliaus ir jį parduos aukštomis kainomis.