Kaip patikrinti?

Prie savo burnos kvapo dažniausiai esame pripratę, todėl ne visada jaučiame koks jis – įprastas ar blogas.

Žinoma, ne visuomet tai pasakys ir aplinkiniai. Bet jeigu išdrįs – gali būti itin nemaloni situacija. Todėl geriausiai savo burnos kvapą pasitikrinti savarankiškai.

„Burnos kvapą galima pasitikrinti įkvėpus ir iškvėpus orą į suspaustą kumštį. Jį pauosčius, paaiškės, ar kvapas blogas. Dar galima palaižyti riešą ir palaukus 15 sek., pauostyti. Išsivalius tarpdančius bekvapiu dantų siūlu, jį taip pat galima pauostyti ir suprasti, ar kvapas tinkamas“, – pataria vaistininkė Ramunė Uosienė.

Higienos taisyklės

Net 90 proc. blogo burnos kvapo atvejų, pasak R.Uosienės, sukelia netinkama burnos higiena. Nors dantų valymas turėtų būti įprasta kasdienės rutinos dalis, dar ne visi juos valo, kaip reikėtų, – du kartus per dieną, naudodami papildomas priemones.

Neteisinga dantų priežiūra ilgainiui sukelia ir rimtesnių problemų.

„Blogą burnos kvapą dažniausiai sukelia bakterijos nuo tarpdančiuose užsilikusio maisto. Nepašalintas jis ilgainiui gali pažeisti dantis ir dantenas. Tuomet maisto ten gali kauptis dar daugiau. Todėl svarbu dantimis pasirūpinti ir vakare“, – akcentuoja vaistininkė.

Blogą burnos kvapą dažniausiai sukelia bakterijos nuo tarpdančiuose užsilikusio maisto.

Priemonės nuo kvapo

Be įprasto dantų valymo šepetėliu, rekomenduojama valyti tarpdančius ir liežuvį. Šepetėliai gerai nepasiekia tarpdančių, o ant liežuvio likusios bakterijos toliau teršia burną ir sukelia nemalonų kvapą.

Tarpdančius rekomenduojama valyti dantų siūlu ar specialiu šepetėliu. Jų dydį geriausiai parinkti padės vaistininkas arba odontologas.

„Nemalonus kvapas gali sklisti ir nuo dantenų. Jeigu jos jautresnės, linkusios į uždegimus ar sergate paradontoze, joms prižiūrėti rekomenduojami sparčiai populiarėjantys burnos irigatoriai. Į juos galima įpilti vandens ar dantų skalavimo skysčio ir purkštuku, nukreipiant  srovę, švelniai išvalyti tarpdančius, nepažeidžiant dantenų“, – pasakoja ekspertė.

Dėl burnos sausumo

Norint greitai pašalinti blogą burnos kvapą, R.Uosienė pataria nesirinkti tokių paplitusių liaudiškų metodų, kaip skalavimas soda: „Ji kaip tik gali sukelti didesnį burnos kvapo disbalansą. Kad efektas būtų greitas, galima pakramtyti mėtų ar petražolių. Rekomenduojamas burnos skalavimo skystis – jis suteiks momentinį efektą.“

Tačiau ilgalaikes, tokias kaip sausos burnos, problemas patariama spręsti pasitelkus specialias priemones.

„Nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl burnos išsausėjimo – geriant per mažai skysčių, nesigamina pakankamai seilių. Sausa burna gali būti ir po nakties, ar žmonių, kurie dieną daug kalba. Tokiu atveju gali padėti specialūs purškikliai ir dantų pastos, skirtos burnos drėgmei atkurti ir taip panaikinti blogą burnos kvapą“, – akcentuoja specialistė.

Ir ligos požymis

Jei, pasitikrinus dantis pas odontologą, reguliariai atliekant burnos higieną ir rūpinantis ja, kvapas nedingsta, specialistė rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Nemalonus burnos kvapas gali būti ir ligos simptomas.

„Tai gali būti kepenų ar virškinimo trakto sutrikimo požymis. Nemalonus kvapas būdingas sinusito, tonzilito, padidėjusio rūgštingumo ar net onkologinių ligų atvejais. Dažnai jis būna specifinis, tačiau nustatyti jo priežastį tokiais atvejais geriausiai padės gydytojas“, – pataria R.Uosienė.

Kaip teigia jis, atsisakius cukraus ne tik gerėja sveikata, bet ir rečiau apsilankoma pas gydytojus, mažiau nuskriaudžiama piniginė.

Visi žino, kad per didelis cukraus vartojimas gali neigiamai paveikti sveikatą – skatina svorio priaugimą, staigius nuotaikos svyravimus, lėtines ligas. Tačiau dauguma nekreipia dėmesio ir vis tiek vartoja didelius cukraus kiekius kasdien. Atsisakius cukraus bent vasarą, nauda bus nepamatuojamai didelė, sako gydytojas A. Unikauskas.

Pagerės burnos kvapas. Cukrus sukelia ne tik ėduonį, bet ir blogą burnos kvapą, nes jis – bakterijų maistas. Nuolat turėdamos maisto bakterijos dauginasi greičiau, o tai ir lemia blogą burnos kvapą.

Pagerės smegenų veikla. Cukrus trikdo gebėjimą mokytis. Ruošiantis egzaminui cukraus turinčio maisto geriau nevartoti.

Mažesnė tikimybė susirgti Alzheimeriu. Smegenyse yra medžiagos, vadinamos BDNF (brain-derived neurotropic factor). Ji padeda vystytis jungtims tarp neuronų, taip sukurti ir saugoti prisiminimus. Atminties sumažėjimas siejamas su per dideliu cukraus vartojimu.

Oda atrodys jauniau. Amerikos mokslininkai sako, kad, sumažinus cukraus vartojimą, gali išnykti aknė. Būtent cukraus sukelti uždegiminiai procesai lemia aknę.

Širdis pasakys „ačiū“. Žmonės, vartojantys per daug cukraus, turi didesnę riziką patirti širdies priepuolį. Saldūs gėrimai skatina vainikinių širdies arterijų ligas. Mažindami cukraus kiekį, mažiname ir insulino lygį, pulso dažnį, kraujo spaudimą. Tai reiškia, kad širdis mažiau apkraunama darbu.

Mažesnis blogojo cholesterolio kiekis. Didelis cukraus kiekis padidina blogojo cholesterolio kiekį organizme, todėl prastėja širdies būklė, kas sukelia gyvybei pavojingas situacijas.

Geresnė nuotaika. Prastesnė nuotaika iš karto po cukraus vartojimo sumažinimo – normalu. Tačiau kai priprantama prie pokyčio, savijauta pagerėja. Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys labai nedaug arba visai nevartojantys cukraus, rečiau arba niekada neišgirsta depresijos diagnozę.

Geresnis miegas. Didelio cukrus kiekio nulemtas insulinas sąveikauja su energija. Staiga sumažinus cukraus vartojimą normalu jaustis mieguistai. Tačiau kai organizmas prie to prisitaikys, aktyvumas neapleis visą dieną. Taip, atėjus miego metui, natūraliai norėsis miegoti, dienos ir nakties ritmas bus subalansuotas.

Mažesnė tikimybė susirgti diabetu. Valgant daug gliukozės išsivysto didelis atsparumas insulinui. Tai reiškia, kad cukrus negali patekti į ląsteles ir daug jo bus kraujyje.

Mažesnė tikimybė susirgti vėžiu. Kasos vėžys dažnai siejamas su dideliu cukraus kiekiu. Nors mokslinės studijos šiuo klausimu nėra vieningos, geriau nerizikuoti.

Aštresnis regėjimas. Cukrus turi įtakos akių būklei. Insulino ir gliukozės lygių pokyčiai jūsų organizme lemia kraujagyslių pažeidimus ir blogesnę akių tinklainės kraujotaką. Tai lemia sumažėjusį regėjimo aštrumą, gali išsivystyti trumparegystė arba katarakta.

Greitas svorio kritimas. Valgant daug cukraus, kasa yra priversta gaminti daugiau insulino, todėl kiti hormonai, atsakingi už metabolizmą, virškinimą ir svorį, nebeveikia taip, kaip turėtų. Tuomet organizmas siunčia klaidingą signalą, kad laikas užkąsti. Nereikia leisti, kad cukrus apkvailintų.

Retesni apsilankymai pas gydytoją. Cukrus labai veikia imuninę sistemą. Nuo bakterijų ir virusų mus saugo baltieji kraujo kūneliai. Jų efektyvumas stipriai sumažėja, kai suvartojamas per didelis cukraus kiekis. Cukrus kenkia ir dantų būklei, todėl lankytis tenka ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir odontologą.

Sutaupyti pinigai. Nustojus valgyti cukrų, galima sutaupyti pinigų, leidžiamų vizitams pas gydytojus, odontologus, taip pat brangiems vaistams, užkandžiams ir gėrimams.

Burnos higienistė paaiškina, kas visgi sukelia nemalonų burnos kvapą ir ką daryti, kad bučiniai visada būtų gaivūs.

Skalavimo skysčiai

Dažniausiai halitozė – blogas burnos kvapas – kyla dėl bakterijų išskiriamų sieros junginių. Bakterijos yra sveikos ir normalios mikrofloros dalis, tačiau problemų kyla tuomet, kai dėl burnoje likusių maisto medžiagų joms sudaromos sąlygos sparčiai daugintis.

„75 proc. atvejų nemalonus kvapas jaučiamas, kai tinkamu valymu nekontroliuojamos bakterijos sukelia burnos minkštųjų ir kietųjų audinių ligas – dantų ėduonį, dantenų uždegimą – gingivitą – bei sunkesnes jo formas ar periodontitą, kuomet tirpsta kaulas. Todėl ypač svarbu tinkamai valyti dantis ir tarpdančius, nes tik mechaninis valymas pašalina bakterijas ir maisto likučius. Kitais atvejais blogas kvapas gali atsirasti dėl sisteminių priežasčių, pavyzdžiui, rūgštingumo padidėjimo ar alinančių dietų“, – sako burnos higienistė Ula Česnakavičiūtė.

Kitas įdomus aspektas, apie kurį daugelis tikriausiai net nesusimąsto: prasto burnos kvapo priežastimi gali tapti ir burnos skalavimo skysčiai. Specialistė paaiškina, kad nuolat naudojant sintetines antibakterines medžiagas, kurių dažniausiai yra burnos skalavimo skystyje, sutrikdoma burnos ertmės mikroflora ir paskatinamas bakterijų, sukeliančių prastą burnos kvapą, dauginimasis. Mat šios greitai tampa atsparios antibakterinėms medžiagoms, o šiose priemonėse esantis alkoholis apskritai sausina burnos gleivinę. Taip pat, dėl antiseptinių priemonių sumažėjus gerosioms bakterijoms, išplinta mūsų burnose gyvenantis grybelis, sukeliantis opeles ar stomatitą. Taigi burnos higienistė įspėja, kad burnos skalavimo skystį reiktų naudoti ne ilgiau kaip dvi savaites.

Ar reikia valyti... liežuvį?

U. Česnakavičiūtė priduria, kad norint užtikrinti malonų burnos kvapą taip pat būtina rūpintis liežuvio higiena. Mat ant liežuvio likę maisto likučiai sukuria itin palankią terpę bakterijoms prisitvirtinti ir daugintis. Valyti jį reikėtų švelniai braukiant nuo šaknies du kartus per dieną – ryte prieš pusryčius ir vakare. 

„Tam visai nereikia brangių priemonių, įvairiausių gelių ar specialių pastų. Svarbiausia – mechaniškai pašalinti maisto likučius, negyvas ląsteles, dalį bakterijų, prisitvirtinusių prie liežuvio. Tik liežuvį valyti turėtumėte švelniai, nes jo paviršiuje yra milijonai receptorių“, – įspėja specialistė.

Burnos higienistė taip pat paaiškina, kodėl rytais žmones vargina nemalonus kvapas.  Pasirodo, dienos metu burnos ertmę skalauja seilės, o naktį seilėtekis sustoja. Liežuvis tampa sausas ir mirusios ląstelės ar likę maisto likučiai tampa bakterijų maistu. Bakterijoms maitinantis išsiskiria junginiai, dėl kurių ir kyla nemalonus kvapas, kurį jaučiame ryte.

Išoriniai priešai

Tiesa, kad suvalgius patiekalą su svogūnais ar česnakais ne tik gaivų kvapą, bet ir bučinius galėsite pamiršti – niekam nebus malonu net būti arti. Vis tik U. Česnakavičiūtė sako, kad tokie burnos kvapo pakitimai yra laikini. Štai ilgalaikius pakitimus gali sukelti nepakankamas vandens vartojimas. Mat kava ir arbata pašalina iš organizmo skysčius, mažina seilių išsiskyrimą. Tad ne tik dėl bendros savijautos, bet ir burnos kvapo kasdien rekomenduojama išgerti 8 stiklines vandens – tai užtikrins pakankamą seilių išsiskyrimą.

„Burnos kvapui didelį poveikį daro ir kasdienė mityba. Subalansuota mityba ir pakankamas antioksidantų, mineralinių medžiagų ir kitų naudingų elementų kiekis užtikrina dantenų ir viso organizmo sveikatą. Taip pat reikėtų vengti dažno užkandžiavimo – jei nuolat maitiname bakterijas, neleidžiame seilėms nuplauti dantų paviršiaus. Kad seilės spėtų nuplauti maisto likučius tarp jų turėtų būti bent dviejų valandų pertrauka“, – aiškina burnos higienistė.

Padės petražolės

Su nemaloniu burnos kvapu kovoti galima ir naminėmis priemonėmis. U. Česnakavičiūtė sako, kad kenčiantiems nuo nemalonaus burnos kvapo rekomenduojama valgyti daug chlorofilo turinčių produktų – mat chlorofilas sugeria prastus kvapus. Antibakterinį ir seilėtekį stimuliuojantį poveikį turi cinamonas, o dantenų sveikatą užtikrins su maistu gaunamas vitaminas C. Tad valgykite petražoles, žalios spalvos daržoves, patiekalus gardinkite cinamonu ir džiaugsitės gaiviais bučiniais!

Na, o kaip žinoti, ar aplinkiniams nereikia raukytis dėl iš jūsų burnos sklindančio nemalonaus kvapo? Du kartus per metus lankykitės pas burnos higienistą, kuris, atlikęs profesionalią burnos higieną, kartu įvertins, ar reikalingas dantų gydymas, patars dantų valymosi ir mitybos klausimais, nustatys blogo burnos kvapo atsiradimo priežastį bei pateiks rekomendacijas, kaip jo atsikratyti visiems laikams.

"Turiu ketverių metukų sūnelį. Vaikas sveikas, stiprus, tad pas gydytojus dažnai lankytis netenka. Visgi paskutiniuoju metu pastebėjau, kad jam iš burnytės sklinda nemalonus kvapas. Dantis valome kiekvieną dieną, tad nežinau, ką ir galvoti. Dėl ko gali atsirasti blogas burnos kvapas? Ar gali būti kalta ne tik burnos higiena, bet ir kitos priežastys? Kur reikėtų kreiptis? O gal be reikalo nerimauju? Iš anksto dėkoju už atsakymą!" – susiirūpinusi klausia Radvilė.

Atsako specialistas

Vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas:

- Blogas burnos kvapas gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Pirmosios reikia ieškoti burnoje – dėl to gali būti kalta netinkama higiena, parodontozė (čia jau kalbant apie vyresnius žmones, ne vaikus), dantenų kraujavimas, burnos gleivinės pažeidimas (aftos, opos ir kt.), sugedę dantys.

Antroji priežastis gali būti susijusi su nosiaryklės organų ligomis: blogam burnos kvapui įtakos gali turėti tokios ligos kaip tonzilitas, adenoidų uždegimas, pūlinga sloga ar sinusitas (lėtinis nosies ertmių uždegimas).

Trečioji priežastis yra susijusi su stemplės, skrandžio ar žarnyno ligomis: gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio uždegimu, opa ir kitais sutrikimais. Ketvirtoji, rečiausi pasitaikinti blogo burnos kvapo priežastis – kitų vidaus organų negalavimai: kasos, kepenų, plaučių ir kitų. Visgi visus šiuos atvejus turėtų nustatyti specialistas. Pirmiausia, be abejo, reikėtų atkreipti dėmesį į burnos ertmę, ar ten nėra galimų blogo kvapo šaltinių, taip pat rekomenduotina kreiptis į LOR gydytoją dėl galimų ligų – ypač, jei žmogus linkęs knarkti.

Jei rytais jaučiate blogą burnos kvapą, dažnai kyla rūgštys, sunkiai virškinate maistą, didelė tikimybė, jog turite virškinamojo trakto problemų ir reikia kreiptis į gydytoją gastroenterologą. Kalbant apie suaugusius, dėl blogo burnos kvapo gali būti kaltos ir dietos, badavimas. Nesuvirškintas ir ilgai iš organizmo nepašalintas maistas skrandyje tiesiog pradeda rūgti, pūti, o tai gali sukelti nemalonų burnos kvapą.

Priklausomai nuo nustatytos diagnozės, pacientui bus skiriamas gydymas. Visų pirma esame linkę gydyti specialiai paskirta dieta, o tik po to griebtis medikamentų. Svarbu, jog žmogus valgytų ne vieną ar du kartus per dieną, o keturis penkis. Mityba turi būti reguliari, negalima stipriai prisikimšti prieš miegą. Tai, kokių maisto produktų teks vengti, priklausys nuo jūsų turimo sutrikimo: tai gali būti ne tik sunkiai virškinamas maistas, bet ir tokie, atrodytų, nekalti produktai kaip vaisiai, daržovės, didinančios rūgštingumą.

Kad ir kokia būtų blogo burnos kvapo priežastis, reikia, kad ją nustatytų gydytojas ir paskirtų individualų jūsų problemos sprendimo būdą.

Kovai su blogu burnos kvapu yra sukurta nemažai priemonių, tačiau kaip teigia mokslininkai daugelis savo burnos kvapo nejaučia.

Visus kvapus registruoja apytiksliai 12 milijonų juslinių ląstelių nosies gleivinėje. Skirtingus kvapo molekulės komponentus atpažįsta skirtingos juslinės ląstelės, kurios į smegenis siunčia nervinių impulsų pliūpsnį, o smegenys sudaro kvapo aprašą. Jei juslinės ląstelės nuolat jaučia tam tikrą kvapą, pvz., blogą burnos kvapą, nerviniai impulsai susilpnėja.

Nauji kvapai sukuria daugiau nervinių impulsų nei įprasti. Todėl atpažįstame naujus kvapus, tačiau esame atsparūs nuolat juntamam kvapui.