„Dantų akmenų susidarymui ir jų sukeliamų ligų išsivystymui užkirsite kelią, jei dantis valysite mažiausiai du kartus per dieną su minkštu šepetėliu, taip pat naudosite vieno danties ir tarpdančių šepetėlį, burnos skalavimo skystį, tarpdančių siūlą ir liežuvio valiklį“, – sako G. Šimkė.

Vaistininkė priduria, kad dantų akmenys yra ilgainiui sukietėjęs, neišvalytas dantų apnašas, atsirandantis dėl kolonijomis gyvenančių bakterijų, susikaupusių nuo maisto likučių ir seilių. Apnašose esančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį, dėl to atsiranda jautrumas šalčiui, karščiui, dantys greičiau genda.

Kaip išsirinkti dantų pastą?

Dantų priežiūros priemonių pasiūla yra itin didelė, todėl norėdami išsirinkti sau tinkamiausią, pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra fluoro ir koks jo kiekis. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgšties kiekį, stiprina dantų emalį, o dėl to didėja dantų atsparumas ėduoniui.

„Taip pat naudinga rinktis dantų pastą, kurios sudėtyje yra stabilizuoto, kristalizuoto ar nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nano-hidroksi-apatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis bei apnašų susidarymą slopinančiomis savybėmis. Jei negalite naudoti fluoro dėl turimų alergijų ar kitų priežasčių, rinkitės tokią pastą, kurios sudėtyje būtų bent viena iš minėtų medžiagų, stiprinančių emalį ir mažinanti apnašų susidarymą“, – teigia G. Šimkė.

Renkantis pastą, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į:

– Abrazyvumo rodiklį, kuris yra vertinamas RDA (liet. – radioaktyviuoju dentino dilimu) ir rodo, koks kietųjų kristalinių dalelių, poliruojančių danties paviršių, kiekis yra pastoje. Kuo RDA didesnis, tuo pasta geriau šalina apnašas, bet tuo pačiu ir gali pažeisti dantų emalį. Saugiausia naudoti dantų pastas, kurių abrazyvumo rodiklis yra 0-70 RDA.

– Pastos PH: geriausia naudoti dantų pastas, kurių pH reikšmė yra lygi 7-10, nes jos nepažeidžia emalio.

„Venkite dantų pastų, kurių sudėtyje yra SLS (liet. – natrio laureto sulfato) – medžiagos, skatinančios putojimą ir galinčios didinti burnos gleivinės jautrumą bei paskatinti opų atsiradimą burnoje bei titano dioksido“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kada ir kaip naudoti dantų pastą?

Pasak G. Šimkės, dantis valyti ir pastą naudoti reikia vos išdygus pirmajam dantukui, ant šepetėlio tepant ryžio kruopos didumo pastos kiekį, o bėgant metams pastos ir jos sudėtyje esantį fluoro kiekį didinti.

– Vaikams iki 2 metų rekomenduojamos tokios dantų pastos, kuriose fluoro kiekis yra 500-1000 ppm (fluoro dalelių kiekis milijonui dalelių).

– Vaikams nuo 2 iki 6 metų patariama rinktis tokį patį kiekį fluoro turinčias pastas, tik ant šepetėlio jos tepti kiek daugiau.

– Vaikams nuo 6 metų rekomenduojama naudoti pastą, kurios sudėtyje yra 1450 ppm fluoro.

Prekyboje galima rasti ir tokių pastų, kuriose yra didesnis fluoro kiekis, tačiau jas naudoti galima tik paskyrus gydytojui odontologui.

Vaistininkė sako, kad norėdami tinkamai rūpintis savo dantų sveikata, turite laikytis kelių svarbių higienos taisyklių.

„Ant dantų šepetėlio užtepkite nedidelį pastos kiekį ir valykite dantis 2 kartus per dieną, ne mažiau kaip 2 minutes. Išsivalę dantis, išspjaukite pastą, bet burnos vandeniu neskalaukite: taip fluoras ir kitos veikliosios medžiagos, esančios dantų pastoje, ilgiau išliks ant dantų. Dėl tos pačios priežasties patariama 30 minučių po to, kai išsivalysite dantis, nieko nevalgyti ir negerti“, – pasakoja G. Šimkė.

Kaip išsirinkti ir naudoti burnos skalavimo skystį?

Dantų skalavimo skysčių, kaip ir pastų, įvairovė yra didelė, todėl norint išsirinkti kokybišką burnos higienai skirtą prekę, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

„Kai kuriuose skalavimo skysčiuose esantis alkoholis gali džiovinti ir kiek dirginti burnos gleivinę bei mažinti burnos pH. Pirmenybę teikite skysčiams, kurių sudėtyje yra fluoro, ksilitolio, alijošiaus, gvazdikėlių, eukalipto, arbatmedžio eterinių aliejų: šios medžiagos gerokai sumažina ant dantų paviršių besikaupiančių bakterijų kolonijas“, – atskleidžia G. Šimkė.

Vaistininkė sako, kad skalavimo skysčiai su chlorheksidinu (antibakterine medžiaga) suteikia gydomąjį poveikį, dėl to juos patariama naudoti tik gydant burnos gleivinės, dantenų uždegimą arba po odontologinių procedūrų. Skysčio su šia veikliąja medžiaga nepatariama naudoti ilgiau nei dvi savaites, nes gali būti pašalintos ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos. Tokiu atveju gali grėsti pasekmės: žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių, dantų paviršiaus ir liežuvio spalvos pasikeitimas, atsiradęs burnos gleivinės dirglumas, skonio receptorių kiekio sumažėjimas bei kilusios alerginės reakcijos.

„Neskalaukite burnos skysčiu po dantų valymo – palaukite 30 minučių. Geriausia burną skysčiu skalauti po valgio, atsigėrus tokių gėrimų, kurie pasižymi žemu pH, pavyzdžiui kava, arba turi daug cukraus, pavyzdžiui sultys, vaisvandeniai. Skalaukite 30-60 sekundžių, o po skalavimo nevalgykite ir negerkite bent valandą“, – pataria vaistininkė.

Dėl kai kurių sveikatos būklių burnos skalavimo skysčius su konkrečiomis sudėtinėmis dalimis gali rekomenduoti vaistininkas ar gydytojas.

Priemonėse ieškokite ir kitų medžiagų

Anot G. Šimkės, yra daugiau medžiagų, į kurias verta atkreipti dėmesį, kai renkamės dantų priežiūros priemones.

„Cinko chloridas padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Alijošius, arbatmedžio eterinis aliejus, ąžuolo žievės, pušų pumpurų, medetkų ekstraktai, esantys dantų pastoje pasižymi baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja apsaugines funkcijas, mažina kilusį uždegimą. Aukso ir sidabro dalelės taip pat pasižymi antibakterinėmis, uždegimą mažinančiomis savybėmis. Mentolis, nepasižymintis dezinfekciniu poveikiu, suteikia gaivos ir švaros jausmą po to, kai išsivalote dantis“, – sako vaistininkė.

Sveiki ir prižiūrėti dantys negenda, todėl labai svarbu kasdien jais rūpintis tinkamai: kruopščiai valyti nepamirštant ir sunkiai prieinamų burnos vietų, naudoti tarpdančių šepetėlį ir siūlą bei liežuvio valiklį.

Dienraščio "Klaipėda" atlikto eksperimento metu paaiškėjo, kad tūkstantines baudas ir atsisveikinimą su vairuotojo pažymėjimu vairuotojui gali nulemti saldainis ar stropus rūpinimasis burnos higiena. Pasirodo, gomurį suvilgius vien burnos skalavimo skysčiu, iš karto galima įpūsti kone mirtiną alkoholio garų koncentracijos kiekį.

Ginkluojasi nauja technika

Eksperimentas turėjo patvirtinti arba paneigti mitus – gali ar ne kai kurie maisto gaminiai turėti įtakos alkoholio kiekio matavimo rezultatams?

Eksperimento dalyviams teko ragauti raminamųjų lašų, kefyro, giros, stipraus alaus, taip pat teko skalauti burną dantų skalavimo skysčiu ir ragauti saldainių su alkoholio įdaru.

Bandymų arbitru sutiko tapti Klaipėdos kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika.

Eksperimente buvo naudojamas senesnės kartos, tačiau itin tiksliais matavimais pasižymintis "Drager 7410" alkoholio matuoklis. Pareigūnas patikino, kad aparatas yra sertifikuotas ir patikrintas metrologijos tarnyboje.

"Tokių matuoklių oficialiose patikrose jau nebenaudojame, kadangi dabar reikalaujama, kad matuokliai turėtų atmintį. Šis matuoklis atminties neturi, bet mes jį savo arsenale dar turime ir naudojame prevencinėms priemonėms", – į dienraščio redakciją atsineštą techniką pristatė pareigūnas.

M.Džermeika pasakojo, kad naujos kartos alkotesterių turima kompiuterinė atmintis leidžia patikrinti bet kurį juo atliktą alkoholio matavimą.

"To prireikia, kad nebūtų jokios korupcijos. Jei policijos pareigūnas ėmėsi matuoti vairuotojo blaivumą, jis privalo užbaigti procedūrą. Dabar jau nebeįmanoma nuslėpti, buvo ar ne matuotas alkoholis vieno ar kito įvykio metu", – aiškino M.Džermeika.

Alkoholį užuodžia iš toli

Į pastebėjimą, kad viename policijos vykdytų reidų pareigūnai, masiškai stabdydami automobilius, vos kyštelėdavo alkoholio matuoklį į automobilio salono vidų ir pasirinkdavo, kurios mašinos vairuotojui teks rimčiau pasitikrinti, M.Džermeika atsakė žinantis, kokia tai buvo situacija.

"Dabartiniai alkoholio matuokliai, vadinamieji septintojo tipo, turi tokią galimybę – nustatyti alkoholio daleles automobilio salone. Tuomet pareigūnas jau žino, kad vairuotojas ar mašinos keleivis galėjo būti vartoję alkoholio. Mes vairuotojo paprašome išlipti iš automobilio, kad ore nebūtų alkoholio koncentracijos, ir vairuotojas patikrinamas", – situaciją nupasakojo pareigūnas.

Tokiu būdu didelių reidų metu pareigūnams yra lengviau atsirinkti, kurių automobilių vairuotojus patikrinti.

Dėl lašiukų atimtų pažymėjimą

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistų atliekamame eksperimente buvo sutarta, kad kiekvienas matavimas bus pakartojamas. Jei pirmuoju matavimu būtų nustatytas alkoholio kiekis, matavimą sutarta pakartoti antrą kartą, po keliolikos minučių.

Pirmoji priešais pareigūną su alkoholio matuokliu įsitaisė lengvų raminamųjų vaistų lašiukų šaukštelį rankoje laikanti žurnalistė. Išgėrusi tinktūros, moteris vaistus užgėrė gurkšniu vandens.

Po minutės buvo atliktas pirmasis bandymas. Alkoholio matuoklyje užsidegė 0,48 prom. rodanti žyma.

"Šiuo metu jūs tikrai negalite vairuoti. Leistina riba yra viršyta", – nusistebėjo pareigūnas.

Keletą minučių pasivaikščiojus, išgėrus stiklinę vandens, antras bandymas nesibaigė taip grėsmingai – alkoholio matuoklyje užsidegė 0,05 prom. žyma.

"Burnos ertmėje išsilaiko pati stipriausia pirminė alkoholio koncentracija. Reikia atsiminti, kad matuojame alkoholio koncentraciją, tik išpučiamame ore", – aiškino pareigūnas.

Girtumas – ne nuo cukraus

Toliau eksperimento dalyviai turėjo tikrintis, ar gali surizikuoti netekti vairuotojo pažymėjimo, jei kramsnos automobilyje saldainius su alkoholio įdaru.

Net trys merginos ragavo skirtingų rūšių saldainių.
Lietuvoje gamintų saldainių, į kuriuos neva dedama alkoholio, ragavusi Radvilė net nenustebo, kai jos iškvėptas mėginys matuoklyje neparodė alkoholio koncentracijos. Mergina tikino, kad saldainių skonyje nesijautė jokio alkoholio.

Tačiau kituose mūsų šalyje gamintuose rankų darbo saldainiuose su Kubos romu, pasirodo, alkoholio tikrai būta.
Penkis saldainius su romu sukramsnojusi Vaiva į alkoholio matuoklį įpūtė 0,05 prom. alkoholio.

Pavojingiausi vairuotojui pasirodė besą Austrijoje gaminami šokoladiniai rutuliukai su romo įdaru. Gamintojas perspėja pirkėjus, kad juose gali būti net 10 proc. alkoholio. Penkiasdešimt gramų šių dražė suvalgiusi Evelina nustebino eksperimento dalyvius įpūtusi 0,17 prom. alkoholio.

M.Džermeika tikino, kad patys pareigūnai nėra tarpusavyje atlikę tokio testo, tad anksčiau tik juokdavosi, kai patikrinimui sustabdytos jaunos vairuotojos imdavo aimanuoti, jog alkoholio negėrė, o tik pas draugę svečiuose ragavo kavutės su saldainiais.

"Labai dažnai pasitaiko, kad moterys sėda į mašinas ir važiuoja, net neįtardamos, jog joms gali būti nustatytas girtumo laipsnis. Tiesa, leistinos ribos dažniausiai po saldainių valgymo niekas neviršija", – pastebėjo pareigūnas.

Po antro alkoholio matavimo merginos lengviau atsipūtė. Gomurį tešildė saldumynų skonis, o grėsmės būti sučiuptai su alkoholio kvapeliu jau nebebuvo.

Paklaida – 0,05 promilės

Prie eksperimento stalelio prisėdo ir du vyriškiai, kurių vienas gėrė girą, o kitas – stiprų alų.

Pusę litro giros išragavęs Vytautas iš pradžių be baimės sėdo tikrintis girtumo. Giros gamintojas skelbia, kad gaminyje gali būti tik 1,2 proc. alkoholio.
Tačiau jau pirmame bandyme alkoholio matuoklis parodė net 0,31 prom. alkoholio.

Eksperimento dalyvis išgėrė pusę litro giros. Praėjus dešimčiai minučių po pirmojo testo, matuoklis parodė, kad iškvėptame ore alkoholio jau nebebuvo.

"Nežinia, ar išgėrus litrą giros būtų įmanoma viršyti leistiną alkoholio normą", – diskutavo bandytojai.

Vyriškajai eksperimento dalyvių pusei iš karto iškilo klausimų policijos pareigūnui. Buvo nusistebėta, esą atsakomybės galima sulaukti net stumiant dviratį ir esant išgėrus.

"Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad dviračių, mopedų vairavimas, vadeliojimas, jojimas, esant asmenims neblaiviems ar apsvaigusiems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, gresia bauda nuo 300 iki 500 litų. Taip, dviratės eismo priemonės yra didesnio pavojingumo", – aiškino M.Džermeika.

Pareigūnas tikino, kad dažnai sulaukia klausimų, kam vertėjo įvesti nuobaudų sistemą, pavyzdžiui, dviratininkams.

"Todėl, kad vairuoti dviratį nėra jau taip paprasta. Gal kitas lengvai vartojęs alkoholio ims blaškytis po kelią. Jis sukels pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams", – paaiškino pareigūnas.

Tiesa, M.Džermeika pripažino, kad alkoholio matuokliuose yra leidžiama oficiali 0,05 prom. paklaida.

Prieš savaitę Vyriausybė pritarė siūlymams kai kuriems vairuotojams įvesti 0 promilių ribą.
Jei Seimas patvirtins šį siūlymą, bus nustatyti 0 promilės leistina alkoholio koncentracija kraujyje ne tik pradedantiesiems, komercinio ir vežančio pavojinguosius krovinius transporto, bet ir taksi automobilių, motociklų, mopedų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių ir galingųjų keturračių vairuotojams.

Svoris neišgelbėjo

Pavojingiausias išbandymas teko redakcijos senbuviui Česlovui, kuris drįso ragauti 7,5 prom. turinčio alaus.
Išgėręs 0,6 litro alaus, vyriškis jau pirmu pūtimu viršijo leistiną alkoholio normą.

Apie šimtą kilogramų sveriantis sportininkas mėgėjas "įpūtė" 0,41 prom. alkoholio.

Tačiau po penkiolikos minučių antrasis bandymas nebebuvo toks įspūdingas – matuoklio ekrane įsižiebė 0,19 prom. žyma.

"Tai reiškia, kad pietų metu alaus ragavimas gali būti ne toks jau nekaltas. Vairavimas neblaiviam, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom., užtraukia baudą nuo 1 iki 1,5 tūkst. litų, prarandant vairuotojo pažymėjimą 12–18 mėnesių", – priminė pareigūnas.

Už vairavimą, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, baudžiama bauda nuo 2 iki 3 tūkst. litų, atimant teisę vairuoti 24–36 mėn., arba areštu.

Lietuvoje sunkus girtumo laipsnis yra skaičiuojamas nuo 2,51 prom.

"Aš manyčiau, kad ir vėl atėjo laikas griežtinti baudas už vairavimą neblaiviems. Matyt, žmonės priprato prie tūkstantinių baudų, todėl, mano nuomone, laikas skirti realius areštus", – nuomonę išsakė M.Džermeika.

Viešumoje skambėjo ne viena istorija, kai neblaivūs prie vairo sučiupti veikėjai net sugeba pasityčioti iš pareigūnų, pareikšdami, kad tikrinsis girtumą, tačiau į alkotesterį nepučia.

"Dabar visi gudrūs tapo. Žmogus sako, kad pūs, o sėdi ir nepučia. Ir ką tokiam padarysi? Tokiu atveju reikia įforminti vidutinį girtumo laipsnį ir baigti terliotis", – rėžė pareigūnas.

Įpūtė mirtiną normą

Uostamiesčio pareigūnai vieno viešo renginio metu mėgino paneigti mitą, kad nemalonumų galima sulaukti, kai prie vairo sėdama išgėrus kefyro, nes neva jame yra alkoholio.

Dienraščio eksperimento metu kefyro gėrusi žurnalistė pasirodė esanti visiškai blaivi, alkoholio matuoklis parodė tik nulius.

Tačiau štai kitas eksperimento bandymas pribloškė visus jo dalyvius.

Iš pažiūros mažiausiai grėsmių galintis kelti burnos skalavimo skystis pasirodė esąs pats pavojingiausias vairuotojo reputacijai.

Burną juo paskalavusi ir po trijų minučių į alkoholio matuoklį pūstelėjusi akcijos dalyvė privertė aiktelėti visus eksperimento dalyvius – matuoklyje įsižiebė mirtiną alkoholio koncentracijos normą viršijantys skaičiai – 6,19 prom.

Medikai teigia, kad priklausomai nuo žmogaus organizmo ypatumų mirtina alkoholio dozė yra 4 prom.
Praėjus kuriam laikui ir atsigėrus vandens, pakartoti bandymą ne iš karto pavyko.
Tokią dozę alkoholio garų gavęs matuoklis užstrigo keliolikai minučių. Tik persikrovus aparato atminčiai, matuoklis vėl cyptelėjo, duodamas ženklą, kad galima kartoti patikrinimą.

Antruoju bandymu rezultatai buvo kitokie, tačiau vis tiek viršijo leistiną alkoholio normą.
Matuoklis rodė, kad, po burnos skalavimo praėjus kone penkiolikai minučių, kvėpavimo takuose vis dar yra 0,8 prom. alkoholio garų.

"Suprantu, kad situacija būtų labai dviprasmiška, jei iš tiesų kelyje vyktų toks patikrinimas. Kuo tikėti pareigūnui – ar žmogumi, kuris sako, kad tik skalavo burną, ar matuoklio parodymais? Beliktų ištirti kraują", – pripažino M.Džermeika.

Miesto rekordas – 6,04 prom.

Dvylika metų televizijos laidą "Reidas" kuriantis Gintaras Vaičekauskas tikino, jog per tiek metų ne kartą girdėjo pasiteisinimą, kad promilių atsirado neva užvalgius saldainių.

"Buvo toks atvejis, kai Vingio gatvėje sustabdytas vairuotojas "įpūtė" daugiau nei norma, bet jaunuolis aiškino, kad valgė saldainius su alkoholiu. Pareigūnas pasiūlė palaukti 10 minučių ir pakartoti pūtimą. Juokingiausia, kad jis "įpūtė" dar daugiau. Manyčiau, kad ne nuo saldainių jis buvo girtas", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Žurnalistas pasakojo, jog atmintyje išliko ne vienas apsvaigusio vairuotojo pasiaiškinimas, kad jo girtumą lėmė vartoti vaistai.

"O štai  mano laidos rekordininku tapo vienas klaipėdietis, kurio jau nėra tarp gyvųjų. Jo rekordas – 6,04 prom. alkoholio garų. Didesnių kiekių nesu matęs. O mano rekordas – 3,73 prom. Tiesa, tai buvo specialus bandymas šventės metu. Aš tuomet tikrai nevairavau", – pasiaiškino žinomas televizijos veidas.

G.Vaičekauskas pasakojo, kad ir pats nėra atsispyręs įvairiems eksperimentams. Vieno jų metu įsitikino, kad galima "įpūsti" daugiau nei norma išgėrus šviežios giros.

"Aš po giros pademonstravau 0,6 prom. rezultatą. Mano kolega pasiekė 0,28 promilės. Tiesa, po kelių minučių girtumas išgaravo. Esu pūtęs į matuoklį po nealkoholinio alaus skardinės. Kiek parašyta laipsnių, tiek ir įpūčiau – 0,05 prom.", – pasiekimus vardijo G.Vaičekauskas.

Tragedijas lemia greitis

O štai dėl siūlymo kai kuriems vairuotojams įvesti nulinę alkoholio ribą G.Vaičekauskas stojo piestu prieš.

"Yra žmonių, kurie nuolat turi temperatūros. Yra ir tokių, kurių organizme būna šiek tiek alkoholio. Nežinau kodėl, neklauskite, bet jo yra. Todėl manau, kad tokia tvarka nebūtų teisinga", – kalbėjo G.Vaičekauskas.

Prekybos centruose pardavinėjamais buitiniais alkoholio matuokliais G.Vaičekauskas patarė nesikliauti.

"Buvo laidoje ne vienas siužetas, kai žmonės pasakojo apie savo patirtis. Namuose jo alkotesteris parodė 0,3 prom., o po penkiolikos minučių reido metu žmogus jau pūstelėjo 0,6 prom.", – prisiminė klaipėdietis.

G.Vaičekausko nuomone, su nelaimėmis keliuose vertėtų kovoti ne minimalizuojant leistiną normą.

"Minimali alkoholio riba nieko nekeičia. Dabar didžiausias tragedijas sukelia greitis ir distancijos nesilaikymas", – rėžė G.Vaičekauskas.