Vilniaus gyvenamojo NT kainų pokyčius bei tendencijas kas mėnesį analizuoja nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ analitikai.

„Neapibrėžtumas NT ir statybų sektoriuje, auganti statybinių žaliavų kaina bei neslopstanti būsto paklausa Vilniuje lėmė, kad gegužę butų kainos augo tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje. Nors pastarojoje brangimas buvo nuosaikesnis, drastiškas kainų kilimas pirminėje rinkoje neabejotinai turės įtakos senos statybos būsto kainoms“, – teigia bendrovės „Mano numai“, valdančios prekės ženklą „Numai“, vadovas Aurimas Čiagus.

Kainoms augant, pirkėjai graibsto ekonominės klasės butus

„Numai“ duomenimis, gegužės mėnesį Vilniaus pirminėje butų rinkoje buvo parduoti 207 butai (25 proc. mažiau nei balandį), naujai pasiūlytų butų skaičius siekė 348. Pardavimus pradėjo penki nauji projektai ar jau esančių projektų nauji etapai.

Pirkėjams vis dažniau kreipiant dėmesį į galutinę, o ne kvadratinio metro kainą, ekonominio lygio projektuose yra fiksuojami didžiausi pardavimai.

Vidutinė laisvų būtų su daline apdaila kaina per mėnesį pakilo 4,4 proc. nuo 2900 eurų už kv. m. iki 3020 eurų už kv. m. Praėjusį mėnesį Vilniuje vidutinio 50 kv. m. buto su daline apdaila kaina siekė 150 000 eurų, kai balandį tokios pačios kvadratūros būstą buvo galima įsigyti už 145 000 eurų.

„Iš viso nuo metų pradžios pirminėje butų rinkoje kainos augo 14 proc. ir kol kas sunku prognozuoti, kada sulauksime augimo pabaigos. Rinkoje pastaruoju metu stebime pigiausių butų išpardavimą – pirkėjams vis dažniau kreipiant dėmesį į galutinę, o ne kvadratinio metro kainą, ekonominio lygio projektuose yra fiksuojami didžiausi pardavimai ir atitinkamai ryškiausias kainų kilimas“, – sako A. Čiagus.

Pasak jo, augant pigiausių butų paklausai, atitinkamai kyla ir laisvų butų pirminėje rinkoje kaina, kuri ir taip buvo aukšta.

„NT vystytojai taip pat nenusileidžia ir reikšmingai kelia kainas. Pavyzdžiui, kai kuriuose projektuose stebimas net dviženklis procentinis kainos augimas. Stebint dinamišką situaciją statybų sektoriuje, kainų kėlimas, matyt, yra viena iš priemonių, leidžiančių vystytojams sumažinti riziką dėl neapibrėžtų statybos kainų, ir pristabdyti pardavimus iki kol rinka normalizuosis“, – teigia ekspertas.

A. Čiagaus teigimu, statybų sektoriui išgyvenant didelį neapibrėžtumą dėl karo Ukrainoje ir brangstančių statybinių žaliavų, projektuojamuose butuose jau dabar pastebimas statybos strigimas.

Vystytojai, kurie prieš metus pardavinėjo butus, bet iki šiol nėra gavę statybų leidimo, abejotina, kad galės būstą pastatyti už prieš metus buvusią kainą, o tai kelia grėsmę preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių (PPPS) nutraukimui.

„Rizika dėl sutarčių nutraukimo yra ganai aukšta, kaip ir tikimybė, kad vystytojai, pakėlę kainas, perparduos šiuos butus už didesnę kainą. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad PPPS neįpareigoja vystytojų parduoti pirkėjui turtą, o tai klientui nėra palanku. Be to, atsižvelgiant į šiuo metu sudaromas sutartis, nemažai kur pažymima, kad nutraukus sutartį klientas kompensacijos negauna, tuo tarpu priešingu atveju vystytojas pasilieka avansą“, – sako jis.

Antrinėje rinkoje kainos augo nuosaikiau

Kaip rodo „Numai“ duomenys, antrinėje būstų rinkoje gegužę vidutinė parduoto būsto su visiška apdaila kaina siekė apie 152 tūkst. eurų. Praėjusį mėnesį vidutinė parduoto būsto kaina buvo 2700 Eur už kv. m., plotas – 55 kv. m.

Šiuo metu antrinėje rinkoje vidutinė parduodamo buto kaina su visiška apdaila yra 190 tūkst. eurų arba 2900 eurų už kv. m. Palyginti su balandžio mėnesiu, laisvų butų kaina paaugo 0,5 proc.

„Įvertinus šiuo metu esančias kainas antrinėje rinkoje galima daryti išvadą, kad joje yra mažiau streso dėl pirminėje rinkoje patiriamo neapibrėžtumo, todėl veikiant sveikai konkurencijai kainų pokyčiai yra nuosaikesni ir labiau atitinka pirkėjų lūkesčius. Visgi antrinės rinkos kainoms akcentą uždeda pirminė rinka, todėl nuoseklaus augimo galima tikėtis ir antrinėje rinkoje “, – teigia A. Čiagus.

Gegužę Vilniuje brango ir nuoma. Vidutinė išnuomoto buto kaina buvo 600 eurų ir, palyginti su balandžiu, pakilo 2,5 proc., būsto plotas vidutiniškai siekė 47 kv. m.

Šiuo metu nuomojamo būsto kvadratinio metro kaina yra 6,6 proc. didesnė nei balandį ir siekia šešiolika eurų už kv. m.

Anot NT rinkos eksperto, Vilniuje drastiškai sumažėjus nuomos pasiūlai rinka patyrė šoką, tiesioginė to pasekmė – išbrangusi nuoma. Kadangi paklausa mažesniems ir įperkamiems butams buvo didžiausia, šiuo metu nuomos rinkos pasiūloje yra likę neproporcingai daug didelių ir prabangių butų, kas iškreipia pasiūlą ir vidutinę nuomos kainą.

„Vilniuje ir Kaune vis pastebimiau kyla naujų butų kainos. Naujausia mūsų apklausa atskleidė, kad dėl tolesnės NT rinkos raidos jos dalyvių lūkesčiai šiuose miestuose skiriasi. Vilniuje teigiamas nuotaikas lemia istorines aukštumas siekianti naujo būsto paklausa ir gerėjančios gyventojų galimybės įpirkti naujus butus, o Kaune nuotaikos yra santūresnės dėl to, kad šiame mieste naujų butų kainos per pastaruosius porą metų pastebimai pakilo ir NT rinkos dalyviai šiuo metu nėra įsitikinę, jog naujų butų kainų augimo sparta išliks“, – pranešime sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.

Naujų butų kainų kilimo per artimiausius 12 mėn. sostinės gyvenamuosiuose rajonuose tikisi 38 proc. apklaustųjų – tai penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį. Vertindami Kauno būsto rinkos perspektyvas per artimiausius 12 mėn., 41 proc. rinkos dalyvių prognozavo, kad naujų butų kainos miesto gyvenamuosiuose rajonuose sumažės, o prieš pusmetį besitikinčiųjų, jog jos kris, nebuvo.

Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją NT rinkoje, vertina jos naujausias tendencijas. NT rinkos dalyvių apklausa yra papildoma NT rinkos stebėsenos priemonė. Apklausa atliekama du kartus per metus.

Tuo metu pagal antradienį banko „Swedbank“ ekonomistų paskelbtus skaičiavimus, visose trijose Baltijos šalių sostinėse būsto įperkamumas didėjo. Jų teigimu, pagrindinis veiksnys, dėl kurio augo gyventojų galimybės įpirkti būstą, buvo sparčiau nei kainos augantys atlyginimai. Aukštą įperkamumą visose sostinėse taip pat palaikė ir žemos palūkanų normos.

Kaip teigta pranešime, vertinant pernai metų pabaigos duomenis, tradiciškai būsto įperkamumas buvo didžiausias Rygoje, antroje vietoje rikiavosi Talinas, o Vilnius liko trečias.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad Estijos sostinėje Taline būsto įperkamumas pagerėjo 8,5 punkto, Rygoje – 11,9, o Vilniuje – 7 punktais. Atlyginimų po mokesčių (neto) augimas visuose trijuose miestuose buvo labai panašus ir svyravo tarp 9 ir 11 procentų. Būsto kainos praėjusių metų pabaigoje sparčiau augo Taline ir Rygoje apie 2,5 proc., tuo metu Vilniuje vidutinė kvadratinio metro kaina augo 0,5 procento“, – pranešime cituotas „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak jo, brangiausias būstas buvo Taline, ir čia pernai metų gruodį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 1871 eurą. Tuo metu Vilniuje kvadratinio metro kaina siekė 1513 eurų, o Rygoje – 1051 eurą.

Pasak V. Šimkaus, metų pradžia Baltijos šalių sostinėms žada gana aktyvius metus būsto rinkoje. Vilniuje ir Rygoje per pirmuosius du mėnesius vidutinis metinis būsto kainų augimas siekė beveik 8 proc. Taline kainos augo nuosaikiau, tai yra, apie 5 proc. Rygoje kainų augimas buvo spartesnis dėl smarkiai šoktelėjusių naujo būsto pardavimų.

Vilnius šių metų pradžioje ypatingai išsiskyrė sandorių skaičiumi per metus, butų pardavimai čia augo 40 proc. Rygoje sandorių skaičiaus augimas siekė 10 proc., kai tuo metu Taline per metus pardavimai krito ir susitraukė dešimtadaliu.

Kaip teigė V. Šimkus, sparčiai augantys atlyginimai visose trijose Baltijos šalių sostinėse sudaro palankias prielaidas aukštam būsto rinkos aktyvumui ir kainų didėjimui. Kita vertus, būsto pasiūla ir naujų pastatytų butų skaičius, nors ir šiek tiek sumažėjo nuo piko praėjusių metų viduryje, išlieka dideli ir, tikėtina, neleis būsto kainų augimui labai smarkiai įsibėgėti.