Sulaukė pagalbos

Kasmet, minint Kriminalinės policijos dieną, vyksta konkursas "Metų seklys".

Šįkart pirmosios vietos laureatais tapo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (Klaipėdos AVPK KPONTV) pareigūnai, išaiškinę itin painią ir būrio teisininkų karjerą pakirtusią bylą.

Jiems tai padaryti padėjo Imuniteto valdybos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, Generalinės prokuratūros prokurorai.

Siekė nusimesti kaltę

Viskas prasidėjo tada, kai klaipėdiečiai susekė ir su įkalčiais sulaikė vieną stambų narkotikų platintoją.

Aiškindamiesi jo piktadarybes policininkai gavo patikimų žinių, kad, padedamas advokatų, įtariamasis ketina savo kaltę permesti niekuo dėtam benamiui narkomanui, kuris už nemenką pinigų sumą apsiėmė svetimą kaltę.

Bylos įrodymų klastojimas, fiktyvūs liudytojai, korupcija rankas susitepę advokatai, sudėtingos aukšto rango teisėjų papirkinėjimo schemos – tik dalis iššūkių, su kuriais teko susidurti tyrimo grupės pareigūnams.

Tęsdami sekimą pareigūnai sužinojo, kad per pasamdytus teisininkus pagrindinis įtariamasis planavo susidorojimą su Klaipėdos AVPK KPONTV viršininku ir net ėmėsi jį sekti.

Taip tyrimas ėmė plėstis, įtariamaisiais tapo ir du uostamiesčio advokatai, anksčiau dirbę prokurorais.

Tyrimas apėmė šalį

Tai buvo didžiulio, visą Lietuvą apėmusio tyrimo pradžia. Jo metu išaiškėjo schemos, kaip už nemenką atlygį, sukuriant gudrias schemas, teisėjai paleisdavo iš sulaikymo įtariamuosius.

Tyrimas – toks platus, kad jį teko skaidyti į atskiras bylas. Dalis jų jau išnagrinėtos, jose paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai.

Klaipėdiečio, įtariamo didelio kiekio kvaišalų platinimu, byla jau senokai nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Niekuo dėtas narkomanas iš kaltinimo pašalintas, o kartu su šio bei kitų nusikaltimų iniciatoriumi į teisiamųjų suolą sėdo narkotikus jam pardavę du kauniečiai.

Esama duomenų, kad prokurorai jau baigė advokatų ir teisėjų bylą. Nežinoma tik, kuris teismas ją nagrinės.

Nukentėjusiuoju pripažintam Klaipėdos AVPK KPONTV viršininkui teks vykti į kurį nors apygardos teismą. Akivaizdu, kad nei Klaipėdos, nei Vilniaus apygardos teismai šios bylos nenagrinės.

Kolegė – it simbolis

"Bylos įrodymų klastojimas, fiktyvūs liudytojai, korupcija rankas susitepę advokatai, sudėtingos aukšto rango teisėjų papirkinėjimo schemos – tik dalis iššūkių, su kuriais teko susidurti tyrimo grupės pareigūnams. Keletas tyrimų dėl kai kurių nusikalstamų veikų tęsiami iki šiol", – teigiama Klaipėdos AVPK pranešime spaudai apie metų seklio vardą šiemet pelniusią ir simbolinę Šerloko Holmso pypkę gavusią Klaipėdos AVPK KPONTV 4-ojo skyriaus viršininkę Rasą Bružienę.

Policijos pareigūnai neslepia, kad viena kolegė tokios bylos nebūtų išnarpliojusi, nors jos indėlis – vienas svariausių.

Šis apdovanojimas ir garbingas vardas yra viso komisariato ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų įvertinimas.

Pernai šios valdybos darbuotojai pelnė tokį pat vardą už tai, kad susiejo tris bylas, kuriose atskleisti Latvijos ir Lietuvos gaujų tarpusavio ryšiai ir karai.

Tada buvo užkirstas kelias užsakytai žmogžudystei, iš nusikaltėlių atimti ginklai, šaudmenys ir sprogmenys.

Pasak teisėjų kolegijai pirmininkavusio teisėjo Algimanto Valantino, R. Paksui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, šiuo laikotarpiu jam draudžiama palikti gyvenamąją vietą neinformavus teisėsaugos.

Buvęs politikas taip pat įpareigotas per vieną mėnesį sumokėti 941 euro įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tiek R. Paksas, tiek G. Vainauskas pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu.

„Atsižvelgta buvo tiek į pačio nusikaltimo pobūdį, tai yra – prekyba poveikiu, ten užtenka tik pasiūlymo, susitarimo, realiai be pasekmių, tai yra formalioji sudėtis. Kitas dalykas, teismas parinkdamas tokias bausmes atsižvelgė ir į proceso trukmę, į nuteistųjų asmenybes – kaip žinia, nei vienas iš jų nebuvo teistas“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Valantinas.

Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numatė galimybę G. Vainauskui už jo padarytą nusikaltimą skirti ir baudą, tačiau R. Pakso atveju tokia bausmė nėra numatyta – pripažinus kaltu galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę.

„Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo, būtent tokias bausmes prokuroras siūlė ir mes būtent tokioje apimtyje tokias bausmes ir taikėme“, – pažymėjo A. Valantinas.

Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis dėl jam pateiktų kaltinimų liko išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G. Vainauskas.

Prokuratūros teigimu, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

„Buvo padaryta prekyba poveikiu, pažadėtas kyšis ir susitarta dėl jo priėmimo už tam tikrų veiksmų atlikimą, būtent, kad būtų paspartintas procesas užbaigiant prekybos centro „Norfa“ pridavimą Prienuose“, – epizodą įvertino bylą nagrinėjęs Apeliacinio teismo pirmininkas.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Pasak A. Valantino, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šio epizodo yra teisingos ir pagrįstos.

„Ir apeliacinės instancijos teismas ištyręs visus įrodymus įsitikino, kad duomenų, konstatuoti, kad toks susitarimas įvyko, negalėjo, todėl paliko išteisinamąjį nuosprendį“, – pažymėjo Apeliacinio teismo pirmininkas.

Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną buvo nusprendęs, kad visi kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuomet bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamieji susitarė dėl kyšio, aiškiai suprato šį susitarimą ar pažadėjo atlikti korupcinius veiksmus.

Šį sprendimą Apeliaciniam teismui apskundė prokurorai, jų skundas penktadienio sprendimu tenkintas iš dalies.

Skundą pateikęs prokuroras siūlė R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą. A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

Pasak prokuratūros, trims iš kaltinamųjų taip pat pateikti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo. Tarp įtariamųjų – ir du Klaipėdos regione dirbę advokatai – Aivaras Surblys ir Marius Navickas.

Anot Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio, šių advokatų veikla kol kas nebuvo sustabdyta, nes vienintelė informacija, kurią iki šiol turėjo advokatūra – 2019 metų vasarį pateiktų įtarimų aprašymas.

„Pradinėje stadijoje mes buvome gavę tiesiog informaciją, čia kalbu apie 2019-ųjų vasario įvykius, kad šiems asmenims yra pateikti įtarimai pagal konkrečius straipsnius, tačiau paprašius pateikti detalesnę informaciją, kuo grindžiamas įtarimas, mes duomenų negavome“, – BNS sakė M. Kukaitis.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Jo teigimu, advokatūra prokuratūros prašė bent tokios pačios apimties medžiagos, kurią apie įtariamus teisėjus gavo Teisėjų taryba, tačiau jos nesulaukė, todėl ir nepriimtas sprendimas riboti advokatų veiklą.

Pasikeitus advokatų procesiniam statusui – iš įtariamųjų tapus kaltinamaisiais – artimiausiame Tarybos posėdyje bus svarstomas jų laikinas pašalinimas, o įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui – ir galutinis išbraukimas iš advokatų sąrašo.

„Tada besąlygiškai laikoma, kad asmuo prarado nepriekaištingos reputacijos statusą ir jis būtų išbrauktas iš advokatų sąrašo“, – tvirtino advokatūros pirmininko pavaduotojas. 

Šioje byloje tirti epizodai išaiškėjo tiriant kitą nusikaltimą – 2017 metais įvykdytą 50 tūkst. eurų vertės kokaino įsigijimo sandorį, kurį šiuo metu nagrinėja Šiaulių apygardos teismas.

Tirdami narkotikų pardavimą pareigūnai gyvenamajame name Klaipėdos rajone aptiko šešias konservų dėžutes su daugiau kaip kilogramu kokainu. Nustatyta, kad namas ir narkotinės medžiagos priklauso kaltinamajam V. V.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai gavo duomenų, kad V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą asmenį už piniginį atlygį prisiimti baudžiamąją atsakomybę už V. V. Jis įtartas prekyba žmonėmis.

Kaltę turėjusiam prisiimti socialiai pažeidžiamam asmeniui turėjo būti sumokėta 30 tūkst. eurų ir padengtos advokato išlaidos.

„Tokiu būdu kaltinamasis A. S. pažadėjo V. V. (...) išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. V. būtų nuteistas nekaltas asmuo. Tokiu būdu V. V. ir A. S. susitarė trukdyti prokurorams ir tyrimo pareigūnams nustatyti pradėtame ikiteisminiame tyrime objektyvią tiesą“, – rašoma prokuratūros pranešime.

V. V. taip pat kaltinamas, kad su bendrininkais rengėsi sunkiai sužaloti Klaipėdos apskrities policijos specializuoto padalinio vadovą. Grupė bendrininkų buvo gerai apgalvoję planą ir rinko duomenis apie privatų pareigūno gyvenimą.

Du pasikėsinimą į policijos pareigūną ir prokurorą planavusius asmenis policija sulaikė 2018 metų balandį.

Siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos nagrinėjimą, ji perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis nuspręs, kuris apygardos teismas ją turėtų nagrinėti.

Tai jau devintoji baudžiamoji byla, atskirta iš didelės apimties tyrimo dėl plataus masto korupcijos teismų sistemoje.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Turkijos pilietė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz) ir žmogaus teisių grupė „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), kurią J. Khashoggi įkūrė prieš savo mirtį, siekia prisiteisti kompensacijas iš Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano) ir 28 pareigūnų dėl JAV dirbusio J. Khashoggi nužudymo 2018 metų spalio 2 dieną.

H. Cengiz teigia patyrusi asmeninę traumą ir finansinių nuostolių dėl J. Khashoggi mirties, o DAWN sako, kad įkūrėjo ir pagrindinio darbuotojo mirtis sutrukdė jos darbui ir tikslams.

„Negailestingas p. Khashoggi kankinimas ir nužudymas sukrėtė žmones visame pasaulyje“, – sakoma ieškinyje.

„Šios žmogžudystės tikslas buvo aiškus: sustabdyti p. Khashoggi veiklą Jungtinėse Valstijose, pirmiausia kaip ieškovės DAWN vykdomojo direktoriaus, už demokratines reformas arabų pasaulyje“, – teigiama ieškinyje.

Negailestingas p. Khashoggi kankinimas ir nužudymas sukrėtė žmones visame pasaulyje.

J. Khashoggi Saudo Arabijos konsulate Stambule nužudė, jo kūną supjaustė ir palaikų atsikratė Saudo Arabijos komanda, kuriai, kaip manoma, nurodinėjo sosto įpėdinio padėjėjai.

Pasauliui pasipiktinus šiuo nužudymu, JAV ir Turkijai spaudžiant, 13 Saudo Arabijos piliečių Rijade buvo nuteisti daug metų kalėti.

Tačiau du aukšto rango pareigūnai – žvalgybos vadovo pavaduotojas Ahmedas al Assiri (Ahmedas Asiris) ir karališkųjų rūmų žiniasklaidos vadovas Saudas al Qahtani (Saudas Kahtanis) – buvo atleisti nuo bausmės, nepaisant sąsajų su nužudymu.

Ieškinyje minimi abu šie pareigūnai, už nužudymą Saudo Arabijoje nuteisti asmenys ir kiti su nužudymo sąmokslu siejami žmonės.

H. Cengiz ir DAWN sakė, kad ieškinį Vašingtono federaliniame teisme iškėlė nematydamos teisingumo galimybės Saudo Arabijoje, garsėjančioje neaiškiais teismais. Turkų teisės ekspertai sakė, kad civilinė byla nebūtų nagrinėjama, kol Ankara nebaigė baudžiamosios bylos dėl J. Khashoggi nužudymo.

Garsus Rijado režimo kritikas J. Khashoggi gyveno netoli Vašingtono, rašydavo laikraščiui „The Washington Post“.

H. Cengiz sako, kad jiedu su J. Khashoggi buvo susituokę pagal islamo tradicijas ir rengėsi civilinei santuokai.

Ieškinyje teigiama, kad sąmoksle prieš J. Khashoggi dalyvavo Saudo Arabijos ambasada Vašingtone, nurodžiusi jam nuvykti į Stambulą pasiimti santuokai reikalingų dokumentų.

Ieškinyje taip pat sakoma, kad J. Khashoggi nužudymas pakenkė Vašingtone įsikūrusios DAWN darbui.

Atsakovai „žinojo apie p. Khashoggi ryšius JAV ir brutaliai nužudė p. Khashoggi, kad nutildytų jį ir neleistų jam Jungtinėse Valstijose toliau propaguoti demokratijos arabų pasaulyje“, teigia ieškovės.

Pasak prokuratūros, nužudymu kaltinamas vyras balandžio mėnesį pats į savo namus iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę rado jį neblaivų ir šalia fotelyje be gyvybės ženklų gulintį vyrą su peiliu krūtinėje.

Pareigūnai namo šeimininkui nustatė 2,48 promilių girtumą, jis teigė, kad neprisimena, kas įvyko, kol jie su žuvusiuoju miegojo. Pareigūnams vyras tvirtino, kad su bendradarbiu nebuvo susipykęs, todėl nežino, kas jam nutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu policija tyrė įvairias mirties versijas, tarp jų – ir savižudybę. Prokuratūros teigimu, tirdami nusikaltimą Šiaulių kriminalistai pirmą kartą šalies istorijoje atliko kraujo pėdsakų rašto tyrimą.

Šis tyrimas gali padėti nustatyti nusikaltimo aplinkybes ir atkurti įvykius nusikaltimo vietoje – kokie smūgiai buvo suduoti, kiek jų buvo, ar asmuo gulėjo, ar stovėjo. Šioje byloje būtent šis tyrimas ir padėjo nustatyti, kad žuvusysis buvo nužudytas sugėrovo, nors pastarasis ir neatsiminė įvykio aplinkybių dėl girtumo.

Bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Pasak teismo, rugsėjo 17 dieną vykusiame pirmajame bylos posėdyje V. Andrulio gynėjas Mindaugas Bliuvas pateikė prašymą į posėdį pakviesti penkis liudytojus ir įpareigoti prokurorą pateikti dokumentus dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo. Teismas šiuos gynėjo prašymus tenkino.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Andrejus Mirnyj pirmajame posėdyje taip pat pasiūlė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau teismui patenkinus advokato prašymus to daryti nebebus galima.

V. Andrulis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų buvo sulaikytas šių metų gegužės 19 dieną, kai iš projektą įgyvendinančios bendrovės direktoriaus priėmė dalį galbūt reikalauto kyšio – 5 tūkst. eurų.

STT Šiaulių valdybos pareigūnai per ikiteisminį tyrimą nustatė, kad meras galėjo pareikalauti 10 tūkst. eurų kyšio už palankumą vykdant vieno iš Kelmės savivaldybės miestelių viešųjų erdvių sutvarkymo projektą.

Prokuratūros prašymu gegužės 21 dieną Šiaulių apylinkės teismas V. Andrulį yra nušalinęs nuo mero pareigų šešiems mėnesiams.

Pasak prokuratūros, kaltinimai kyšininkavimu šioje byloje pareikšti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariui Broniui Kryžiui, Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjai Sandrai Ramanauskienei ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjui Alfonsui Žiulpai. Nusikaltimai galėjo būti įvykdyti B. Kryžiui einant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Savivaldybės atstovų papirkimu kaltinami trys privačių įmonių atstovai bei Vilniuje ir Mažeikiuose veikiančios įmonės. Dar vienos įmonės vadovas savo kaltę pripažino ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą.

Vienos įmonės atstovas bus teisiamas dėl papirkimo, nors kyšio jis nedavė, tik tarėsi su S. Ramanauskiene dėl viešojo pirkimo sąlygų. Baudžiamasis kodeksas numato, kad teisiami gali būti ir kyšį tik pažadėję ar dėl jo susitarę asmenys.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš anksto susitarę įmonių atstovai davė kyšius Mažeikių savivaldybės tarnautojams, jog jų įmonėms būtų užtikrintos išskirtinės sąlygos laimėti įvairius su informacinių sistemų atnaujinimu ir priežiūra, infrastruktūros tvarkymu, statyba, remontu bei švietimu susijusius viešuosius pirkimus.

Teisėsauga surinko duomenų leidžiančių manyti, kad kyšiai galėjo būti duodami 2018-ųjų rudenį, jų sumos galėjo svyruoti nuo 2 iki 10 tūkst. eurų. Vienais atvejais savivaldybės atstovai galėjo būti paperkami tiesiogiai, kitais – kyšiai galėjo perduoti per kelis asmenis.

Bendra kyšių suma gali siekti daugiau kaip 27 tūkst. eurų.

Anot prokuratūros, visi kaltinamieji savo kaltę neigia arba atsisako komentuoti ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes.

Apie šį ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai rudenį, visi įtariamieji tuomet buvo sulaikyti. Vėliau teismo sprendimu S. Ramanauskienė nuo pareigų buvo nušalinta pusmečiui, o A. Žiulpa – dviem mėnesiams.

B. Kryžius buvo ilgametis Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius – šias pareigas jis ėjo nuo 2003 metų iki pernai balandžio.

B. Kryžius nuo 1995 metų renkamas į Mažeikių rajono tarybą, yra dirbęs mero pavaduotoju, 1997–2000 metais buvo rajono meru.

Baudžiamąją bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Atitinkamą peticiją pasirašė daugiau nei 37 tūkst. žmonių iš 102 pasaulio šalių, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė S. Cichanouskajos šalininkai.

Hagoje įsikūręs TBT ir jo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) raginami imtis veiksmų prieš A. Lukašenką, nes, kaip sakoma pranešime, jis asmeniškai leido smurtauti prieš protestuotojus po rinkimų.

Baltarusijoje jau antrą mėnesį vyksta protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994-ųjų šalį valdantis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.