Dar nespėjus perskaityti kaltinamojo akto teisiamųjų advokatai teismo prašė nušalinti prokurorą, grąžinti bylą tobulinti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Manome, jog prokuroro priimtų sprendimų pagrindu Lietuva gali turėti pralaimėta bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Nasirovo advokatas Linas Belevičius.

Jis sakė, kad pirmą kartą Lietuvos teismų praktikoje, kaip įrodymas yra pateiktas asmens pokalbis su savimi.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai tai įrašė ir naudoja, kaip įrodymą“, – kalbėjo advokatas.

Pirmus du prašymus teismas atmetė iškart, o dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ketinama spręsti vėliau.

Šioje byloje kaltinimai dėl prekybos poveikiu pateikti buvusiam ilgamečiam diplomatui ir verslo atstovui Rimantui Šidlauskui, Rusijos piliečiui verslininkui Rinatui Nasirovui ir verslininkui Albinui Bieliauskui.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje R. Šidlauskas kaltinamas padėjęs gauti vizas dviems Rusijos piliečiams.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. Šidlauskas, būdamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacijos vadovas, „tiesiogiai reikalavo ir susitarė paimti“ iš A. Bieliausko ir R. Nasirovo 10 tūkst. eurų kyšį.

Prokuroras Rimas Juodis skaitydamas kaltinamąjį aktą teigė, kad dalis kyšio – 3 tūkst. eurų – buvusiam diplomatui perduoti Vilniaus centre esančiame viešbutyje.

Dalis derybų dėl neteisėtų veiksmų užfiksuoti klausantis kaltinamųjų pokalbių.

Anot prokuratūros, už tai R. Šidlauskas galėjo pažadėti paveikti Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą, kad šis R. Nasirovui ir jo sūnui Timurui Nasirovui išduotų daugkartines Šengeno vizas.

„Dėl ko 2019 metų kovą R. Nazirovui ir T. Nazirovui buvo išduotos Šengeno vizos“, – kalbėjo prokuroras Rimas Juodis.

Visi kaltinamieji kaltės nepripažįsta.

R. Šidlauskas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, ėjo įvairias aukštas pareigas, ilgus metus vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

R. Šidlauskas yra dirbęs Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje, 2002 – 2008 metais – ambasadoriumi Rusijoje.

R. Nasirovas su seserimi valdė nedidelį banką „Novyj promyšlenyj bank“.

Kitą posėdį lapkričio 29 dieną prokuroras ir kaltinamieji sakys baigiamąsias kalbas, BNS sakė teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.

Pasikeitus vienam teisėjų kolegijos nariui, pirmadienį byla buvo formaliai išnagrinėta iš naujo – per šią procedūrą turi būti perskaitytas kaltinamasis aktas, kaltinamųjų parodymai, išvardyti visi teisme apklausti liudytojai.

To prireikė teisėjui Dariui Prankai pakeitus Aleną Piesliaką, pastarąjį paskyrus dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą.

Vasarą šioje byloje jau keitėsi teisėjas, kai Jurgita Mačionytė pakeitė vaiko priežiūros atostogų išėjusią Aivą Survilienę.

Trijų teisėjų kolegiją taip pat sudaro jos pirmininkė ir pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė.

R. Paksas ir G. Vainauskas kaltinami 2015 metais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Pagal kaltinimą, R. Paksas kyšį tarėsi priimti ne tik savo, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai. Tokia kaltinimo formuluotė atsakomybės partijai kaip juridiniam asmeniui neužtraukia.

Politikas ir žiniasklaidos grupės vadovas neigia prekiavę poveikiu. G. Vainauskas sako, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtina, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Byloje prekyba poveikiu kaltinamas ir verslininkas Antanas Juozas Zabulis, jis kaltę taip pat neigia. Anot prokurorų, verslininkas neteisėtai tarėsi su G. Vainausku, kad šis pasinaudotų savo įtaka nutraukti teisėsaugos tyrimą dėl galimo aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo stambiu mastu įsisavinant Europos Sąjungos paramą.

Dalyvavo laikina prokurorė

Bylos nagrinėjimas sunkiai stumiasi kelią. Pirmasis posėdis neįvyko neatvykus kai kuriems proceso dalyviams.

Antrojo pradžioje paprašyta nušalinti valstybės kaltintoją, ir šis prašymas patenkintas.

Vakar į teismą atėjo prokurorė Vaida Pužauskienė, bet į ją sužiurusiems advokatams ji iškart linksmai pranešė, kad dalyvaus tik poroje posėdžių. Vėliau nelengvą valstybės kaltinimą palaikys kita jos kolegė.

Posėdžio pradžioje, sutikrinus teisiamųjų asmenų duomenis, tikėtasi pereiti prie kaltinamosios išvados skaitymo.

Tačiau advokatai turėjo prašymų, jų skaitymas užtruko visą rytinį teismo posėdį.

Advokatai dar ikiteisminio tyrimo metu rašė daugybę skundų, ne visi jie buvo patenkinti.

Prašymas bylą grąžinti tyrimui papildyti prokurorams Lietuvos apeliacinio teismo buvo taip pat atmestas.

Nutartyje teisėjai nurodė, kad trūkumus bus galima ištaisyti nagrinėjant bylą.

Prašė daugybės dokumentų

Būtent todėl advokatai teismo posėdyje teikė prašymus išreikalauti daugybę dokumentų, kurie dar nebuvo patekę į didelės apimties bylą.

Pasak gynėjų, kai kurie svarbūs dokumentai nepateko į bylą, nors buvo pateikti pareigūnams.

Kai kurie advokatų prašymai dubliavosi.

Viena gynėjų paprašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Po pietų šie prašymai buvo aptariami ir svarstomi.

Prie kaltinamosios išvados skaitymo taip ir neprieita.

Didžiulės apimties, ne mažiau 40 tomų, byloje minimi 2012 m. įvykiai, kai "Nidos pušyno" akcijos ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai buvo paskelbtas įmonės bankrotas.

Tarp kaltinamųjų yra bankininkų ir labai gerai Lietuvos žmonėms žinomų pavardžių.

Vienos ryškiausių – Vladimiro Romanovo ir jo sesers Olgos Gončaruk, kurie kaltinami sukūrus gudrų planą, kaip asmenines finansines problemas perkelti ant "Nidos pušyno" pečių.

Vienos ryškiausių – Vladimiro Romanovo ir jo sesers Olgos Gončaruk, kurie kaltinami sukūrus gudrų planą, kaip asmenines finansines problemas perkelti ant "Nidos pušyno" pečių.

Žlugo dėl įsipareigojimų

Iki 2012 m. "Nidos pušyno" savininkais buvo "Ūkio banko investicinė grupė" (ŪBIG).

Bendrovė veikė kaip holdingo įmonė ir užsiėmė finansine bei investicine veikla.

Tuo metu grupės įmonių faktiniai savininkai buvo V.Romanovas ir O.Gončaruk.

Jie sprendė įmonių strateginius ir verslo, sandorių sudarymo klausimus su kitomis įmonėmis ir grupės viduje.

Šių įmonių veiklą bei sandorius finansuodavo Ūkio bankas Lietuvoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje esantis bankas. Įmonės sandoriams noriai skolintasi pinigų ir iš kitų tuo metu Lietuvoje veikusių finansų institucijų.

"Nidos pušyno" galas prasidėjo tada, kai O.Gončaruk pasiskolino 4,4 mln. litų ir perskolino šiuos pinigus bendrovei ŪBIG.

Paskolos sąlyga – įkeisti šios moters naudai bendrovę "Nidos pušynas" su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Taip O.Gončaruk įgijo teisę pasinaudoti "Nidos pušyno" turtu, jeigu ŪBIG negalėtų grąžinti pasiskolintos sumos.

2012 m. rudenį Ūkio bankas jau klibėjo, jam buvo sunku finansuoti minėtos grupės įmones bei savininkus.

Dar prieš šiuos įvykius V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk Ūkio banko akcijas užstatė Šiaulių bankui pagal atpirkimo sandorį.

Tai yra jie už pinigus perleido savo finansinį turtą ir įsipareigojo per sutartą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis.

2012 m. antroje pusėje V.Romanovui ir O.Gončaruk prireikė susigrąžinti užstatytas Ūkio banko akcijas, tačiau pinigų tam jie neturėjo ir sumanė pasiskolinti pinigų iš to paties Šiaulių banko, o užstatu panaudoti "Nidos pušyną".

Oligarchui – valstybės advokatas

V.Romanovas nei tyrimo metu, nei į teismo posėdžius neatvyksta, nes slapstosi užsienyje.

Prokurorė V.Pužauskienė pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai ne kartą kreipėsi į Rusijos Federacijos pareigūnus prašydami išduoti V.Romanovą arba suteikti apie jo buvimą žinių.

Prokurorė V.Pužauskienė pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai ne kartą kreipėsi į Rusijos Federacijos pareigūnus prašydami išduoti V.Romanovą arba suteikti apie jo buvimą žinių.

Kaip žinoma, šis kaltinamasis gyvena Rusijoje ir dar 2013 m. buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Jokio atsako iš Rusijos iki šiol negauta, kaimyninė šalis ignoruoja šiuos prašymus.

V.Romanovo interesams teisme atstovauja valstybės paskirtas advokatas.

Kaltinamosios O.Gončaruk dukra Viktorija byloje įvardijama nukentėjusiąja, tačiau ji nė viename teismo posėdyje nepasirodė, jos interesams teisme taip pat atstovauja advokatas.

Jis teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo žalos atlyginimą norėtų išsireikalauti tik iš ilgamečio bendrovės "Nidos pušynas" vadovo Antano Noreikos.

Ieškinį sudaro per 678 tūkst. eurų turtinės žalos ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos reikalavimas.

Prie prašymo pateikti ir žalos paskaičiavimo argumentai.

Ar teismas turėtų priimti ir nagrinėti šį ieškinį, nuomonės išsiskyrė.

Prokurorai vasarį dėl įrodymų stygiaus nutraukė tyrimą pagal olandų ir belgų aktorės Sand Van Roy (Sand Van Roj) pateiktą skundą.

Jos advokatas Francis Szpineris (Fransis Spineris) naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad Paryžiaus teisėjas nurodė atlikti pakartotinį tyrimą dėl išžaginimo, aktorei pateikus naujų kaltinimų.

2018 metų gegužę S. Van Roy sakė policijai, kad per dvejų metų laikotarpį buvo ne kartą išprievartauta L. Bessono, filmų „Nikita“ ir „Penktasis elementas“ (The Fifth Element/Le Cinquieme Element) kūrėjo.

Ji yra viena iš devynių moterų, pareiškusių, kad buvo užpultos šio įtakingo režisieriaus ir prodiuserio arba patyrė jo priekabiavimą.

60-metis L. Bessonas šiuos kaltinimus visuomet neigė.

28 metų S. Van Roy atliko nedidelius vaidmenis L. Bessono filmuose „Taksi 5“ (Taxi 5)  and „Valerianas ir tūkstančio planetų miestas“ (Valerian et la Cite des mille planetes).

Ji tvirtino buvusi išžaginta keturis kartus, bet bijojo skųstis, kad nežlugtų jos karjera.

L. Bessonas šiuos pareiškimus vadino „fantazuotojos kaltinimais“.

Tačiau aktorės skundas paskatino aštuonias kitas moteris kreiptis į policiją arba Prancūzijos žiniasklaidą dėl šio kino kūrėjo elgesio.

Viena aktorė prokuratūrai pateiktame skunde tvirtino 2002-aisiais buvusi priversta sprukti „keturpėsčia“ iš L. Bessono biuro Paryžiuje, kur buvo pakviesta į atranką.

Vienas šaltinis teismuose sakė, kad prokurorai per šių metų posėdį dėl S. Van Roy bylos priešinosi siūlymui iš naujo tirti jos kaltinimus.

Policija L. Bessoną dėl šių kaltinimų apklausė pernai spalį.

Vienas tyrimui artimas šaltinis sakė, kad Paryžiaus pareigūnai tebevykdo preliminarius tikrinimus dėl kitų moterų pateiktų skundų.

Nužudytojo sutuoktinei priteista 30 tūkst. eurų neturtinės žalos, o motinai – 10 tūkst. eurų neturtinės žalos, pranešė teismas.

Bylos duomenimis, apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis gegužę mirtinai subadė toje pačioje įmonėje dirbusį vyrą.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę, tačiau teigė, jog bendradarbį nužudė gindamasis nuo jo, nes bijojo galimo keršto.

Jis teigė, kad po pirmojo smūgio nustojo save kontroliuoti ir neprisiminė, kad būtų išsitraukęs peilį.

Teismas atmetė kaltinamojo versiją, kad jis gynėsi nuo bendradarbio, nusprendęs, kad jis veikė siekdamas atkeršyti.

Pasak teismo, kaltinamasis nenurodė jokių konkrečių nukentėjusiojo įvykio metu išsakytų itin įžeidžiančių frazių, kurios būtų galėjusios sukelti kaltinamajam afekto būseną, o susiklosčiusi situacija kaltinamajam nebuvo visiškai netikėta.

Lengvinančia aplinkybe teismas pripažino kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi, o sunkinančia aplinkybe pripažintas kaltinamojo neblaivumas nusikaltimo metu.

Toks sprendimas priimtas pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai, kai vienas iš jos narių Kęstutis Jucys savo noru buvo atleistas iš pareigų. Jo pavardė minima vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

BNS žiniomis, K. Juciui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.

Atleistą teisėją pakeitė Linas Šiukšta.

Vilniaus apygardos teismas pernai spalį visiškai išteisino buvusį Krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną ir kitus kaltinamuosius dėl veiksmų, susijusių su pasirengimu 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatui.

Tačiau šį sprendimą apskundė prokuratūra.

Išteisintiesiems prokurorai siūlo laisvės atėmimo bausmes nuo pusės iki ketverių metų, jas atidedant nuo vienų iki trejų metų.

Didžiausia lygtinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė siūloma M. Balčiūnui ir buvusiam miesto mero padėjėjui Dariui Simėnui, kitus prokuratūra siūlo bausti nuo pusės iki dvejų metų lygtinėmis bausmėmis, o Lietuvos krepšinio federacijai skirti 50 tūkst. eurų baudą.

Taip pat siūloma M. Balčiūnui ir LKF atstovėms Rasai Liuimienei bei Ramutei Alvyrutei Čižauskaitei priteisti 687 tūkst. eurų, kuriuos jie turėtų sumokėti Panevėžio miesto savivaldybei.

Prokuratūra M. Balčiūną kaltino, kad eidamas LKF generalinio sekretoriaus pareigas jis susitarė su federacijos vyr. finansininke ir vykdomąja direktore, kad federacijos vardu būtų surašyti tikrovės neatitinkantys darbų atlikimo – perdavimo aktai bei kiti į oficialią apskaitą įtraukti suklastoti finansiniai dokumentai bei sąskaitos apie neva Panevėžio savivaldybei LKF suteiktas paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, duomenimis, Panevėžio miesto savivaldybės lėšos galėjo būti apgaule bei klastojant dokumentus užvaldytos LKF naudai ir vėliau panaudotos bendrovės „Via Unica“ viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai.

Šio viešbučio vadovė Dalia Kuklierienė kaltinta papirkimu – įtarta, kad ji kaip kyšį M. Balčiūnui davė televizorių.

Pareigūnai skelbė, kad iš viso išteisintieji tokiu būdu LKF naudai užvaldė 2,375 mln. litų (per 687 tūkst. eurų), iš jų daugiau nei 80 proc. panaudota viešbučio rekonstrukcijai.

Civiliniame ieškinyje E. Snowdenas kaltinamas pažeidęs su CŽV ir NSA pasirašytus vadinamuosius slaptumo susitarimus, draudžiančius atskleisti informaciją.

E. Snowdenas, nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios JAV vyriausybės vykdytų privačių duomenų sekimo programų mastą, šiuo metu gyvena Rusijoje.

Ieškinyje teigiama, kad E. Snowdenas išleido savo knygą „Permanent Record“ nepateikęs jos agentūroms, kad šios galėtų peržiūrėti jos turinį. Šia knyga buvo pradėta prekiauti antradienį. 

Anot Teisingumo departamento, jis nenori blokuoti knygos publikavimo, bet siekia, kad E. Snowdenas, kuriam Jungtinėse Valstijose gresia kaltinimai šnipinėjimu, negautų jokių pajamų už jos pardavimą.   

Ieškinyje minima ir knygos leidėja „Macmillan Publishers“. Anot Teisingumo departamento, leidykla turi užtikrinti, kad E. Snowdenui nebus pervesta jokių lėšų.

„Edwardas Snowdenas pažeidė įsipareigojimą Jungtinėms Valstijoms, kurį prisiėmė, kai pasirašė susitarimus darbindamasis CŽV ir NSA kontraktininku“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Jody Huntas (Džodis Hantas).

„Jungtinių Valstijų sugebėjimas apsaugoti jautrią nacionalinio saugumo informaciją priklauso nuo to, ar darbuotojai ir kontraktininkai laikosi savo slaptumo susitarimų“, – sakė J. Huntas.  

„Neleisime asmenims pelnytis Jungtinių Valstijų sąskaita, nesilaikant įsipareigojimų pateikti (publikuojamą medžiagą) išankstinei  peržiūrai“, – kalbėjo jis.

Virdžinijos Rytinės apygardos, kur buvo pateiktas ieškinys, prokuroras G. Zachary Terwilligeris (Dž. Zakaris Terviligeris) sakė, kad ieškiniu siekiama „užtikrinti, kad pasitikėjimą sulaužęs Edwardas Snowdenas neturėtų iš to finansinės naudos“. 

„Žvalgybinė informacija skirta saugoti mūsų šalį, o ne nešti kažkam pelną“, – sakė prokuroras.

E. Snowdenas, kuriam gresia ilgi metai kalėjimo, jei bus nuteistas, pirmadienį interviu televizijos CBS laidai „This Morning“ sakė, kad norėtų grįžti namo, jei jam būtų garantuota sąžiningas teismo procesas. 

Nuo 2013 metų, kai nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų E. Snowdenas pabėgo iš Jungtinių Valstijų, jis gyvena Rusijoje, kuri yra suteikusi jam prieglobstį.

Nors šalininkai giria jo, kaip informatoriaus ir privatumo gynėjo, veiksmus, Vašingtonas kaltina E. Snowdeną sukėlus grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir pareiškė jam kaltinimus pagal 1917 metų Šnipinėjimo įstatymą.

Teismas išteisino Aivarą Vaištorą, Irmantui Vaištorui skyrė sušvelnintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, o Valdo Kazokaičio skundą atmetė.

A. Vaištoras išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

„Iš Ispanijos gauta informacija patvirtina nuteistojo A. Vaištoro parodymus bei aiškinimus apie tai, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepadarė, inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu gydėsi riboto lankymo gydymo įstaigoje, iš kurios pasišalinęs nebuvo“, – rašoma teismo nutartyje.

I. Vaištorui bausmė švelninama atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius.

„I. Vaištorui už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta bausmė švelninama iki minimalios“, – nusprendė teismas.

Trys vyrai kaltinti organizavę 309 kg hašišo (kanapių dervos) ir daugiau nei 17 kg kanapių atgabenimą iš Ispanijos į Lietuvą, Panevėžio apygardos teismo buvo nuteisti praėjusiais metais.

Tada teismas už narkotinių medžiagų kontrabandos organizavimą ir disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų V. Kazokaičiui skyrė 13 metų ir šešis mėnesių laisvės atėmimo, kitam nusikalstamos veikos organizatoriui ir jo bendrininkui broliui – po 13 metų nelaisvės.

Prokuratūra yra skelbusi, kad atgabentų narkotinių medžiagų vertė juodojoje rinkoje galėjo siekti iki 3 mln. eurų. Manoma, kad hašišas galėjo būti skirta Rytų Europos ir Rusijai.

Vilkikas su narkotinėmis medžiagomis sulaikytas 2016 metų pradžioje. Jo puspriekabėje po legaliai gabentų agurkų kroviniu pareigūnai aptiko daugiau kaip 300 kilogramus į briketus supakuoto hašišo.

Teismas nustatė, kad labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įvežimą iš Ispanijos į Lietuvą organizavo krovinių pervežimo bendrovei vadovavęs V. Kazokaitis. Jis sukurstė jo įmonėje dirbusį vairuotoją už piniginį atlygį neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekį.

Ispanijoje iš nenustatytų asmenų įgijęs daugiau kaip 300 kg hašišo ir jį paslėpęs po agurkų kroviniu, vairuotojas narkotines medžiagas gabeno per Prancūziją, Vokietiją, iš jos – keltu į Lietuvą, kol buvo sulaikytas Panevėžyje, prie angaro, priklausančio krovinių pervežimo bendrovės direktoriui.

I. Vaištoras nuteistas, nes iš į Lietuvą atvykusio vairuotojo perėmė 17 kg narkotinės medžiagos ir jas gabeno savo automobilyje, netrukus jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

O A. Vaištoras kaltintas, kad Ispanijoje įgijo 17 kg kanapių ir organizavo jų gabenimą į Lietuvą.

Vilkiką vairavęs vairuotojas dėl bendradarbiavimo su teisėsauga buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuva, anot ministerijos, 2013 metais suderino valstybės pagalbą su EK. Teismas ketvirtadienį patvirtino, kad visa derinimo procedūra vyko taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, įskaitant tinkamai pasirinktą SGD terminalo dydį ir įgyvendinimo bei finansavimo modelį.

„Dar kartą patvirtinta strateginė terminalo svarba valstybei ir visiems gamtinių dujų vartotojams. Lietuvos pasirinktas kelias dėl SGD importo šaltinių diversifikavimo buvo teisingas ir neišvengiamas, užbaigęs pusę amžiaus trukusią priklausomybę nuo vieno monopolinio gamtinių dujų tiekėjo, diktavusio dujų kainas“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Achemos grupė“ Eltai atsiųstame komentare teigia, kad sprendimas yra politinis.

„Toks sprendimas gali suformuoti ydingą valstybės pagalbos derinimo praktiką visoje Europos Sąjungoje, nes juo nustatoma, kad ES valstybės narės, siekdamos suderinti valstybės pagalbą, kuri ženkliai riboja konkurenciją atitinkamame sektoriuje, gali nepateikti visos svarbios informacijos Europos Komisijai, o ši neprivalo jos tikrinti ir būti aktyvi renkant informaciją, dėl ko būtų priimtas nepagrįstas ir konkurenciją ribojantis sprendimas“, – teigia grupė.

Grupė taip pat nurodė skųsianti sprendimą ES Teisingumo Teismui.

Šiuo metu Energetikos ministerija derina valstybės pagalbą su EK dėl ilgalaikio SGD tiekimo per Klaipėdos terminalą užtikrinimo. Ministerijos žiniomis, EK jau yra atlikusi beveik visus reikalingus žingsnius ir procedūras valstybės pagalbai dėl saugumo dedamosios mažinimo gamtinių dujų vartotojams suderinti.

Rizika pasiteisino

Kaip jau rašyta, prieš pusmetį šis teismas jau buvo skyręs 48-erių Š.Šeleikai mažesnę baudą, negu siūlė prokuroras.

Tačiau, pačiai „Betostai“, kurios vardu jis veikė, tada buvo skirta gerokai didesnė bauda. Ir ją Š.Šeleikai taip pat grėsė sumokėti iš savo kišenės, nes jis yra faktinis šios mažosios bendrijos savininkas. Nors pastarosios atstovu šioje byloje buvo jo sūnus Ignas – teisėsaugininkų duomenimis, taip pat dirbantis „Betostoje“.

Tokį sprendimą šioje pirmojoje po naujos tvarkos įsigaliojimo korupcijos byloje Kaune kovo pabaigoje buvo priėmusi Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė. O jos kolegė Birutė Drozdienė, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą dėl darbo inspektoriaus, kurį bandyta papirkti, aptiktų „nelegalų“ skyrė Š.Šeleikai minimalią už tokį įstatymų pažeidimą 1 tūkst. eurų baudą.

Pastarasis su minėtu L.Lesinskienės baudžiamuoju įsakymu nesutiko ir reikalavo surengti teismo posėdį. Tenkinant šį jo prašymą, byla buvo perduota jau kitam teisėjui – Bronislovui Liatukui. Pastarasis vakar padidino kolegės L.Lesinskienės Š.Šeleikai skirtą 8 tūkst. eurų baudą iki 10 tūkst. eurų. Tačiau pačią „Betostą“, kurią atstovavo Š.Šeleikos sūnus ir kuriai L.Lesinskienė buvo skyrusi 17 tūkst. eurų baudą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleido – pagal Š.Šeleikos motinos laidavimą vieneriems metams ir be jokio užstato.

Tiesa, ir šį Kauno apylinkės sprendimą Š.Šeleika dar gali apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui.

Pietų pertraukos kriminalas

Kaip jau rašyta, Š.Šeleika bandė įbrukti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui, atsakingam už nelegalaus darbo kontrolę Kauno apskrityje, 1 tūkst. eurų kyšį.

Tai įvyko pastarajam su kolega vasario 14-ąją – per pačią pietų pertrauką apsilankius Karaliaus Mindaugo prospekte esančioje statybvietėje, kurioje dygsta dar vienas Kauno centrą papuošiantis biurų pastatas. Joje darbuojasi ir „Betostos“ statybininkai.

Iš pradžių čia pat esančiuose statybiniuose vagonėliuose buvo aptiktas vienas nelegalus darbuotojas. Vėliau – dar keli. Trys iš jų buvo baltarusiai. Vienas – Ukrainos pilietis. Visi „Betostoje“ nelegaliai dirbo betonuotojais.

Pasiteiravęs, kas jam už tai gresia ir išgirdęs – kad bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, nepriklausomai nuo nustatytų nelegalių darbuotojų skaičiaus, Š.Šeleika pasiūlė darbo inspektoriui šios baudos minimumą. O pastarajam kategoriškai nesutikus su tokiu nelegaliu sandėriu, įdėjo pinigus į jo kompiuterio krepšį.

Pirmoji kregždė

Grąžinęs atgal siūlomą kyšį, bandytas papirkti pareigūnas iš karto informavo apie tai Lietuvos Respublikos vyriausiąjį darbo inspektorių. Šis nurodė informuoti apie įvykį Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Į pastarąją kyšio atsisakęs darbo inspektorius kreipėsi tą pačią dieną.

Kaip skelbta, tai buvo pirmas atvejis Kaune nuo sausio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kad valstybės tarnautojas ar šiam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką privalo pranešti STT, prokuratūrai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

STT Kauno valdyba, įsikūrusi statybvietės kaimynystėje, dar kurį laiką stebėjusi situaciją, pareiškė Š.Šeleikai įtarimą kovo 6-ąją, skiriant jam švelnesnę kardomąją priemonę už suėmimą. Iš pradžių nepripažinęs savo kaltės, galiausiai Š.Šeleika prisipažino bandęs papirkti darbo inspektorių, nenorėdamas sugadinti savo įmonės reputacijos. Ir teigė, kad gailisi padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Iškalbinga aritmetika

Š.Šeleikos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas per dvi savaites.

Kreipiantis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, įtariamasis kyšininkavimu su prokuroro siūlomomis baudomis jam bei jo įmonei sutiko. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras siūlė Š.Šeleikai 15 tūkst. eurų baudą, o „Betostai“ – 18 tūkst.

Teisėja L.Lesinskienė sumažino baudą Š.Šeleikai iki 12 tūkst. eurų. O „Betostai“ padidino iki 25 500 eurų.

Tačiau, atsižvelgus į prisipažinimą, skirtos baudos sumažintos trečdaliu. O tai reiškė, kad bandydamas papirkti darbo inspektorių Š.Šeleika apsiskaičiavo mažiausiai 20 kartų. Tačiau naujasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis sumažino jo nuostolius daugiau kaip perpus.