Teismo atstovė Vilma Budėnienė BNS informavo, kad atmestas buvo ir kartu su juo nuteisto teisininko Sigito Živolto skundą.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų rudenį pripažino G. J. Furmanavičių kaltu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams.

Taip pat kaltu dėl prekybos poveikiu byloje buvo pripažintas teisininkas S.Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abu nuteistieji buvo įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be leidimo ir sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tiek G. J. Furmanavičius, tiek S. Živoltas apeliaciniuose skunduose teigė nepadarę nusikalstamos veikos ir ginčijo įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, vertinimą. Jie tvirtino, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais.

Nuteistieji taip pat teigė, kad įrodymai vertinti selektyviai, o jų kaltė grindžiama tik prielaidomis.

Visus šiuos argumentus Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo teisingos bei paremtos išnagrinėtais įrodymais.

Teisėjai taip pat konstatavo, kad nuteistiems skirtos bausmės nėra per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Apeliacinis teismas taip pat kreipėsi į kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusią instituciją, dėl informacijos apie pagrindus taikyti šiuos veiksmus.

„Išnagrinėjusi šiuos ir kitus gynybos prašymu teismo išreikalautus papildomus dokumentus bei kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas sankcionuoti ir pratęsti

taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistiesiems“, – rašoma teismo pranešime.

Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų pinigų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Taip pat nurodoma, kad G. J. Furmanavičius tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus priimant minėtus sprendimus.

2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.

Pats S. Živoltas, teisėsaugos teigimu, iš „Start Vilnius“ siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Apygardos teismas, be kita ko, kaip nepagrįstą atmetė G. J. Furmanavičiaus gynybos versiją, jog buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo, pabrėždamas, kad pokalbiuose buvo minima konkreti suma – 20 tūkst. eurų.

Advokatas ir pats nuteistasis neneigė, kad kelių valandų trukmės įrašytuose pokalbiuose iš tiesų buvo kalbama apie sklypą, tačiau jis tvirtino, jog minėta 20 tūkst. eurų suma tebuvo paskola.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

Apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nedelsiant, bet kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Pertrauka paskelbta todėl, kad teismas paprašė aplinkos apsaugos institucijos pateikti papildomą medžiagą – vaizdo įrašus iš įvykio vietos“, – BNS sakė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrijus Rancevas.

„Čia buvo teismo sprendimas dėl papildomos medžiagos“, – pridūrė jis.

Sprendimas paprašyti papildomos medžiagos priimtas per ketvirtadienį vykusį pirmą teismo posėdį.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatas Laimonas Judickas, Ukmergės policijos pareigūnas Edvardas Balčiūnas, taip pat Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Lėnas“ narys Aleksas Gečiauskas.

Jiems gresia bauda nuo 800 iki 1,8 tūkst. eurų.

Šaulys jau nubaustas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai vasario pradžioje pripažino kaltu elnią nušovusį medžioklės klubo „Lėnas“ narį Giedrių Aniūną.

Jam skirta 800 eurų bauda, vieneriems metams atimta teisė medžioti, taip pat konfiskuotas graižtvinis šautuvas.

Taip pat jam priteista sumokėti per 1,1 tūkst. eurų likusios žalos gamtai, kadangi 5 tūkst. eurų jis jau sumokėjo.

G. Aniūnas teismui nurodė pripažįstantis kaltę ir labai besigailintis.

Teismo nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teismo duomenimis, G. Aniūnas medžiojo kartu su A. Gečiausku, pirmasis neteisėtai, dviem šūviais sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kai šių gyvūnų medžioklės limitas tame plote jau buvo išnaudotas.

Elnias buvo atitemptas iki automobilio „Toyota Land Cruiser“, kurį vairavo L. Judickas, ir vežamas į lupyklą, tačiau buvo sustabdytas pareigūnų.

Elnio patiną sumaišė su patele

G. Aniūnas teismui nurodęs, kad su A. Gečiausku sausio 11 dieną sutarė vykti į elnių patelių medžioklę, taip pat žinojo, kad patinų limitas yra išnaudotas.

L. Judickas tuo metu buvo atvykęs į Ukmergę pas E. Balčiūną asmeniniais reikalais, vėliau abu užsuko pas G. Aniūną. Tuomet L. Judickas pasiūlė savo automobiliu pavežti į medžioklę.

L. Judickas ir E. Balčiūnas nemedžiojo, ginklų neturėjo.

G. Aniūnas kartu su A. Gečiausku tykojo bokštelyje, šautuvą turėjo tik pirmasis.

Teismo duomenimis, G. Aniūnas per optinį taikiklį pamatęs elnią nusprendė, kad tai patelė, nematė ragų.

Priėję su medžioklės vadovu, pamatė, jog nušovė tauriojo elnio patiną. Ragiukai maži, nesimatė, tokia klaida padaryta netyčia.

„Priėję su medžioklės vadovu, pamatė, jog nušovė tauriojo elnio patiną. Ragiukai maži, nesimatė, tokia klaida padaryta netyčia“, – rašoma teismo nutartyje, kurią matė BNS.

Joje teigiama, kad abu pasitarė ir nusprendė elnią vežti į lupyklą, kadangi šalia yra medžiotojų namelis, ten yra dokumentai, kuriuos reikia užpildyti ir pranešti aplinkosaufininkams.

Medžioklės lapą, anot teismo, A. Gečiauskas bandė pildyti dar neišvykus iš medžioklės vietos, tačiau užšalo tušinukas, kito tušinuko neturėjo.

Išgirdę šūvius, atvyko E. Balčiūnas ir L. Judickas, kurie pasveikino juos su sėkminga medžiokle. Teismo duomenimis, nei G. Aniūnas, nei A. Gečiauskas nieko nepasakė kitiems, kad elnią sumedžiojo neteisėtai.

Policininkas siekė susitarti su aplinkosaugininkais

Teismo duomenimis, aplinkosaugininkų surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad visi keturi asmenys nušautą elnią atitempė iki automobilio, pakrovė ir vežėsi į lupyklą.

Patikrinus medžioklės lapą, jame duomenų apie sumedžiotą elnio patiną nebuvo, taip pat nebuvo informacijos apie žvėries ragus.

Aplinkosaugininkų tarnybiniame pranešime, kuriuo remiasi teismas, nurodyta, kad sausio 11 dieną buvo vykdomas naktinis medžioklės kontrolės reidas.

Aplinkosaugininkai teigia pastebėję iš miško atvažiuojančio automobilio šviesas ir nusprendė jį sustabdyti. Priartėjus automobiliui ir davus signalą, tuo pačiu įsijungus mėlynos spalvos švyturėliams, nustatyta, kad tai policijos automobilis, kuriame patruliavo du pareigūnai.

„Jie teisinosi pamatę mūsų automobilio šviesas, todėl taip nusprendė mus sustabdyti, tačiau ir vieni ir kiti suprato, kad buvo vykdomos tarnybinės funkcijos ir policijos automobilis apsisukęs nuvažiavo atgal. Tai sukėlė įtarimą, nes buvo gauta informacija, jog medžioklės ploto vienete vykdomos neteisėtos medžioklės yra susijusios su vietine policija“, – rašoma nutartyje.

Netrukus netoliese aplinkosaugininkai pamatė kitą atvažiuojantį automobilį, kurį nuspręsta stabdyti.

Sustabdytame automobilyje buvo keturi asmenys iš skirtingų šeimų, be veido kaukių, jų buvo paprašyta pateikti medžioklės lapą. Vienas ant galinės sėdynės sėdėjęs asmuo išlipo iš automobilio ir prisistatė aplinkosaugininkų kolega, dirbančiu policijoje.

Teismo duomenimis, tai buvo E. Balčiūnas, kuris paminėjo, kad buvo informuotas apie aplinkosaugininkų ekipažą iš patruliavusių kolegų, taip pat prašė aplinkosaugininkų susitarti.

„Jis nuolatos primygtinai prašė susitarti, nes jis yra pareigūnas, atlygio už tai nesiūlė, tačiau sakė turintis daug pažinčių. Institucijos specialistai jį perspėjo, kad dėl tokių jo siūlymų, gali būti kreiptasi į Policijos imuniteto skyrių. Tai sukėlė įtarimą dėl sumedžioto žvėries teisėtumo“, – teigiama dokumente.

Atidarius automobilio bagažinę jame rastas nušautas tauriojo elnio patinas.

Policija šiuo metu taip pat aiškinasi šios medžioklės aplinkybes – dėl Ukmergės rajono policijos pareigūno E. Balčiūno elgesio pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Pasak prokuratūros, R. Zamolskis šiuo metu Rusijoje atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią teismas jam skyrė 2016 metais. Jekaterinburge jis buvo pripažintas kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.

Anksčiau skelbta, kad nusikaltimai buvo padaryti Sverdlovsko srityje 2003-2006 metais. Kartu su R. Zamolskiu buvo nuteisti ir du bendrininkai.

Lietuva R. Zamolskio tarptautinę paiešką paskelbė 2001 metais, ilgą laiką jis buvo vienas ieškomiausių šalies nusikaltėlių.

Vien Lietuvos iniciatyvos neužteks

Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras Tomas Uldukis spaudos konferencijoje teigė, kad, jo nuomone, teisme byla galėtų būti nagrinėjama R. Zamolskiui dalyvaujant nuotoliniu būdu arba, jei būtų nustatyta, kad jis vengia dalyvauti procese – už akių.

„Dėl pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimo sprendimą turėtų priimti teismas (...) sulaukim teismo sprendimo šioje byloje ir matysime“, – pažymėjo T. Uldukis.

Jis taip pat pabrėžė, kad norint užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese „vien Lietuvos iniciatyvos neužteks“, tam reikia ir Rusijos pagalbos.

„Tas tarptautinis bendradarbiavimas su Rusijos institucijomis vyko nuo 2014 metų, kai asmuo buvo sulaikytas ir suimtas tenai. Reikia atkreipti dėmesį, kad tarptautinis bendradarbiavimas užtrunka ilgą laiką, reikia atkreipti dėmesį į svarbias aplinkybes, kad minėtas asmuo anksčiau buvo teismų pripažintas nepakaltinamu“, – sakė T. Uldukis.

Prokuroro teigimu, tiek Rusijos teismai, tiek Lietuvos prokuratūra priėmė sprendimus, kad R. Zamolskis gali būti laikomas pakaltinamu.

T. Uldukis taip pat atkreipė dėmesį, kad prokuratūra jau anksčiau yra gavusi R. Zamolskio sutikimą būti perduotam į Lietuvą tolimesniam jam skirtos bausmės atlikimui, tačiau Rusijos teismai atsisakė tai padaryti.

Kaltinamas dėl dešimties nusikaltimų

Šioje baudžiamojoje byloje R. Zamolskis yra kaltinamas dėl kvalifikuoto dviejų žmonių nužudymo, kvalifikuotų pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimų.

Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie sostinėje esančio prekybos centro įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.

Išpuolio metu buvo sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu buvo pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Vilniaus centre vykusio susišaudymo metu buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę  pareigūnai.

Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.

R. Zamolskis taip pat yra kaltinamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.

Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.

Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis kaltinamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.

Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas "Aro" pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.

2001-aisiais buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis buvo sulaikytas Rusijos Federacijoje.

Dėl perdavimo Rusija kol kas neatsakė

Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti, tačiau Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono teismas tai atsisakė padaryti.

Su pakartotiniu prašymu Teisingumo ministerija į Rusiją kreipėsi ir pernai.

„Faktinio, formalaus atsakymo šiai dienai mes neturime“, – praėjus maždaug pusmečiui nuo šio kreipimosi sakė prokuroras T. Uldukis.

Anksčiau skelbta, kad R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

„Situacija yra nesikeitusi (...) dėl kaltės, minėtas asmuo, savo kaltės jis neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus“, – trečiadienį dar kartą patvirtino ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras.

Pagal 2017 metais priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, R. Zamolskis Lietuvoje gali būti teisiamas ir jam nedalyvaujant teismo procese.

T. Uldukio teigimu, jei jo kaltė bus įrodyta teisme, R. Zamolskiui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Baudžiamąją bylą nagrinės Panevėžio apygardos teismas.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, posėdyje buvo perskaitytas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas, o abu kaltinamieji – V. Bavėjanas ir jo vaikystės draugas Valys Venslovas – sutiko duoti parodymus.

V. Jončo teigimu, abu vyrai savo kaltės nepripažįsta. Jie davė parodymus apie epizodus, dėl kurių yra kaltinami, tačiau neatsakinėjo į klausimus apie kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus pokalbius. Tai kaltinamieji turėtų padaryti teisme visus juos perklausius.

Generalinė prokuratūra pernai lapkričio pradžioje pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ją nagrinėti Šiaulių teismui paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas.

Prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu šioje byloje taip pat kaltinamas V. Bavėjano vaikystės draugas V. Venslovas.

Bylos duomenimis, tuometinis Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2015–2016 metais susitikinėjo ir kitaip bendravo su savo vaikystės draugu, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiu V. Venslovu, kuris tuo metu buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Venslovas ir V. Bavėjanas galėjo ne kartą tartis, planuoti ir derinti, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Nors šio tikslo bendrininkams pasiekti ir nepavyko, nes Kauno teismas V. Venslovą nuteisė lygtine trejų metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė beveik 38 tūkst. eurų baudą, ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų skirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.

Pernai gruodį Apeliacinis teismas baigė nagrinėti V. Venslovo bylą ir pripažino jį kaltu dėl 10 iš 14 jam inkriminuotų veikų bei sumažino jam skirtą baudą iki 30 tūkst. eurų.

Tai yra dešimtoji iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis atskirta byla, ir pirmoji, kurioje kaltinimai pateikti vienam iš buvusių teisėjų.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir trims advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

V. Bavėjanas iš pareigų atleistas 2019-ųjų rudenį, kai teisėsauga pateikė jam įtarimus korupcija.

Sprendimą dėl atleidimo V. Bavėjanas yra apskundęs, Vilniaus apygardos teismas jo ieškinį pernai atmetė, tačiau buvęs teisėjas pateikė ir apeliacinį skundą.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas kovo 15 dieną. Jame ketinama tęsti kaltinamųjų apklausą.

Pasak teismo, pirmasis bylos posėdis vyko mišriuoju būdu, teismo salėje dalyvavo nužudytojo žmona ir dukra bei jų advokatas, o nužudymu kaltinamas 51 metų Rokiškio gyventojas prisijungė nuotoliniu būdu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, teisiamas vyras sakė savo kaltę pripažįstantis „nevisiškai“.

Parodymus kaltinamasis sutiko duoti po visų liudytojų apklausų ir išreiškė norą kitame teismo posėdyje dalyvauti teismo salėje, kad galėtų tiesiogiai bendrauti su savo advokatu.

Posėdyje pirmadienį taip pat apklaustas vienas liudytojas, o nukentėjusiosios prie bylos pridėjo 318 tūkst. eurų neturtinės ir daugiau 15 tūkst. eurų turtinės žalos civilinius ieškinius.

G. Fitingovas viename Rokiškio bute buvo nužudytas pernai balandžio 15 dieną, išgertuvių metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vakarą prieš nužudymą vyras svečiavosi pas bičiulį, kur kartu su kitu kaimynu girtavo. Namo šeimininkas vakare išprašė ledo ritulio trenerį bei kitą kaimyną ir daugiau jų nebematė.

Su nužudytuoju likusį laiką leidęs vyras tiek artimiesiems, tiek policijos pareigūnams tvirtino nežinantis, kur yra dingęs jo kaimynas, tačiau vyro namuose ir automobilyje pareigūnai rado kraujo pėdsakų, todėl pradėta tirti nužudymo versija.

Maždaug savaitę G.Fitingovas buvo dingęs be žinios, vėliau jo kūnas buvo rastas Rokiškio rajone, o įtariamasis suimtas.

Ant nužudytojo kūno rasta daugybinių muštinių ir pjautinių sužalojimų.

Opozicionieriaus advokatė Olga Michailova naujienų agentūrai AFP sakė, kad teismas atidėtas iki vasario 5 dienos, nes iš Vokietijos sugrįžęs A. Navalnas šiuo metu laikomas karantine.

A. Navalnas buvo areštuotas sekmadienį Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po praėjusią vasarą įvykdyto jo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Teismas nusprendė, kad „byla turi būti nagrinėjama jam dalyvaujant“, sakė O. Michailova ir pridūrė, kad opozicionieriaus bendražygiai pritaria tokiam sprendimui.

Oficialiai nurodyta, kad A. Navalnas sekmadienį buvo sulaikytas už tai, kad pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias turėjo dukart per mėnesį atvykti į Rusijos federalinę bausmių vykdymo tarnybą (FSIN).

Pirmadienį per skubos tvarka policijos skyriuje surengtą posėdį teismas leido laikyti A. Navalną suimtą iki vasario 15 dienos. Vėliau jis buvo pervežtas į Maskvos tardymo izoliatorių „Matrosskaja tišina“, kur 14 dienų bus laikomas karantine.

Tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus, birželį iškėlė A. Navalnui bylą dėl šmeižto už veterano „garbės ir orumo žeminimą“.

Tąsyk Tyrimų komitetas nurodė, kad minėtas veteranas viename reklaminiame vaizdo klipe pasisakė už pernai vasarą priimtas konstitucijos pataisas, atveriančias kelią prezidentui Vladimirui Putinui likti valstybės vadovo poste iki 2036 metų.

A. Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pavadino tą veteraną ir kitus klipe matomus asmenis „šalies gėda“, „žmonėmis, neturinčiais sąžinės“ ir „išdavikais“.

„Sukčiai“

Tyrimas buvo sustabdytas, kol A. Navalnas gydėsi Vokietijoje po praėjusį rugpjūtį įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga.

44 metų opozicionierius ir kovos su korupcija aktyvistas kaltina V. Putiną įsakius jį nunuodyti. Kremlius tai kategoriškai neigia.

Vasario 2 dieną teismas nagrinės FSIN Maskvos valdybos pateiktą prašymą 2014 metais A. Navalnui skirtą trejų metų ir šešių mėnesių lygtinio laisvės atėmimo bausmę pakeisti realiu laisvės atėmimu.

Praėjusį mėnesį tyrėjai taip pat iškėlė A. Navalnui baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu, įtardami, kad jis asmeniniams tikslams, įskaitant atostogavimą užsienyje, panaudojo daugiau kaip 356 mln. rublių (4 mln. eurų), paaukotų jo organizacijoms.

Jei bus nuteistas, opozicionierius gali sulaukti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmės.

A. Navalnas ir jo bendražygiai tvirtina, kad visos trys bylos yra politiškai motyvuotos.

Kremliaus kritikas antradienį atkirto paskelbęs reportažą apie V. Putinui esą priklausantį prabangų nekilnojamąją turtą Juodosios jūros pakrantėje, ragindamas aukoti jo įkurtam Kovos su korupcija fondui, kad ši organizacija galėtų atlikti daugiau tyrimų.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad pagrindinis reportažo, paskelbto kartu su 20 mln. kartų peržiūrėtu „YouTube“ vaizdo įrašu, tikslas buvo išvilioti pinigus.

„Perspėjome visus piliečius, ypač atsižvelgiant į tiek daug peržiūrų: pagalvokite prieš pervesdami pinigus tokiems žmonėms, kurie iš tikrųjų yra sukčiai“, – sakė D. Peskovas.

Įgaliojimų viršijimo nenustatė

Seimo narys Stasys Šedbaras bandė įrodyti, kad Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu patvirtinti dokumentai dėl jachtų laivavedžių diplomavimo, įskaitant taisykles, liudijimus, formas, blankus, yra neteisėti.

Buvo teigiama, kad jas pasirašė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, nors turėjęs priimti ir tvirtinti šios sąjungos suvažiavimas arba bent taryba. Buvo iškelta prielaida, kad tokia tvarka prieštaraujanti Lietuvos Konstitucijai, nes dokumentą pasirašęs teisės aktų priėmimo kompetencijos neturintis asmuo – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi patvirtino, kad jachtų laivavedžių diplomavimo dokumentai yra galiojantys. Juos, įsakymu, nors ir pasirašęs Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, tačiau tam buvusi pritarusi šios sąjungos taryba. Prezidentas esantis įgaliotas asmuo, kuris pasirašęs svarbų dokumentą, kai šią funkciją jam delegavusi sprendimą priėmusi taryba.

Išskirtinė sritis

Buriuotojų rengimo ir diplomų išdavimo srityje daugelyje šalių yra visiškai kitokios sistemos nei įprastoje laivyboje. Buriavimo mokymą daugelyje šalių reguliuoja patys buriuotojai – įprasti laivybos inspektoriai šioje srityje neturi patirties ir kompetencijų.

Lietuvos buriuotojų sąjunga buriuotojų diplomavimo srityje veikia tarsi saugios laivybos institucija. Buriuotojų sąjungai deleguota vykdyti viešą vandens transporto reguliavimo srities funkciją – išduoti burinių jachtų laivavedžių diplomus, kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus.

Šioje sąjungoje yra patvirtintos kvalifikacinės komisijos, numatyta diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo tvarka. Taip pat patvirtintos Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės. Jas, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos burinių jachtų vadų diplomavimo taisyklės. Kai prieš tai jas įsakymu patvirtino Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas ir kilo ginčas neva dėl viršytos kompetencijos.

Dviguba kompetencija

Ginčas kilo ir dėl to, kad burinio laivo škiperiui kartu su teise valdyti tam tikros kategorijos burinę jachtą suteikiama teisė valdyti tam tikros vandens talpos motorinį laivą.

Tai neva esanti platesnė teisė nei ta, kuri susieta su buriavimu ir Lietuvos buriuotojų sąjungos kompetencija.

Tokią teisę numatė ir nuo 2001 m. galiojusios Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklės. Panaši tvarka buvo ir iki 2001 m., kai pagal jachtų vadų kvalifikacijos suteikimo nuostatus kvalifikacinius dokumentus išduodavo Vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcija.

Teisę, kai asmuo kartu su burinės jachtos diplomu gali valdyti ir tam tikros vandens talpos motorinį laivą, per Lietuvos buriuotojų sąjungą įgijo apie 4 tūkst. asmenų.

Lietuvos buriuotojų sąjunga teisme įrodė, kad jachtos kapitonui svarbu turėti ir motorinio laivo valdymo teisę. Akivaizdu, kad, kai nėra vėjo, jachtos škiperiui turi būti suteikiama teisė burinėje jachtoje naudotis varikliu. Taip pat variklis reikalingas ir įplaukiant į uostus, išplaukiant iš jų.

Diplomavimo dokumentuose nurodoma, kokio buringumo jachtą ir kokios vandentalpos motorlaivį gali valdyti jachtos kapitonas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija šioje vietoje dėl dvigubos kompetencijos, tai yra ir burlaivio, ir motorlaivio valdymo diplomo neįžvelgė jokio pažeidimo.

Kaip pranešė penktadienį AFP, omenyje turima N. Sarkozy konsultacinė veikla Rusijoje.

Pasak agentūros, kuri remiasi šaltiniais, taip pat portalu „Mediapart“, parengtinis tyrimas atliekamas nuo praėjusių metų vasaros po Žvalgybos ir kovos su pogrindinėmis finansinėmis schemomis tarnybos (Tracfin) pranešimų apie priežastis, dėl kurių N. Sarkozy gavo atlygį iš Rusijos draudimo bendrovės „Reso-Garantia“. „Mediapart“ duomenimis, N. Sarkozy 2019 metais sudarė su kompanija ilgametę konsultavimo sutartį, kurios vertė – 3 mln. eurų.

„Tyrėjai mėgina patikslinti, ar buvęs prezidentas dirbo kaip konsultantas, kas yra visiškai teisėta, ar jis užsiiminėjo delikačia potencialiai lobistine veikla“, - pažymi portalas.

Skyrė mirties bausmę

Šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi nusprendė – panevėžietis Virginijus Šidagis, 1996-ųjų pavasarį Palangoje pasikėsinęs išžaginti ir slėpdamas šį nusikaltimą nužudęs 19-metę studentę, į laisvę galės išeiti po septynerių metų.

Jam ir jo bendrininkui, nužudžiusiam V.Šidagio aukos draugę, 1998 m. pabaigoje buvo skirta mirties bausmė.

Kadangi tuo metu ši išimtinė bausmė nebebuvo vykdoma, ji pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.

Tai buvo be galo sunki emocine prasme byla.

Šis siaubingas panevėžiečių gaujos narių nusikaltimas interneto platybėse jau paskendo, ką nors rasti apie anuomet plačiai nuskambėjusią tragediją sunku.

Per tuos metus užaugo nauja karta, nežinanti, kaip tuo metu Lietuva buvo nusikaltėlių pasiskirstyta įtakos zonomis, kaip gaujos paisė tik savo pačių nerašytų įstatymų, kaip žmonės jų bijojo ir netikėjo teisingumu.

Būtent tada, 1996 m. balandį, keturi panevėžiečiai, priskiriami Žemaitukų gaujai, atvažiavo į Palangą pailsėti. Jų supratimu, tai reiškė girtauti, susirasti merginų ir smagiai praleisti laiką.

Būtent tą savaitgalį namo grįžo ir dvi bendramokslės studentės. Draugės nusprendė kartu išgerti kavos ir paplepėti.

Atsitiktinė studenčių pažintis su panevėžiečiais bare "Ekiu" Ronžės gatvėje merginoms buvo lemtinga.

Vėliau vienos jų tėvai pasakojo, kad dukra vėlų vakarą paskambino ir pasisakė grįšianti kiek vėliau. Bet nei tą, nei jokį kitą vakarą ar dieną merginos negrįžo.

Emocijos: teisiami vyrai prisipažino po nusikaltimo meldęsi Palangos bažnyčioje. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tiesa liko nežinoma

Kas tiksliai atsitiko, galima tik spėlioti. Tikėti priesaikos nemeluoti nedavusių nusikaltėlių žodžiais žuvusiųjų artimieji nesutiko.

Nusikaltėliai bandė tikinti, kad merginos norėjo juos reketuoti, reikalaudamos po tūkstantį litų už tai, kad nepraneš policijai apie neva įvykdytą išžaginimą.

Tokią versiją sukurpti ir išmokti vyrai turėjo daug laiko.

Dukrų netekę tėvai įsitikinę, kad tai – netiesa. Jie manė, kad vieną merginą pagąsdinti panorę panevėžiečiai persistengė ir pasmaugė. Antrąją nužudė išsigandę, kad neišaiškėtų pirmasis nusikaltimas.

Policininkai greitai nustatė įtariamuosius, bet prieš teismą keturi panevėžiečiai stojo tik gerokai vėliau, 1998-aisiais.

Baimindamiesi teisingumo jie pasislėpė už tūkstančių kilometrų – Rusijoje, Novosibirske. Rusijos pareigūnai sulaikė bėglius ir grąžino į Lietuvą.

Merginų kūnai rasti užkasti miške netoli Palangos.

Nors buvo teisiami keturi gaujos nariai, nuosprendį už nužudymą išgirdo tik du. Vienas jų – V.Šidagis.

Šiurpino detalės

Teismo posėdžiai, kuriuose buvo narpliojama merginų žudynių byla, iki šiol jų artimųjų prisimenama kaip siaubingas išgyvenimas.

Po trejų metų nuo nusikaltimo dukrų netekusiems tėvams teko ne tik iš naujo išgyventi netekties skausmą, bet ir tvardytis, kai teisindami save panevėžiečiai juodino merginas.

Šiurpios įvykio detalės tapo tikra kankyne. Vyrai kalbėjo, kaip smaugė merginas, pirko kastuvą kūnams užkasti, kaip po visko Palangos bažnyčioje meldė Dievą atleidimo.

Aiškindamiesi įvykių seką, proceso dalyviai galėjo išklausyti tik kaltinamųjų pozicijos, kitų, galinčių paliudyti, kodėl pirmą kartą matomas merginas panevėžiečiai nužudė, nebuvo.

Tėvai ir mokytojai, nuo mažumės pažinoję aukas, tvirtino, kad nusikaltėliai jas apkalba.

Vieną merginų tada apibūdino ir jai Klaipėdos universitete dėsčiusi profesorė Dalia Kiseliūnaitė.

"Pažinojau ją, mano įspūdžiai tik geri, buvo gabi mergina, rimtai norėjo studijuoti, elegantiška, santūri, gal net pernelyg rimta", – prisiminė profesorė.

Klaipėdos apygardos teismas V.Šidagiui ir jo bendrams nuosprendį paskelbė 1998 m. spalį. Kad ir kiek jį panevėžietis skundė, švelnesnio nuosprendžio nesulaukė.

Ir baudė, ir drausmino

Šių metų pradžioje V.Šidagiui teismas suteikė vilties po 33 metų įkalinimo išeiti į laisvę, tai yra kalėti jam liko septyneri metai.

Iš teismui pateiktų dokumentų žinoma, kad pirmaisiais įkalinimo metais jis protestavo prieš kalėjimo taisykles. Jis atsisakė dirbti, ne kartą siekdavo gauti ir gaudavo draudžiamų kameroje turėti daiktų, savadarbį peilį bei žirkles, pjūklo juostą.

Nuteistasis pasižymėjo nepaklusniu būdu, atsikalbinėdavo ir šiurkščiai bendraudavo su administracijos darbuotojais, kai bandė paimti draudžiamą siuntą, apstumdė prižiūrėtoją, nereaguodavo į pastabas, buvo drausminamas ir baudžiamas.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime V.Šidagis 15 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, aštuonis kartus baustas nuobaudomis.

Staiga pasipylė pagyros

Nepaisant to, V.Šidagis buvo perkeltas į pataisos namus, kur nuo 2007 m. kali kur kas lengvesnėmis sąlygomis.

Nuo tada įkalinimo įstaigos administracija pažymi ir įvairiais būdais fiksuoja pagyras V.Šidagiui.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikime teismui apibūdintas nuteistasis nė iš tolo neprimena to, kurį pažinojo Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija.

Brandos įkalinimo įstaigoje sulaukęs vyras, kaip teigiama dokumentuose, mokosi 12-oje klasėje ir stengiasi įgyti staliaus-dailidės profesiją.

Jis yra vienas nedaugelio bėgusiųjų maratoną, kai toks renginys prieš porą metų buvo surengtas Pravieniškėse.

"Buityje yra tvarkingas, laisvalaikiu sportuoja, gamina maistą, stebi visuomenėje vykstančius procesus. Penkerius metus dalyvauja paties inicijuotame projekte "Ž", kuriame atlieka įvairius sodo, daržo, šiltnamių ir bendros aplinkos tvarkymą be jokio atlygio", – apie V.Šidagį rašoma administracijos teikime.

Ten pat nurodoma, kad vyras už grotų nevartoja narkotikų ir alkoholio, nesilaiko kriminalinių elgesio nuostatų.

Nuteistųjų teises gina įstatymai, jie smulkiai detalizuoja, kokių sąlygų reikia, kad būtų galima jiems švelninti bausmes.

Teigiama, kad viena jų – atlygintas civilinis ieškinys. Tada abiejų merginų tėvams buvo priteista viso labo kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų.

Pravieniškių pataisos namų administracija nurodė, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta, tiesa, neprisimenama, kad ją visi nuteistieji turėjo atlyginti solidariai. Nors teisės teorija sako, kad yra svarbu, ar kaltininkas atlygino žalą savanoriškai, pats, o ne bendraskoliai ar artimieji.

Kaip buvo V.Šidagio atveju, teikime teismui nedetalizuota.

Nukentėjusieji – nesvarbūs?

Kauno apygardos teismas peržiūrėjo visus argumentus ir nusprendė, kad V.Šidagis nevertas vilties išeiti į laisvę.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nusprendė kitaip ir suteikė panevėžiečiui vilties.

V.Šidagis jau senokai yra vedęs, sutuoktuvės įvyko už grotų. Oficialiuose teismui pateiktuose dokumentuose pažymima, kad jis palaiko artimus ryšius ne tik su žmona, bet ir su broliu bei tėvais.

Prieš 22 metus bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, jai pirmininkavo teisėjas Arvydas Daugėla.

Arvydas Daugėla / Redakcijos archyvo nuotr.

Nors tai buvo laikas, kai teisme dažnai skambėdavo gaujų narių pavardės, šį procesą dabar Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dirbantis teisėjas vis dar prisimena.

"Tai buvo be galo sunki emocine prasme byla. Pamenu, kad kaltinamieji nerodė didelės atgailos, jų kalba labai žeidė žuvusių merginų tėvus. Visų posėdžių metu psichologinė įtampa salėje būdavo tokia didelė, kad rodėsi užtektų žiežirbos kilti emocijų proveržiui. Vyrai negailėjo aukų, kalbėjo apie jas negražiai", – prisiminė teisėjas A.Daugėla.

Švelninant nuteistųjų iki gyvos galvos bausmes nenumatoma vertinti nukentėjusiųjų poziciją nei pirmą kartą teisiant kaltuosius, nei po daug metų, kai jie ima svajoti apie laisvę.

Abiejų šeimų nuoskaudos jaučiamos ir šiandien, aukų tėvai vis dar nenori bendrauti su žurnalistais ir mano, kad ir vėl bus viešinama merginas žeminanti nusikaltėlių versija.

Šios šeimos neturi vilties kada nors išsivaduoti nuo slegiančių jausmų, nuo minties, kad niekada nesulauks savo dukrų, anūkų, negalės didžiuotis jų profesiniais laimėjimais.

Išnagrinėjusi kariuomenės skundą, trijų teisėjų kolegija patvirtino Apeliacinio teismo išvadą, kad 2014 metais sandoris buvo sudarytas pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir turi būti taikoma restitucija.

„Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti taikomi CK 1.80 straipsnyje nurodyti padariniai – dvišalė restitucija“, – rašoma sausio 6 dieną paskelbtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Kariuomenei byloje nepavyko įrodyti, kad tuomet „Nota Bene“ besivadinusi įmonė veikė apgaule – teisėjai konstatavo, kad vien nedidelės dalies sutarčių sąlygų neatitinkančių prekių pateikimas neįrodo, kad įmonė siekė apgauti kariuomenę.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais.

Sandoris pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad techninė specifikacija neužtikrino konkurencijos, be to, teismo nuomone, pirkimas turėjo būti skaidomas į dvi dalis, atskirai perkant atsargines lauko virtuvių dalis ir virtuvės įrankius.

Verslininkai savo ruožtu neįrodė, kad pinigų ir prekių susigrąžinimas būtų neteisingas dėl prekių nuvertėjimo.

„Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota aplinkybių, rodančių, kad dėl pardavėjo suteikto garantijos termino pabaigos ar kitų aplinkybių ginčo prekės nuvertėjo, kokia šiuo metu yra ginčo prekių rinkos kaina ir kaip ji skiriasi nuo buvusios ginčo sandorių sudarymo metu“, – rašoma nutartyje.

Ginčas kilo dėl 2014 metais sudarytos sutarties su įmone „Nota Bene“, kuri vėliau persivadino į bendrovę „Saugu LT“.

Paaiškėjus, kad dalis virtuvės įrankių buvo praduoti brangesnėmis nei rinkos kainomis, o ant kai kurių buvo suklastoti prekių ženklai, Lietuvos karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonės vadovas prieš dvejus metus buvo nubaustas baudžiamąja tvarka dėl sukčiavimo.

Kariuomenė iš pradžių siekė prisiteisti pinigus baudžiamojoje byloje, bet to padaryti nepavykus kreipėsi į teismą civiline tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo iš bendrovės „Saugu LT“ Lietuvos kariuomenės naudai priteista 118 tūkst. eurų suma bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Verslininkui turės per mėnesį iš Lietuvos kariuomenės pasiimti prekes.