Byloje nustatyta, jog kaltinamasis liepos 19 dieną, apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje, užsisakė taksi pavėžėjimo paslaugą. Atvykus taksi automobiliui jis rankoje laikė pramoninės gamybos „Airsoft“ tipo pistoletą, skirtą pramoginiam šaudymui, įlipo į automobilį ir vairuotojui liepė vežti jį į Klaipėdos rajone esančius Dituvos sodus.

Vykstant nurodytu maršrutu jis viešai demonstravo turėtą pistoletą ir vairuotojui pagrasino, kad jį nušaus, jeigu jis kam nors apie tai prasitars. Taip asmuo sukėlė vairuotojui didelį išgąstį ir stresą.

Vėliau vairuotojui sustojus degalinėje, minėtas vyras užėjo į prekybos salę. Čia jis užsisakė maisto ir pašalinių asmenų – degalinės klientų ir degalinės darbuotojos akivaizdoje, elgėsi įžūliai, demonstravo turėtą pistoletą, persidėdamas jį iš vienos vietos į kitą. Atsiskaitydamas už maisto prekes vartojo necenzūrinius žodžius, o vėliau iš prekybos salės pasišalino.

Dėl agresyvaus ir neprognozuojamo kaltinamojo elgesio, prekybos salėje buvę klientai iš karto pasišalino, o dviem nukentėjusiesiems siekiant apsisaugoti nuo neprognozuojamo vyro elgesio ir užsirakinus salėje, degalinės darbuotoja nuspaudė pavojaus mygtuką ir iškvietė pagalbą.

Šioje byloje kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi dėl savo elgesio. Vyras teigė suprantantis, kad pažeidė viešąją tvarką, nes žmonės, kurie pamatė ginklą tikrai galėjo išsigąsti. Žaislinis pistoletas, kurį turėjo su savimi, priklauso jo draugės vaikui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis šioje byloje padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas teistas, baustas administracine tvarka, suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir kaltinamajam skyrė galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taip pat įpareigojo dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamojo kaltę, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Lauksim naujų aukų?

Šiandien įvykęs paskutinis – trečiasis šios bylos posėdis atskleidė, kad, panašu, jog po kurio laiko vėl gali tekti skaičiuoti naujas A. Girso aukas.

Pirmiausiai, jis neketina atiduoti teisėsaugininkams pagrindinio savo darbo įrankio, naudoto teikiant į teisiamųjų suolą vėl jį pasodinusias makabriškas paslaugas.

To įrodymas – šiandien pagarsintas policijos, kurią teismas buvo įpareigojęs paimti šį įrankį iš A. Girso, pranešimas. Jame teigiama, kad teisiamasis, praėjusį posėdį teisinęsis, jog neatnešė šio įrenginio į teismą, nes dėl prastos sveikatos būklės negalėjo jo pakelti, policijai jau pateikė kitokią šio teismo įpareigojimo nevykdymo versiją. Esą bandė tada šį įrenginį atnešti į teismą, tačiau dėl jo sunkumo buvo priverstas palikti pakelės krūmuose. O grįždamas po teismo posėdžio jo ten jau neberado.

Kai nuėmiau pricementuotą vadinamąjį tiltą, viršutiniame žandikaulyje radau paliktas 14 šaknų su atvirais nervais ir du bet kaip apšlifuotus dantis su kariesu!

Buvo šiandien pagarsinta ir teismo gauta ekspertų, kurių prašyta apžiūrėti tada A. Girso atneštus tik ant minėto mįslingo įrenginio dėtus „antgalius“, išvada. Joje patvirtinti tada juos teismo salėje apžiūrėjusios odontologės, jau ne vieną kartą taisiusios A. Girso broką, žodžiai, kad vienas iš pateiktų „antgalių“ yra pedikiūro frezas, o kitas – dantų grąžtas.

Šiandieninį teismo posėdį vainikavo baigiamosios kalbos, per kurias prokurorė Eglė Privenienė, palaikiusi kaltinimą šioje byloje, pasiūlė skirti A. Girsui dvejų metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą trejiems metams ir uždraudžiant disponuoti daiktais, susijusiais su odontologija, bei įpareigojant atlyginti nukentėjusiosios pareikštus ieškinius dėl jai padarytos turtinės bei neturtinės (moralinės) žalos. Anot prokurorės, nors teisiamasis ir prisipažino, kad vėl teikė apsišaukėliškas odontologo paslaugas, jis nepripažino, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti skausmą.

Tačiau A. Girso advokatas Aleksandras Pocius buvo linkęs įrodinėti, kad jo ginamasis ne tik pilnai pripažino savo kaltę, bet ir nuoširdžiai gailisi. Be to, grįžti prie šio nusikalstamo verslo jis turėjo pateisinamą priežastį – reikėjo pinigų brangiems vaistams dėl turimos sunkios ligos.

Anot A. Girso advokato, jau išnykę ir ankstesni jo ginamojo teistumai. Todėl jis prašė atidėti prokurorės siūloma bausmę ne trejiems, bet tik dvejiems metams. Be to, A. Girso advokatas sutiko tik su ieškiniu dėl padarytos turtinės žalos. O prašoma neturtinė žala – esą per didelė.

Prokurorė su A. Girso advokatu nesutiko – jokių teisiamojo kaltę lengvinančių aplinkybių nėra, nes jis įsitikinęs, kad teikė profesionalias paslaugas ir net buvo linkęs didžiuotis turėtų klientų skaičiumi.

Pats A. Girsas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, neneigė, kad nusprendė surizikuoti ir padaryti dar vieną „chaltūrą“. Ir buvo įsitikinęs, kad dėl turimų širdies veiklos sutrikimų už grotų neišgyvens. Jis tikino tik nuėmęs naujai pacienei nuo dantų akmenis, kad galėtų uždėti „tiltą“. Tačiau čia pat pareiškė, kad matė su kokiais dantimis dabar vaikšto nukentėjusioji, kuriai esą padarytas kryžminis sukandimas.

Teismas savo sprendimą A. Girso byloje planuoja skelbti spalio pradžioje.

Iškalbingas dialogas

Kaip jau rašyta, šios A. Girso bylos esmė sutilpo jau į pirmajame jos posėdyje įvykusį teisiamojo ir naujos jo aukos sūnaus dialogą.

„Išsišiepkite!“ – netikėtai paprašė teisiamojo nukentėjusiosios sūnus. A. Girsas šį prašymą įvykdė nenoromis. O jam išsišiepus, paaiškėjo, kad jis – be dantų.

„O ką tu man rodei, atvažiavęs pirmą kartą pas mano mamą?!“ – toliau klausė A. Girso nukentėjusiosios sūnus, prieš teismo posėdį žiniasklaidai pasakojęs, kad pagal skelbimą apie odontologo paslaugas namuose išsikviestas A. Girsas tada demonstravo savo dantis kaip iš reklaminio paveikslėlio. Ir tikino, kad netrukus su tokiais bus ir į namus jį išsikvietusi jo mama.

A. Girso, liepos pabaigoje sulaukusio 64-erių ir tapusio pensininku, apklausa, trečią kartą stojus prieš teismą dėl dantų taisymo ir protezavimo apsišaukus šios srities specialistu, tada truko apie valandą.

„Norėjau padaryti gera, o mane vėl juodina!“ – toks buvo pirmas jo parodymų sakinys. O šių esmė – kad gulėdamas ligoninėje dėl savo ligos, jis sužinojo apie jam galinčius padėti vaistus, kurie kainuoja pusantro tūkstančio eurų. Dėl to tikino ir ryžęsis dar kartą grįžti prie savo senos veiklos, už kurią jau buvo du kartus teistas. Juolab, kad kioskininkė, per kurią jis įdėjo į žiniasklaidą skelbimą apie namuose teikiamas odontologo paslaugas su nuolaida, jam patarė nurodyti ne savo pavardę. Netrukus paskambino ir šios paslaugos panorusi klientė, kuri, A. Girso patikinimu, praėjusią vasarą buvo vienintelė, nors norinčiųjų buvo ir daugiau. Sulaukia jis tokių skambučių ir iki šiol, nors po paskutinio teistumo tris metus daugiau to nesiėmė, kaip ir po tos vienintelės paslaugos pernai vasarą, kuri vėl atvedė jį į teisiamųjų suolą.

Nukentėjusioji vos tvardėsi

Nauja A. Girso auka – jau devintą dešimtį įpusėjusi Vilijampolės gyventoja į teismą buvo atvežta sūnaus neįgaliojo vežimėlyje. Šis ir buvo priežastis ieškoti odontologo, teikiančio paslaugas namuose.

Nukentėjusioji pateikė A. Girsui 1500 eurų ieškinį dėl padarytos turtinės žalos – tiek jai kainavo šio apsišaukėlio paslaugos. Ir 2 tūkst. eurų ieškinį už patirtus nepatogumus bei kančias.

Ji buvo linkusi prisiminti, kad per pirmąjį vizitą – vos už pusvalandžio po jos skambučio A. Girsas atrodė kaip tikras inteligentas: mūvėjo baltas kelnes, dėvėjo raudonus marškinius, atvyko automobiliu BMW.

Anot nukentėjusiosios, vos atvykęs, jis tada ėmėsi darbo – be jokių pirštinių ar chalato ir jai sėdint neįgaliojo vežimėlyje. Tik suleidęs prieš tai kažką ne į dantenas, bet į apatinę lūpą. Ir jai dar teigiant, kad vaistai nesuveikė. Nukentėjusiosios sūnus teismui pasakojo, kad, būdamas kitame kambaryje, girdėjęs mamos dejones.

Iš viso A. Girsas buvo atvykęs į šios neįgalios senjorės namus keturis kartus. Antrąjį – jau kitą dieną po pirmojo vizito. Ir labai anksti ryte, dėl ko toliau teikė jai apsišaukėliškas savo paslaugas tiesiog lovoje.

Anot nukentėjusiosios, atvyko jis tada murzinas ir su juodomis panagėmis, su kuriomis netrukus vėl ėmė raustis jos burnoje. „Kuo toliau, tuo labiau, ėmiau jo bijoti. Vėl pamačius jo BMW, imdavau net drebėti, bet jau buvau sumokėjusi avansą“, – pasakojo nukentėjusioji.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pavardę melavo, įkalčius slėpė

Galiausiai A. Girsas atvežė šiai savo klientei ir protezus, po ko, anot jos, stvėrė ant stalo padėtą atlygį ir išbėgo net neatsisveikinęs. Nors sūnus, pamatęs mamą su naujais protezais, nesusilaikė, kad jos dantys – kaip arklio, o viršutinė lūpa – neįprastai atvėpusi.

Be to, netrukus paaiškėjo, kad mama negali ne tik valgyti, bet ir dėl prasidėjusių dantenų bei žandikaulių skausmų – ir sukasti bei net užsičiaupti.

Tačiau paskambinus A. Girsui, šis teigė, kad taip ir turi būti – po dviejų savaičių viskas suguls. Tačiau situacijai tik blogėjant, vėliau jau telefonu buvo nepasiekiamas.

Naujausioje savo byloje A. Girsas kaltinamas apgaule įgijęs svetimą turtą bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl savanaudiškų paskatų. Pagal pareikštą kaltinimą jam gresia įkalinimas iki penkerių metų.

Nors neatmetama, kad nukentėjusiųjų nuo vėl prie neteisėtos veiklos grįžusio A. Girso buvo ir daugiau, į teisėsaugininkų, ieškojusių ir kitų šio apsišaukėlio aukų, skelbimą niekas daugiau neatsiliepė.

Beje, užtruko šį kartą ir galimo įtariamojo paieška, nes A. Girsas, nors ir gyrėsi nukentėjusiajai bei šios sūnui, kad priklauso garsiai odontologų giminei, prisistatė ne savo, o Baniulio pavarde.

Paaiškėjo ir, kodėl nukentėjusioji nebegalėjo jam prisiskambinti. A. Girsas teisme prisipažino, kad netrukus pakeitė telefoną. Esą dėl to, kad pasibaigė sutartis su paslaugos teikėju.

Galų gale įtariant, kad A. Girsas vėl ėmėsi neteisėtos savo veiklos, jis pasinaudojo teise neduoti parodymų ikiteisminį tyrimą atlikusiems Kauno teisėsaugininkams. O šiems per kratą jo namuose – viename Partizanų gatvės daugiaaukštyje rasti nusikaltimo įkalčių nepavyko.

Tačiau praėjusiame teismo posėdyje prokurorei pavyko išpešti iš A. Girso, kad jis tebeturi savo tėvo, visą gyvenimą dirbusio dantų techniku, paliktą jų šlifuoklę. Ir įteigti teismui, kad šis įpareigotų A. Girsą atnešti ją į šiandieninį teismo posėdį.

Sumaltas į miltus

Į antrąjį posėdį A. Girsas atnešė tik kažkokius „antgalius“, esą dėtus ant pagrindinio jo darbo įrankio. Ir teigė, kad pastarojo, sveriančio ne mažiau kaip 10 kg, negalėjo pakelti, esą sutinus sąnariams.

Šiame posėdyje parodymus davusi odontologė, kurią nukentėjusioji nuo makabriškų A. Girso paslaugų išsikvietė taisyti jo broko, pamačius pirmąjį teisiamojo pateiktą „antgalį“, teigė, kad tokio per savo praktiką dar nebuvo mačiusi. Jeigu jis ir buvo naudotas odontologijoje, tai gal prieš 50-60 metų.

Antrąjį A. Girso pateiktą „antgalį“ odontologė įvardijo kaip pedikiūro instrumentą. Ir teigė, kad su juo dantys turėjo būti šlifuojami pusę dienos, kankinant pacientą. O neaušinant, net sveiki dantys įkaista kur kas anksčiau, kas sukelia jų nervo uždegimą.

„Kai nuėmiau pricementuotą vadinamąjį tiltą, viršutiniame žandikaulyje radau paliktas 14 šaknų su atvirais nervais ir du bet kaip apšlifuotus dantis su kariesu!“ – pasakojo teismui tada ši liudytoja, pernai vasarą atskubėjusi po insulto neįgalia tapusiai senolei į pagalbą.

A. Girsas nuolat ją pertraukinėjo – esą šneka nesąmones.

Tačiau per odontologės apklausą paaiškėjo, kad ji susiduria su šio apsišaukėlio pacientais jau nuo 2015-ųjų. Tačiau tas vaizdas, kurį tada išvydo, atsiliepusi į minėtos senolės pagalbos šauksmą, kurį vos suprato, nes ši labai sunkiai kalbėjo, ją ne juokais išgąsdino.

Specialistė prašė didžiausios bausmės

Odontologė pasakojo, kad atskubėjusi pas šią neįgalią senolę į namus, konstatavo, kad ji negali nei visiškai sukąsti, nei prasižioti, nes jai ant buvusių dantų likučių uždėti dvigubai didesni, negu reikėjo, nauji dantys, kurių kraštai kabėjo, nes buvo pripilta per daug cemento. Ir, beje, ne laikino, o pastovaus.

Galų gale nuėmus tą vadinamąjį tiltą, atsivėrė jau minėtas vaizdas su išgedusiais dantimis, ant kurių visa tai buvo pritvirtinta.

Ši svarbi liudytoja teigė, kad tada suteikusi minėtai senolei visą reikalingą pagalbą. Ir prašė teismo skirti šiam apsišaukėliui, ne tik teršiančiam tikro mediko vardą, bet ir taip ciniškai kankinančiam žmones, didžiausią įmanomą bausmę.

Labiausiai ši A. Girso broką šalinusi specialistė buvo pakraupusi nuo senolės pasakojimo, kad teisiamasis dirbo be jokių nuskausminamųjų. Paaiškėjus, kad jis net nežino, kas yra injektorius, tapo aišku, kad nukentėjusioji nemelavo, nes leisti esą nuskausminamuosius su vienkartiniu švirkštu, kaip tikino A. Girsas, neįmanoma, nes jie parduodami specialiose karpulėse.

Tačiau A. Girsas vis tiek buvo linkęs su jo broką konstatavusia specialiste ginčytis: „Pasiklausius jūsų, atrodo, kad aš visai nieko nemoku – tik jūs!“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisiamojo kontrargumentai

Trečią kartą prieš teismą stojęs A. Girsas įrodinėjo, kad jis – geras savo tėvo mokinys, nors ir neturi licencijos tokiai veiklai. Tik jam šį kartą klientė neleido baigti darbo iki galo. Nes po poros savaičių, protezams atsistojus į savo vietą, jis būtų iki galo juos nudailinęs. Tačiau jau po poros dienų sulaukė šios klientės skambučio. Ji reikalavo atiduoti pinigus. Ir jis esą šiuos atvežė. Tačiau niekas jo neįsileido. Nors buvo atvažiavęs pas ją su pinigais ne kartą.

Be to, A. Girso tikinimu, jis neėmė iš šios klientės papildomai nei už atvažiavimą, nei už vaistus. Tik po 50 eurų už dantį. O šių pagamintame proteze buvo 26, dėl ko ir susidarė apie pusantro tūkstančio eurų suma. Žodžiu, viską darė kaip sau.

Pas mane niekada nebūna juodos panagės, nes aš traktorių netaisau!

Tačiau nukentėjusiosios sūnus teisme pasakojo jau pirmojo vizito metu sumokėjęs A. Girsui 100 eurų avansą.

Pasakojo jis ir apie minėtos odontologės, atvykusios po to, kai skradžiai žemę prasmego brokdarys A. Girsas, emocijas, pamačius, ką šis apsišaukėlis pridarė jo mamos burnoje. Pasibaisėjusi nuo to, ką išvydo, ji pavadino brokdarį monstru.

Tačiau A. Girsas, nesutinkantis, kad sukėlė nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, teigė, kad nei šios, nei kitų specialistų išvadų neskaitė. Ir esą ėmėsi tada iš karto ruošti šios klientės burną protezams, nes esą visi likę jos dantys buvo sveiki. Nors, anot sūnaus, mama ne kartą skundėsi jų skausmais.

Buvo linkęs A. Girsas ginčytis ir dėl kitų nukentėjusiosios bei jos sūnaus parodymų. „Pas mane niekada nebūna juodos panagės, nes aš traktorių netaisau!“ – teigė teisiamasis, tikinęs, kad niekada nenaudoja, tvarkydamas dantis, ir pirštinių. Tam specialiai vežiojasi spiritą rankų dezinfekavimui.

Tačiau, žinant iškalbingą šios bylos priešistorę, kurioje – net du A.Girso teistumai už panašias paslaugas, visos jo pastangos sudaryti naujos kartos Kauno apylinkės teismo teisėjai, nagrinėjančiai šią jo bylą, nepriekaištingo specialisto įvaizdį kėlė šypsnį.

Išlindo naujos nuodėmės

Po dar vienos liudytojos, davusios parodymus antrajame A. Girso bylos posėdyje, apklausos paaiškėjo, kad jis turi ir daugiau lig šiol viešai neįvardytų nuodėmių.

Minėta liudytoja pasakojo prieš 8-10 metų pardavus teisiamajam „BMW X3“, kuriuo A. Girsas pernai vasarą važinėjo pas minėtą savo pacientę.

„Parduodant šį iki tol vienai Jonavos įmonei priklausantį automobilį, teisiamasis teigė, kad negali dabar užregistruoti jo savo vardu. Prašė, kad tai padaryčiau aš. Žadėjo per mėnesį persiregistruoti, bet aš lig šiol moku baudas už su šiuo automobiliu padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes sulaukiu ir antstolių grasinimų. Kol tos baudos buvo nedidelės, dar mokėjau. Bet kai ėmė akyse didėti, paskambinau šį BMW įsigijusiam asmeniui. Šis porą baudų sumokėjo ir vėl žadėjo persiregistruoti BMW savo vardu. Tačiau to nepadarė“, – dalijosi savo problema su teismu ši liudytoja, papasakojusi ir apie tai, kad prieš kelis metus ją spręsti bandė visa Jonavos nuovada, nes A. Girsas nesutiko tučtuojau persirašyti šio BMW savo vardu ir savo dokumentų jai nedavė – esą nepasitiki. Anot situacijos įkaitės, tada konstatuota, kad ji – be išeities.

„Pastarąjį kartą mokėjau baudą už su šiuo BMW padarytą eilinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą šiųmetį birželį“, – teigė ši moteris.

Panevėžio apygardos teisme baigiama nagrinėti byla, atskirta dėl galimos plataus masto korupcijos teisinėje sistemoje. Atskirtoje byloje taip pat buvo tiriamas ir galimai organizuotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) viršininko Valdo Narutavičiaus sužalojimas dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų.

Buvęs Klaipėdos advokatas Aivaras Surblys dabar atlieka daugiau nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už prekybą poveikiu kitoje byloje – dirbdamas advokatu jis iš kito advokato gavo 10 tūkst. eurų, žadėdamas paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

A. Surblys iš įkalinimo vietos nuotoliniu būdu dalyvauja Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, joje Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas A. Surblį paprašė pripažinti kaltu dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, melagingo įskundimo ar pranešimo, rengimosi įvykdytų sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo. Prokuroras A. Surblį prašo įkalinti dešimčiai metų.

Kai kurie kaltinimai buvusiam advokatui susiję su galimai organizuotu ONTV viršininko V. Narutavičiaus sužalojimo epizodu.

Tuometinio Klaipėdos advokato A. Surblio kontoroje slapta buvo sumontuota pasiklausymo įranga. Ja buvo užfiksuota, kaip A. Surblys kalbasi su savo klientu Nerijumi Tamulevičiumi. Viename pokalbyje klientas sako, kad gal reiktų „nuo vaizdo n******(keiksmažodis – BNS)“ V. Narutavičių. Vėliau vyrai aptarinėjo advokato ir prokuroro išvaizdą, kokiais automobiliais važinėja.

Advokatas ir jo klientas N. Tamulevičius 2018 metais buvo sulaikyti Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojų, o V. Narutavičiui ir pokalbyje minėtam prokurorui buvo skirta apsauga.

N. Tamulevičiui prokuroras A. Kazakovas prašo skirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams.

Advokatą M. Navicką, kuris nuo 2021 metų laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, prokuroras A. Kazakovas prašo pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo bei trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir įkalinti dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Buvusiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkui Edmundui Tautavičiui prašoma skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jį kaltu dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo bei trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai.

Prokuratūra teigė, kad organizuotos grupės nariai buvo gerai apgalvoję nusikalstamų veikų planą, buvo renkami duomenys apie privatų pareigūno gyvenimą.

Kaltinimai šioje byloje pareikšti Klaipėdos rajono gyventojui Virgilijui Valiui, jis jau nuteistas kalėti narkotikų byloje, bet šį nuosprendį apskundė. Panevėžyje nagrinėjamoje byloje vyrui prašoma skirti 12 metų laisvės atėmimo.

Narkotikų byla

Tyrimo duomenimis, 2017 metų pavasarį V. Valio namuose prie Klaipėdos buvo rastos šešios sandariai uždarytos konservų dėžutės su daugiau kaip kilogramu kokaino. Vėliau pareigūnai gavo duomenų, kad V. Valius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už kokaino įsigijimą, su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą socialiai pažeidžiamą asmenį Anatolijų Greiną už 30 tūkst. eurų, prisiimti baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamųjų surastas asmuo prisipažino dėl neva padaryto nusikaltimo ir 14 mėnesių buvo suimtas.

Prokuratūra teigė, kad kaltinamasis tuometinis advokatas A. Surblys pažadėjo V. Valiui išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. Valio būtų nuteistas nekaltas asmuo. Pasak pareigūnų, tokiu būdu V. Valius ir A. Surblys susitarė trukdyti prokurorams ir tyrimo pareigūnams nustatyti pradėtame ikiteisminiame tyrime objektyvią tiesą.

Pasak pareigūnų, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pagal parengtą planą kaltinamieji A. Surblys ir V. Valius šiam asmeniui turėjo surasti advokatus.

Kaip teisme yra sakęs prokuroras A. Kazakovas,  A. Greina anksčiau buvo atėjęs į policiją ir pareiškęs, kad narkotinės medžiagos V. Valio garaže, priklausė jam. Po kurio laiko A. Greina pasislėpė, vyko jo paieška. Tačiau  vėliau pareigūnai surinko duomenų, kad narkotikai šiam panevėžiečiui  nepriklauso.

A. Greinos galimą sutikimą atlikti bausmę už kitą asmenį dėl narkotikų prokuratūra kvalifikavo kaip prekybą žmonėmis.

Valstybės kaltintojas šioje byloje Generalinės prokuratūros prokuroras A.Kazakovas teismui yra sakęs, kad A. Greina buvo užverbuotas už piniginį atlygį prisiimti kaltę, duoti tam tikrus parodymus ir atlikti bausmę.

A. Greinai davus V. Valiui palankius parodymus, jam ėmė atstovauti advokatas M. Navickas, nors, pasak prokuroro A. Kazakovo, iš tikrųjų jis atstovavo V. Valio interesams.

Kai A. Greina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas į tuometinį Lukiškių kalėjimą, tuomet į bylą įsijungė Vilniaus advokatai Drąsutis Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė. Kaip skelbta, jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti nusikaltimus.

Per vieną teismo posėdį Panevėžyje buvo paskelbti Lietuvos policijos iš partnerių užsienyje gauti duomenys, kad 1968 metais gimęs A. Greina buvo sulaikytas Ispanijoje už narkotikų platinimą, sukčiavimą ir dalyvavimą neteisėtame susivienijime. Panevėžyje vykusiame proceso vyras nedalyvavo.

Dėl A. Greinos dingimo be žinios į policiją yra kreipusis A. Greinos brolio sugyventinė.

Kaltinamųjų advokatas: kriminalinės žvalgybos procesas buvo fikcija

Teismo procese Panevėžyje savo buvusiems kolegoms atstovaujantis advokatas Simonas Slapšinskas sako, kad tiek M. Navickas, tiek A. Surblys turi būti išteisinti, o ši byla parodė, kad kriminalinės žvalgybos procesas tebuvo fikcija.

„Aš prašau abu išteisinti, aš manau, kad visas kriminalinės žvalgybos procesas yra fikcija. Nuo ko prasidėjo byla? Kriminalinės žvalgybos subjektas nusprendė, kad advokatai gali disponuoti narkotine medžiaga. Labai įdomus pats faktas. Tie patys kriminalistai dorai teisme paaiškinti apie tai nieko negalėjo. Apie jokį disponavimą negalėjo būti ir kalbos. Kažkoks pareigūnas atsisėdo prie kompiuterio, pažiūrėjo į lubas ir parašė: advokatai padeda disponuoti narkotine medžiaga. Advokatus sutapatino su klientais“, – BNS sakė A. Surblio ir M. Navicko advokatas S. Slapšinskas.

„Iš šios bylos man kyla klausimas: ar egzistuoja efektyvi kriminalinės žvalgybos veiksmų efektyvumo kontrolė, ar tiesiog pasirašoma po viskuo, kas pateikiama?“, – sakė S. Slapšinskas. Pagal įstatymą, slaptą asmenų sekimą paprastai sankcionuoja teisėjai, jie savo parašu patvirtina arba atmeta teikimus dėl slapto pokalbių pasiklausymo ir kitų veiksmų.

S. Slapšinsko teigimu, prokuratūra šioje byloje savaip interpretavo asmenų  pokalbius.

M. Navickui, E. Tautavičiui ir V. Valiui – kaltinimai ir kitoje byloje

Pernai gruodį Klaipėdos apygardos teismą pasiekė byla, joje piktnaudžiavimu, trukdymu pareigūnams atlikti tyrimą pareikšti ne kartą teistam klaipėdiečiui, dviem buvusiems policijos pareigūnams bei buvusiam advokatui.

Keturi asmenys – Vladimiras Molis, Edmundas Tautavičius, Marius Navickas ir Virgilijus Valius – kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir trukdymu teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, veikiant organizuotoje grupėje.

Ši dabar teisme Klaipėdoje nagrinėjama byla yra susijusi su moters nužudymu uostamiestyje prieš 15 metų.

Klaipėdoje slaugytoja dirbusi 33 metų Inga Žitkevičienė buvo nužudyta 2008 metų liepą, jos bute nužudymo naktį lankėsi V. Valius su savo pažįstamu Edmundu Montvydu. Bute buvo vartojamas alkoholis, vyko konfliktai, manoma, kad moteris galbūt galėjo įžeisti vyrus ir buvo mirtinai sumušta.

Už I. Žitkevičienės nužudymą kaltu buvo pripažintas ir nuteistas kalėti E. Montvydas, V. Valiui buvo pateikti kaltinimai tik dėl nusikaltimo slėpimo ir daiktų vagystės, jis buvo išteisintas.

Nužudymo bylos teismo procesas vyko ilgus metus – nužudytosios artimieji netikėjo, kad dėl nužudymo kaltas tik E. Montvydas, jie tikino, kad su nužudymu tiesiogiai yra susijęs ir V. Valius, o E. Motvydas tik sutiko prisiimti kaltę vienas. Byla buvo grąžinta prokuratūrai, nušalintas valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

BNS žiniomis, tyrėjai dabar išsiaiškino, kad E. Montvydas galėjo būti priverstas prisiimti kaltę dėl nužudymo, nes patyrė pareigūnų spaudimą.

Praėjus keliems metams po nužudymo, E. Montvydas buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, paskui perduotas į Lietuvą.

Vyras anksčiau buvo davęs parodymus prieš grupuotės narius, todėl pats bausmės išvengė. Atgabentas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vyras kartu buvo uždarytas į vieną kamerą su tos grupuotės nariu, su kuriuo anksčiau siejo bendra byla, jam buvo išmuštas dantis.

Manoma, kad patyręs spaudimą ir supratęs, kad V. Valius turi ryšių teisėsaugoje, E. Montvydas sutiko prisiimti kaltę dėl moters nužudymo, už tai jam buvo pažadėta 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų). Jo šeimai, kol jis kalėjo šešerius metus, buvo mokami pinigai, galėjo būti sumokėta apie pusė sumos.

V. Valius iki šiol laikomas suimtas. Klaipėdos apskrities policija išsiaiškino, kad jis galėjo planuoti pabėgimą iš tuometinio Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

BNS žiniomis, rastus raštelius apie galimus tris pabėgimo planus prokuratūra  pateikė tuo metu V. Valio narkotikų bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui, juose minima, kad galimam pabėgimo plano įvykdymui galima skirti iki 200 tūkst. eurų. Radus planuoto pabėgimo raštelius, teismai į tai atsižvelgė ir nešvelnino kardomosios priemonės.

Suimtojo advokatas Atas Molis teigė, kad duomenų, kas ir kam rašė prokuroro pateiktus raštelius, kokie atsakymai į juos gauti, kada ir pan., kas realiai paliudytų, kas V. Valius planavo pabėgimą, taip pat nėra.

Panevėžyje nagrinėjamoje byloje teismui liko išklausyti devynių kaltinamųjų paskutiniuosius žodžius, paskui kolegija rašys nuosprendį.

Priteista žala ir delspinigiai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų rugpjūčio 30 d. neskundžiama nutartimi nurodė, kad Žuvininkystės tarnyba turi sumokėti buvusiai vadovei įvairaus dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio iki 2022 m. rugpjūčio.

Tai susiję su jos kaip Žuvininkystės tarnybos patarėjos darbu. Dar anksčiau ji buvo prisiteisusi sumokėti ir negautą atlyginimą. Tiksliau pati Žuvininkystės tarnyba už dalį laikotarpio sutiko sumokėti po to, kai po I. Šidlauskienės individualaus kreipimosi ji laimėjo svarstymą Konstituciniame Teisme. Ginčų dėl atlyginimo išliko iki šiol, nes netenkina laikotarpiai, už kuriuos mokėjo Žuvininkystės tarnyba.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas numatė, kad Žuvininkystės tarnyba I. Šidlauskienei atlygintų ir neturtinę žalą.

Ši istorija yra pamokanti, kad valstybės tarnybos su darbuotoju negali elgtis bet kaip. I. Šidlauskienė jos darbe buvo tarsi suspenduota (neatleista, bet ir nemokamas atlyginimas), kai Specialiųjų tyrimų tarnyba jai 2019 m. pateikė įtarimą dėl fiktyviai įdarbintų asmenų.

Net ir esant Baudžiamajame kodekse numatytam įtarimui, su žmogumi negalima elgtis neteisingai, apribojant jo galimybę į darbą ir atlygį.

Emocinis ir dvasinis išgyvenimas

I. Šidlauskienei pavyko įrodyti, kad buvo pažeistos jos konstitucinės teisės. Neapibrėžtumas, kai darbuotoja nebuvo tiesiogiai atleista iš darbo, o tik nušalinta, jos pareigybė tarsi suspenduota, tęsėsi ilgiau nei dvejus metus.

Konstitucinis Teismas buvo konstatavęs, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

Teismai konstatavo, kad buvusi Žuvininkystės tarnybos vadovė darbe patyrė išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją.

Buvo įrodinėjama, kad darbuotoja staiga neteko darbo pajamų, negavo socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, negalėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą, gauti nedarbo pajamų.

Teisme aiškintasi, kad tokios aplinkybės lėmusios didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, sukėlusios sveikatos sutrikimų, buvęs patirtas nerimas dėl ateities.

Buvimas be socialinių garantijų, suvaržymai neva nulėmę, kad tuo metu patarėja, o prieš tai ir tarnybos vadovė buvusi priversta prašyti būti atleidžiama iš pareigų.

Gali būti ir taip, kad jei darbovietėje žmogus yra nuolat ujamas, persekiojamas, net ir būdamas tvirto stuburo, jis gali neatlaikyti įtampos. Tai tik emociniai svarstymai, o teisinė sistema veikia pagal kitus principus.

Įsiteisėjęs nuosprendis

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir priėmė nutartį, iš dalies palankią I. Šidlauskienei, tačiau ne viskas, ko ji prašė, išpildyta.

I. Šidlauskienė prašė priteisti 10 tūkst. eurų neturtinę žalą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi priteisė 2 tūkst. eurų.

Verta priminti, kad prieš tai, tiksliau šių metų gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismas buvo numatęs tik 500 eurų neturtinę žalą. Jis buvo konstatavęs, kad „netekimas pagrindinio pragyvenimo šaltinio, socialinių garantijų neabejotinai sukėlė stresą, neigiamas emocijas, išgyvenimus“. Nedidelę neturtinę žalą Vilniaus apygardos teismas numatė konstatavęs, kad nuo 2020 m. balandžio I. Šidlauskienė turėjusi darbą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri turi būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą.

Gali būti, kad teismai, pripažindami neturtinę žalą, „dosnumą“ dėl prašytos sumos galėjo pristabdyti ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio. I. Šidlauskienė buvo pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. (turto pasisavinimas), 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 300 str. (dokumentų klastojimas). 2023 m. gegužės 10 d. šis nuosprendis įsiteisėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negrąžino I. Šidlauskienės į jos eitas Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus patarėjo pareigas. Šis teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog I. Šidlauskienė buvusi priversta pateikti prašymą atleisti ją iš Žuvininkystės tarnybos prieš savo valią ar tai turėjusi daryti patyrusi spaudimą.

„Kadangi pareiškėja savo iniciatyva pateikė prašymą atleisti ją iš tarnybos užimamų pareigų, ji pati prisiėmė riziką ir iš to kylančias pasekmes“, – svarstė teismo teisėjai.

Tarsi ir aiški teismo pozicija – jei jau padėjai parašą po kokiu nors dokumentu, ištrinti jį ar užginčyti yra sunku, nes tam jau reikalingi neginčijami įrodymai, o ne vien teiginiai. Iš to matyti, kad teismai dažniausiai ištrina bet kokias emocijas, o palieka tik aiškias nuostatas: nėra įrodymo – nėra ir sprendimo.

Teismo posėdžio metu planuojama apsvarstyti patikslintus prašymus dėl kreipimosi į ESTT ir KT po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.

Pirmadienį taip pat suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklausti du buvę „Grigeo Klaipėdos“ darbuotojai bei vadovas įmonės, 2003 m. rekonstravusios tuometinio AB „Klaipėdos kartonas“ valymo įrenginius.

Patikslinti prašymai

Papildomos aplinkybės dėl kreipimosi į ESTT ir KT atsirado Seimui liepos 4 dieną priėmus BK 270 str. pakeitimus, kuriais nustatyta, kad žala pripažįstama didele, kai aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. Tuo pačiu nustatyta, kad iki šių pataisų įsigaliojimo įvykusiuose incidentuose baudžiamoji atsakomybė netaikytina, kai aplinkai nepadaromas reikšmingas neigiamas poveikis.

Bendrovės atstovai teisme pažymi, jog Kuršių marių vandens būklės realius tyrimus atlikusios institucijos, mokslininkai bei tarptautiniai ekspertai nenustatė, jog bendrovės nuotekomis būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.

Atitinkamai šių metų liepos 5 dieną LVAT priėmė sprendimą dėl 2002 m. aplinkos ministro įsakymu nustatytos žalos aplinkai dydžių nustatymo metodikos, kuria Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) rėmėsi vertindamas galimai bendrovės veiksmais padarytą žalą aplinkai. Remiantis šiuo vertinimu „Grigeo Klaipėdai“ taip pat pareikštas 48 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys.

LVAT išaiškinimu, AAD pritaikytas žalos dydžio nustatymo metodas ir žalos atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik tuomet, kai negali būti pritaikytos jokios kitos priemonės.

Bendrovė su ekspertais yra parengusi ir AAD pateikusi aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Aplinkos atkūrimo priemonės, LVAT išaiškinimu, turi būti taikomos prioriteto tvarka su tikslu grąžinti pažeistą aplinką į pradinę padėtį, o jei tai neįmanoma – kompensuoti ją lygiavertėmis priemonėmis. Tuo tarpu žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė, tokia, kokią taikoma pagal AAD žalos aplinkai dydžio nustatymo metodiką, ES direktyvoje dėl žalos aplinkai atlyginimo, apskritai nėra numatyta.

Inicijuota birželį

Prašymai teismui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir KT dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitikties šalies Konstitucijai, buvo pateikti šių metų birželį.

Jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio tyrimo. Taip pat dėl Lietuvoje tebeveikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos, pagrįstos tik hipotetiniu žalos apskaičiavimu.

Atitinkamai, ir dėl ES teisės atitikimo šiuo metu Lietuvoje veikiančiam reguliavimui, kai prioritetas taikomas ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos gamtai atlyginimo pinigais.

KT bus prašoma pateikti išaiškinimą, kad žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu. Prašoma išaiškinti ir atitinkamų Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) straipsnių atitiktį Konstitucijai, kuriuose šiuo metu nenustatyta institucijų pareiga priimti sprendimus dėl reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo. Taip pat nenustatyti teisiniai pagrindai netvirtinti aplinkai žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžti šiai procedūrai reikalingi terminai.

Atitinkamai KT prašoma išaiškinimo dėl AAĮ nuostatų, nedraudžiančių vienu metu AAD reikalauti įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą aplinkai pinigais, atitikties Konstitucijai.

Taip pat dėl teisinio reguliavimo spragų, neįpareigojančių AAD ir teismo nustatytą pareigą žalą aplinkai padariusiam asmeniui taikyti aplinkos atkūrimo priemones, ir nedraudžiančių reikalauti atlyginti aplinkai padarytą žalą pinigais tais atvejais, kai taikomos aplinkos atkūrimo priemonės, kad būtų atkurta pažeistą aplinką.

Jei teismas nuspręs kreiptis į ESTT ir KT, pagrindinės Kuršių marių taršos bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme gali būti stabdomas.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vandens“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos, paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

„Byla perduota prokuratūrai kaltinamajam aktui surašyti, įtariamajam buvo pateikta medžiaga susipažinti. Bylą ruošiamasi perduoti teismui“, – BNS sakė prokuroras Giedrius Tarasevičius.

M. Danielius įtariamas, jog vykdydamas kitos valstybės užduotį, pagrobė, pirko ar kitaip rinko, perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją.

Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Šių metų vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai. Tačiau vasario pabaigoje vyras vėl buvo suimtas, nes nesilaikė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų bei įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis.

Po kardomosios priemonės pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo poveikio liudytojams, nustatyti du epizodai. Šie veiksmai tirti kartu su šnipinėjimo byla.

M. Danielius iki šiol laikomas suimtas, jis skundžia teismų sprendimus pratęsti jam griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau teismai jo skundų netenkina.

Įtariamas vykdęs Baltarusijos žvalgybos užduotis

Teisėsauga įtaria, kad M. Danielius infiltravosi į Baltarusijos opozicijos organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Bylos duomenimis, įtariama, kad vyras, vykdydamas Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotį, tarpininkaujant Baltarusijos pilietei, žurnalistei Ksenijai Lebedevai, rinko šios šalies žvalgybą dominančią informaciją ir ją perdavė per K. Lebedevą.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

Baltarusijos žvalgybą domino Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicijos organizacijos, Lietuvoje politinę veiklą vykdanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Domėjosi baltarusių ir ukrainiečių moterimis

Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač anksčiau yra sakiusi, kad jų organizacija su M. Danieliumi bendradarbiavo pusantro–du mėnesius. Jis teikė teisinę pagalbą.

Pasak jos, M. Danielius nuo karo pradžios Ukrainoje atakavo pabėgėlių ir savanorių skirtingas organizacijas, kurios padeda pabėgėliams, taip pat ukrainietes moteris.

Lietuvoje veikia Lietuvos piliečių tinklas, kuris veikia su Baltarusijos valstybe ir pardavinėja Baltarusijos valstybei informaciją apie pabėgėlių veiklą Lietuvoje, taip pat ir Lietuvos institucijų.

O. Karač teigė, jog turima įrodymų, kad M. Danielius buvo infiltravęsis į keletą organizacijų, kurios padeda nukentėjusioms šeimoms Baltarusijos teritorijoje.

„Lietuvoje veikia Lietuvos piliečių tinklas, kuris veikia su Baltarusijos valstybe ir pardavinėja Baltarusijos valstybei informaciją apie pabėgėlių veiklą Lietuvoje, taip pat ir Lietuvos institucijų“, – yra sakiusi vadovė.

Anot jos, M. Danielius siūlė savo pagalbą, tačiau manyta, kad jo geranoriškumas susijęs su asmeniniu interesu tarp baltarusių ir ukrainiečių moterų ieškoti sau žmonos.

„Mes visus jo keistumus nurašėme tam“, – teigė O. Karač.

Dėl grėsmės nacionaliniam saugumui Migracijos departamentas šią vasarą nesuteikė prieglobsčio pačiai O. Karač, tačiau pratęstas jos leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes jai nesaugu grįžti į Baltarusiją.

O. Karač M. Danieliaus byloje yra liudytoja.

Tvirtina buvęs pakviestas

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė, esą net žadėjo rasti žmoną.

„Jos sužinojusios, kad aš teisininkas, puolė žadėti aukso kalnus. Nes iš tikrųjų situacija buvo tokia, kad į Lietuvą yra daug atvažiavusių baltarusių“, – BNS sakė M. Danielius.

Jis teigė, kad organizacijų atstovės nenorėjo su juo pasirašyti sutarčių, esą maniusios, jog yra nevykėlis.

„Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką“, – tvirtino M. Danielius.

M. Danielius įtariamas, kad, būdamas baltarusių organizacijų konsultantu, Vilniuje esančiam ir Baltarusijos režimo persekiojama bataliono kariui melagingai pareiškė, kad jo turima informacija apie batalioną domisi JAV ambasada, nufilmavo buvusio kario pasakojimą.

Vėliau karys filmuotoje medžiagoje dar atsakė į M. Danieliaus klausimus apie batalioną, o M. Danielius per K. Lebedevą šią filmuotą medžiagą perdavė Baltarusijos saugumui.

„Tai buvo kaip ir labiau keitimasis informacija, nes ir man buvo reikalinga tam tikra jos pagalba. Aš ką mačiau baltarusių opozicijos viduje, tai K. Lebedevos pateikiami faktai apie opoziciją yra objektyvesni nei Lietuvos žiniasklaidos“, – tvirtino M. Danielius.

Pasak jo, su Kosto Kalinausko bataliono kariu jis bendravo, nes šis norėjo išsipasakoti.

Kaip pranešė teismas, atmesti ir L. Ašoklienės vyro, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus Edvino Ašoklio, jos sūnaus bei gydymo įstaigos darbuotojo byloje pareikšti nušalinimai prokurorams.

Kaip teigė teismo pranešime cituojamas bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Meidus, specifinis prokuroro statusas suteikia jam pareigą rinkti įrodymus bei spręsti, ar jų pakanka kaltinamajam aktui surašyti ir bylą perduoti teismui ir tik įsitikinęs, jog įrodymų pakanka, valstybės kaltintojas perduoda bylą teismui.

„Tai lemia tam tikrą prokuroro suinteresuotumą procesu ir jo pareigą įrodyti kaltinamojo kaltę. Todėl prokuroras gali laisviau interpretuoti bylos duomenis ir pasisakyti dėl jų, įskaitant ir dėl kaltę patvirtinančių, prokuroro įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų“, – nurodė jis.

Nušalinimas buvo pareikštas prokurorams Mantui Jurkėnui ir Ramūnui Pačebutui.

Kaltinamojo E. Ašoklio advokato teigimu, bylą kuruojantis prokuroras M. Jurkėnas pareiškime spaudai apie jo kliento galimai padarytas nusikalstamas veikas pavartojo tam tikrus žodžius ir frazes, kurie rodo prokuroro šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Todėl, advokato manymu, jis negali toliau palaikyti valstybinio kaltinimo.

Prokurorui R. Pačebutui nušalinimas pareikštas dėl to, kad jis nagrinėjo prašymą dėl prokuroro M. Jurkėno nušalinimo, bet jį atmetė. Advokatas nurodė, kad prokuroro R. Pačebuto sprendimas taip pat yra apskųstas.

Kaip nurodė teismas, išsprendus prokurorų nušalinimo klausimą, byla pradėta nagrinėti iš esmės. Prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.

Kitas teismo posėdis įvyks rugsėjo 18 dieną.

E. Ašokis kaltinamas tuo, kad būdamas Utenos PSPC vadovu 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

„Teisiamasis posėdis paskirtas spalio 19 dieną, bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje“, – BNS ketvirtadienį informavo teismas.

Kaltinamojo advokatas Olegas Šibkovas buvo pateikęs prašymą perduoti bylą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, kad šis nuspręstų dėl galimybės ją nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Advokatas ir kaltinamasis to prašo norėdami išvengti kelionių į Panevėžį. Šis prašymas gali būti svarstomas pirmajame posėdyje spalį.

Prokuratūra perdavė K. Bartoševičiaus bylą teismui liepos pabaigoje.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Jis kaltę neigia.

K. Bartoševičiui lieka galioti anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas.

Rugpjūčio 23 dieną teismas trims mėnesiams pratęsė K. Bartoševičiui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo pinigines lėšas, esančias banke, ir visiškai uždraudė jomis disponuoti. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje jau yra pareikštas vienas civilinis ieškinys ir gali būti pareikšta daugiau, todėl taip yra siekiama užtikrinti galimą civilinio ieškinio ar ieškinių įvykdymą.

Bylose civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paprastai pareiškia nukentėjusieji.

Kaip sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki 5 metų, o dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Tai viena didžiausių JAV istorijoje baudžiamųjų bylų pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje.

Tai reiškia, kad teismo procesas prasidės likus vos vienai dienai iki vadinamojo superantradienio balsavimų maratono, kai keliolikoje valstijų vyks respublikonų pirminiai rinkimai, kuriuose D. Trumpas kol kas užtikrintai pirmauja.

Juose bus išrinktas partijos kandidatas 2024-ųjų prezidento rinkimams.