Pernai sausį centrinės valdžios balansas buvo deficitinis ir siekė 92 mln. eurų.

Sausio duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, teigiama ministerijos pranešime.

Skaičiuojant pinigų srautų principu, sausį centrinės valdžios pajamos sausį buvo beveik 1,4 mlrd. eurų, išlaidos – 1,08 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu apimtys smuko iki 3,8 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 75,6 proc. sausį gautų valdžios pajamų, 22,2 proc. – socialinės įmokos. Didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 66,3 proc., dotacijos – 17,5 proc., palūkanos – 6,9 proc.

2021 m. centrinės valdžios pajamos sausį–birželį buvo 7972,3 mln. eurų, išlaidos – 8476,7 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 121,9 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 60,0 proc. sausio–birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 32,0 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 60,1 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,7 proc. bei dotacijos – 9,4 proc.

Centrinės valdžios pajamos šių metų birželį siekė 1 693,3 mln. eurų, išlaidos – 1 438,0 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 30,9 mln. eurų. Šių metų birželio mėnesio centrinės valdžios perteklius siekė 224,4 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų birželiu, balansas geresnis 510,0 mln. eurų. Birželį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (70,4 proc.) ir socialinės įmokos (25,4 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (58,4 proc.).

„Lengva pasakyti ir lengva deleguoti tokioje situacijoje darbus, nusikratant savo atsakomybės ir pasakant, kad jūs kažką darykite, kažkaip gelbėkimės. Bet, kaip matėme praeityje, parodžius iniciatyvą ar perdėm didelę iniciatyvą, vėliau (...) mūsų paklausia, o kodėl darėt tą, o kodėl darėt aną, ar šito reikėjo, ar čia nepaskubėjot, o gal reikėjo kitaip“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Sinkevičius.

Jis teigė, kad savivaldybės nesipriešina tam, kad reikėtų imtis lyderystės, tačiau „nenori likti pačios sau vienos“.

„Mes ne prieš imtis lyderystės ir tikrai manau, kad kiekvienas savivaldybės vadovas galvoja, ką daryti, galvoja apie viešuosius renginius, apie viešojo maitinimo įstaigas, jų apsaugojimą, bet tuo pačiu aišku, kad mes nenorime likti patys sau vieni. Manome, kad tai yra nacionalinis klausimas ir administravimas, koordinavimas ir vadovavimas, kuris buvo pradžioje iš Sveikatos apsaugos ministerijos, iš Ekstremalių situacijų komisijos, turėtų ir likti ne tik raginimų pavidalu“, – sakė asociacijos prezidentas.

Lengva pasakyti ir lengva deleguoti tokioje situacijoje darbus, nusikratant savo atsakomybės ir pasakant, kad jūs kažką darykite, kažkaip gelbėkimės.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad kai kurios savivaldybės sprendimų dėl COVID-19 kontekste atrodo beviltiškai.

„Taip, kol kas matome, kad dar galime kalbėti, kad židiniai valdomi, atsekamumas geras, bet jeigu tokiais mastais keisis situacija, vadinasi, reikės kitokių priemonių. Jei bus nežidininis plitimas, reikės naudoti kitas priemones. Bet dabar savivaldybės turi puikią progą pademonstruoti, ką gali. Tai mes matome, kad tokios savivaldybės, kaip Radviliškio, Raseinių, ypač Raseinių, yra kai kuriais atvejais beviltiškos. Nesinorėtų, kad Vilniuje tokius sprendimus reikėtų taikyti“, – praėjusią savaitę sakė S. Skvernelis.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausio-lapkričio mėnesiais buvo 1,334 mlrd. litų (77,9 mln. litų mažiau nei per atitinkamą 2013-ųjų laikotarpį) ir, BNS skaičiavimais, sudarė 1,07 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lapkričio mėnesį užfiksuotas 152,9 mln. litų centrinės valdžios deficitas, kuris sudarė 0,12 proc. prognozuojamo BVP, pranešė Finansų ministerija.

Centrinės valdžios pajamos šių metų sausio-lapkričio mėnesiais buvo 03,874 mlrd. litų, išlaidos - 30,891 mlrd. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 1,317 mlrd. litų. Lapkritį centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 2,599 mlrd. litų, išlaidos - 2,6 mlrd. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 152 mln. litų.

Per vienuolika šių metų mėnesių 49,4 proc. centrinės valdžios pajamų sudarė mokesčiai, 40,6 proc. - socialinės įmokos. Tą patį laikotarpį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos - 52,2 proc., dotacijos - 15,8 procento. Daugiausia pajamų lapkričio mėnesį gauta iš mokesčių (46,9 proc.) ir socialinių įmokų (44 proc.), didžiausia dalis visų išlaidų (58,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.

Centrinės valdžiossektorius apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus ("Sodrą", Privalomojo sveikatos draudimo ir Užimtumo), taip pat nebiudžetinius Privatizavimo, Garantinį, Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus, taip pat Valstybės turto fondą ir Turto banką, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausio-liepos mėnesiais buvo 1,284 mlrd. litų (304,4 mln. litų mažiau nei per atitinkamą 2013-ųjų laikotarpį) ir sudarė 1,02 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vien liepos mėnesį užfiksuotas 285 mln. litų centrinės valdžios deficitas, kuris sudarė 0,23 proc. prognozuojamo BVP, pranešė Finansų ministerija.

Centrinės valdžios pajamos šių metų sausio-liepos mėnesiais buvo 19,863 mlrd. litų, išlaidos - 20,413 mlrd. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 734 mln. litų. Vien liepą centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 2,921 mlrd. litų, išlaidos - 2,965 mlrd. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 240 mln. litų.

Per septynis šių metų mėnesius 49,7 proc. centrinės valdžios pajamų sudarė mokesčiai, 40,3 proc. - socialinės įmokos. Tą patį laikotarpį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos - 50,3 proc., dotacijos - 17,2 procento. Daugiausia pajamų liepos mėnesį gauta iš mokesčių (46,3 proc.) ir socialinių įmokų (41,5 proc.). Didžiausia dalis visų išlaidų (51 proc.) skirta socialinėms išmokoms.

Centrinės valdžios sektorius apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus ("Sodrą", Privalomojo sveikatos draudimo ir Užimtumo), taip pat nebiudžetinius Privatizavimo, Garantinį, Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus, taip pat Valstybės turto fondą ir Turto banką, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje.