Penktadienį Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio užkardos pareigūnai ties Lazdijų rajono savivaldybės Bugiedos kaimu sučiupo vyrą su nešuliu. Pasieniečiai jau turėjo žinių, kad čia gali būti bandoma gabenti kontrabandą, tad iš anksto surengė pasalą.

Paaiškėjo, kad į ją pakliuvo 1 tūkst. pakelių Baltarusijoje pagamintų cigarečių „Fest“ nešęs 22 metų Alytaus rajono gyventojas.

Vyras pasienio ruože buvo be privalomų asmens dokumentų, tad už tokį pažeidimą jam skirta 150 eurų bauda. Kontrabandininkui taip pat įteiktas šaukimas atvykti į Kapčiamiesčio užkardą, kurios pareigūnai nagrinės administracinę teiseną dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką. Nesyk anksčiau su nelegaliais rūkalais įkliuvusiam pažeidėjui šįkart gresia bauda nuo 5,2 iki 6 tūkst. eurų.

Penktadienį vakare cigaretes nešusį pažeidėją sulaikė ir Kabelių pasienio užkardos pareigūnai. Ties Varėnos rajono Senovės kaimu įkliuvęs 32 metų Rokiškio rajono gyventojas juoda polietileno plėvele aptrauktuose ryšuliuose nešėsi 2 tūkst. pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“. Rūkalai pažymėti baltarusiškais akcizo mokesčio ženklais.

Nustatyta, kad į šioje vietoje nužymėtą valstybės sienos apsaugos zoną vyras įžengė neturėdamas privalomo pasieniečių leidimo. Jam už tai skirta 40 eurų bauda, tačiau kur kas labiau paploninti piniginę kontrabandininkui teks dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką. Kadangi analogišką pažeidimą jis padaro ne pirmąsyk, rokiškėnui gresia bauda nuo 5,2 iki 6 tūkst. eurų. Jis privalės atvykti į Kabelių užkardą.

Sekmadienį ryte ties Varėnos rajono Kriokšlio kaimu patruliavę Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai miško masyve pastebėjo ir sulaikė du juodos spalvos ryšulius gabenusį vyrą. Privalomų dokumentų su savimi neturėjęs nešikas gabeno 1 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių „Minsk Capital QS“.

Nustatyta, kad jis yra 27 metų Šalčininkų rajono gyventojas. Vietovė, kurioje įkliuvo pažeidėjas, priklauso Čepkelių valstybiniam gamtiniam rezervatui, kuriame būti reikalingas specialus aplinkosaugininkų leidimas. Jo vyras neturėjo.

Neteisėtai rūkalus gabenusiam šalčininkiečiui įteiktas šaukimas atvykti į A. Barausko užkardą, kurios pareigūnai nagrinės administracinę teiseną dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką.

Informaciją apie asmens buvimą rezervate be leidimo pasieniečiai perdavė Alytaus aplinkos apsaugos departamento darbuotojams. Jie priims sprendimą dėl nuobaudos skyrimo.

Rugsėjo 25 d. minimas Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato 40 metų jubiliejus. Rezervatas buvo įkurtas 1975 metais pietiniame Lietuvos pakraštyje. Čia  saugomi didžiausias Lietuvoje Čepkelių pelkynas, mišku  apaugusios žemyninės kopos, reti augalai, gyvūnai ir grybai.

Čepkelių pelkyno saugoma teritorija svarbi ne tik Lietuvos mastu, ji įtraukta į RAMSAR tarptautinę reikšmę turinčių Pelkinių vietovių sąrašą. Čepkelių rezervatas taip pat yra NATURA 2000 teritorija – Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo dalis. Šis tinklas skirtas retų bei nykstančių rūšių ir buveinių apsaugai, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei.

Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas apima daugiau kaip 11 tūkstančių hektarų ploto, vidutinis durpių klodo storis – apie 2 metrus. Tai – didžiausia Lietuvos aukštapelkė. Joje gausu reliktinių ežerėlių, salų, salelių – žemyninių kopų liekanų. Tai liudija kadaise čia buvus jūros krantą.

Prieš keliolika tūkstančių metų dabartinę Čepkelių teritoriją buvo užlieję ledyno tirpsmo vandenys. Ilgainiui prieledyninės marios seko, tik žemiausiose vietose liko keletas ežerų, o dauguma jų užpelkėjo. Taip pat vietomis užpelkėjo sausumos plotai ir palaipsniui susidarė dabartinis Čepkelių pelkynas.

Išskirtinis bruožas – laukinės gamtos platybės: daugybė natūralių saugomų augalų ir gyvūnų buveinių. Čia gyvena gervės, tetervinai, kurtiniai, vilkai ir lūšys, plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės. Tai tik maža saugomų rūšių dalis. Čepkelių pelkėje auga ledynmečio reliktai – tekšė, laplandinis ir mėlynialapis karklai, o salose žydi svogūninė dantažolė ar raudonasis garbenis, išlikę Lietuvoje nuo ąžuolynų vyravimo laikų. Rezervate gamtos paveldo objektais paskelbtos drevėtos pušys – tai senosios bitininkystės reliktai. Čepkeliai nuo seno garsėja spanguolynais.

Veiklą šioje saugomoje teritorijoje organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Tai biudžetinė organizacija, jos steigėja – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Direkcijos darbuotojai saugo teritoriją, tiria gamtinę aplinką, kaupia informaciją apie jos būklę ir pokyčius. Taip pat populiarina gamtosaugos idėjas, teikia informaciją, bendrauja su lankytojais.

Rezervatai – natūralios gamtos salelės Lietuvoje, kurios paliktos laukinei gamtai. Rezervatuose įvairius stebėjimus atlieka mokslininkai, o lankytojams įrengiami mokomieji takai, kur, lydimi rezervato darbuotojų, gali pamatyti laukinės gamtos gyvenimą. Be rezervatų direkcijos leidimo rezervatuose lankytis negalima.

Čepkelių rezervato įkūrimo 40-ies metų jubiliejaus renginys vyks rugsėjo 25 d. 10 val. Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61).  12 val. – išvyka į Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Laukiame atvykstant.

Varėnos rajone, Čepkelių rezervate, aptiktas sovietinis artilerijos sviedinys.

Sprogmenį aptikę gamtosaugininkai apie radinį pranešė pasieniečiams. Pavojų kėlusį sovietinį artilerijos sviedinį išminuotojai sunaikino vietoje, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį į Varėnos rinktinės Kabelių užkardą paskambinęs vyras pranešė, kad Dzūkijos nacionaliniame parke aptiktas įtartinas daiktas, panašus į sprogmenį. Skambinusysis patikslino, jog radinį pastebėjo Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai, tuo metu žvalgę tetervinų būriavimosi vietas.

Į nurodytą vietą nuvykę pareigūnai išties aptiko iš žemės kyšantį rūdžių padengtą sprogmenį.

Kaip įprasta tokiais atvejais, pasieniečiai ėmėsi užtikrinti vietovės apsaugą bei apie radinį informavo policijos pareigūnus, karius.

Nuo radinio vietos iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos – apie 400 metrų.

Tą pačią dieną atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai nustatė, jog tai - 122 mm artilerijos sviedinys. Šioje vietoje anksčiau buvo sovietinės armijos poligonas.