Ch. Chaplino muzika ir filmas

Kinematografo istorijoje Charlie'is Chaplinas yra vienintelis kūrėjas, kuris buvo savo filmų scenaristas, režisierius, kompozitorius ir pagrindinis aktorius. Jis yra visuotinai pripažintas didžiausias XX a. kino genijus. Net nebyliems savo filmams didysis kūrėjas taip pat rašė ir dainas, kurios atspindėdavo pagrindinę filmo idėją. Garsioji Ch.Chaplino daina „Šypsokis“ („Smile“) palydėdavo filmą „Naujieji laikai“ („Modern times“), poetiškoji „Gražiosios akys“ buvo parašyta „Didmiesčio žiburiams“ („City Lights“), o „Supkis, mažoji mergele“ („Swing little Girl“) apibendrino filmo „Cirkas“ idėją.

Šiemet minimos 130-osios Ch. Chaplino gimimo metinės. Ta proga ansamblis „Nepaklusnieji“ pristato nebyliojo kino ir gyvai atliekamos muzikos programą „Charlie Chaplin: dainos, muzika ir „Cirkas“, kuri šalia Klaipėdos koncertų salės esančio parko estradoje skambės šį šeštadienį. Joje klausytojai išgirs įvairiuose filmuose skambėjusias Ch. Chaplino dainas ir pamatys jo muzika gyvai įgarsinamą nebylųjį filmą „Cirkas“ (1928 m.). Šis filmas laikomas kūrėjo šedevru, pelniusiu jam pirmąjį „Oskarą“.

Pianisto, nenuilstančio kūrybinių idėjų generatoriaus Roko Zubovo inicijuotas „Nepaklusniųjų“ judėjimas apima ne tik bendraminčių ansamblį, bet ir vasarą Neringoje vykstantį tarptautinį kamerinės muzikos ir ekologijos festivalį „Nepaklusniųjų žemė“. Būdami ištikimi savo idėjoms – nepaklusnumas rutinai, stereotipams, sustabarėjusioms tradicijoms ir formoms – atlikėjai muzikos ir kitų menų lydiniais skelbia nepaklusnumą kaip kūrybos impulsą.

Programą atliks baritonas Steinas Skjervoldas (Norvegija, Lietuva) ir ansamblis „Nepaklusnieji“: Vytautas Sriubikis (fleita), Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Rasa Vosyliūtė (smuikas), Monika Kiknadzė (altas), Mindaugas Bačkus (violončelė), Sonata Zubovienė, R. Zubovas (fortepijonas).

Džiazuos po liepomis

Kiekvieną vasarą Klaipėdoje skamba daug džiazo muzikos. Šalia Koncertų salės esančio parko estrada taip pat yra ta vieta, kuri vakarais alsuoja liberaliu džiazo ritmu. Jau tapo įprasta vasaros viduryje čia klausytis „Džiazo po liepomis“ ir mėgautis visiems puikiai pažįstamų klaipėdiečių atlikėjų muzikavimu.

Šiemet Vasaros koncertų ciklas jau trečiąjį kartą pamalonins klausytojus šio stiliaus muzikos programa „Džiazas po liepomis III“. Ją liepos 17-ąją atliks Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas ir diriguojamas Alfonso Vildžiūno, bei žinomi džiazo meistrai, gyvenantys ir kuriantys Klaipėdoje, – Saulius  Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Paulius Stonkus (bosinė gitara) ir Edmundas Federavičius (mušamieji). Ši ketveriukė dažnai pasirodo kartu. Prieš porą metų Vasaros koncertų cikle jie jau pristatė džiazo programą, parengtą su „Aukuru“. Tikimasi, kad ir šiemet jų meistriškos improvizacijos puikiai susijungs su choro dainuojamais kūriniais ir užlies parko estrados erdvę svaigiais skambesiais.

Folkloras džiaze

„Folk in Jazz“, lietuvių liaudies dainos džiaze ir klasikoje – tai projektas, sujungiantis tris svarbiausias Lietuvos muzikinės kultūros tradicijas: liaudies dainas, klasikinę muziką ir džiazą. Jo programa, sudaryta iš 12-os dainų, nauju aspektu pristatys penkių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – liaudies muziką. Dainos ir improvizacijos jų temomis bus atliekamos derinant klasikinės ir džiazo muzikos stilius bei formas.

Specialiai šiam projektui, uostamiestyje skambėsiančiam liepos 18-osios vakarą, džiazo pianistas Leonidas Mieldažis sukūrė šiuolaikiškas dainų aranžuotes, kuriose paliekama vietos improvizacijoms, išsaugant originalią dainų harmoniją.

Programoje skleisis spontaniška ir subtili muzikos interpretacija. Ją kurs ryškūs naujosios kartos Lietuvos muzikai, programos iniciatoriai – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas. Šiedu menininkai pažįstami ir kaip buvę Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteriai, uostamiesčio Koncertų salėje jau pristatę kelias originalias ir meistriškai atliktas programas. Šįkart Dalia ir  Glebas kartu su akordeonininku Tadu Motiečiumi kurs instrumentinį pritarimą savo unikaliu tembru, subtilumu ir profesionalumu Lietuvos džiazo scenoje išsiskiriančiai vokalistei Ugnei Bakanauskaitei.

Visų Vasaros koncertų ciklo renginių pradžia – 20 val. Esant lietingam orui jie vyks Klaipėdos koncertų salėje. Bilietai – po 10 Eur, taikomos nuolaidos.

Dangaus kūnai: saulė teka 8.51 val., leidžiasi 15.59 val. Dienos ilgumas 7.08 val.

Mėnulis (delčia) teka 4.30, leidžiasi 14.10 val.

Vardadieniai:

Anastazija, Austė, Genė, Ginutė, Gražvydas

Datos:

Šv. Kalėdos

1566 — Gardino seime sudaryta Lietuvos ir Livonijos (Uždauguvio kunigaikštystės) unija.

1946 — gimė karo lakūnas, aviacijos pulkininkas Stasys Murza.

1962 — Vilniaus aerouoste nusileido pirmasis lėktuvas TU- 124.

2001 — Vilniuje mirė kino režisierius Raimondas Vabalas. Gimė 1937 m. Paryžiuje.

Gruodžio 25-oji pasaulio istorijoje:

352 — pirmą kartą nustatyta tiksli ir oficiali data, kad Kalėdos buvo švenčiamos gruodžio 25 dieną.

1492 — Christopher Columbus (Kristupo Kolumbo) flagmanas „Santa Maria“ sudužo ir nuskendo prie Haičio krantų.

1642 — gimė anglų matematikas Isaac Newton (Isakas Niutonas).

1741 — švedas Anders Celsius (Andersas Celsijus) paskelbė sukūręs temperatūros matavimo skalę.

1818 — Austrijos Oberndorfo vietovėje pirmą kartą buvo atlikta populiarioji Kalėdų daina „Tyli naktis“.

1924 — gimė Mauritanijos Prezidentas (1960—1978 m.) Moktar Ould Daddah (Moktaras Uldas Dada). Mirė 2003 m.

1941 — II pasaulinio karo metais po 17 dienų apgulties Honkongas pasidavė japonams.

1975 — SSRS įvykdė galingą branduolinį sprogdinimą Sibire.

1985 — Sicilijoje (Italija) prasidėjo Etnos ugnikalnio išsiveržimas.

1989 — mirties bausmė įvykdyta nuverstajam Rumunijos komunistų lyderiui Nicolae Ceausescu (Nikolajei Čiaušesku) ir jo žmonai.

1991 — Michail Gorbačiov (Michailas Gorbačiovas) formaliai atsistatydino iš SSRS prezidento pareigų.

1997 — pirmą kartą per 30 metų Kalėdos Kuboje buvo paskelbtos visuotine švente.

1998 — Ukrainos sostinėje paminėtos Kijevo Rusios 1010-osios krikšto metinės.

2007 — Rusija sėkmingai paleido raketą-nešėją su trimis navigacijos sistemos GLONASS, kuri, Maskvos nuomone, galės konkuruoti su Amerikos globalia pozicionavimo sistema (GPS), palydovais. Raketa-nešėja paleista iš Baikonūro kosmodromo, kurį Rusija nuomoja iš Kazachstano.

2008 — sulaukęs 78-erių mirė britų dramaturgas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Harold Pinter (Haroldas Pinteris), viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių teatro asmenybių.

2009 — būdamas 92-ejų metų amžiaus Norvegijoje mirė paskutinysis likęs gyvas Thor Heyerdahl (Turo Hejerdalo) kelionės plaustu „Kon- Tikis“ bendražygis Knut Haugland (Knutas Hauglandas). Gimė 1917 m.

Gruodžio 25-oji šou pasaulyje:

1954 — gimė „UB40“ grupės narys Robin Campbell (Robinas Kembelas).

1954 — gimė dainininkė Annie Lennox (Eni Lenoks).

1967 — Paul McCartney (Polas Makartnis) ir Jane Asher (Džeinė Ašer) paskelbė apie savo sužadėtuves.

1971 — gimė Noel Hogan (Noelas Houganas) iš grupės „Cranberries“.

1971 — gimė britų daininkė bei dainų autorė Dido (Daido).

1977 — sulaukęs 88 metų amžiaus, Šveicarijoje mirė garsusis komikas Charlie Chaplin (Čarlis Čaplinas). Gimė 1889 m.

1996 — įvyko kino filmo „Visuomenė prieš Larry Flyntą“ premjera.

2006 — sulaukęs 73 metų amžiaus, Atlantoje nuo ūmaus širdies nepakankamumo mirė garsus dainininkas bei soulo krikštatėvis James Brown (Džeimsas Braunas).

2008 — garsi Amerikos dainininkė ir aktorė Eartha Kitt (Erta Kit), daugiau kaip šešis dešimtmečius žavėjusi publiką visame pasaulyje savo jausmingu ir geidulingu balsu, mirė sulaukusi 81-erių.

2010 — Kanadoje gimusi ir JAV pilietybę turinti dainininkė bei dainų kūrėja Alanis Morissette (Alanis Moriset) susilaukė sūnaus, kuris yra pirmasis jos vaikas.

2010 — kantri muzikos atlikėja LeAnn Rimes (Lijan Raims) susižadėjo su aktoriumi Eddie Cibrian (Edžiu Sibrianu).

2010 — „Oskarą“ pelniusi JAV aktorė Reese Witherspoon (Ris Viterspun) susižadėjo su Holivudo agentu Jim Toth (Džimu Totu).

2010 — kanadietis muzikantas David Foster (Deividas Fosteris) pasipiršo olandų modeliui Yolanda Hadid (Jolandai Hadid).

2011 — Holivudo aktorius Matthew McConaughey (Metjus Makonis) pasipiršo ilgametei draugei ir dviejų savo vaikų motinai, brazilų manekenei Camila Alves (Kamilai Alvis).

Pirmasis iš trijų Charlie Chaplino (Čarlio Čaplino) „Oskarų“ praėjusį mėnesį buvo pavogtas per tikslinį įsilaužimą Paryžiuje.

Nebyliojo kino žvaigždės laimėta statulėlė, vertinama daugiau kaip 1 mln. dolerių, buvo pavogta iš kompanijos „Chaplin Association“, kuri saugo aktoriaus vardą ir įvaizdį, biuro.

Šaltinis policijoje prancūzų laikraščiui „Le Parisien“ sakė, kad vagystę tikriausiai įvykdė gerai nusimanantys vagys, kurie taip pat pavogė aktoriui priklausiusį rašiklių rinkinį, vertą maždaug 90 tūkst. dolerių.

„Šio įsilaužimo vykdytojai taikėsi tik į tuos daiktus ir į nieką daugiau. Jie buvo idealiai informuoti“, – sakė šaltinis.

Paryžiaus prokuratūra pradėjo oficialų tyrimą, kuriam vadovauja policijos specialus meno vagysčių skyrius.

Pavogtas „Oskaras“ Ch.Chaplinui buvo įteiktas per patį pirmąjį apdovanojimų įteikimą 1929 metais. Tai buvo garbės apdovanojimas pripažįstant jo „įvairiapusiškumą ir genijų vaidybos, scenarijų rašymo, režisavimo ir prodiusavimo“ srityse kuriant filmą „Cirkas“ (The Circus).

Antras garbės „Oskaras“ Ch.Chaplinui buvo įteiktas 1972 metais, o trečias, už jo filmo „Rampos ugnys“ (Limelight) muziką, – 1973-iaisiais.

Prancūzijos ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) sekmadienį surengė atskirą demonstraciją prieš terorizmą, kai jam nebuvo leista dalyvauti milžiniškame vienybės mitinge Paryžiuje.

Partijos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovavo demonstracijai FN kontroliuojamame pietiniame Bokero mieste, prieš tai pasmerkusi šio judėjimo „atskyrimą“ nuo eitynių Paryžiuje, kuriose dalyvavo beveik pusantro milijono žmonių, reiškusių solidarumą su 17 žmonių, nužudytų per praeitą savaitę įvykdytus kelis teroro išpuolius.

Tarp Prancūzijos politinių lyderių vyko diskusijos, ar Nacionaliniam frontui, nuo kurio daugelis partijų yra atsiribojusios, turėtų būti leista dalyvauti Paryžiuje surengtoje demonstracijoje prieš terorizmą, bet M.Le Pen teigė, kad jai ir jos šalininkams buvo užtrenktos durys, nors prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pakvietė dalyvauti „visus piliečius“.

Vesdama apie tūkstantį FN eitynių dalyvių Bokere, M.Le Pen dėkojo susirinkusiems „kad esate čia ir primenate mums apie laisvės vertybes“, sveikindama juos iš po transparanto, kurio užrašas skelbė „Aš esu „Charlie“ – terorizmo aukų pagerbimas“.

Šis šūkis labai skyrėsi nuo M.Le Pen tėvo – FN įkūrėjo Jeano-Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno) – šeštadienį išsakytos pozicijos, kai jis griežtai atsiribojo nuo šūkio „Je Suis Charlie“ (Aš esu „Charlie“), išreiškiančio besąlygišką solidarumą su satyriniu savaitraščiu „Charlie Hebdo“, trečiadienį tapusio 12 žmonių gyvybių pareikalavusios islamistų atakos taikiniu.

„Atleiskit, be aš nesu „Charlie“, – J.-M.Le Penas sakė Bokere susirinkusiai miniai vaizdo pranešime, atspindinčiame jo ilgametį priešiškumą leidiniui, kuris neretai negailestingai išjuokdavo šį ultradešiniųjų lyderį.

Per vėliau sekmadienį surengtą spaudos konferenciją J.-M.Le Penas pasitelkė savo pagarsėjusį sarkazmą, pašiepdamas nacionalines eitynes ir joms vadovavusius politikus, vadindamas juos „šarlotais“ (charlots). Prancūzijoje ši pravardė, suteikta garsiajam kino komikui Charlie Chaplinui (Čarliui Čaplinui), taip pat reiškia „klounas“.

„Visi tie žmonės žygiuoja su plakatu „Aš esu „Charlie“, nors iš tikrųjų jie yra „šarlotai“, atsakingi už Prancūzijos nuosmukį“, – pareiškė politikas, pridūręs, kad šalies ir Europos lyderiams „tenka atsakomybė dėl to, kas nutiko“ per pastarąsias atakas, nes jie nesugebėjo išspręsti problemų, keliamų didėjančios imigracijos ir nesugebėjimo integruoti atvykėlių.

J.-M.Le Penas sakė užjaučiantis „bendrapiliečius“, žuvusius per tas atakas, bet peikė „anarchistinę trockistinę dvasią“, būdingą „Charlie Hebdo“ ir esą žlugdžiusią „politinę moralę“.

Kadrai išties tokie, kad gali atvipti žandikaulis. Galbūt toji moteris yra iš ateities atkakusi keliautoja laiku? Gal – ne savo laikų genijus, slapta testavęs pažangiąsias ateities technologijas ir netyčia atsidūręs netinkamoje vietoje, kur buvo filmuojami kadrai Charlie Chaplino kino filmui?

Kad ir koks būtų paaiškinimas, šio kino anonso antrame plane netikėtai pasirodo praeivė, kuri kalba mobiliuoju telefonu. O į kadrą netyčia ji pateko 1928-aisiais.

Stulbinamas epizodas pastebėtas Č. Čaplino filmo "The Circus" archyvinių kadrų medžiagoje, kurioje nufilmuoti į premjerą kino teatre "Manns Chinese Theatre (Holivudas, JAV) besirenkantys žmonės.

Jame matyti, kaip pražingsniuoja paltu vilkinti ir skrybėlę mūvinti vyresnio amžiaus moteris, o kairiąją ranką ji laiko pakėlusi prie kairės ausies – susidaro įspūdis, kad ji su kažkuo kalbėtųsi, prie ausies pridėjusi bevielio ryšio telefoną. Kad ji kalba, akivaizdu. Tačiau aplink nėra jokio žmogaus, su kuriuo ji galėtų kalbėti – išskyrus kostiumuotą vyriškį, kuris epizodo pradžioje pro objektyvą praeina anksčiau už moterį ir palieka ją tolokai už nugaros.

Apie tai, kad moteris kalba mobiliuoju telefonu, byloja ir jos povyza, gestai – kūno kalba. Būtent taip šiais laikais atrodo gatvėje mobiliuoju telefonu bendraujantys žmonės.

Pribloškiamą anachronizmą į dienos šviesą ištraukė kino žinovas Džordžas Klarkas (George Clark). Jis tvirtina vaizdo įrašą iš pradžių parodęs daugiau kaip 100 pažįstamų ir nė vienas iš jų negalėjo pateikti kito logiško paaiškinimo.

Kai kurie žiūrovai spėja, kad moteris galbūt klausosi nešiojamo radijo imtuvo, tačiau tai nepaaiškina, kodėl susidaro įspūdis, kad ji kalbasi. Kiti iškelia prielaidą, kad moteris galimai sirgo šizofrenija ir sąmoningai veidu prisidengė veidą, kad jos garsaus pokalbio su neregimomis būtybėmis nepamatytų ir neišgirstų aplinkiniai. Taip pat iškelta versija, kad nufilmuota moteris taip mėgino paprasčiausiai pridengti veidą nuo ją filmavusios kameros.

Savaime suprantama, nemaža dalis skeptikų mano, kad epizodas yra klastotė – gali būti ir taip, kad Dž. Klarkas, kuris yra "Yellow Fever Productions" filmų kūrėjas, tokiu būdu bandė atkreipti platesnės publikos dėmesį į naujausią filmų festivalį.

Pirmas mobilaus ryšio aparatas, bendrovės "Motorola" gaminys buvo sukurtas tik penktame XX a. dešimtmetyje, tačiau jo gabaritai buvo žmogaus rankos dydžio, o pasaulį išvydo dešimtmečiu vėliau nei Č. Čaplino filmas.

Nešiojami telefono aparatai, įprastesni mūsų laikams, atsirado tik devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau net ir tada jie buvo per dideli, kad tilptų delne ir delnu tokį aparatą būtų galima pridengti.

Dž. Klarkas, svetainėje "Youtube.com" publikavęs šį keistą fragmentą, juokauja, kad vienintelė paaiškinama galimybė – nufilmuota moteris iš ateities.

"Šis trumpas filmukas yra fragmentas, kurį pastebėjau filmo "The Circus" pašaliniuose kadruose, - aiškina Dž. Klarkas. – Šį fragmentą studijavau ilgiau kaip metus, parodžiau jį daugiau kaip 100 žmonių ir per filmų festivalį, tačiau niekas man nepateikė kito įtikinamo paaiškinimo. Vienintelė mano teorija – kaip ir daugelio kitų – yra labai paprasta: ten nufilmuota mobiliuoju telefonu kalbanti keliautoja laiku. O ką manote jūs?"

Č. Čaplino "The Circus" buvo viena iš paskutinių jo begarsių juostų, už kurį jis 1929 m. pelnė Kino akademijos "Apdovanojimą už universalumą ir genialumą kuriant scenarijų, vaidmenį, režisuojant ir prodiusuojant". Filme pasakojama apie Trampą, kuris dirba klounu ir kuris įsimyli cirko direktoriaus dukterį.