„Europa Cantat Junior“ rengiamas Europos chorų asociacijos iniciatyva kasmet vis kitame Europos mieste jau nuo 2005 m. Tai tarsi suaugusiųjų chorų festivalio „Europa Cantat“ jaunėlis brolis, skirtas ugdyti dainuojančius vaikus. Teisę surengti 2020-ųjų festivalį pelnęs Vilnius dėl prasidėjusios koronaviruso pandemijos šios progos laukė dvejus metus. Tačiau laukti buvo verta, nes „Europa Cantat Junior“ pasaulio chorinės muzikos žemėlapyje yra matomas labai ryškiai. Stipri organizatorių komanda Vilniuje jau pasiruošusi sutikti svečius, dėl to neabejoju festivalio sėkme ir tuo, kad šis renginys pritrauks tarptautinės bendruomenės dėmesį ir dar daugiau pasaulio chorinės muzikos renginių į Vilnių“, – teigė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Liepos 16 d. 19.30 val. festivalis „Europa Cantat Junior“ prasidės atidarymo koncertu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Jame skambės nauja prof. Vytauto Miškinio pagal Vlado Braziūno tekstą sukurta kantata „Erdvėja baltas laikas Lietuvos“. Ją atliks V. Miškinio diriguojamas jungtinis berniukų ir jaunuolių choras, kuriame susivienys chorai „Ažuoliukas“ iš Vilniaus, „Dagilėlis“ iš Šiaulių, „Varpelis“ iš Kauno ir „Gintarėlis“ iš Klaipėdos. Solo partijas atliks lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Pavilionienė ir diskantas Mantas Kietis kartu su žymiais liaudies instrumentų atlikėjais. Jiems akompanuos pianistas Rimvydas Mitkus, perkusininkai Džiugas Daugirda ir Saulius Auglys-Stanevičius, Kauno valstybinio muzikinio teatro styginių grupė ir Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos skudučių ansamblis.

T. Tereko nuotr.

Po atidarymo renginio festivalio dalyviai pradės savaitę truksiančių muzikos dirbtuvių ciklą – rengs unikalius pasirodymus, kuruojamus žymių Europos chorvedžių. Jaunučių dirbtuves ves chorvedė iš Ispanijos Elisenda Carrasco, vyresniųjų – chorinės muzikos ekspertai Christianas Fris-Ronsfeldas (Danija, Vokietija), Maudas Hamon-Loisance (Prancūzija), Basilio Astulez (Ispanija) ir Valerija Skapienė (Lietuva).

Festivalio dirbtuvėse susikūrę naujieji kolektyvai savo rezultatus pristatys specialiuose koncertuose Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Liepos 19 d. 19.30 val. žiūrovų lauks E. Carrasco diriguojama išskirtinė lopšinių programa, atliekama jauniausių festivalio dalyvių. Liepos 23 d. 19.30 val. festivalį vainikuos didysis „Europa Cantat Junior“ uždarymo koncertas. Jame bus pristatytos likusių dirbtuvių metu sukurtos programos, per kurias teatras ir šokis susipins su įvairiais muzikos stiliais – nuo gamtos garsų iki didingosios popmuzikos.

Festivalyje dalyvausiantys chorai taip pat pakvies į ypatingą „Europa Cantat Junior“ koncertų ciklą „Koncertuoja chorai“. Šių koncertų metu Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje bus atliktos programos, kurias Europos vaikų chorai parengė tik chorinės muzikos gerbėjams Lietuvoje. Liepos 17 d. 19.30 val. savo programas atliks berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (Lietuva) ir Claros Schumann vaikų ir jaunimo choras (Berlynas, Vokietija). Liepos 18 d. 19.30 val. pasirodys vaikų choras „Ugnelė“ (Vilnius, Lietuva) ir Dresdeno laboratorinės mokyklos choras „Chormonie“ (Vokietija). Liepos 21 d. 19.30 val. į Šv. Kotrynos bažnyčios sceną lips choras „Kivi“ (Lietuva) ir jaunimo choras „Cantamico“ (Belgija).

Pradžia – mokyklinė svajonė

Festivalio atidarymo vakarą Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje tvyrojo ypatinga nuotaika – klausytojai su jauduliu laukė nekasdienio muzikinio įvykio – garsiojo seksteto iš Vokietijos „Singer Pur“ koncerto. „Singer Pur“ karjera išties įspūdinga: nuolatiniai koncertai, pasirodymai televizijoje ir radijuje, įrašai, leidyba, festivaliai ir nuo pat susikūrimo lydintys apdovanojimai. Su koncertine programa atlikėjai apkeliavo per 60 pasaulio valstybių.

Noras paversti dainavimą a cappella savo gyvenimo centru „Singer Pur“ įkūrėjus lydėjo nuo pat mokyklos laikų. Netrukus po mokyklos baigimo penki buvę garsiojo Regensburgo katedros berniukų choro nariai įgyvendino savo svajonę ir įkūrė grupę. Meilės romanas į jų gretas atvedė ir taip reikalingą sopraną. Netrukus, 1994 m., sekstetas su neįprastu balsų deriniu (sopranas, trys tenorai, baritonas ir bosas) laimėjo pirmąją vietą Vokietijos nacionaliniame konkurse „Deutscher Musikwettbewerb“, po metų – prestižinį vokalinių ansamblių Grand Prix tarptautiniame Tamperės muzikos festivalyje Suomijoje, netrukus vokalinė trupė tapo ne tik Vokietijos, bet ir viso pasaulio numylėtiniais.

Festivalyje jautėsi lepinami

„Singer Pur“ repertuare nėra stilistinių ribojimų. Ansamblio programoje – viskas, ką galima atlikti balsais nuo viduramžių iki avangardo, daugybė naujų kompozicijų ir aranžuočių, parašytų ansambliui, įvairios improvizacijos formos, bendradarbiavimas su garsiausiais pasaulio muzikantais ir orkestrais. Atlikėjai pateikė žavią staigmeną ir lietuvių klausytojams. „Singer Pur“ atliko N.Sinkevičiūtės aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Ne dėl žalio vyno“.

Paklausus, kodėl puikių balsų savininkai nepasirinko vokalinės karjeros, ansamblio tenoras Markus Zappas atsakė, kad tik susibūrus žmonėms ar balsams gali išgyventi komandinę dvasią. Atliekant kūrinį ne vienam žmogui sutelkiama daug daugiau energijos tam pačiam tikslui (muzikai) tą pačią akimirką. Atlikėjai suteikė neužmirštamų akimirkų ne tik klausytojams, tačiau ir patys išvyko apdovanoti.

„Lietuviai – puiki europietiška auditorija, su nuostabiais festivalio organizatoriais priešaky. Mes jautėmės čia tiesiog lepinami“, – savo įspūdžiais po festivalio dalijosi „Singer Pur“ atlikėjai.

Jubiliejinio festivalio metu chorinė muzika iškeliavo ir už sakralių erdvių.

Koncertinių vakarų ciklas

„Kaunas Cantat“ liko ištikimas tradiciniam festivalio koncertų ciklui „Cantus Nocturnus“. Pastarieji vakaro koncertai vyko Kauno bažnyčiose. „Koncertai sakralinėse erdvėse – visuomet ypatingi. Sakralinė erdvė padeda atsiskleisti muzikos grožiui, kuris nepalieka abejingų. Žmonės iš tiesų išeina ir paliesti, ir pakylėti“, – sakė festivalio siela Rolandas Daugėla.

Kauno Šv.Pranciškaus Ksavero, Šv.Jurgio Kankinio, Švč.Trejybės ir Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiose festivalio metu skambėjo chorinės muzikos klasika ir šiuolaikiniai kūriniai. Koncertuose greta lietuvių chorų – kamerinio „Santaros“ klinikų mišraus choro, Kauno kultūros centro mišraus choro „Gintaras“, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto akademinio dainavimo studijos „Veni Gaudere“, Vilnius TECH choro „Gabija“, Kauno „Vyturio“ gimnazijos mišraus choro „Vyturys“, koncertine programa džiugino ir chorai iš užsienio: ,,Family Singers“ iš Švedijos, moterų choras „Gizella“ iš Vengrijos, chorai „Dzvinochok“ ir „Vognyk“ iš Ukrainos.

Suskambėjo miesto fontanai

Jubiliejinio festivalio metu chorinė muzika iškeliavo ir už sakralių erdvių. Vakaro koncertams pasirinktos keturios netradicinės lokacijos – miesto fontanai. Daina suskambėjo prie Kauko laiptų, Laisvės alėjos, Vienybės aikštės fontanų ir „Kaunas 2022“ vasaros scenoje Rotušės aikštėje. Ši idėja gimė neatsitiktinai. Kaunas – vandens miestas, juosiamas dviejų ilgiausių Lietuvos upių.

Prie pamėgtų miesto fontanų vakaro ramybe besimėgaujantys kauniečiai buvo maloniai nustebinti netikėtai suskambėjusiomis dainomis. Prie fontanų koncertinę programą atliko „Kaunas Cantat“ dalyvaujantys kolektyvai.

„Pasirinkta nauja chorinės muzikos koncertų lauke koncepcija, siekiant su muzika priartėti prie kiekvieno žmogaus, tikrai pasitvirtino – žmonėms padovanojome neužmirštamų akimirkų ir aukšto profesinio lygio muzikos“, – džiaugėsi R.Daugėla.

Atviri pasidainavimai

Jubiliejinio festivalio naujovė – atviri pasidainavimai Europos kultūros sostinės gatvėse. Jie suteikė išskirtinai džiaugsmingų emocijų tiek dalyviams, tiek „gatvės“ choro dirigentui Janui Schumacheriui (Vokietija), kuriam buvo patikėta Kauno gatvių publika. J.Schumacheris – aukšto lygio specialistas, pajuokaujant būtų galima sakyti, kad jis – chorinio dainavimo „Formulė-1“ asas.

J.Schumacheris – J.W.Goethe'ės universiteto, Darmštato muzikos akademijos dirigavimo profesorius, daugelio ansamblių Vokietijoje vadovas ir dirigentas. Jis veda meistriškumo kursus didžiojoje dalyje Europos valstybių, JAV, Venesueloje, Filipinuose ir kitose pasaulio šalyse. Dirigentas dažnas komisijos narys įvairiuose tarptautiniuose chorų konkursuose ir festivaliuose, o šiuo metu jis yra tarptautinės chorinės muzikos federacijos viceprezidentas.

„Įsijungti į atvirus dainavimus buvo kviečiami visi – tiek festivalyje dalyvaujantys choristai, tiek visiškai su muzika nesusiję, tačiau chorinio dainavimo dvasią pajusti norintys žmonės. Dirigento padedami, atvirų dainavimų dalyviai kartu mokėsi dainų partijas ir vėliau sujungė į bendrą kūrinį. Mūsų siekis – per muzikavimą stiprinti bendruomeniškumo jėgą, naikinti religines, kultūrines ribas, varžančias telktis bendram tikslui“, – sakė festivalio vadovas.

Pirmą kartą apie atvirą dainavimą J.Schumacheris sužinojo jaunystėje, pats būdamas choro dainininku. „Man ši idėja labai patiko, todėl iš karto išbandžiau labai nedidelį atvirą dainavimą koncerte su choru, kuriam tuo metu pats dirigavau. Iš pradžių visi dainininkai buvo nusiteikę šiek tiek skeptiškai, bet kai klausytojai prisijungė ir kartu uždainavome, visiems tai buvo labai stipri ir maloni patirtis. Festivalio „Kaunas Cantat“ metu taip pat lydėjo sėkmė. Žmonės entuziastingai prisijungė prie improvizuoto choro. Žinoma, ne visi praeiviai dainavo, ir tai suprantama, tačiau jie sustodavo, klausydavosi ir mėgaudavosi stebėdami“, – pasakojo J.Schumacheris.

Uždainavo ir kompozitorius

Jubiliejiniame festivalyje nuskambėjo ir premjera – organizatorių užsakymu kompozitoriaus Vaclovo Augustino sukurtas festivalio himnas „Cantemus“. Kūrinio premjera įvyko festivalio uždarymo vakarą, tiesa, neįprastai – atvirų dainavimų formatu.

„Aš pats repetavau, dainavau, buvau pačiame sūkuryje. Tokiu formatu, kuriuo vyko premjera, – dalyvaujant visiems norintiems, kai nėra iki galo surepetuota, nugludinta – kūrinys tikrai smagiai suskambėjo. J.Schumacheris puikiai tvarkėsi su jam patikėta užduotimi. Jis charizmatiškas, sugeba visus užvesti, puikiai bendrauja. Aš pirmą kartą stebėjau taip atliekamą kūrinį. Retai būna, kad per atvirus dainavimus įvyksta kūrinio premjera. Viskas į dešimtuką. Bet reikia nepamiršti, kad tai ne koncertas, ne surepetuoti dalykai, todėl ir kūrinio atlikimo reikalavimai yra kitokie. J.Schumacheriui – didžiausia padėka. Jis – meistras“, – įspūdžiais dalijosi kompozitorius.

Festivalio iniciatorius ir ilgametis meno vadovas džiaugiasi, kad pavyksta suburti choristus iš įvairių pasaulio valstybių Europos kultūros sostinėje. „Per daugybę metų nuoseklaus ir atkaklaus darbo, esame užsiauginę savo festivalio klausytojų auditoriją. Lietuviui niekada nebuvo svetima daina, tad džiaugiamės galėdami atliepti žmonių poreikį išgyventi tą nepakartojamą muzikos kuriamą stebuklą“, – sakė R.Daugėla.

Šiemet jau 21-ą kartą vyksiantį festivalį spalio 2 d. pradės Jungtinio berniukų jaunučių choro koncertas Mykolo Oginskio dvare Plungėje. Patys jauniausi Lietuvos choristai atliks vaikams skirtus lietuvių kompozitorių kūrinius – Leonido Abariaus „Dainelę iš mažų daiktelių“, Dainiaus Pulausko aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Už žalių miškelių“, Benjamino Gorbulskio „Ant kiekvieno kalnelio“ ir kitus. Jungtiniam berniukų chorui akompanuos Plungės M. Oginskio meno mokyklos instrumentinis ansamblis.

Festivalio koncertai tęsis spalio 9 d. M. Oginskio dvare Plungėje, lapkričio 27 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto koncertų salėje Klaipėdoje, lapkričio 28 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Berniukų ir jaunuolių chorai, be kitų kūrinių, atliks naują kompozitoriaus Vytauto Miškinio kantatą „erdvėja baltas laikas Lietuvos“ (Vlado Braziūno, lietuvių liaudies žodžiai). Baltų mitologijos įkvėptame didelės apimties kūrinyje tam tikram Lietuvos etnografiniam regionui būdingais liaudies instrumentais, tarme, muzikine kalba atskleidžiama kiekvieno jų kultūra ir papročiai. Solisto partiją atliks Matas Kietis. Skaitovas – Vladas Bagdonas.

Festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos chorų sąjunga kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, dalyvaus Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, Vilniaus berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Kauno „Varpelio“ styginių orkestras, „Ąžuoliuko“ skudučių ansamblis, Egidijus Ališauskas (liaudies pučiamieji), Aistė Bružaitė (kanklės), Titas Gedvilas (mušamieji), Rimvydas Mitkus (klavišiniai), Algirdas Jedemskij (liaudies pučiamieji), Arūnas Lunys (dūdmaišis), Evelina Sulikaitė (skrabalai), Saulius Auglys-Stanevičius (mušamieji).

Diriguos Remigijus Adomaitis, Tomas Ambrozaitis, Renata Mišeikienė, Vytautas Miškinis.

Tradiciniu tapęs festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ jau dvidešimt metų rengiamas įvairiuose Lietuvos miestuose siekia suteikti vaikams džiaugsmo dainuoti, muzikuoti, bendrauti, pripildyti jų gyvenimą turininga veikla.

Sostinės bažnyčiose ir koncertų salėse žiūrovų lauks net devyni nemokami sakralinės ir pasaulietinės muzikos koncertai.

Po trejų metų pertraukos į sostinę grįžęs studentų chorų festivalis draugėn suburs 21 akademinį chorą iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus aukštųjų mokyklų. Lapkričio 17–19 d. koncertai vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), Vilniaus dailės akademijos ir Taikomosios dailės muziejaus salėse, Šv. Kazimiero, Bernardinų, Šv. Jonų bažnyčiose ir Vilniaus arkikatedroje.

„Lietuvos studentų chorai visada džiugina nepaprastai aukštu meniniu lygiu, įdomiomis ir spalvingomis programomis, jaunatvišku polėkiu. Ypač gerai kolektyvai pasirodė ką tik pasibaigusiame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso baigiamajame ture – puikiai atliko unikalius, profesionalaus meistriškumo reikalaujančius kūrinius. Tokia patirtis leidžia chorams atlikti vis sudėtingesnius stambios formos kūrinius, tokius kaip Edvardo Grygo (Edvard Grieg) „Olav Trygvason“, Karlo Orfo „Carmina Burana“ ir kitus. Tikiu, kad ir šio festivalio koncertai suteiks neišdildomų įspūdžių tiek patiems atlikėjams, tiek klausytojams“, – džiaugėsi festivalio organizatorius, kompozitorius Donatas Zakaras.

Lapkričio 19 d. 18 val. baigiamajame festivalio koncerte Šv. Jonų bažnyčioje jungtinis studentų choras atliks Jurijaus Kalco „Missa Brevis“ ir garsaus norvegų kompozitoriaus E. Grygo operos „Olav Trygvason“ fragmentus. Solistai: baritonas Stein Skjervold, mecosopranai Jovita Vaškevičiūtė ir Marija Bacytė. Diriguos Martynas Staškus, akompanuos LMTA simfoninis orkestras.

Koncertuose žiūrovai išgirs kūrinius, kurie skambės ir 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“, tad šis festivalis – vienas renginių, padėsiančių studentų chorams geriau pasirengti šiam svarbiam kultūros įvykiui.

Didžiausias ir jau tradicija tapęs Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalis, Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva rengiamas nuo 1998 m., sėkmingai sprendžia akademinio jaunimo muzikinio bei švietimo ugdymo ir teigiamų vertybinių nuostatų formavimo problemas. Festivalis pamečiui keliauja per didžiuosius Lietuvos miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Vilnių.

Festivalis, rengiamas kas trejus metus, kaskart vyksta vis kitame Europos mieste. Renginio metu seminarus ir repeticijas veda garsiausi pasaulyje vaikų chorinės muzikos dirigentai ir kompozitoriai, sukviečiantys dalyvius iš įvairių pasaulio šalių. Festivalyje dalyvaujantys chorai tyrinėja įvairiausius žanrus ir stilius – nuo renesanso muzikos iki beat-box‘o, mieste rengiami atviri dainavimo užsiėmimai, kurių metu žmonės kviečiami nemokamai mokytis populiarių pasaulio chorinės muzikos kompozitorių kūrinių įvairiomis kalbomis. Chorai atsiveža ir savo koncertines programas, kuriomis vakarais bažnyčiose ir koncertų salėse dalinasi su vietos klausytojais.

Vadiname save dainų šalimi, bet kol kas apie mūsų dainas ir mūsų chorus pasaulis žino tikrai nedaug.

Europos chorų asociacijos skelbtą konkursą 2020 m. surengti festivalį laimėjo Lietuvos chorų sąjunga (LCHS) kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru (LNKC). Vilnių konkursui pristačiusi komanda – berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadybininkas Kristijonas Bartoševičius, muzikos mokyklos „Ugnelė“ vadybininkė Ieva Krivickaitė ir chorinės muzikos konkursų „Lituania Cantat“ vadybininkė Silvija Pročkytė vylėsi, kad Lietuva po šio festivalio turėtų stipriai išryškėti pasaulio chorinės muzikos žemėlapyje.

„Vadiname save dainų šalimi, bet kol kas apie mūsų dainas ir mūsų chorus pasaulis žino tikrai nedaug, – mintimis dalinosi K. Bartoševičius. – Lietuvoje tokio mąsto tarptautinio chorinės muzikos renginio kol kas dar nebuvo, bet kartu su kolegomis tikimės, kad po 2020 m. mūsų šalis taps labiau matoma pasaulio chorinės muzikos žemėlapyje ir tokių renginių daugės.“

„Šis renginys turėtų stipriai prisidėti prie vaikų chorų judėjimo pakilimo Lietuvoje. Manau, kad matydami tiek daug dainuojančių vaikų ir chorinės muzikos žvaigždžių iš viso pasaulio, mūsų vaikų chorai dar aktyviau nei iki šiol norės atstovauti Lietuvai panašiuose renginiuose užsienyje, domėsis, kas vyksta pasaulyje, dainuos įvairesnę muziką,“ – sakė Silvija Pročkytė.

Muzikos mokyklos „Ugnelė“ ir LNKC vadybininkė I. Krivickaitė džiaugėsi, kad Vilnius tikrai turi ką pasiūlyti svečiams: „lankydamiesi Lietuvoje Europos chorų asociacijos tarybos nariai žymėjosi pliusus – palyginti nedidelės kainos, aukšta paslaugų kokybė, jiems sunkiai suvokiamas chorų kiekis ir didžiulė motyvacija dirbti ir eiti į priekį. Labai sveika iš šono pamatyti, kad iš tiesų atrodome puikiai ir galime sėkmingai konkuruoti tarptautiniuose konkursuose.“

Ilgai brandinta idėja suorganizuoti Lietuvos muzikos pedagogo, kompozitoriaus ir dirigento Juozo Naujalio vardo chorų festivalį jau antrus metus iš eilės įgauna praktinį pavidalą. Pernai, minint Kauno Juozo Naujalio gimnazijos 70-mečio jubiliejų, pavykęs pirmasis tarptautinis Juozo Naujalio chorų festivalis-konkursas paskatino organizatorius siekti tikslų, kad šis renginys taptų tradiciniu.

Dar 1919 metais Juozo Naujalio įkurta privati muzikos mokykla ilgainiui išaugo į valstybinę konservatoriją. Pokariu ją iškėlus į Vilnių, 1945 metais Kaune buvo įkurta nauja muzikos mokykla, kuriai vėliau, pažymint pirmojo Lietuvos muzikos profesoriaus šimtmetį, suteiktas garbingas Juozo Naujalio vardas.

„Mūsų gimnazija turi šio Lietuvos muzikos patriarcho vardą ir jaučia pareigą bei atsakomybę už lietuviškos chorinės muzikos puoselėjimą ir sklaidą“, – kalbėjo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius Raimundas Simanavičius.

Festivalio sumanytojas ir meno vadovas Rolandas Daugėla pabrėžė, kad Juozo Naujalio muzikos gimnazija perėmė savo patriarcho profesionalų požiūrį į muzikinį auklėjimą ir muzikų profesionalų rengimą.

Antrajame tarptautiniame Juozo Naujalio chorų festivalyje-konkurse pareiškė norą dalyvauti 11 chorų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Festivalio žiuri šiais metais sudaro chorų muzikos ekspertai iš Maltos, Latvijos ir Lietuvos.

Balandžio 7 d. festivalis prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Penktadienį, balandžio 8 d., nuo 14 val. numatytas chorų konkursas Kauno Juozo Naujalio gimnazijos koncertų salėje, o šeštadienį 12 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje susirenka stipriausi chorai festivalio Grand Prix ir kitų prizų dalyboms. Vakare, 19 val., vyks uždarymo koncertas Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos bažnyčioje. Sekmadienį, balandžio 10 d., 12 val. festivalio pabaigą žymės Šv. Mišios Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje.

Klaipėdiečiai šeštadienį po pietų rinkosi į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Čia vyko Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų kalėdinių giesmių festivalis.

Šį kartą gražiausias kalėdines giesmes giedojo Klaipėdos Šv. Juozapo darbininko parapijos Sumos choras, kurio vadovė ir vargonininkė Birutė Šidlauskienė, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Sumos choras, kurio vadovė ir vargonininkė Laura Gedgaudaitė.

Festivalis sulaukė ir svečių. Į renginį atvyko Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Vasara“, kuriam vadovauja Kornelijus Luotė.

Organizatoriai pabrėžė, kad bažnytiniai Sumos chorai yra neatsiejama kultūros dalis, puoselėjanti dvasines vertybes ir chorinio dainavimo bei bažnytinio giedojimo tradicijas.

Pirmasis Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje buvos surengtas 2007 metais. Pasak organizatorių, ši renginys tampa tradicija, vienijančia Vakarų Lietuvos bažnytinius chorus. Jis skatina chorų meninį meistriškumą, aktyvina jų dalyvavimą visuomenės dvasiniame bei kultūriniame gyvenime.

Kai kurie susirinkusieji tvirtino, kad jau ne pirmą kartą ateina pasiklausyti, kaip chorai gieda kalėdines giesmes. Jie džiaugėsi dainininkų sukurta ypatinga atmosfera.

Po Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų kalėdinių giesmių festivalio buvo aukojamos šventos mišios.

Po trijų metų pertraukos į Klaipėdą grįžta penktasis Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas "Mes – Lietuvos vaikai". Šventės organizatorius neramina kritinė vasaros estrados būklė, kuri, anot jų, miestui garbės nedaro.

Baiminamasi dėl saugumo

Sekmadienį, jubiliejinės šventės metu bus užpildyta visa Klaipėdos vasaros estrada, kuri, organizatorių žodžiais, yra avarinės būklės ir netinkama tokio tipo renginiams.

"Norėtųsi, kad estrada būtų kuo gražesnė ir patrauklesnė žmonėms, juk suvažiuos visa Lietuva. Tačiau dabar situacija kiek kitokia: aplaužyti suoliukai, daug tuščių vietų. Taip pat neramina planai nugriauti žiūrovams skirtą dalį", – nuogąstavo festivalio meno vadovas ir direktorius Algirdas Šumskis.

Žvejų rūmų priežiūrai atiduota estrada, jo teigimu, yra nesaugoma. Esą, net trečdalis sėdimų vietų tapo stovimomis. Baiminamasi ir dėl žiūrovų bei dalyvių saugumo.

"Klaipėdiečiai statė šį kultūros paveldą savomis rankomis, todėl nenorėčiau, kad jį patys ir sugriautų, o politikai žvelgtų tik kaip į pasipelnymo šaltinį. Šis kultūros objektas reikalauja dėmesio, jam reikia priežiūros. Manau, kad pinigų tam yra, tik jie atitenka kitoms sritims ar objektams. Sugriovę savo kultūrinį paveldą liktume tik avinų banda", – negailėjo kritikos choro dirigentas.

Žvejų rūmai direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas atkirto, esą estrada, kiek įmanoma, yra sutvarkyta – uždažyti grafičiai, nušienauta žolė, sutvarkyta atlikėjams skirta kupolo dalis.

"Ruošiantis šventei, darbuotojai išimtų suolų vietose ieško metalinių vinių ar konstrukcijų, kurios galėtų sužeisti žmones. Taip rūpinamasi, kad ir apniokota estrada būtų saugi", – pažymėjo A. J. Lenkauskas.

Nugalėtojui – apvali suma

Pajūrio chorų šventė šiemet dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Jaunimas dainuos dvi dienas. Pagrindinis ir finalinis šventės koncertas sekmadienį 17 val. vyks vasaros estradoje.

Šį šeštadienį ir sekmadienį šurmuliuosiantis festivalis į pajūrį sukvies šešių regionų – Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Klaipėdos chorus, ansamblius bei šokių grupes.

Pasak A.Šumskio, "Mes – Lietuvos vaikai" – analogų Lietuvoje neturintis, vienas garsiausių moksleivių chorų renginių.

Į festivalio programą tradiciškai įtrauktas chorų konkursas šiemet vyksta dviem etapais. Jo nugalėtojas – geriausiu pripažintas Lietuvos choras, bus apdovanotas solidžia, 3 tūkst. eurų suma. Geriausiai pasirodžiusiems pirmųjų vietų laureatams atiteks dovanos ir diplomai.

"Konkursas aprėpia visą Lietuvą ir leidžia pasitikrinti save, taip pat sužinoti, kas dedasi mūsų muzikinio ugdymo plotmėje. Šiųmetėje šventėje dalyvauja gerai pasižymėję Lietuvos vaikų ir jaunimo chorai", – sakė A. Šumskis.

Laimėtojų apdovanojimai vyks šeštadienį, Klaipėdos koncertų salėje, o didysis-piniginis prizas bus įteiktas sekmadienį, šventinio koncerto metu.

Žygiuos miesto gatvėmis

Dainos suvienys visos Lietuvos jaunimą. Planuojama, kad  penktajame, jubiliejiniame renginyje uždainuos apie septyni tūkstančiai jaunuolių.

Sekmadienį, 16 val. vyks dalyvių iškilminga eisena uostamiesčio gatvėmis. Jaunimas rinksis prie Klaipėdos miesto savivaldybės, iš čia jie žygiuos į Klaipėdos vasaros estradą, kur vyks baigiamasis festivalio koncertas.

Pasak režisieriaus Sigučio Jačėno, ši vaikų jūra rodo jų pilietiškumą.

"Dainuos ir šoks Lietuvos ateitis. Mums talkins lėlių bei pantomimos teatrai. Sekmadienį laukia ypatinga – Gedulo ir vilties diena, todėl prisiminsime aukojusius gyvenimą tėvynei ir patyrusius tremtį tautiečius. Degsime aukurą, taip pat padėsime gėlių ant memorialo bei dainų šventėms skirto paminklinio akmens“, – nurodė S. Jačėnas.

Ribos eismą

Dėl daugybės renginių savaitgalį numatyta ir eismo pakeitimų.

Sekmadienį nuo 14 iki 16.30 val. bus uždarytas eismas Liepų gatvės ruožu nuo Herkaus Manto iki J.Karoso gatvės (prireikus – iki K.Donelaičio gatvės), J.Karoso gatvės ruožu tarp Liepų ir Vytauto gatvių.

Kuriam laikui keisis 10 ir 17 maršrutų autobusų važiavimo trasos.

Taip pat dėl šventinės eisenos nuo 16 iki 17 val. Herkaus Manto gatve nuo Liepų gatvės pradžios iki vasaros estrados galimi vietinio susisiekimo maršrutų autobusų nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių.

Birželio 13–14 dienomis Klaipėdoje vyks tradiciniu jau tapęs V Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas „Mes Lietuvos vaikai“, kurį rengia Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos chorų sąjunga ir Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“. Šiemet festivalis skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui bei Gedulo ir vilties dienai paminėti.

Tokio masto moksleivijos dainų šventė Klaipėdoje – gražus Mažosios Lietuvos ir dabartinių dainų švenčių tradicijų susiliejimas. Kaip sakė Vydūnas, „Dainoje – tautos dvasia“, todėl neatsitiktinai festivalis pavadintas rašytojo dainos eilute „Mes Lietuvos vaikai“.

Šventę buvo sumanyta rengti kaip pagarbos savo šaliai ir jos kultūriniam palikimui paliudijimą. Rengėjai tikisi, kad drauge su daina bus ugdoma jaunoji karta, kuri gerbs Lietuvą, jos žmones, istoriją, meną, papročius, puoselės ir tęs chorinio dainavimo tradicijas. Matydami ir džiaugdamiesi, kad tiek daug jaunų šviesių dainininkų nori prisidėti prie iniciatyvos (šiemet planuojama sulaukti 7000 dalyvių), organizatoriai nusprendė rengti du turus: iš pradžių – zoninius koncertus šešiuose Lietuvos regionuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Panevėžio), vėliau – finalą Klaipėdoje, prilygstantį mažajai visos Lietuvos moksleivių dainų šventei. Programa žada būti ypač įvairi – pasirodys vaikų ir jaunimo chorai, etnografiniai ir folkloro ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai ir kiti kolektyvai.

Organizatoriai nuoširdžiai kviečia visus klaipėdiečius ir miesto svečius, šventės rėmėjus ir dalyvius į V Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio-konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ renginius, o ypač į pagrindinį koncertą birželio 14 d. 17 val. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje.

Dešimt chorų, apie 400 dalyvių, nemarūs Juozo Naujalio kūriniai, gyvai kuriami smėlio paveikslai, netradiciniai tradicinių kūrinių atlikėjai. Visa tai – Raudondvario dvare spalio 11 d. vyksiančiame XIV Juozo Naujalio mišrių chorų festivalyje.

Šį kartą publika išgirs ne tik Kauno valstybinį chorą, bet ir „Varpelį“, drauge atliksiančius J. Naujalio „Jaunimo giesmę“. Profesoriui Petrui Bingeliui diriguojant jungtinis choras J. Naujalio gimtinėje atliks tautos giesme tapusią „Lietuva brangi“.

Pirmą kartą festivalyje dalyvaus ir Kėdainių kultūros centro mišrus choras „Ave Musica“. Tarp festivalio dalyvių – kolektyvai iš Vidurio Lietuvos ir Suvalkijos.

Raudondvario festivalyje skambės J. Naujalio pasaulietiniai, sakraliniai kūriniai, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, tarp jų ir „Ko liūdi, putinėli“ – pirmojo J. Naujalio mišrių chorų konkurso Raudondvaryje privalomasis kūrinys.

Iš naujo pažvelgti į J. Naujalio kūrybą festivalio dalyvius ir žiūrovus skatins Jurgitos Minderytės smėlio piešiniai.  Dar viena staigmena -  folkroko vėliavnešių – grupės „Thundertale“ atliekami J. Naujalio kūriniai.

J. Naujalio mišrių chorų konkursai ir festivaliai Raudondvaryje vyksta nuo 1971 metų.  Šiųmetis renginys skiriamas paminėti J. Naujalio (1869-1934) 145-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines.

Raudondvariui ir jo žmonėms J. Naujalio vardas reiškia daugiau nei vien iškilų kompozitorių ir choro dirigentą. Kraštietis J. Naujalis – pasididžiavimo simbolis ir patriotizmo šaltinis. Galbūt todėl raudondvariečius sieja tvirtas ryšys su chorine muzika: daugiau kaip pusę šimtmečio miestelyje gyvuoja mišrus choras „Svajonė“.

Festivalį organizuoja Raudondvario mišraus choro asociacija ir Raudondvario kultūros centras. Renginį globoja Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.