Antras pagal dydį Vokietijos bankas „Commerzbank“ ketvirtadienį pranešė, kad neatsisakys savo dukterinės įmonės Rusijoje, ir kartu pranešė apie padidėjusį pirmojo ketvirčio pelną.

Generalinis direktorius Manfredas Knofas per pokalbį su žurnalistais sakė, kad Rusijos įmonė, kurioje dirba apie 140 žmonių, „nėra parduodama“. Tačiau verslo plėtra sustabdyta, dirbama tik su „esamais vokiečių ir tarptautiniais klientais“.

M. Knofas sakė, kad „Commerzbank“ liks Rusijoje tol, „kol Vokietijos klientai ten vykdys veiklą“. Bankas pranešė, kad atidėjo „beveik pusę milijardo eurų“, skirtų padengti galimiems nuostoliams, „susijusiems su Rusija“.

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ praėjusią savaitę pranešė, kad baigia savo verslo pardavimą. Italijos „UniCredit“ informavo, kad veda „preliminarias“ derybas dėl savo filialo Rusijoje pardavimo.

Frankfurte įsikūrusio banko teigimu, darbo neteks kas trečias „Commerzbank“ darbuotojas Vokietijoje.

„Siekdamas plataus masto skaitmenizacijos, bankas reikšmingai sumažins skyrių tinklą nuo 790 iki 450“, – pridūrė „Commerzbank“.

Vokietijos parlamentas trečiadienį triuškinamai nubalsavo už jau trečiąjį finansinės pagalbos Graikijai paketą, pagal kurį ta šalis per ateinančius trejus metus turėtų gauti 86 mlrd. eurų.

Jau antrąkart per šią vasarą iš atostogų atšaukti Bundestago deputatai balsavo dėl Graikijos gelbėjimo plano, kuris buvo priimtas 454 balsais prieš 113. Dar 18 parlamento žemųjų rūmų narių susilaikė.

Nors šis palaikymas buvo praktiškai neabejotinas, nes Bundestage dominuoja A.Merkel „didžioji koalicija“, svarbiausias klausimas buvo, ar kanclerė Angela Merkel susidurs su žalingu maištu savo pačios stovykloje.

Dienraštis „Bild“ prognozavo, kad gali sukilti apie 120 įstatymų leidėjų. Tikslus balsų pasiskirstymas turėtų būti paskelbtas vėliau trečiadienį, bet panašu, kad prieš siūlomą planą daugiausiai balsavo kraštutinė kairioji partija „Die Linke“, o ne konservatoriai.

Įtakingas finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) posėdžio pradžioje pareiškė deputatams, kad būtų „neatsakinga“ nepritarti trečiojo pagalbos Graikijai paketo.

Pasak jo, Atėnai nusipelnė naujos galimybės išgelbėti savo ekonomiką padedant euro zonos partneriams, įskaitant faktinę didžiausią Europos kreditorę Vokietiją.

„Nėra jokių garantijų, kad visa tai veiks, – visada gali kilti abejonių“, – sakė ministras, prasidėjus debatams dėl 86 mlrd. eurų vertės programos.

„Tačiau, atsižvelgiant į faktą, kad Graikijos parlamentas jau patvirtino daugelį (skolintojų reikalaujamų vykdyti) priemonių, būtų neatsakinga nepasinaudoti šia galimybe, galinčia suteikti naują pradžią Graikijai“, – pridūrė W.Schaeuble, stebint A.Merkel. Jo žodžius palydėjo deputatų plojimai.

Naujausias susitarimas mesti dar vieną gelbėjimosi ratą Atėnams euro zonoje vertinamas prieštaringai, o Nyderlandų premjerui Markui Rutte (Markui Rutei) irgi gresia įtempta akistata su savo parlamentu bei tikėtinas balsavimas dėl nepasitikėjimo, nes jo vyriausybė palaiko tą planą.

Graikijos akcijų biržą pirmadienį po penkių savaičių pertraukos vėl atsidarė ir iš karto patyrė milžinišką 23 procentų kritimą. Graikijos birža buvo uždaryta birželio 26 dieną iš karto po to, kai šalies premjeras paskelbė apie planuojamą referendumą.

Po penkių savaičių kapitalo kontrolės, pirmadienį vėl atsidarė Graikijos akcijų birža. Ir kaip buvo galima prognozuoti – iš karto patyrė milžinišką nuosmukį. Beveik 23 procentų kritimas rinkai yra skaudus smūgis, tiesa, Graikijos vyriausybė tokių rezultatų ir galėjo tikėtis.

Skaudžiausią smūgį gavo šalies bankai. Didžiausių šalies bankų akcijos, atsidarius rinkai, iš karto krito 30 procentų.

Graikijos kapitalo rinkos komisijos pirmininkas teigia, kad, norint sužinoti, kaip šalies finansai atlaikė šią krizę ir ko galima tikėtis ateityje, reikia palaukti savaitės pabaigos. Graikijos investuotojams ypač sudėtinga, nes jiems vis dar taikomi kapitalo apribojimai, todėl pirkti ir parduoti akcijas graikams yra sunkiau nei užsieniečiams.

Graikai pirkdami negali naudoti savo vietinių sąskaitų, jeigu turi sąskaitų užsienyje, tai daryti gali. Tokią dalinę kontrolę Graikijos vyriausybė palaiko todėl, kad nuo pernai gruodžio iš šalies bankų atsiimta apie 40 milijardų eurų, kad ir kokios sunkios būtų Graikijos vyriausybės priemonės apriboti pinigų išėmimą ir judėjimą iš šalies, tai atnešė šaliai naudos.

Europos akcijų biržos nepajautė Graikijos kritimo ir, netgi įsibėgėjus prekybai, registravo nedidelį, pusės procento kilimą. Tačiau vyriausieji biržos makleriai teigia, kad Europos akcijų biržai didesnę įtaką gali padaryti Kinijos biržos nuosmukis. Frankfurte užregistruotas įdomus finansinis reiškinys – šalies bankų akcijų vertė kyla, o ne krenta.

„Commerzbank“ pademonstravo labai gerus šio ketvirčio rezultatus. Tikimasi, kad bus galima uždirbti dividendų jau šiais metais, pirmą kartą nuo 2007 m. Nors dividendai gali būti labai maži, vis tiek tai dividendai. Tai geras ženklas, nes komerciniai bankai, atrodo, klesti“, – sako „Hauck and Aufhaeuser“ vyriausiasis makleris Fidelis Helmeris.

Graikijos finansų krizė milžiniškų padarinių Europos ekonomikai kol kas nedaro, tačiau akivaizdu, kad bendrijos ekonominį augimą Atėnai tikrai stabdo.

Jeigu Rusija patirtų panašią į buvusiąją 10-ojo dešimtmečio pabaigoje finansų krizę, dvylika Europos bankų galėtų prarasti iš viso 7,5 mlrd. eurų (9,3 mlrd. JAV dolerių), o jų kapitalo rezervai sumažėtų, prognozuoja Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai.

Tokiu atveju labiausiai nukentėtų „Raiffeisen Bank International“, „Societe Generale“ ir „UniCredit“ – kiekvienas iš šių bankų prarastų po daugiau kaip 1 mlrd. eurų, mano Davidas Lockas (Deividas Lokas) ir Omaras Keenanas (Omaras Kenanas).

„Dėl Rusijos greičiausiai bus pablogintos bendros bankų prognozės, kuriose bus atsižvelgta į galimus nuostolius dėl vertės sumažėjimo“, - rašoma „Deutsche Bank“ analitikų pranešime.

Dėl nuostolių iš paskolų, kurie būtų patirti, jeigu pasikartotų 10-ojo dešimtmečio pabaigos scenarijus, kiltų pavojus „Raiffeisen“ kapitalo pakankamumo rodikliams, o kiti bankai greičiausiai atlaikytų tokius praradimus.

Analitikų skaičiavimais, „Raiffeisen“ bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų maždaug 166 baziniais punktais. Atitinkamas „Societe Generale“ rodiklis smuktų maždaug 55 baziniais punktais, o „UniCredit“ rodiklis – 31 baziniu punktu.

„Deutsche Bank“ analitikai taip pat išnagrinėjo „kraštutinį scenarijų“, pagal kurį bankai visiškai nutrauktų veiklą Rusijoje. Tokiu atveju labiausiai nukentėtų „Raiffeisen“, „Aareal Bank“, „Commerzbank“ ir „Nordea Bank“. Vien „Raiffeisen“ bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis tokiu atveju sumažėtų 453 baziniais punktais.

Antras pagal dydį Vokietijos bankas „ Commerzbank“ sutiko parduoti savo Didžiosios Britanijos komercinio nekilnojamojo turto paskolų portfelį JAV bankui „Wells Fargo“ ir investicijų įmonei „Lone Star Funds“.

„Commerzbank“ šiandien pasirašė susitarimą dėl savo Didžiosios Britanijos komercinio nekilnojamojo turto finansavimo portfelio pardavimo „Wells Fargo“ ir „Lone Star Funds“ konsorciumui“, - rašoma Vokietijos banko pranešime.

Sandoris apima komercinio nekilnojamojo turto paskolas, kurių bendra vertė siekia 5 mlrd. eurų (6,5 mlrd. JAV dolerių), taip pat visą „Hypothekenbank Frankfurt“ veiklą Didžiojoje Britanijoje.

„Tai vienas didžiausių sandorių Europos komercinio nekilnojamojo turto paskolų segmente per kelerius pastaruosius metus“, - rašoma pranešime.
Pardavimo kaina neatskleidžiama.