Kaip pasigaminti chalvą, papasakojo sodybos „Molinė saulėgrąža“ šeimininkė Elžbieta Karaliūtė.

– Ko reikia chalvos gaminimui?

– Reikia dviejų puodelių lukštentų saulėgrąžų, puodelio cukraus, pusės puodelio vandens ir dviejų šaukštų aliejaus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip ją pasidaryti?

– Pirmiausia, sausoje keptuvėje reikia pakepinti saulėgrąžas iki auksinės spalvos. Jeigu nenorite ilgai stovėti prie keptuvės, tai galite įdėti į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir pakepti penkias-šešias minutes. Svarbiausia, kad jos būtų gelsvos, auksinės. Pakepus saulėgrąžas paliekame jas pravėsti, nes jas reikės malti kombaine jau pravėsusias. Malti galima ir mėsmale, bet tuomet ilgiau užtruksite. 

LNK stop kadras

Šiandien pasakoju jums apie griliažinės chalvos gamybą, todėl jos nereikia sumalti iki visiškų miltų, truputį paliksime arba pačiame gale dar įpilsime saulėgrąžų. 

Kai jau saulėgrąžos būna sumaltos, bet dar ne iki galo, reikia įdėti porą šaukštų aliejaus. Naudokite saulėgrąžų aliejų. Aliejaus reikia tam, kad sulipintų saulėgrąžas ir jos taptų kaip šlapias smėlis. O tada jau galima galutinai gaminti chalvą. 

Į puodą įpilkite pusę stiklinės vandens. Kai vanduo užverda, reikia pilti stiklinę cukraus. Jeigu nemėgstate cukraus, galima jį keisti medumi. 

Subėrus cukrų į puodą, verdame cukraus ir vandens sirupą iki kol sirupas tampa klampus, tokia skysta karamelė. tada sirupą pilame ant sumaltų saulėgrąžų ir išmaišome. Reikia paskubėti maišyti, kad jos suliptų, nes sirupas greitai atvėsta.

LNK stop kadras

Galiausiai į bet kokį indą įdedame kepimo popierių, o į jį – chalvos masę. Įdedame į šaldytuvą, paliekame per naktį, o ryte jau galime mėgautis.

LNK stop kadras

Parduotuvėje pirkėjų paklausus, kiek jiems yra svarbus cukrus maisto produktuose, daugelis atsakė, kad stengiasi pirkti jo kuo mažiau. Atsirado ir tokių, kuriems cukraus kiekis nėra nesvarbus. 

„Pagal principą. Su metais mažinu ta kiekį“, – kalbėjo pirkėjas.

„Nežiūriu, aktualu, bet nežiūriu“, – atsakė kitas vyras.

„Stengiuosi visada kuo mažiau pirkti“, – teigė moteris.

Cukrumi buvo susidomėję ir ekonomistai. Šie Lietuvoje ragino įvesti cukraus mokestį. Smaližiams už saldesnį gyvenimą būtų tekę mokėti brangiau. Pavyzdžiui, duonos kepalas būtų pabrangęs keturiais euro centais, o kilogramas saldainių – beveik 50 ct.

Galiausiai 2018-aisiais cukraus mokesčio idėja atidėta. Ištraukta taikos sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija ir verslininkais. Ministras tuo metu sakė, kad patys verslininkai turi nuspręsti, kiek cukraus bus maiste. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau šia tema kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė.

– Kas reguliuoja pridėtinio cukraus normą tam tikruose produktuose? 

– Daugelio maisto produktų gamyboje jis nėra reguliuojamas. Taip, yra pavieniai produktai, kaip kvietinė duona, kuriuose nustatyta, kad cukraus išreikštu sacharozės kiekiu jo turėtų būti ne daugiau 8 proc. Tačiau daugelio kitų produktų atvejų, pats vartotojas ir gamintojas renkasi, kiek to pridėtinio cukraus įdėti. 

– Prieš 6 metus buvo įvairios diskusijos. Ekonomistai siūlė cukraus mokestį, politikai taip pat svarstė, kad reikėtų prašyti verslininkų-gamintojų sumažinti cukraus kiekį maisto produktuose. Tiesa, tai pasibaigė niekuo. Ar tai galėtų būti europiniai sprendimai? Ar galėtų mūsų politikai iš Seimo pasakyti, kad galbūt ne 8, o 5 proc. turėtų būti duonoje?

– Teorinė galimybė nustatyti tam tikrus kokybės reikalavimus visada yra. Bet žiūrim į tą bendrą suvartojimą. Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos. Tai tikrai nepagelbės. Labiausiai gelbėja švietimas. Lietuvoje mes taikom rakto skylutės simbolio ženklinimą, kuris labai paprastai vartotojui padeda atsirinkti tą produktą. Dar vienas dalykas, tai pats maisto produkto ženklinimas. Jis parodo, kiek tų cukrų yra. Tai labai nesudėtinga atsiversti maistingumo deklaraciją, pasižiūrėti bendrą angliavandenių, o po jo – ir cukrų kiekį. Reikėtų atsiminti vieną tokią bendrą taisyklę: jeigu yra mažiau nei 5 gr cukrų, tai – labai mažai. Dalyje populiarių produktų, tokių kaip duona, tikrai galim rasti cukrų nuo pusės gramo iki dešimties. Pasirinkimas tikrai platus.

Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos.

– Ar yra buvę, kad Lietuvoje gamintojai nesilaikytų jūsų rekomendacijų?

– Žinoma. Praeitais metais duonos sektoriuje buvo atlikta virš 700 patikrinimų. Pažeidimų, susijusių su pačia kokybe nebuvo nustatyta. Dažniausiai fiksuojami savikontrolės, higienos pažeidimai.

– Kodėl dedamas tas pridėtinis cukrus į maisto produktus? Ar dėl to, kad mums būtų skaniau, saldžiau?

– Pirminė mintis tikrai dėl to, kad būtų saldžiau. Žmonės renkasi skanius maisto produktus. Ir tas įprotis – valgyti saldžiai, jis labai daug ką lemia. Bet mes esam protingi, išmanūs. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja rinktis sveikesnius gaminius, kuriuose yra kuo mažiau cukraus.

Parlamentarai balsuos dėl tai numatančių Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų.

Dabar skysčiuose, kuriais pildomos e. cigaretės, draudžiami vitaminai arba kiti priedai, sudarantys įspūdį, kad šie rūkalai yra naudingi ar mažiau kenksmingi sveikatai, taip pat kofeinas, taurinas ar kiti priedai bei stimuliuojamieji junginiai, siejami su energija ir gyvybingumu.

Taip pat draudžiami priedai, nudažantys išsiskiriančias medžiagas, arba nesudeginto pavidalo, turintys reprodukcijai pavojingų medžiagų, vadinamųjų KMR savybių, taip pat kvapiosios medžiagos, išskyrus tabako kvapą ir skonį.  

Taip siekiama mažinti šių rūkalų prieinamumą, apsaugoti nuo rūkymo vaikus, paauglius ir kuo labiau pavėlinti amžių, kai jauni žmonės pradeda rūkyti.

Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokiam konservatoriaus Vytauto Kernagio siūlymui.

Kitą savaitę jį svarstys Seimas – jeigu jis komiteto išvadai pritars, rudenį prieš galutinai apsisprendžiant siūlymas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijoje. 

Komitetas prieš savaitę klausimo svarstymą buvo atidėjęs, laukdamas „valstiečio“ Aurelijaus Verygos ir grupės Seimo narių pataisų dėl visiško elektroninių cigarečių uždraudimo ir prekybos jomis tik vaistinėse. 

Tačiau tokį Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės pakeitimo įstatymo siūlymą sukritikavo Seimo teisininkai, pasak kurių, tai ne tik apribotų elektroninių cigarečių ir jų pildyklių prieinamumą jaunimui, bet smarkiai susiaurintų galimybes jų įsigyti visiems žmonėms apskritai.   

Teisininkai sako, kad pagal pakeitimus licencijas turinčios įmonės neturėtų teisės prekiauti šiais produktais, nors jie „kažin ar galėtų būti laikomi pavojingesni ar kenksmingesni sveikatai nei patys tabako gaminiai“.

Be to, pasak teisininkų, siekis elektronines cigaretes ir jų pildykles pardavinėti vaistinėse apskritai nedera su jų paskirtimi bei veikla. 

Kaip BNS yra sakęs V. Kernagis, norima pažaboti elektroninių cigarečių ir jų pildyklių prekiautojus, kurie randa būdų, kaip apeiti draudimus, ypač nepilnamečiams. Anot jo, visos cigaretės ir skysčiai su skoniais turi cukraus arba saldiklių, kuriuos aptikti gali ir Lietuvos laboratorijos.

V. Kernagio tvirtinimu, prieš maždaug metus įsigaliojęs skonių draudimas yra apeinamas, todėl priežiūros tarnybos, norėdamos tai įrodyti, siunčia cigaretes į Daniją brangiems tyrimams, kurių rezultatus šių prekių pardavėjai skundžia.  

Kol kas jokia institucija Lietuvoje negali įrodyti, kad elektroninėse cigaretėse yra kitokių nei  tabako, o draudžiamų skonių ir kvapų.

Dabar į rinką neleidžiama tiekti elektroninių cigarečių ir jų pildyklių su skysčiu, jeigu jame yra vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad jos yra naudingos ar mažiau kenksmingos sveikatai.

Taip pat negalima įvežti cigarečių ir jų pildyklių skysčių su kofeinu arba taurinu, kitais priedais ir stimuliuojamais junginiais, kurie siejami su energija ir gyvybingumu.

Draudžiami ir skysčiuose esantys priedai, nudažantys išsiskiriančias medžiagas, nesudeginti turintys kancerogeninių, mutageninių ir toksiškai veikiančių reprodukciją, vadinamųjų KMR savybių. 

Ginčai dėl šiuose skysčiuose esančio cukraus ir saldiklių kilo šią savaitę Sveikatos reikalų komitete svarstant konservatoriaus Vytauto Kernagio iniciatyvą iš Lietuvos rinkos išguiti cigaretes, kurios pildomos skysčiu su cukrumi.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento NTAKD laikinoji direktorė Gražina Belian nurodė, kad cukrus tabako gaminiuose naudojamas džiovinimo metu prarastam cukrui pakeisti, todėl juose jis neturi būti draudžiamas, o jo draudimas galiotų tik elektroninių cigarečių skysčiui.

„Elektroninės cigaretės ir pildyklės nėra priskiriamos prie tabako gaminių“, – tvirtino G. Belian.

Ji pripažino, kad prieš galutinai apsispręsdamas, ar drausti cukrų elektroninių cigarečių skystyje, Seimas siūlymą turėtų notifikuoti Briuselyje.  

Tuo metu Teisingumo ministerijos ES teisės grupės atstovė Viktorija Vasiliauskienė įspėjo, kad ES Tabako direktyva nedraudžia cukraus elektroninėse cigaretėse nebent jis daro poveikį vartojimo skatinimui.

„Cukrus pagal direktyvą nėra draudžiamas priedas elektroninėse cigaretėse“, – teigė ji.      

Elektroninės cigaretės ir pildyklės nėra priskiriamos prie tabako gaminių.

Elektroninių cigarečių asociacijos atstovas Mindaugas Janilionis pataisas vadino apgaulingomis, nes, anot jo, jos uždraustų visus tabako gaminius, turinčius cukraus.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai liečia tik elektroninių cigarečių skysčius, turinčius skonį, bet tai liečia iš esmės visą rinką, nes elektroninėse cigaretėse skystis yra sudaromas iš glicerino, o jis savyje turi organinio natūralaus cukraus, o tai reiškia, kad jeigu bet kokį gaminį paėmus tyrimui, ar jis turi skonį, kai turi netgi leistiną tabako skonį, bus randama cukraus. Taip pat cukraus yra randama ir tabako gaminiuose: ar tai būtų įprastas tabakas, ar kaitinamasis (IQOS)“, – komitete tvirtino M. Janilionis.  

Komiteto narys Remigijus Žemaitaitis siūlo drausti tik elektroninių cigarečių skystyje esančius saldiklius, o ne ir cukrų: „Nes tada uždrausime viską, kas susiję su nikotinu – pagrindo tam yra“. 

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė atkreipė dėmesį, kad cukraus yra ir cigarilėse bei kaitinamojo tabako gaminiuose. 

„Taip pat būna salstelėję filtrai ir pats gaminys ir tada turėtų aprėpti visus šiuos produktus ir galioti bendrai, kad visuose gaminiuose negali būti cukraus“, – teigė ji.

Sveikatos reikalų komitetas nutarė pataisų svarstymą atidėti – laukiama, kol Seimui bus pateiktos „valstiečio“ Aurelijaus Verygos pataisos, kuriomis siūloma įteisinti numatomą Australijos praktiką, kai elektroninių cigarečių galima įsigyti tik vaistinėse ir paskyrus gydytojui, kad žmonėms padėtų išsigydyti nuo rūkalų priklausomybės. 

Parlamentaras BNS sakė, kad pataisas Seime ketinama registruoti pirmadienį.

Jeigu Seimas A. Verygos inicijuojamas pataisas priimtų, elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis nebebūtų galima prekiauti niekur – net ir specializuotose tabako parduotuvėse ar skyriuose. 

Numatoma, kad infliacija Rusijoje ir toliau augs, nes rublio kursas nuo karo Ukrainoje pradžios ženkliai smuko.

Rublio vertė šiemet nukrito apie 22 proc., o tai padidino prekių importo savikainą.

Trečiadienį Rusijos ekonomikos ministerija pranešė, kad per savaitę iki kovo 18 dienos metinė infliacija šoktelėjo 14,5 proc. – tai didžiausias rodiklis nuo 2015 metų pabaigos.

BBC duomenimis, federalinė valstybinė statistikos tarnyba nurodė, kad cukraus, dažniausiai naudojamo maistui konservuoti ar alkoholiniams gėrimams gaminti, kaina tam tikruose šalies regionuose išaugo net 37,1 proc., o vidutiniškai – 14 proc.

Antrojoje labiausiai pakilusių kainų vietoje – svogūnų kainos. Jos per savaitę visoje šalyje išaugo iki 13,7 proc., o kai kur net – 40,4 proc. Sauskelnės pabrango 4,4 proc., juodoji arbata – 4 proc., tualetinis popierius – 3 proc.

„Didžiausias kaltininkas yra importo infliacija. Viskas, ką Rusija importuoja, yra brangiau dėl nusilpusio rublio“, – BBC sakė Stephenas Innesas, vadovaujantis „SPI Asset Management“ partneris.

Kaip teigiama, įvedus sankcijas Rusijos bankas kovo mėnesį daugiau nei dvigubai padidino palūkanų normą – iki 20 proc. Taip siekiama sustabdyti tolesnį valiutos smukimą.

Socialiniuose tinkluose esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad į Maskvos prekybos centrus žmonės veržiasi pirkti cukraus ir grikių. Tačiau Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenka gyventojams sakė, kad  nėra reikalo panikuoti perkant šias prekes. Esą jų užteks visiems.

Pamiršo pasirūpinti sveikata

Pasak Santaros klinikų profesoriaus Nefrologijos centro vadovo Mariaus Miglino, per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio pusiausvyrai, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai. Dėl to specialistai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.

"Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama kasmet reguliariai apsilankyti pas specialistus", – sako M. Miglinas.

Gydytojas pastebi, kad pandemijos metu vizitų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems pacientams nesuintensyvinamas gydymas.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. "Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų simptomai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai. Jei žmogus turi vieną problemą, medikai rekomenduoja patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnis pavojus", – įspėja profesorius.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. "Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų. Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis ir inkstai, bet ir smegenys", – pastebi gydytojas.

Aukštas kraujospūdis gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis.

Nuolat matuoti kraujospūdį

M. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį galima pasitikrinti ir vaistinėje, rekomenduojama tai daryti reguliariai.

Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu, papildomai gali pasimatuoti kraujospūdį vaistinėje. Farmacininkai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, organizmas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina kontroliuoti.

Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams turėti įtakos gali daugybė veiksnių. Sveikatos specialistai pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.

Suvalgome dvigubai daugiau

Specialistas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbi, norint išvengti širdies ir inkstų ligų. Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujospūdį ir apskritai būna sveikesni. Lietuviams rekomenduoja maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.

Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, viso grūdo produktai. Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Rekomenduojama rinktis maisto produktus, kuriuose yra iki 5 g cukraus 100 g produkto.

Gydytojas pastebi: tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažnai nusižengiama sveikos mitybos taisyklėms. "Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje suaugę žmonės suvartoja dvigubai daugiau druskos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose produktuose", – įspėja M. Miglinas. Patariama vartoti maisto produktus, kuriuose yra iki 1,5 g druskos 100 g.

Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur. "Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų. Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius produktus", – teigia M. Miglinas.

5 specialisto patarimai, norint išvengti širdies ir inkstų ligų:

1. Reguliariai tikrintis kraujospūdį.

2. Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.

3. Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.

4. Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.

5. Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.

„Kad ir kaip mes mokestį pavadinsime, jį vis viena sumokės žmonės. Tie, kurių pajamomis ir gerovės padidinimu visi susirūpinę. Cukraus mokestis labiausiai palies mažiausias pajamas turinčius, nes jie paprastai perka pigesnį maistą, kuriame cukraus santykinai daugiau nei brangesniame kokybiškesniame maiste. Cukraus mokestis būtų brangus administruoti, jis padidintų ir taip didelę reguliacinę naštą verslui, o maistu prekiauja daug smulkaus verslo. Todėl jis nebūtų efektyvus biudžeto surinkimo prasme“, – Eltai teigė ji.

G. Azguridienė pabrėžė, kad tokio mokesčio administravimas būtų labai brangus tiek verslui, tiek priežiūros institucijoms, o pats mokestis biudžeto žymiai nepapildytų.

Cukraus mokestis labiausiai palies mažiausias pajamas turinčius, nes jie paprastai perka pigesnį maistą, kuriame cukraus santykinai daugiau nei brangesniame kokybiškesniame maiste.

„Cukraus į produktus kilogramais nededama, tad kas apibendrintai atrodo žymus dydis, praktikoje yra tūkstančiai prekių rūšių po keliolika gramų cukraus“, – sakė LLRI atstovė.

Už surinktas lėšas taikyti PVM lengvatą sveikesniems maisto produktams, anot jos, nebūtų gera mokestinė praktika.

„Tai komplikuoja sistemą, brangina administravimą bei sudaro prielaidas piktnaudžiauti. Dar sudėtingiau būtų taikyti lengvatas sveikam maistui, nes nėra tokios maisto kategorijos. Yra įvairios sveikos mitybos sistemos, įvairūs sveikumo aspektai maiste, iš kurių cukrus yra tik vienas elementas“, – teigė G. Azguridienė.

Ji taip pat priminė buvusios Vyriausybės ketinimus įvesti cukraus mokestį, tačiau geriau išanalizavus šį klausimą nutarta, kad tai nėra efektyvus būdas skatinti žmones sveikiau maitintis.

„Nueita kitu keliu, kurių vienas yra derybos su gamintojais dėl laipsniško cukraus kiekio mažinimo receptūrose. Tai yra perspektyvus ir prasmingas kelias, nes vis daugiau žmonių ir patys linkę vengti cukraus, todėl jie nori didesnio tokių produktų pasirinkimo“, – sakė LLRTI Tyrimų vadovė.

„Ši Vyriausybė ne kartą pabrėžė, jog naujų mokesčių neįves, nebent tai būtų aplinkosauginiai mokesčiai, įgyvendinantys principą „teršėjas moka“. Dabar įvedinėti naujus mokesčius, juo labiau taip brangiai administruojamus, būtų labai keista, pandemijos laikmečiui neadekvati ir su bendra Vyriausybės programoje paskelbta kryptimi nesuderinama politika“, – pridūrė G. Azguridienė.

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė teigė, kad būtų sunku spėlioti apie galimą cukraus mokesčio įtaką prekių kainoms ar kokios prekės brangtų labiausiai.

„Aišku, tai priklausytų nuo to, kas būtų apmokestinta ir koks tas mokestis būtų. Pradžioje siūlyta apmokestinti visą cukrų – esant tokiam modeliui labiausiai ir brangtų daugiausiai cukraus turintys produktai, o labiausiai turėtų pabrangti grynasis cukrus. Lenkijoje apmokestinti gėrimai su cukrumi – matome, kad jų pabrangimas vartotojui tapo išties smarkus“, – Eltai teigė I. Pilipienė.

Asociacija siūlo eiti ne mokesčių keliu, o vartotojų švietimo, galimybės jiems pasirinkti mažiau cukraus turinčių produktų suteikimu.

„Tuo tikslu ir buvo pasirašyti įmonių susitarimai su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriuose įmonės įsipareigojo keisti produktų sudėtį, mažinti cukraus, taip pat ir druskos, sočiųjų riebalų kiekius juose. Prie šios iniciatyvos jungiasi vis daugiau įmonių, manome, kad ji yra teisinga, skatinanti labiau domėtis maisto sudėtimi, skaityti etiketes, ieškoti sveikatai palankesnių produktų“, – sakė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas cukraus mokesčio Lietuvoje idėją vertina skeptiškai.

Tokiame kontekste įvedinėti naujus mokesčius ir užkrauti papildomą naštą žmonėms būtų tiesiog nesąmonė.

„Griežtas karantinas bei miglota padėtis eksporto rinkose neišvengiamai atsilieps ekonomikos augimui, darbo rinkai ir namų ūkių pajamoms. Tokiame kontekste įvedinėti naujus mokesčius ir užkrauti papildomą naštą žmonėms būtų tiesiog nesąmonė“, – Eltai teigė M. Majauskas.

„Todėl šiuo metu nematau didelės prasmės diskusijoms apie cukraus mokestį“, – pridūrė jis.

Apie siūlymą įvesti šį mokestį, kuris biudžetą galėtų papildyti apie 100 mln. eurų, buvo užsiminęs ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tai ne tik mokestis, kuris gali potencialiai papildyti biudžeto lėšas 100 mln. eurų apmokestinus 1 kilogramą cukraus 1 euro akcizu, bet jis leidžia ir keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę – skatina juos vartoti mažiau cukraus, saldiklių turinčius produktus ir tokiu būdu sveikiau gyventi“, – Prezidentūroje lapkričio pabaigoje sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, dėl šio mokesčio 400 gramų duonos kepalėlis vidutiniškai pabrangtų 2 euro centais.

Lenkijoje nuo Naujųjų įsigaliojo mokesčiai vaisvandeniams, energiniams gėrimams ir alkoholiniams gėrimams mažose talpose, primena ELTA. Anot Lenkijos prezidento kanceliarijos, taip siekiama formuoti sveikesnius gyventojų įpročius.

Gėrimai, kurių sudėtyje yra cukraus arba saldiklių, Lenkijoje apmokestinami 0,5 zloto (apie 0,14 euro) už litrą tarifu. Papildomas mokestis įvedamas ir gėrimams, kurių sudėtyje yra kofeino arba taurino, bei tiems, kurių cukraus kiekis 100 ml viršija 5 gramus.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms.

Skaičiuojama, kad  ir atsiradus cukraus mokesčiui, duonos kepalas galėtų brangti 5 centais, o kilogramas saldainių – daugiau nei 50 centų. Kilogramas cukraus pabrangtų tris kartus, o jo kaina parduotuvėje siektų apie 1,75 euro (dabar 55 centus).

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio išsakyta idėja dėt tokio mokesčio Lietuvoje nėra nauja. Vadinamąjį nuodėmių mokestį dar 2014 metais siūlė įvesti konservatorius Kęstutis Masiulis. Diskusiją 2016 metais pratęsė tuomet paskirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  

„Vilniaus duona“ įsipareigojo naudoti mažiau cukraus ir didinti skaidulinių medžiagų kiekį ruginėje bei kvietinėje duonoje, o „Arimex“ – dalyje riešutų ir džiovintų vaisių mišinių iš viso nebenaudoti cukraus. „Arimex“ vadovo Gražvydo Juknos teigimu, šiuo metu juose yra 5 proc. pridėtinio cukraus, tačiau ateityje jo neliks.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad į kvietimą prisijungti prie iniciatyvos atsiliepia vis daugiau įmonių.

„Džiaugiamės, kad mūsų verslas į visuomenės sveikatai svarbius dalykus žiūri atsakingai ir jungiasi prie iniciatyvos. (...) Gyventojai turi vis daugiau galimybių rinktis sveikesnių produktų“, – sutarčių pasirašymo ceremonijoje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) sakė  A. Veryga.

Džiaugiamės, kad mūsų verslas į visuomenės sveikatai svarbius dalykus žiūri atsakingai ir jungiasi prie iniciatyvos.

Dar keturios įmonės papildė ankstesnius susitarimus naujais įsipareigojimais: duonos, užkandžių, šaldytos tešlos gamintoja „Mantinga“ žada mažinti druskos ir cukraus, „Mars Lietuva“ – druskos kiekį ryžių produktuose.

„Orkla Foods Lietuva“ be pridėtinio cukraus gamins dalį pomidorų padažų, kečupų ir javainių, o Kėdainių konservų fabrikas mažins druskos padažuose, kečupuose ir užtepėlėse bei sočiųjų riebalų kiekį sriubose.

Asociacijos Lietuvos maisto pramonė vadovės Irmos Pilipienės teigimu, sveikesnės visuomenės link gali vesti savanoriški įsipareigojimai ir verslo savireguliacija, tačiau svarbus ir valdžios politikos tęstinumas.

„Verslui nepaprastai svarbu tęstinumas, tiek teisėkūros, tiek mitybos politikos, todėl ypač svarbu, kad tie darbai, kuriuos verslas pradeda, sulauktų palaikymo ir iš valdžios ir būtų tęsiami toliau“, – renginyje sakė I. Pilipienė.

Anot SAM, tai jau trečias kartas, kai pasirašomos tokios sutartys. Pirmą kartą jas pasirašė 11 įmonių, o vėliau – dar penkios.

A. Veryga sako, jog gyventojų įpročiai keičiasi, jie ieško sveikesnių produktų, tačiau ilgalaikis cukraus mažinimo poveikis pasimatys vėliau.

„Šnekame apie ilgalaikius poveikius sveikatai. (...) Sulauksime efektų truputį vėliau, pirmiausia nutukimo srityje, diabeto, onkologijai turėtų atsiliepti, nes produktai, kurie turės daugiau skaidulinio maisto, kur virškinimo traktui palankesni, tai ir storosios žarnos vėžio pamatysime kažkada mažiau, bet ne per dieną, ne per metus tas viskas pasimatys“, – teigė ministras.

Tikimasi, jog produktai nebrangs

Pasak „Vilniaus duonos“ komercijos vadovo Artūro Kokoškino, bendrovė nesiruošia radikaliai sumažinti cukraus, tačiau viskas vyks pamažu, kad vartotojai priprastų.

„Skonis, kiek bedarytume tyrimų, yra svarbiausias dalykas. Esame ne kartą paleidę į rinką, gavosi kaip eksperimentai, išleidžiam žymiai mažesnį cukraus kiekį turinčią duoną, ir tai yra nišinis produktas. Bet einant žingsnis po žingsnio vartotojai pripranta prie mažiau druskos ir cukraus“, – teigė A. Kokoškinas.

Jis pabrėžė, kad sumažinus cukraus duona tikrai nepabrangs.

Kokia kaina bus lentynoje, pažiūrėsime, bet noras mūsų, kad ta kaina būtų bent jau panaši.

Tuo metu „Arimex“ vadovas sakė tikintis, jog riešutų ir vaisių be pridėtinio cukraus kaina išliks panaši. Anot jo, cukrų keičiant kitais ingredientais naudojama sudėtingesnė technologija.

„Pavyzdžiui, spanguolės, kuriose šiandien yra pridėtinio cukraus, tai galima jas mirkyti tam tikrą laiką natūraliose obuolių ar ananasų sultyse ir tokiu būdu skonis nelieka kitoks. (...) Bet iš technologinės pusės procesas žymiai sudėtingesnis. Kokia kaina bus lentynoje, pažiūrėsime, bet noras mūsų, kad ta kaina būtų bent jau panaši“, – teigė G. Jukna.

2018 metais pranešta, kad palaipsniui bus mažinamas cukraus kiekis jogurtuose, skirtuose  vaikams ugdymo įstaigose per programą „Pienas vaikams“.

SAM duomenimis, šiuo metu visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą, cukraus suvartojama gerokai daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai sąlygoja didelį antsvorio, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų susijusių lėtinių ligų paplitimą.

SAM duomenimis, tyrimai rodo, jog šalies gyventojai kasdien su maistu gauna 40 proc.  druskos, 39 proc. riebalų, 29 proc. sočiųjų riebalų ir 22 proc. cukrų daugiau nei rekomenduoja PSO.